Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo apelianto R. N. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2019-01-15 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 87-ANR_N-99-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas A. G. – M. parodė, kad 2018 m. gruodžio mėn. patruliuojant kartu su policijos pareigūnu O. D. pamatė kaip į Karaimų g.101, Trakų m. esančią aikštelę įvažiavo automobilis ir vairuotojas iš chuliganiškų paskatų paspaudė akseleratoriaus pedalą, specialiai padidino greitį ir automobilis pradėjo slysti. Ši aikštelė yra vieša, ji buvo apsnigta, kelio danga slidi. Jis nustatė, kad automobilį vairavo R. N., kuris pradžioje savo kaltę pripažino, vėliau atvažiavo jo tėvas ir pažeidėjas pradėjo neigti kaltę. Vėliau liudytojas parodė, kad įvykio metu jam galėjo tik pasirodyti, kad pažeidimas padarytas iš chuliganiškų veiksmų, tačiau dabar mano, kad administracinio nusižengimo protokolą surašė nepagrįstai.

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas O. D. parodė, kad 2018 m. gruodžio mėn. patruliavo kartu su policijos pareigūnu A. G. – M. Karaimų g., Trakų m. Šio pažeidimo jis pats nematė, kadangi tuo metu jis naudojosi tarnybiniu telefonu, jis pastebėjo tik kai jau pabaigoje automobilis minimaliai slydo, paskui išsilygino. Mano, kad čia nebuvo chuliganiško vairavimo, taip pat nebuvo KET pažeidimų numatytų 127 p. ir 9 p.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

2018-12-07 R. N. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 87ANR_-5856-2018 (toliau – Protokolas) už tai, kad jis 2018-12-07, 23.24 val., Karaimų g., Trakų m., Trakų r. sav., esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį SAAB 9-3, valst Nr. (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų padidinęs greitį ir staigiai sukdamas vairą į dešinę pusę, pradėjo slysti šoniniu slidimu, to pasekoje sukeldamas pavojų sau ir eismo saugumui. Šiais savo veiksmais R. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 127 p. ir 9 p. reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 str. 2 d.

Vilniaus AVPK Trakų PK 2019-01-15 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr.87-ANR-N-99-2019 R. N. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 str. 2 d. ir jam skirta 500 EUR (penki šimtai EUR) bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 (aštuoniolika) mėnesių.

Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 str. 4 d.).

ANK 420 str. 2 d. numato administracinę atsakomybę asmenims už chuliganišką vairavimą, t. y. už sukeltą pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui kai pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės dėl chuliganiškų paskatų.

Chuliganiškas vairavimas – tai Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi, asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas KET pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. saugumui.

Nagrinėjamu atveju byloje R. N. siekia įrodyti, kad jo veiksmuose nebuvo ANK 420 str. 2 d. numatytos nusižengimo sudėties. Institucija, priėmusi Nutarimą teigia, kad R. N. padarytas nusižengimas kvalifikuotas teisingai.

Sprendžiant iš Nutarime esančios R. N. veikos aprašymo, nutarimą priėmusi institucija chuliganiškam vairavimui priskyrė tai, kad jis padidino automobilio greitį ir staigiai sukdamas vairą į dešinę pusę, pradėjo slysti šoniniu slidimu, to pasekoje sukeldamas pavojų sau ir eismo saugumui.

Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Sprendžiant dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarymo, yra būtina nustatyti valinį elementą – t. y. subjektyviąją pusę. Kaltės forma turi būti tik tyčia, be to, turi būti nustatytos ir chuliganiškos paskatos. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punktu, numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus, t. y. kaltės forma turi būti tik tyčia. Chuliganišką vairavimą apsprendžia chuliganiškos paskatos padarius kelis eismo taisyklių pažeidimus, kurios turėtų būti detalizuotos ginčijamame nutarime.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nagrinėjamoje byloje susietas su KET 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat su KET 127 punkto, kuriame numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas ir kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017) ir pan.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad chuliganiškas vairavimas yra išskirtas kaip savarankiškas, pavojingesnis nei kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, pažeidimas būtent dėl chuliganiškų paskatų. Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Štai chuliganišku vairavimu buvo pripažinta situacija, kai asmuo, vairuodamas automobilį, be aiškaus tikslo ir motyvo staigiai jį stabdė rankiniu stabdžiu, tuo pat metu spausdamas akseleratoriaus pedalą, dėl to jo vairuojamas automobilis slydo šonu ir įčiuožė į sankryžą, kurioje vyko intensyvus eismas (judėjo transporto priemonių kolona) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015), kitoje byloje buvo konstatuota, kad chuliganiškas vairavimas yra tada, kai vairuotojas, nerodydamas kairiojo posūkio signalo, pavojingai manevravo, t. y. tyčia visiškai apsuko slystantį automobilį, važiuodamas gatve, žmonių tankiai gyvenamoje teritorijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016); chuliganišku vairavimu pripažinta situacija, kai piko metu, esant intensyviam eismui, padarydamas 4 KET pažeidimus, vairuotojas lenkė automobilių koloną siauru žvyruotu kelkraščiu, kelio ruože, esančiame šalia pėsčiųjų tako bei perėjos, vedančios į mokyklą, prieš pat pamokų pradžią matant tiek keliu tvarkingai važiuojantiesiems, tiek pėstiesiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017). Nesaugus manevravimas, taip pat ir naudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių, leidžiančių spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo veikos paskatų turinį, kontekste.

Nagrinėjamu atveju, R. N. surašytas Protokolas už tai, kad jis 2018-12-07, 23.24 val., Karaimų g., Trakų m., Trakų r. sav., esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį SAAB 9-3, valst Nr. (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų padidinęs greitį ir staigiai sukdamas vairą į dešinę pusę, pradėjo slysti šoniniu slidimu, to pasekoje sukeldamas pavojų sau ir eismo saugumui.

Apeliantas R. N. nurodė, kad jis neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip chuliganiškos paskatos. Jam įvažiavus į automobilių stovėjimo aikštelę, jis tik norėjo atlikti apsisukimo manevrą. Apsisukimo metu, dėl slidžios kelio dangos, automobilis netikėtai pradėjo slysti šoniniu slydimu. Todėl jis ėmė elgtis taip, kaip rekomenduoja saugaus eismo pagrindai, t. y. jeigu važiuojant automobiliu su priekiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį stipriau paspausti akseleratoriaus pedalą ir automobilio judėjimo kryptį koreguoti vairu. Todėl tokius veiksmus jis ir atliko, kai jo automobilis atliekant posūkio manevrą pradėjo netikėtai slysti į šoną. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. G. – M. ir O. D. nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog R. N. sukėlė pavojų sau ir eismo saugumui. Administracinio nusižengimo protokole ši aplinkybė taip pat nėra konkretizuota. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai A. G. – M. ir O. D. nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelė buvo tuščia, joje nebuvo nei kitų automobilių, nei kitų žmonių. Taip pat nurodė, kad jų manymu administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas nesant pakankamai tam pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad ir iš byloje esančio vaizdo įrašo nesimato kokius veiksmus automobilių stovėjimo aikštelėje atliko apeliantas.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad šioje byloje nėra duomenų apie chuliganiškas pažeidėjo paskatas ir apie tai, kaip jos pasireiškė – vien tik transporto priemonės vairavimas atliekant veiksmus dėl kurių automobilis slysta šonu, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo; konkrečių asmenų rimties sutrikdymo ir pan.) savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, byloje nėra objektyvių duomenų, kad pažeidėjas kėlė pavojų saugumui, kad važiavo nesilaikydamas saugaus greičio. R. N. nuo pat pradžių laikėsi nuoseklios pozicijos ir nesutiko, kad padarė nusižengimą, kadangi ir administracinio nusižengimo protokole užfiksuotame jo paaiškinime nurodyta, kad jis su pažeidimu nesutinka ir teismo posėdžio metu jis teigė, kad su jam inkriminuota veika jis nesutinka.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Atsižvelgdamas į paminėtas normas, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nesutinka su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato išvada, kad R. N. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, nes jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje – chuliganiško vairavimo, sudėties.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažįstama, kad skundžiamu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2019 m. sausio 15 d. nutarimu R. N. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį 500 Eur (penkių šimtų) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 18 mėnesių nepagrįstai, nes neįrodyta, kad R. N. padarė administracinį nusižengimą, todėl R. N. skundas tenkintinas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2019 m. sausio 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 87-ANR_N-99-2019 naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

apelianto R. N. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2019 m. sausio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 87-ANR_N-99-2019, kuriuo R. N. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje padarymą buvo paskirta 500 Eur (penkių šimtų) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 18 mėnesių, panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.