Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-11-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-764-818/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-07
Bylos Nr.
II-764-818/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01048-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Henrikas Bersekerskas
Kategorijos

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-764-818/2022

(S)
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01048-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.20; 21.10.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2022 m. lapkričio 7 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Violetai Makevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų atstovui advokatui Henrikui Bersekerskui,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos ir teisenos poskyrio vyriausiajam specialistui Ernestu Naudžiūnui,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės grupės specialistei L. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), bei T. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), atstovo advokato H. Bersekerskio skundus dėl Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos ir teisenos poskyrio (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto Ernesto Naudžiūno 2022 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR-N-8484-2022 (ROIK: 22174737910) ir 2022 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR-N-8485-2022 (ROIK: 22174739940) pagrįstumo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Institucijos vyriausiasis specialistas Ernestas Naudžiūnas 2022 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR-N-8484-2022 nustatė, kad A. V. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 1 dalyje, nustatytą administracinį nusižengimą, nes viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai 2022-05-25 nustatė, kad A. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijų ribose, tiksliosios koordinatės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) sankirtų (toliau – Sklypas), yra neprižiūrimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad sklypo teritorija nėra tinkamai prižiūrima, sklypo teritorijoje stovi neeksploatuojami paviljonai, prie kurių sukrautos ir laikomos įvairiarūšės atliekos. Šiais savo veiksmais A. V. pažeidė Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326, 7.1 punkto reikalavimą.

A. V. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Institucijos vyriausiasis specialistas Ernestas Naudžiūnas 2022 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR-N-8485-2022 nustatė, kad T. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 1 dalyje, nustatytą administracinį nusižengimą, nes viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai 2022-05-25 nustatė, kad T. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijų ribose, tiksliosios koordinatės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) sankirtų (toliau – Sklypas), yra neprižiūrimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad sklypo teritorija nėra tinkamai prižiūrima, sklypo teritorijoje stovi neeksploatuojami paviljonai, prie kurių sukrautos ir laikomos įvairiarūšės atliekos. Šiais savo veiksmais T. S. pažeidė Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326, 7.1 punkto reikalavimą. T. S. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, vadovaujantis ANK 639 straipsnio, LR administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 1 dalies, nuostatomis, atsižvelgiant į tai, jog aukščiau minėti skundai paduoti skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo), prie skundo Nr. II-764-818/2022 prijungtas skundas Nr. II-767-1181/2022, paliekant bylos Nr. II-764-818/2022 ir proceso Nr. 4-68-01048-2022-0.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjų atstovas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundus, kuriuose prašo panaikinti Institucijos vyriausiojo specialisto E. Naudžiūno 2022 m. liepos 22 d. nutarimus Nr. SAVAD-13-ANR-N-8484-2022 ir Nr. SAVAD-13-ANR-N-8485-2022, nes pasak pareiškėjo šie sprendimai priimtas nepagrįstai, pareiškėjo teigimu esama sklypo faktinė būklė atsiranda dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtos veiklos, nes minėto sklypo savininkės negali įtakoti teršimo masto ir pasekmių, procesas vykdomas vykdomojoje byloje pas teismo antstolį M. D.. Atstovo teigimu esama faktinė sklypo būklė atsiranda dėl UAB “(duomenys neskelbtini)” neteisėtos veiklos sklype, nes pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 23 str. nuostatas, atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjas. Žemės įstatymo 21 straipsnio 3 punkte inter alia numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo racionaliai naudoti ir tausoti žemę. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, nėra pagrindo teigti, kad Sklypo savininkės nesilaiko šios pareigos, kadangi jos siekia, kad žemės sklypas, į kurį joms buvo atkurtos nuosavybės teisės, būti} išvalytas nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statinių ir atliekų, tačiau tai realizuodamos vieninteliu įmanomu - teisiniu būdu, pasikreipusios į teismą kuris įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukelti iš žemės sklypo (esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtoje Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), visus kilnojamuosius statinius ir sutvarkyti teritoriją per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėjo ir tai, kad situacija yra puikiai žinoma ir Vilniaus miesto savivaldybės Administracijai ir Nacionalinės žemės tarnybai, kurios taipogi „kovoja“, matomai kad net ir mažiau sėkmingai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl vientisai besiribojančiu „turgelio“ statinių esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių valstybės žemės pusei e, pašalinimo, kur taipogi joks progresas nėra stebimas. Nurodė, kad galimai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių suklaidino 2022-06-10 skelbiama neatitinkanti tikrovės nuomonė, neva «„atkuriant nuosavybės teises, naujieji sklypo savininkai pateikė notaro patvirtintą įsipareigojimą statinius — geltonuosius kioskus – nukelti“», ((duomenys neskelbtini)). Kadangi minėtas notaro sutikimas buvo Sklypo savininkių pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2011-03-09 (pridedame), jo tikslus tekstas Savivaldybei yra žinomas ir jos disponuojamas, todėl darytina išvada, jog minėta straipsnio informacija yra ne tik neatitinkanti tikrovės, bet ir melaginga. Sklypo savininkių notarės patvirtintame sutikime dėstoma «“patys teismo keliu įpareigoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iškelti nuosavybės teise priklausančius laikinus statinius jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdys šio savo sutartinio įsipareigojimo“». Pažymėjo ir tai, kad pasinaudodamas išgalvotais Sklypo savininkių „įsipareigojimais“ dar nesulaukęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2022-08-22 sprendimo administracinio nusižengimo byloje, jau 2022-07-21 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos finansų ir ekonomikos skyrius raštais A51-103742/22(2.14.1.44-AD25) (T. S.) bei A51-103737/22(2.14.1.44-AD25) (skirtas mirusiai 2015-12-31 V. Ž.) Dėl informacijos apie žemės mokestį pateikimo, pažymėjo, kad Sklypo savininkių sklypas dėl kažkokių rašte neįvardintų „kriterijų“ jau nuo 2023 metų bus apmokestintas maksimaliu 4 procento žemės mokesčio tarifu. 2022-07-14 Viešosios tvarkos skyriaus šaukime atvykti pas Savivaldybės Administracijos pareigūną buvo reikalaujama iki 2022-07-22 9.30 vai. išvežti neeksploatuojamus paviljonus ir sutvarkyti šiukšles, pasirūpinti, kad sklypas būtų sistemingai, tvarkomas ir prižiūrimas, ir tik «...Nevykdant aukščiau išdėstytų reikalavimų, Jūsų Sklypą siūlysime įtraukti į nenaudojamų žemės sklypų, kuriems taikomas padidintas 4% nekilnojamo turto mokesčio tarifas, sąrašą ...». Tokio papildomo viešojo administravimo proceso inicijavimas finansų ir ekonomikos skyriuje parodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija galimai ėmėsi neskaidrių ir abejotinų sprendimo priėmimo metodų prieš Sklypo savininkes. Tai, kad Sklypo savininkės, nebūdamos sutarties Nr. 3 šalimi sutiko nereikšti Vilniaus miesto savivaldybei jokių pretenzijų susijusiu su sutartimi Nr. 3. nereškia, kad pasibaigus sutartiniams santykiams iš sutarties Nr. 3., Vilniaus miesto savivaldybei nustojo galioti sutarties sąlygos, kurios pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Todėl pažymėtina, kad būtent Vilniaus miesto savivaldybės pareigos ir teisės iš minėtos nutrauktos sutarties Nr. 3. nenutrūko, nepasibaigė ir neišnyko. Patekimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai užimtą teritoriją pašalinių asmenų įrengtas tik: per tą „turgelio” dalį, kuri yra valstybės valdomame sklype, t. y. Sklypo savininkės visiškai negali įtakoti pašalinių asmenų patekimo į „turgelio” teritoriją. O būtent Vilniaus miesto savivaldybė (kaip; sutarties Nr. 3 šalis) bei Nacionalinė žemės tarnyba nesiima jokių veiksmų, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ į „ (duomenys neskelbtini)“ neužeitų pašaliniai asmenys.

Atsiliepimas

Institucija į A. V. ir T. S. skundus atsiliepime nurodė, kad teritorijoje, esančioje Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, kurioje šiuo metu yra pareiškėjoms priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2000 m. gruodžio 13 d. sutartį Nr. 3, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus miesto savivaldybės, bendrovei buvo suteikta teisė iki 2015 m. gruodžio 13 d. savo lėšomis įrengti ir eksploatuoti prekyvietę ir laikinus statinius prekybai ir paslaugoms. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant esminių savo sutartinių įsipareigojimų, Vilniaus miesto savivaldybė 2010-10-25 pranešimu „Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukė sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdytą vienašalį 2000 m. gruodžio 13 d. sutarties Nr. 3, nutraukimą apskundė teismine tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, tretieji asmenys – T. S. ir V. Ž. (jos teisių perėmėja yra A. V.), dėl 2000 m. gruodžio 13 d. sutarties Nr. 3, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus miesto savivaldybės, nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3673-466/2012 ieškinį atmetė ir pripažino Sutartį esančią nutrauktą pagrįstai. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, dėl šio sprendimo padavė apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bendrovės apeliacinį skundą, 2013 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-915-340/2013 apeliacinį skundą atmetė ir minėtą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Bendrovė, nesutikdama su žemesnės instancijos teismų sprendimais, su kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kuris, peržiūrėjęs bylą kasacine tvarka, 2014 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014 Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartį paliko nepakeistą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasacinį skundą atmetė. Pareiškėjos skunduose teigia, kad nepaisant to, kad 2000 m. gruodžio 13 d. sutartis Nr. 3, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus miesto savivaldybės buvo nutraukta, tačiau 2010-10-25 Administracijos direktoriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sutarties nutraukimo numatytas įpareigojimas per 14 dienų nuo sutarties nutraukimo nukelti visus kilnojamuosius statinius ir sutvarkyti teritoriją, nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas. Pareiškėjų manymu, būtent Administracija nesiėmė jokių veiksmų prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. Nr. 2-3673-466/2012 įvykdymo. Pažymėtina, kad vertinant visą situacijos kontekstą, tokie pareiškėjų teiginiai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir tą įrodo žemiau nurodomos aplinkybės. Kaip nurodo pačios pareiškėjos savo skunduose, joms nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos 2013-01-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimais Nr. 49S-22 ir Nr. 49S-23. Taigi nuosavybės teisės į ginčo teritoriją buvo atkurtos tuo metu, kuomet vyko teisminis ginčas tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2000 m. gruodžio 13 d. sutarties Nr. 3 sutarties nutraukimo teisėtumo, kuriame, kaip nurodyta aukščiau, trečiaisiais asmenimis buvo pareiškėja šioje administracinio nusižengimo byloje T. S. ir V. Ž., kurios teisių perėmėja yra pareiškėja šioje administracinio nusižengimo byloje A. V.. Administracijos vertinimu, ginčo teritorijos užėmimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengtais prekybos paviljonais ir byla tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kliūtis nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Visgi, tuometinės pretendentės nuosavybės teisių į ginčo teritoriją atkūrimui T. S. ir V. Ž. to kliūtimi nelaikė ir buvo suinteresuotos kuo greitesniu nuosavybės teisių atkūrimu į ginčo teritoriją. Dėl nurodytų priežasčių Administracija 2011-01-06 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė pareiškėjoms, prieš pradedant formuoti žemės sklypą, pasirašyti rašytinį įsipareigojimą, patvirtintą notaro, jog pareiškėjos sutinka perimti visus įsipareigojimus, susijusius su 2000-12-13 sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukimu ir laikinu statiniu iškėlimu: „Atsižvelgiant į tai, kad esate pretendentės atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, ant kurio yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantys laikini statiniai bei išreiškėte pageidavimą perimti visus įsipareigojimus, susijusius su 2000 m. gruodžio 13 d. sutarties nutraukimu ir laikinų statinių iškėlimu, siūlome Jums, prieš pradedant formuoti žemės sklypą, pasirašyti atitinkamą rašytinį įsipareigojimą (pridedamas). Parašų tikrumą ant įsipareigojimo turite patvirtinti pas notarą. Pasirašytą įsipareigojimą prašė pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius).“ Pareiškėjos sutikdamos su Administracijos pasiūlymu pateikė Administracijos direktoriui 2011-03-09 notariškai patvirtintą sutikimą, kuriame nurodė, jog sutinka, kad „būtų formuojamas mums nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypas buvusio savininko A. R. turėtoje žemėje prie (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) šiuo metu užimtoje laikinais statiniais (kioskais), priklausančiais UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nurodė, kad joms „yra žinoma, kad 2000 m. gruodžio 13 d. sutartimi Nr. 3 šiame sklype buvo leista UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengti prekyvietę ir eksploatuoti iki 2015 m. gruodžio 13 d. Taip pat esame informuoti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuota, jog 2000 m. gruodžio 13 d. sutartis Nr. 3 yra nutraukiama praėjus 30 dienų nuo šio rašto įteikimo dienos. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota per 14 dienų nuo sutarties nutraukimo nukelti visus kilnojamuosius statinius, sutvarkyti teritoriją ir perduoti ją Savivaldybės įgaliotiems atstovams priėmimo - perdavimo aktu. Mums yra žinoma, kad šie veiksmai iki šiol nėra atlikti. Atsižvelgiant į tai, kad esame suinteresuotos nuosavybės teisių atkūrimu į žemės sklypą, ant kurio yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantys laikini statiniai, sutinkame, po sklypo suformavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo į suformuotą sklypą, patys teismo keliu įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelti nuosavybės teise priklausančius laikinus statinius, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdys šio savo sutartinio įsipareigojimo. Jeigu 2000 m. gruodžio 13 d. sutarties Nr. 3 nutraukimas teismo keliu pagal UAB ,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį būtų pripažintas neteisėtu, sutinkame nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl žemės sklypo suformavimo nuosavybės teisių atkūrimui priėmimo dienos, nereikšti Vilniaus miesto savivaldybei jokių pretenzijų bei leisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ CK nustatyta tvarka (nuomos ar kitais pagrindai) eksploatuoti statinius, kol baigsis 2000 m. gruodžio 13 d. sutartyje Nr. 3 nurodytas terminas, t. y. iki 2015 m. gruodžio 13 d. Taip pat sutinka nereikšti Vilniaus miesto savivaldybei jokių turtinių, finansinių ar kitokio pobūdžio pretenzijų, susijusių su 2000 m. gruodžio 13 d. sutartimi Nr. 3.“ Nurodė, kad sistemiškai vertinant 2011-01-06 Administracijos raštą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su 2011-03-09 notariškai patvirtintu pareiškėjų sutikimu, galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad pareiškėjos parėmė iš Vilniaus miesto savivaldybės visus įsipareigojimus, susijusius su 2000-12-13 sutarties nutraukimu ir laikinųjų statinių iškėlimu. Kadangi 2022 m. liepos 22 d., 2022-05-25 Viešosios tvarkos pareigūnų nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjoms priklausančio žemės sklypo nepriežiūros nebuvo pašalintos ir pareiškėjų skunduose tai nėra neigiama, (t. y. ginčo tarp šalių, jog sklypas yra apleistas ir netvarkomas nėra), o nepašalinimo priežastys, remiantis aukščiau atsiliepime nurodytais argumentais nėra laikytinos objektyviai pateisinančiomis pareiškėjų neveikimą, tuo labiau, kad tokiu savo elgesiu jos ne tik pažeidžia Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326, nuostatas, tačiau ir nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, visapusiškai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir buvo priimti skundžiami Nutarimai.

Šalies argumentai

Pareiškėjų atstovas advokatas H. Bersekerskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo motyvai detaliai išdėstyti skunde. Iš principo byloje yra akcentuotini momentai, kad tvarkos pažeidėjas šitame sklype yra būtent įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kalbama apie tai, kad pati administracinė nuobauda yra paskirta vadovaujantis administracinių teisės aktų priimtų būtent savivaldybės. Bet administraciniai teisės aktai išplaukia iš įstatyminių aktų, kurie jau paminėti. Pagal esamą teismų praktiką, už tą vadinamą teršimą apmoka išlaidas ir tvarko teršėjas. Net žiūrint į savivaldybės, 2005 m. birželio 7 d., su visomis redakcijomis tvarkymo švaros taisykles, ten aiškiai parašyta, kad asmenys tvarko ir užtikrina švarą jiems nuosavybės teise priklausančiuose ir Lietuvos įstatymuose administracinių aktų sutarčių susitarimo teismo sprendimų pagrindu valdomuose teritorijose. Kalba eina ne tik apie nuosavybės teisę priklausiančius sklypus, o valdomus sklypus. Šis sklypas yra šiuo metu neteisėtai užimtas ir valdomas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl jų kaltės sklypo savininkės negali faktiškai įtakoti sklypo teršimo mąsto pasekmių, kadangi sklypas savininkų nuolat, nenutrūkstamai įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidžiamas. Taip traktuojama teismų praktikoje, Lietuvoje. Todėl bausti savininką, jeigu teršėjas ir pažeidėjas, tvarkos taisyklių yra kitas asmuo neteisėtai valdantis. Teismų praktika vienareikšmiai pasako, kad atsako būtent įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne savininkės. Kitas dalykas, dėl tų abejotinų, neskaidrių sprendimo priėmimo metodu, kurių ėmėsi savivaldybė, būtent traukiamiems atsakomybės asmenims. Situacija nuo pat pradžių buvo žinoma. Savivaldybė nuolat dalyvavo šitame procese nuo 2010 m., 2011 m. teisėsi su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sutarties nutraukimo. Pati ta sutartis dėl ko atsirado kioskai. Ji buvo ant teisės aktų galiojančių ribos. Kadangi nebuvo nei nuomos sutartis, nei pardavimo, nei pirkimo naudos, čia buvo suteikimas teisės įrengti turgelį be jokio konkurso, be nieko. Per visą laikotarpį buvo labai daug sukurta dokumentų, sudėtinga vienu sakiniu pasakyti. Visų pirmą nėra visiškai taikoma atsakomybė pažeidėjui, savivaldybė visiškai nėra taikoma atsakomybė kitai pastatų pusei, iš kurių įeina pašaliniai asmenys ir suneša šiukšles, nes iš jų pusės UAB „(duomenys neskelbtini)“ užaklino. Pati veikla vykdoma buvo iki 2018 m., po to buvo kažkokie gaisrai, pandemija, karantinas ir veikla pasibaigė. Savivaldybė vadovaudamasi savo įgalinimais, neįžvelgė savo atsakomybės, taip kaip pavyzdžiui ta pati mokesčių inspekcija galėtų taikinti nuobaudą savo padalinio vadovui už mokestinius pažeidimus. Šiuo atveju E. Naudžiūnas surašydamas protokolą turėjo įžvelgti ir savivaldybės kaltę dėl atsiradusios situacijos. Nes teisės praktika, nėra civilinio kodekso, kaip bando pasakyti kita pusė, kad būtent pareiškėjas perėmė iš Vilniaus miesto savivaldybės visus įsipareigojimus susijusius su gruodžio mėn. sutarties nutraukimu. Netiesa, nes sutikimas, cituojant esmines nuostatas notarinio sutikimo, dėl ko jis duotas. Nebuvo perėmimo. Savivaldybės kaip šalies pareigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu visiškai nenutrūko. Skundo 22 punktas. Sklypo savininkės nebūdamos sutarties Nr. 3 šalimi sutiko nereikšti jokių pretenzijų savivaldybei su sutartimi Nr. 3. Bet nereiškia, kad pasibaigus sutartiniams santykiams iš sutarties Nr. 3 Vilniaus miesto savivaldybė nustojo galioti sutarties sąlygos, kurios pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Kad savivaldybės teisės ir pareigos minėtos nutrauktos sutarties nenutrūko, nepasibaigė, neišnyko. Skundo 21 punktas. Nutraukimas sutarties neturi įtakos ginčų nagrinėjamo tvarkai, nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sąlygų galiojimo. Savivaldybė nori pasakyti, kad jo klientas perėmė, bet tas perėmimas įvyko 2011 m., o po to savivaldybė ir 2012 m., ir 2014 m. ėjo į teismus ir pati kaip šalis, kaip ieškovas, ar atsakovas, dabar nepamena, nes nedalyvavo visame procese. Savivaldybė pati dalyvavo iki 2014 m. šitame procese, turėdama jų sutikimą. Tada savivaldybė labai tinkamai suprato jų sutikimo esmę. Dabar savivaldybė bando pasakyti, kad jie perėmė visas teises. Jie negalėjo perimti visų teisių, jie perėmė tik tiek kiek yra sutikime. Savivaldybė neįžvelgė savo kaltės, kad jos buvusios sutarties šalis nieko nedaro, o pasinaudojo administraciniais įgalinimais ir skyrė baudą turėdama intenciją, nes kol vyko procesas su tvarkos skyriumi, tuo pačiu metu jie gavo iš savivaldybės, iš finansų ir ekonomikos skyriaus. Reikia suprasti, kad savivaldybė yra vienas juridinis asmuo. Skyriai nėra atskiros respublikos. Kitas skyrius, finansų ir ekonomikos skyrius prieš paskiriant nuobaudą jo klientėms, jau 2022-07-21 siuntė raštus (skundo 15 punktas. Nevykdant reikalavimų, sklypas bus įtrauktas į nenaudojamų žemės sklypų, kuriems taikomas padidintas 4 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas). Reikia suvokti, kad šis įspėjimas kitose teisiniuose aktuose būtų visiškai ignoruojamas, bet tas įspėjimas sąlygoja tai, kad būtent viešosios tvarkos skyrius pasiūlys įtraukti sklypą į neprižiūrimų sklypų sąrašą dėl savivaldybės teisės aktų bus taikomas padidintas žemės mokestis 4 proc. ir gaunasi pensininkėms ir jo klientėms paskaičiavus apie 80 000 eurų į metus. Tokia yra įspėjimo pasekmė. Ekonomikos skyrius įtraukė be jokių kriterijų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki šiol neatliko įpareigojimo iš 2010 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rašto, kur nutraukus sutartį atsižvelgiant į sutarties 10.3 punktą, pastatyti kilnojamieji prekyvietės statiniai, kurie yra arba konkurso laimėjo nuosavybė, arba pagal tarpusavio sutartis kitų asmenų nuosavybė, turi būti nukelti jų savininkų sąskaitą nesuteikiant naujų vietų. Pats įsipareigojimas nugriauti statinius yra dubliuotas teismo sprendimuose, vienas sprendimas čia yra savivaldybės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ byla, kur jie paprašė nugriauti statinius iš tos bylos, kuri pasibaigė kasacine teismo nutartimi 2014 m., tas įpareigojimas nugriauti statinius išliko. O po to visiškai dubliuodami tą veiksmą mano savininkės ėmėsi papildomo veiksmo, realizuodamos tą sutikimą. Skundo 3,4 punktuose aprašyta situacija kaip elgėsi savivaldybė prieš tai. Paprasčiausiai nėra teigti, kad sklypas yra netvarkomas, nes jeigu pažiūrėti į pačią chronologiją. Iš pradžių net atkūrusios nuosavybę savininkės nieko negalėjo įtakoti nieko tame sklype, kol nepasibaigė savivaldybės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo procesai.

Institucijos įgaliotą atstovė L. Vairė teismo posėdyje su pareikštu skundu nesutiko, namo, jog sprendimai dėl A. V. ir T. S. nuobaudos skyrimo buvo priimti pagrįstai, nes priimant procesinius sprendimus buvo vadovaujamasi galiojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus minėtų tvarkos ir švaros taisyklių 7.1 punktu. Paminėjo, kad teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, kurioje šiuo metu yra pareiškėjoms priklausantis žemės sklypas pagal 2000 m. gruodžio 13 d. sutartį Nr. 3, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus miesto savivaldybės, bendrovei buvo suteikta teisė iki 2015 m. gruodžio 13 d. savo lėšomis įrengti ir eksploatuoti prekyvietę ir laikinus statinius prekybai ir paslaugoms. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant esminių savo sutartinių įsipareigojimų, Vilniaus miesto savivaldybė 2010-10-25 pranešimu „Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo“ vienašališkai nutraukė sutartį. Šis nutraukimas buvo ginčijamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismine tvarka. Galutinai praėjus visų instancijų teismus byla buvo baigta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartimi, pripažinus Vilniaus miesto savivaldybės vienašališką sutarties nutraukimą teisėtu. Pareiškėjos skunduose teigia ir praeitą posėdį girdėjome iš pareiškėjų advokato, kad nepaisant to, kad 2000 m. gruodžio 13 d. sutartis buvo nutraukta, tačiau rašte dėl sutarties nutraukimo numatytas įpareigojimas per 14 dienų nuo sutarties nutraukimo nukelti visus kilnojamuosius statinius ir sutvarkyti teritoriją, nėra atliktas. Pareiškėjų manymu, būtent Vilniaus miesto savivaldybės Administracija nesiėmė jokių veiksmų prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visgi vertinant visą situacijos kontekstą, kuriuos patvirtina ir byloje esantys duomenis, mūsų nuosekliai ir išsamiai išdėstytos atsiliepime aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjų argumentai dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nagrinėjimo nesisėmė, atitinkamų veiksmų yra nepagrįsti. Kaip patvirtina duomenis byloje, tą patvirtina ir pareiškėjos skunduose, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo atkurtos tuo metu, kada vyko ginčas tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl vienašališkos sutarties nutraukimo teisėtumo. Ta aplinkybė ta, kad yra ginčo teritorija užimta UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais prekybos paviljonais ir tai, kad vyksta ginčas dėl sutarties nutraukimo teisėtumo tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikė kliūtimi atkurti nuosavybės teises. Tačiau asmeninė aplinkybė, kad pareiškėjos to kliūtimi nelaikė ir buvo suinteresuotos kuo greitesniu nuosavybės teisių atkūrimu , siekė tam tikro apsidraudimo ir tuo pačiu pareiškėjų suinteresuotumą kuo greičiau atkurti nuosavybės teises patenkinti, buvo siūlyta 2011-01-06 raštu, prieš pradedant formuoti žemės sklypą, pasirašyti rašytinį įsipareigojimą, patvirtintą notaro, jog pareiškėjos sutinka perimti visus įsipareigojimus, susijusius su 2000-12-13 sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukimu ir laikinu statiniu iškėlimu. Pareiškėjos sutikdamos su Administracijos pasiūlymu pateikė Administracijai notariškai patvirtintą sutikimą 2011-03-11, kurio turinys nurodytas mūsų atsiliepime yra pridėtas prie pareiškėjų skundo. Sistemiškai vertinant Vilniaus savivaldybės Administracijos raštą, kurio buvo pasiūlyta pasirašyti pareiškėjoms, kad perėmė iš Vilniaus miesto savivaldybės visus įsipareigojimus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties nutraukimu ir laikinų statinių iškėlimu ir kartu vertinant ir minėtą, notariškai patvirtintą pareiškėjų sutikimą galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad pareiškėjos perėmė visus įsipareigojimus, susijusius su minėtos sutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukimu ir laikinų statinių iškėlimu, nepriklausomai nuo to, kaip teisminė tvarka būtų pasibaigusi byla dėl minėtos sutarties nutraukimo pripažinimo teisėto ar neteisėto bei įsipareigojo jokių pretenzijų dėl to savivaldybei nereikšti. Dar svarbu yra it tai, kad buvo prisiimti visi įsipareigojimai, patvirtina ir ta aplinkybė, kad pareiškėjos išreiškė sutikimą ir toliau vykdyti sutartį, jeigu būtų sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu. Šias aplinkybes pagrindžia tas faktas, kad pareiškėjos kreipėsi į teismą, siekdamos įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ „turgelio“, esančio sklypo savininkių žemės pusėje. Ir kaip matyti iš bylos duomenų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-21 patenkinęs pareiškėjų ieškinį, įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukelti iš savo žemės sklypo, šiuo metu priklausančio pareiškėjoms, visus kilnojamuosius statinius ir sutvarkyti teritoriją per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Be to svarbi aplinkybė, nors skunduose ir nebuvo pažymėta, kad teismo sprendimu buvo nuspręsta „Neįvykdžius teismo sprendimo per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, suteikti teise ieškovėms T. S. ir V. Ž. (A. V. byloje) nukelti iš žemės sklypo visus kilnojamuosius statinius ir sutvarkyti teritoriją išieškant iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ visas turėtas išlaidas dėl nurodytu darbu atlikimo. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2015-06-22. Kaip žinome, civilinio proceso kodeksas numato, kad įsiteisėjus teismo sprendimui yra privalomas ir vykdytinas visoms institucijoms tarnaujančioms pareigūnams ir fiziniams asmenims. Kaip matyti iš visų šių aplinkybių, nurodytų mūsų atsiliepime. Vilniaus miesto savivaldybė jokių pareigų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengtų prekybos paviljonų/kioskų nukėlimu iš pareiškėjoms nuosavybės teise priklausančio sklypo neturi, ko negalima pasakyti apie pačias pareiškėjas. Kaip minėjau, teismo sprendimu, jos turi nukelti iš savo žemės sklypo visus kilnojamuosius statinius ir sutvarkyti teritoriją išieškant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ visas turėtas išlaidas. Kaip minėjau ir notariškai prisiimtus įsipareigojimus, jei tokią pačią pareigą turi. Vilniaus miesto savivaldybės vertinimu, daugiau nei septynerių metų terminas nuo minėto Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra daugiau nei pakankamas tam, sutvarkyti sklypą, pašalinant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengtus jo paviljonus. Nevykdant tiek įsiteisėjo teismo sprendimo, tiek nieko prisiimto 2011 m. patvirtinto savo įpareigojimo tenka prisiimti joms atsakomybę už savo rūpinimąsi nuosavybės. Kadangi kaip žinome, nuosavybės turėjimas ne tik tai teises sukuria, bet ir atitinkamas pareigas, viena iš jų yra įtvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 3 punkte įtvirtinta, jog asmenys tvarko ir užtikrina švarą jiems nuosavybės teise priklausančiose teritorijose, o 7.1 papunktyje numatyta, kad asmenys tvarkomose teritorijose privalo: sušluoti, surinkti ir Savivaldybės tarybos patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka sutvarkyti šiukšles, atliekas ir kitas nenaudojamas ar nereikalingas medžiagas ar daiktus. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnio „Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas“ 1 punkte įtvirtina, jog Savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 21 iki vieno 140 eurų. Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai 2022-05-25 nustatė, kad Pareiškėjoms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijų ribose, ties (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) sankirtų, tai yra neprižiūrimas. Teritorija nėra tinkamai prižiūrima, joje stovi neeksploatuojami paviljonai, prie kurių sukrautos ir laikomos įvairiarūšės šiukšlės. Pareiškėjos buvo kviečiamos atvykti į Administracijos Viešosios tvarkos skyrių pas vyriausiąjį specialistą E. Naudžiūną, taip pat informuotos, kad pašalinus pažeidimus, atvykti nereikės, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų. Kadangi 2022-07-22 Viešosios tvarkos pareigūnų nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjoms teritorijos netvarkymo, neprižiūrėjimo, nebuvo pašalintos. Nei bylos duomenys, nei pareiškėjų skunduose, nurodytos aplinkybės neleidžia daryti priešingos išvados, matyti ginčo tarp šalių nėra dėl tos aplinkybės, jog sklypai yra netvarkomi, o nepašalinimo priežastis išdėstyti atsiliepime ir dabar paminėtu argumentu nėra laikytinos svarbiomis. Taigi įvertinus visas aplinkybes ir buvo priimti skundžiami nutarimai, kurie jų vertinimu buvo priimti vertinus objektyviai visą situaciją. Teisinį reglamentavimą išsamiai išanalizavus visas aplinkybes yra teisėti ir pagrįsti. Pagrindo jų naikinti nėra.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

A. V. ir T. S. atstovo skundai netenkintini.

Pagal ANK 642 str. 1 d., išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą; 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes; 5) panaikinti nutarimą ir pripažinti administracinį nurodymą įvykdytu; 6) pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos.

Taigi, administracinio nusižengimo byloje skundo reikalavimas turi atitikti ir ANK 642 str. 1 d. nuostatas, t. y. turi būti formuluojamas toks, kad jo tenkinimo atveju teismas priimtų vieną iš minėto straipsnio dalyje numatytų procesinių sprendimų.

Iš A. V. ir T. S. atstovo pateiktų skundu motyvų bei juose nurodytų aplinkybių matyti, kad atstovas, prašydamas panaikinti nuobaudas, iš esmės nesutinka su Nutarimais, teigia jog nusižengimai nebuvo padaryti bei abejoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtų procesinių sprendimų teisėtumu.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad A. V. ir T. S. nubaustos pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį įspėjimu už tai, kad jie 2022 m. gegužės 25 d., 11:08 val., bendrosios dalinės nuosavybes teise priklausantis žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijų ribose, tiksliosios koordinatės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini), yra tinkamai neprižiūrimas, nes sklypo teritorijoje stovi neeksploatuojami paviljonai, prie kurių sukrautos ir laikomos įvairiarūšėmis atliekomis. Tokiu savo elgesiu pareiškėjai pažeidė Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326, 7.1 punkto reikalavimą.

ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Aptariamų teisės normų dispozicijos yra blanketinės, tai yra nukreipiančios į kitus teisės aktus (savivaldybių tarybų patvirtintas tvarkymo ir švaros taisykles), todėl, kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį, būtina nurodyti konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu “Dėl tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtino” Nr. 1-326, 7.1 punktas numato, kad asmenys tvarkomuose teritorijose privalo “…sušluoti, surinkti ir Savivaldybės tarybos patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka sutvarkyti šiukšles, atliekas ir kitas nenaudojamas ar nereikalingas medžiagas ar daiktus”. T.Y. tvarkytojai privalo užtikrinti švarą ir tvarką tvarkomose teritorijose veikdami patys arba sudarydami teritorijos tvarkymo paslaugų sutartis, arba per bendrojo naudojimo objektų valdytojus. Tvarkytojai, be kita ko, privalo valyti, tvarkyti, prižiūrėti statinius, žemės sklypus, želdinius, teritorijas. Jeigu statinys, įrenginys, žemės sklypas priklauso keliems savininkams ar nuomininkams, už teritorijos švarą ir tvarką atsakingi visi savininkai ir nuomininkai (arba įgaliotas asmuo) pagal valdomą statinio ar žemės sklypo dalį.

Žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio nesutvarkymo administracinėn atsakomybėn patraukti A. V. ir T. S., yra Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje (b. l. 49-50), todėl žemės sklypo savininkams taikomi Taisyklių reikalavimai. Žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. V. ir T. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos yra laikomos tvarkytojais Taisyklių 7 punkte įtvirtintos tvarkytojų sąvokos prasme, todėl A. V. ir T. S. turi Taisyklėse nustatytas pareigas palaikyti švarą ir tvarką žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkyti šį sklypą taip, kad teritorijoje nebūtų sukrautos ir laikomos įvairiarūšes atliekos. Iš 2022 m. gegužės 25 d., 11:08 val., žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), darytų fotonuotraukų nustatyta, kad šio žemės sklypo teritorijoje ties įvairių metalinių laikinųjų statinių matyti išmėtyti/sukrauti įvairių rūšių atliekos (b. l. 43-44, 46-48, 56-67). A. V. ir T. S. tokiu savo neveikimu pažeidė Taisyklių 7.1 punktą; leisdami šiame žemės sklype kauptis įvairių rūšių atliekoms, ir tuo pažeidė Taisyklių 3 punktą “Asmenys tvarko ir užtikrina švarą jiems nuosavybės teise priklausančiose ar valdomose teritorijose”.

Skunde pareiškėjų atstovas nurodė, jog esama sklypo faktinė būkle atsiranda dėl UAB “(duomenys neskelbtini)” neteisėtos veiklos sklype, nes pastaroji bendrovė nevykdo pareigos sutvarkyti žemės sklypo teritoriją, kurį dar iki pareiškėjų atkurtos teisės į nuosavybę privalėjo sutvarkyti teritoriją ir šios bendrovės neveikimas yra nuolatinio pobūdžio, yra nenutraukstamas pažeidimas.

Kaip seka iš skundų medžiagos - teritorijoje, esančioje Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, kurioje šiuo metu yra pareiškėjoms priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2000 m. gruodžio 13 d. sutartį Nr. 3, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus miesto savivaldybės, bendrovei buvo suteikta teisė iki 2015 m. gruodžio 13 d. savo lėšomis įrengti ir eksploatuoti prekyvietę ir laikinus statinius prekybai ir paslaugoms. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant esminių savo sutartinių įsipareigojimų, Vilniaus miesto savivaldybė 2010-10-25 pranešimu „Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukė sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdytą vienašalį 2000 m. gruodžio 13 d. sutarties Nr. 3, nutraukimą apskundė teismine tvarka.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, tretieji asmenys – T. S. ir V. Ž. (jos teisių perėmėja yra A. V.), dėl 2000 m. gruodžio 13 d. sutarties Nr. 3, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus miesto savivaldybės, nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3673-466/2012 ieškinį atmetė ir pripažino Sutartį esančią nutrauktą pagrįstai.

Skundo bylos duomenimis, pareiškėjos, ketindami atkurti nuosavybės teisės natūra sutiko su Administracijos 2011-01-06 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlymu, prieš pradedant formuoti žemė sklypą, pasirašyti įsipareigojimą, patvirtintą notaro, jog pareiškėjos sutinka perimti visus įsipareigojimus, susijusius su 2000-12-13 sutarties su UAB “(duomenys neskelbtini)” nutraukimu ir laikinu statinių iškėlimu. Nuosavybės teisės į ginčo teritoriją buvo atkurtos tuo metu, kai vyko teisminis ginčas tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB “(duomenys neskelbtini)” dėl 2000 m. gruodžio 13 d. sutarties Nr.3 nutraukimo teisėtumo, kurio ginčo šalimis trečiaisiais asmenimis buvo pareiškėjos A. V. ir T. S.. Todėl iš esamų duomenų matyti, jog pareiškėjos perėmė iš Vilniaus miesto savivaldybės visus įsipareigojimus, susijusius su 2000-12-13 sutarties nutraukimu ir laikinųjų statinių iškėlimu, nepriklausomai nuo to, ar teismine tvarka sutartis nutraukimas bus pripažintas teisėtu ar neteisėtu bei įsipareigojo jokių pretenzijų dėl to savivaldybei nereikšti. Teismo sprendimas Nr. E2-16349-535/2015 – nukelti iš savo žemės sklypo visus kilnojamuosius statinius ir sutvarkyti teritoriją, įsiteisėjo 2015-06-22.

Tai, jog minėtas žemės sklypas neprižiūrimas patvirtina savivaldybės pareigūnų 2022-05-25 atliktas patikrinimas vietoje, kuriuo metu nustatyta, jog viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai 2022-05-25 nustatė, kad Pareiškėjoms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijų ribose, tiksliosios koordinatės (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) yra neprižiūrimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad sklypo teritorija nėra tinkamai prižiūrima, sklypo teritorijoje stovi neeksploatuojami paviljonai, prie kurių sukrautos ir laikomos įvairiarūšės atliekos. Netvarkant ir neprižiūrint žemės sklypo, ne tik pažeidžiama asmenų teisė į prižiūrimą ir tvarkingą aplinką, bet ir gali būti sukelta gaisro, aplinkos taršos ar kita grėsmė gretimų teritorijų saugumui. Tai pažeidžia Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 (2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 1-70 redakcija) „Dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ 3 punktą, numatantį, jog Asmenys tvarko ir užtikrina švarą jiems nuosavybės teise priklausančiose ar Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių, susitarimų ar teismo sprendimų pagrindu priskirtose ar valdomose teritorijose, 7.1 papunktį, numatantį pareigą sušluoti, surinkti ir Savivaldybės tarybos patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka sutvarkyti šiukšles, atliekas ir kitas nenaudojamas ar nereikalingas medžiagas ar daiktus. Asmenys, pažeidę šį reikalavimą, gali būti traukiami atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį.

Šis pareiškėjų neveikimas atitinka administracinio nusižengimo numatyto ANK 366 straipsnio 1 dalyje sudėtį – savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas. Tai, kad šis sklypas yra kažkiek prižiūrimas – kaip nurodė pareiškėjų atstovas, žolė kelis kartus per vasarą buvo nupjauta, nėra prižėlę krūmų, nugriuvusių medžių ir kt. – nešalina sklypo savininko atsakomybės už tokį pažeidimą, kuris šiuo atveju buvo užfiksuotas ir į tai atsižvelgtina tik individualizuojant nuobaudą, o ji ir buvo paskirta pati švelniausia (įspėjimas).

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos iš Vilniaus miesto savivaldybės visus įsipareigojimus, susijusius su 2000 m. gruodžio 13 d. sutarties nutraukimu ir laikinųjų statinių iškėlimu, nepriklausomai nuo to, ar teismine tvarka sutarties nutraukimas bus pripažintas teisėtu ar neteisėtu bei įsipareigojo jokių pretenzijų dėl to savivaldybei nereikšti, taigi nagrinėjamu atveju teismo vertinimu yra nustatyti objektyvieji ANK 366 straipsnio 1 dalies sudėties požymiai – A. V. ir T. S. priešingi teisei veiksmai.

ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Šiame straipsnyje nurodant kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, detalizuojama ANK 2 straipsnio 3 dalies nuostata, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra padaręs administracinį nusižengimą būdamas kaltas. ANK 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia yra tyčinės kaltės rūšis. ANK 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo.

A. V. ir T. S. inkriminuota administracinio nusižengimo veika, numatyta ANK 366 straipsnio 1 dalyje, pagal savo formą ir sudėtį yra formalus administracinis nusižengimas, kurio faktui nustatyti pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista tam tikra teisės norma, kuri įtvirtina tam tikrą prievolę asmenims elgtis nustatyta tvarka, o jos nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę. Šiuo atveju pareiškėjai savo veiksmais pažeidė Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326, 7.1 punkto reikalavimą, įpareigojančius žemės sklypo savininkus nukelti visus kilnojamuosius statinius ir sutvarkyti teritoriją. A. V. ir T. S. žinodami, kad perėmė iš Vilniaus miesto savivaldybės visus įsipareigojimus, susijusius su 2000 m. gruodžio 13 d. sutarties nutraukimu ir laikinųjų statinių iškėlimu bei siekdami įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus, patys kreipėsi į teismą (civilinė byla Nr.e2-16349-535/2015) dėl įpareigojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukelti statinius bei dėl teritorijos sutvarkymo bei suteikiant pareiškėjoms teisę nukelti statinius išieškant turėtas išlaidas dėl nurodytų darbų atlikimo.

Teismas sprendžia, kad surinkti byloje duomenys (įvykio vietos nuotraukos, institucijos, atlikusios tyrimą, atstovės paaiškinimai) patvirtina, kad 2022 m. gegužės 25 d. pagrįstai konstatuota, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise A. V. ir T. S. priklausantys žemės sklypas unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini), yra netvarkingas - sklypo žalieji plotai nušienauti atmestinai, teritorijoje mėtosi šiukšlės, įvairiarūšės (pvz. baldai) atliekos. Nuotraukose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad tai ne atsitiktinai numestos šiukšlės, atliekos, ko administracinėn atsakomybėn traukiami asmenis negalėtų kiekvieną dieną sukontroliuoti, o tai yra per ilgą laiką susikaupusios šiukšlės, atliekos, peraugusi žolė, tokios aplinkybės konstatuotos institucijos darbuotojų patikrinimo metu (2022 m. birželio mėn. nuotraukos, taip pat ir ankstesnės nuotraukos). Atstovės paaiškinimai ir bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos buvo ne kartą raginamas susitvarkyti minėtą sklypą (b. l. 35, 51), tačiau jos su institucija nekontaktavo ne tik kad pačios atvykdamos, bet neteikė ir jokių rašytinių paaiškinimų. Jokių įrodymų, kad teritorijos tvarkymą būtų pavedusios įgaliotam asmeniui nepateikta. Jokių duomenų, kad po A. V. ir T. S. nubaudimo 2022-07-22 būtų atlikti kokie nors teritorijos tvarkymo darbai iš viso nėra. Vien skunduose paaiškinime nurodyta aplinkybė, jog tikėjosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nėra įpareigota tvarkyti aplinką, ją tvarkys, negali būti vertinamas kaip tinkamas pareigų atlikimas teritorijos tvarkyme, tuo labiau, kad pareiškėjos buvo nekartą atsakingos institucijoms informuoti apie teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus ir jokių veiksmų dėl to nesiėmė. Toks jų neveikimas atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 366 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad Institucija, priimdama skundžiamus Nutarimus, faktines aplinkybes vertino ir teisės aktus aiškino bei taikė tinkamai, A. V. ir T. S. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 366 str. 1 d. patraukti pagrįstai bei teisėtai, o jiems administracinė nuobauda paskirta tinkamai įvertinus visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nutarimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl paliktini nepakeistais, o pareiškėjų atstovo skundai netenkintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos ir teisenos poskyrio vyriausiojo specialisto Ernesto Naudžiūno 2022 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR-N-8484-2022 (ROIK: 22174737910) ir 2022 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR-N-8485-2022 (ROIK: 22174739940), palikti nepakeistus ir A. V. ir T. S. atstovo skundus netenkinti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Tiesėjas Miroslavas Gvozdovičius