Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, kaltinamajam P. S., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiajam K. U., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, LR pilietis, lietuvis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrindinio išsilavinimo, besimokantis A. P. gimnazijos III G klasėje, teistas 1 kartą: 2010-09-20 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. ( 3 epizodai), 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. d. paskirta subendrinta 3 m. ir 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė ( į atliktą bausmę įskaityta laikas suėmime), vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2d. 8p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. 2012-02-11 apie 22 val. 00 min., Kaune, (duomenys neskelbtini) namo pirmojoje laiptinėje, kilus asmeniniam konfliktui ir prasidėjus muštynėms, jis tyčia vieną kartą peiliu sudavė smūgį K. U. į kairę krūtinės pusę, tuo padarė jam pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės kairėje pusėje vidurinėje pažastinėje linijoje su kairio inksto sužalojimu, kuo sunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 dalyje.

Kaltinamasis P. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis sėdėjo pas draugą, gėrė, atėjo nepažįstama kompanija, paskambino į duris. Draugai išėjo pasikalbėti į laiptinę. Įvyko konfliktas. Per durų akutę pamatė, kad draugai mušami, bandė juos apginti. Galėjo būti tai 2012-02-11 apie 22 val. Tame bute buvo jis su V. G. ir R. T.. Buvo daugiau žmonių, bet jų nepažįsta. Paskambino į duris. Gėrė alų, jis buvo išgėręs gal dvi stiklines alaus, apsvaigęs nebuvo. Buto duris atidarė Ž., kuris buvo buto savininkas. Pavardės jo nežino. Nepamena visko, praėjo daug laiko.

Paskelbiami kaltinamojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur kaltinamasis P. S. yra paaiškinęs, kad 2012 vasario 11 d. buvo svečiuose pas jaunuolį, vadinamą ,,O.“, jo vardas Ž., adreso nurodyti negali, butas lygtai antroje laiptinėje, pirmame aukšte. Tą vakarą, tiksliai valandų nežino, į butą pas Ž. atėjo kartu su V. ir R., tiesiog pasibūti, jokio alkoholio su savimi neatsinešė, žaidė kompiuterinį žaidimą ,,RUNESCAPE“. Maždaug už pusvalandžio į butą atėjo dvi merginos- J. ir K. Ž. turėjo alaus, visi jo po truputį išgėrė, pats išgėrė ne daugiau kaip vieną stiklinę. Laiką leido draugiškai, jokių konfliktų nebuvo. Apie 22 val. į buto duris kažkas paskambino, jas atidaryti nuėjo Ž. Pro atidarytas buto duris, pats būdamas buto koridoriuje, pamatė, kad laiptinėje yra būrys vaikinų ir viena mergina. Kiek tiksliai vaikinų buvo nežino, tačiau ne mažiau kaip 6 ar net 8, su jais buvusią merginą pažinojo iš matymo, jos vardas A. Tarp atėjusių vaikinų pamatė savo buvusį klasioką Š., kitų atėjusių vaikinų nepažinojo nei vieno, netgi negali pasakyti, kad juos kada būtų matęs kur nors rajone. Girdėjo kaip atėję vaikinai (ar vienas iš jų) prašė Ž. atnešti kastetą, paaiškino, kur šis yra. Ž. padėjo atitraukti ir pakelti lovą tam, kad galima būtų paimti kastetą. To momento kaip Ž. atidavė kastetą jo prašiusiam jaunuoliui nematė, ką tuo metu darė ir kurioje buto vietoje buvo nepamena. Taip pat nematė kada iš buto į laiptinę išėjo draugas V. Pamena, kad kartu buvusi panelė K. verkė ir sakė, kad nenori eiti pas prie buto durų atėjusią kompaniją. Kas ją kvietė į laiptinę nežino, galbūt ją kvietė A., o gal kas nors iš atėjusių jaunuolių. Suprato, kad K. bijo, nenori eiti pasikalbėti į laiptinę. Tuo tarpu iš laiptinės ėmė sklisti stiprus grumtynių garsas, girdėjosi trenksmai, riksmai, necenzūriniai žodžiai, iš to triukšmo suprato, kad laiptinėje vyksta muštynės. Atidaręs buto duris, pamatė, kad draugas V. guli ant grindų laiptinės aikštelėje, o jį kojomis spardo keli vaikinai, R. taip pat buvo suklupęs, o jį irgi mušė. Pamatęs tokį vaizdą išsigando, ar laiptinėje degė šviesa tiksliai nepamena, gali būti, kad laiptinę apšvietė šviesa iš buto, kai atidarė duris. Nubėgo į virtuvę tam, kad pasiimtų kokį nors daiktą, kurį būtų galėjęs panaudoti savo draugų gynybai. Ketino paimti kažką panašaus į šluotą ar kokį plaktuką mėsai mušti, kuriuo būtų galėjęs suduoti užpuolikams. Tačiau jokio tam tinkamo daikto virtuvėje nepastebėjo, todėl čiaupo iš stovo, kuris buvo padėtas ant spintelės stalviršio virtuvinį peilį. Laikydamas kažkurioje rankoje peilį išbėgo į laiptinę. Draugai V. ir R. dar buvo mušami. Mano, kad laiptinėje nubuvo tamsu, galimas daiktas, kad šviesa sklido pro atidarytas buto duris, tačiau su peiliu išėjęs iš buto duris uždarė, o laiptinėje vis tiek buvo šviesos. Žengdamas pro buto duris pamatė šiek tiek palipusį į antrą aukštą jaunuolį, šis buvo atsisukęs veidu į patį, suprato, kad šis pamatė jo rankoje peilį, staigiai ir grėsmingai prisiartino, jis nušoko nuo laipto ir žengdamas didelį žingsnį prisiartino, pastūmė, prispaudė jį prie sienos, tuomet pajutęs realią grėsmę sau ir nesugalvodamas kaip nuo jo apsiginti, staigiu vienu judesiu dūrė jam į kairį šoną. Dūrė netaikydamas, negalvojo kur pataikys ir negalvojo kokio sunkumo sužalojimą jam padarys. Pasiimtas peilis neatrodė toks, kokiu galima stipriai sužaloti žmogų, to padaryti jis ir nenorėjo, jam tiesiog buvo svarbu padėti apsiginti draugams, tačiau tuomet kai pats buvo prispaustas prie sienos, teko peilį panaudoti tam, kad apsigintų pats. Po to iš laiptinės visi labai greitai pasišalino, jis pats grįžo į butą, nuėjo į virtuvę ir po tekančiu vandeniu nuplovė peilį. Peilis nebuvo kruvinas, todėl dėl ko jį plovė- nežino. Pajuto, kad įdūrė tam jaunuoliu, tačiau manęs kad visiškai nedaug. Po pirmosios apklausos policijoje nuėjo pas Ž. ir iš jo virtuvės paėmė peilį, kuriuo buvo įdūręs, jį pateikė tyrėjai ( 2 t., b.l. 7- 8, 10- 12).

P. S. pagarsintus parodymus patvirtino, papildyti nieko neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo P. S. kaltės pripažinimo ir įvykio aplinkybių paaiškinimo, jo kaltę patvirtina kiti ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis K. U. parodė, kad jis, A. ir E. susitiko pas A., atėjo dar du vaikinai D., o kito nepažįsta. Susitiko prie A. namų Kovo 11-osios gatvėje. Buvo prie buto 1 aukšte, laiptinėje. A. susirašinėjo žinutėmis su J. Nuėjo į kitą namą, A. paskambino, išėjo J. Jie ten šnekėjosi, paskui išėjo dar 2 vaikinai. Vienas iš jų buvo labai girtas. Vienas iš tų vaikinų pastūmė A., D. susikibo su tuo vaikinu. Kitas vos pastovėjo. Jis stovėjo žemiau, prie lauko durų, pamatė, kad D. prispaustas, bandė atitraukti, išskirti. Atsidarė durys, išėjo dar viena mergina, už jos stovėjo P. S.. Jis P. S. ankščiau nepažinojo. A. sušuko, kad peilį turi, jis bandė išbėgti, sukosi ir gavo peiliu smūgį. Susikibęs su P. S. nebuvo. Kai išgirdo apie peilį, tai norėjo pasišalinti. Kai gavo smūgį, išbėgo į lauką, pamatė, kad bėga kraujas, nuėjo pas A. tėvus, ten iškvietė greitąją. Jis jaučia baimę. Palaiko savo civilinį ieškinį. Turtinė žala dėl sugadintų drabužių, o dėl patirto skausmo, sužalojimo neturtinė žala yra 10 000 litų ir prašo priteisti. Konfliktas prasidėjo dėl pastumtos A. Jie šnekėjo, buvo dar J., jie ruošėsi išeiti, tada pastūmė A. T. D. su kitu vaikinu susikivirčijo. Jie buvo taip pat išgėrę. Viskas įvyko labai greitai.

Liudytojas A. Č. parodė, kad buvo sužalotas draugas K. U.. 2012 m. žiemą, tiksliai nepamena datos, buvo su K., E., A. laiptinėje, paskui nuėjo prie kito buto. Jie kalbėjo, jis stovėjo apačioje laiptinėje. Jie atėjo pas kažką į svečius. Jis, K., E. M., A. ėjo pas kažką į svečius. Prie buto durų, pirmame aukšte jie kalbėjosi. Prieš įvykį gėrė alų, bet kitoje vietoje. Ėjo į kitą namą, įėjo į laiptinę. A. kalbėjosi su J. E. M. buvo viršuje prie to buto. Iš buto išėjo du nepažįstami vaikinai. Jis buvo apsvaigęs, bet jautėsi normaliai. Dėl ko prasidėjo konfliktas, tai jis nežino. Jis išėjo į lauką, nes užgeso laiptinėje šviesa, išėjus užsitrenkė kodinės durys, ir jis liko lauke. Paskui išbėgo iš namo K. U., jis šlubavo, sakė kviesti greitąją. Išbėgo ir visi kiti. Pamatė, kad K. šonas šlapias, grįžo pas A. į namus. K. sakė, kad jam įdūrė. A. mama iškvietė greitąją. Visi laukė greitosios. Kada prisijungė tie du nepažįstami vaikinai, jis gerai nepamena, atrodo tada, kai gėrė alų. Iš buto išėjo trys žmonės. Apie kaltinamąjį nieko pasakyti negali. Kas sugalvojo nueiti į tą butą nežino, neatsimena.

Liudytoja A. L. parodė, kad su kaltinamuoju negiminės, nepiktuoju. Su K. U. draugai. Draugai su E. ir A. Nusprendė nueiti pas J. R., prieš tai susiskambino, kad ji ten yra, ji ten negyvena, tik buvo. Ėjo ji, D., K., A., E. ir dar vienas vaikinas, kurio vardo nepamena. Ėjo pas J., tiksliau ji ėjo, o jie ją lydėjo. Atėjo į laiptinę, paskambino į duris, kas jas atidarė nepamena. Senai viskas buvo neprisimena. O. pavardės nežino.

Pagarsinami liudytojos A. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur liudytoja yra parodžiusi, kad tikslios įvykio datos nepamena, vakare, apie 21 val., prie jos namo Kaune susitiko su K., A. ir E., visi kartu nuėjo iki devynaukščio, esančio netoli parduotuvės „Trys berželiai“. Tuomet atėjo D. ir Š.. Visi kartu ėjo pas „ O.“, nes ji norėjo iš J. pasiimti telefoną, kurį šiai buvo paskolinusi ir norėjo su ja pakalbėti. Apie tai, kad kartu ėjęs D. ketino iš ,, O.“ ( Ž. K.) pasiimti kastetą, eidama į butą nežinojo, prie buto girdėjo kaip D. apie kastetą kalbėjo su Ž. Nuėjus prie „ O.“ buto, į duris paskambino pati. Butas yra pirmajame aukšte, kairėje pusėje. Duris atidarė „ O.“, kuris atrodė blaivus, jo paprašė pakviesti J.. J. išėjo į laiptinę, atidavė telefoną. Į laiptinę taip pat išėjo bute buvę V. ir dar du nepažįstami vaikinai. Tuo metu E. su K. stovėjo ant laiptų arčiau lauko durų. Jie ten tiesiog stovėjo ir nieko nedarė, kalbėjo tik ji su J. Iki to momento K. į laiptinę išėjusi nebuvo. Besiruošiant išeiti bestovinčią ant laiptų ją netikėtai pastūmė V. Jo paklausė, kodėl jis taip padarė. Tuomet jis ją pastūmė dar kartą. Muštynės prasidėjo nuo to, kad V. ją pastūmė ranka, kodėl jis taip padarė nežino, gali būti, kad jis to ir nenorėjo, bet taip nutiko dėl jo girtumo, susvirduliavus. Tai, kad jis ją ( gal ir netyčia) pastūmė, nepatiko, todėl ji jį pastūmė atgal. Nuo to viskas prasidėjo, greitai užgeso šviesa, pati bijodama, kad jos kuris nors neužgautų, pabėgo kuo arčiau lauko durų. Matė, kaip grumtynių įkarštyje buvo prasivėrusios buto durys, o iš buto išeinančio žmogaus rankoje matė daiktą panašų į peilio geležtę, joje atsispindėjo šviesa. Kas tą daiktą panašų į peilį laikė nematė, labai išsigando, suriko ,, peilis“. Staiga laiptinėje dingo šviesa. Pasigirdo šurmulys, tarsi kažkas susistumdė. To vaikino su peiliu nepažįsta. Kur tuo metu buvo su ja atėję vaikinai, nepastebėjo. Kai ji sušuko „ peilis!“, visa kompanija išbėgo į lauką. Nematė, kaip, kada ir kam buvo įdurta. Nematė, kad K. būtų ką nors iš vaikinų prispaudęs prie sienos, jis apskritai labai ramus, todėl jis visomis išgalėmis stengėsi muštynių išvengti. Bėgant iš laiptinės į lauką, iš rankų iškrito telefonas, bet į vidų daugiau nėjo, jai neleido draugai. Stovint lauke netoli laiptinės durų, į lauką telefoną atnešė J., padavusi iš karto nuėjo atgal į daugiaaukštį. Visa kompanija patraukė link V. K. vidurinės mokyklos. Prie mokyklos K. pasakė, kad jam darosi silpna ir parodė žaizdą, kuri kraujavo. Tuomet visi kartu nuėjo į jos namus. Namuose buvo mama. Parodė jai žaizdą ir ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Už ką ir kodėl tą vakarą nukentėjo K. nežino, nes jis tų vaikinų, kurie buvo pas „ O.“ bute, nepažinojo. Ar K. kažką tą vakarą mušė- nežino, pati to nematė. Peilis, kurį tą vakarą matė, atrodė kaip įprastas buitinis peilis ( 1 t., b.l. 78- 79, 80, 81- 82).

Liudytoja A. L. pagarsintus parodymus patvirtino, ir paaiškino, kad jie teisingi, nes tada prisiminė gerai.

Liudytoja J. R. parodė, kad 2012-02-11 vakare buvo pas draugą. Paskambino draugė A., atėjo pasiimti telefono. Daugiau nieko neprisimena, senai viskas buvo.

Pagarsinami liudytojos J. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur liudytoja yra parodžiusi, kad datos nepamena, apie 21- 22 val. buvo pas savo draugą „ O.“ jo namuose, tą vakarą ten dar buvo V., P. S., R. ir K. Pas „ O.“ bute visi sėdėjo, žaidė kortomis, šnekučiavosi, V. su R. gėrė alaus. Vaikinai neatrodė labai girti, galbūt truputį daugiau apsvaigęs atrodė V. Tiek pati, tiek K. bendrauja su A., su kuria tą vakarą kalbėjosi telefonu. Dėl to ši žinojo, kur ji tą vakarą buvo, atėjo, nes norėjo pakalbėti ir dar jai turėjo grąžinti MRT, kurį buvo iš jos pasiskolinusi. Į laiptinę taip pat buvo išėję vaikinai: V., R. ir P., K. su „ O.“ buvo likę bute. Matė, kaip V. pastūmė A. A. jo paklausė, kodėl jis taip elgiasi, bet jis ir vėl pakartojo tą patį. Pati gerai matė, kaip V. ranka pastūmė A., ar A. jį pastūmė atgal- nematė. Tai turėjo matyti visi, kurie tuo metu buvo laiptinėje. Su A. kartu tą vakarą buvo atėję jai nepažįstami vaikinai, kiek- neįsidėmėjo, tik poros iš jų žinojo vardus- Š. ir E. Po to, kai buvo pastumta A., laiptinėje užgeso šviesa. Išgirdo šurmulį bei A. riksmą, ši šaukė: „ peilis!“ Jokio peilio pati nematė, kaip ir to, kas jį turėjo. Tuo metu stovėjo prie išėjimo iš laiptinės durų, laiptinės viduje. Kas stovėjo šalia neatpažino, galėjo būti E. Labai greita užsidegė šviesa ir ji pamatė, kaip iš laiptinės į lauką išbėgo A. ir visi su ja buvę vaikinai. Nei kraujo nei jokių sužalojimų nepastebėjo. Pamačiusi, kad A. telefonas gulėjo ant grindų, jį pakėlė ir nunešusi padavė kieme stovėjusiai A. Po to sugrįžo atgal į butą. Bute buvo visi tie patys vaikinai bei K. Su K. pasiėmė savo daiktus ir išėjo namo, nes jau buvo laikas eiti namo. Apie tai, kad kažkas buvo sužalotas tą vakarą peiliu sužinojo tik vėliau, galbūt net kitą dieną. Kitą dieną K. pasakė, kad tą vakarą matė peilį „ O.“ namuose, kažkurio iš ten buvusių vaikinų rankose, konkrečiai nieko neįvardijo. Pati nei peilio, nei sužalojimo tą vakarą nematė. Negirdėjo, kad kas nors iš atėjusiųjų būtų išreiškęs norą užeiti pas Ž. į butą. Kad tą vakarą buvo sužalotas K, vėliau sužinojo iš A. Visų prie Ž. K. buto durų vykusių muštynių metu ji buvo laiptinėje, tik prasidėjus muštynėms ji pasitraukė toliau nuo buto durų, laipteliais nulipo arčiau lauko durų, kadangi išsigando, kad ir jai kuris nors suduos. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad V. G. pastūmė A., kodėl jis taip padarė- nežino ( 1 t., b.l. 85- 86, 87- 88).

Dėl pagarsintų parodymų liudytoja J. R. paaiškino, kad jie teisingi ir juos tvirtina. Susistumdymas, muštynės buvo prie buto durų.

Liudytoja K. L. parodė, kad 2012-02-11 vakare buvo pas pažįstamą, kurį vadino O. Įvykį prisimena sunkiai, detalių visai nepamena.

Pagarsinami liudytojos K. L. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad datos nepamena, vakare apie 19 val. ją SMS pakvietė į savo namus „ O.“. Nuėjusi ten rado „O.“, V. G.. Po kurio atėjo jos draugė J. R. bei P. S. ir „R.“. Bute visi sėdėjo, kalbėjosi, klausėsi muzikos. Vilius gėrė alų, o ar gėrė ir kiti vaikinai, nepastebėjo. Daugiau kalbėjosi su J. dviese. V. tą vakarą tikrai atrodė labai girtas, tai matėsi iš jo elgesio, kalbos, eisenos. Kuriuo metu atėjo kita kompanija ir skambino į buto duris, negirdėjo, į laiptinės koridorių išėjusi nebuvo, visą laiką buvo kambaryje esančiame greta virtuvės viena, žiūrėjo televizorių, klausė muzikos. Nematė ir negirdėjo, kas vyko prie buto durų laiptinėje. Po kurio laiko į kambarį atėjo P., nešinas peiliu rankoje. Ar peilis buvo suteptas krauju nepamena, bet P. pasakė, kad padūrė vieną iš ten buvusių vaikinų, ir kad reikia plauti peilį. Bute buvo sąmyšis. Kur tuo metu buvo J. ir bute buvę vaikinai nežino, galbūt kitame kambaryje, kuriame stovėjo kompiuteris. Apie 22 val. 30 min. su J. išėjo namo. P. S. tą vakarą neatrodė buvęs girtas, nebent tik šiek tiek išgėręs. Pati tą vakarą ten nieko negėrė. Tą vakarą pats girčiausias atrodė V., šiek tiek išgėręs buvo ir „R.“. Kas buvo tą vakarą padurtas peiliu, sužinojo iš savo draugės A. po kelių dienų. Jos pačios tą vakarą niekas į laiptinės koridorių nekvietė, tik po dūrio sužinojo, kad laiptinėje buvo A. su savo draugais. J. sakė, kad ir ji dūrio nematė, nes tuo metu koridoriuje buvo dingusi šviesa. Iš A. sužinojo, kad buvo padurtas vaikinas vardu K. A. jai sakė, kad tą vakarą į „O.“ namus atėjo pasiimti iš J. savo MRT, kurį šiai prieš tai buvo paskolinusi. Pati nematė, kas vyksta laiptinėje, tačiau iš laiptinės sklindantys garsai ją gąsdino. Nenorėjo, jog į laiptinę išeitų P. S., jį bandė sustabdyti, užtverti jam kelią, tačiau jis vis tiek išėjo iš buto. P. išeinant iš buto jo rankose nematė peilio, apie tai, kad jis kažkam įdūrė, P. pasakė po to kai visos muštynės baigėsi, tik tuomet jo rankoje pamatė virtuvinį peilį (T. 1, b.l. 104-105, 106-107).

Liudytoja K. L. dėl pagarsintų parodymų paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, parodymai yra teisingi.

Liudytoja R. T. parodė, kad O. nei vardo, nei pavardės nežino, žino tik pravardę. Buvo tą vakarą pas jį bute, kas dar buvo kartu neprisimena. Jis neprisimena, nes seniai buvo viskas.

Pagarsinami liudytojo R. T. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2012-02-11 apie 23 val. buvo svečiuose pas pažįstamą ,,O.“ namuose. Kažkas paskambino į duris, jas atidaryti nuėjo ,,O.“. Po kiek laiko iš laiptinės pasigirdo garsios šnekos, todėl pats su draugais Pauliumi, Viliumi nuėjo pažiūrėti kas dedasi. Laiptinėje buvo gal penki jaunuoliai ir mergina. Kažkuris vaikinas paprašė ,,O.“ atnešti kastetą. ,,O.“ kastetą atnešė ir atidavė jo prašiusiam jaunuoliui. Kažkas iš atėjusiųjų V. G. paprašė pakviesti bute buvusią K. V. tai padaryti atsisakė, dėl to kažkuris iš vaikinų sudavė V. smūgį ranka į veidą. Kažkuris vaikinas sudavė į veidą pastarajam, dar kažkuris vaikinas sudavė P. Kilo visuotinės muštynės, kurios truko apie pusantros minutės. Po to pastarasis grįžo į butą su juo grįžo V., P. grįžo truputį vėliau. Bute apsižiūrėjo savo sužalotą veidą, daugiau į laiptinę nėjo, kas įvyko laiptinėje jam išėjus, nežino (T. 1, b.l.90).

Dėl pagarsintų parodymų liudytojas paaiškino, kad jis neatsimena ar dalyvavo tose muštynėse. Sakė tiesą apklausiamas tyrimo metu. Visko neprisiminė, nes buvo išgėręs, ne viską pastebėjo.

Liudytojas Ž. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Įvykio nelabai prisimena, nes praėjo daug laiko. Kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, sakė tiesą.

Pagarsinami liudytojo Ž. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad gyvena Kaune, adresu (duomenys neskelbtini), draugų tarpe yra žinomas kaip „O.“. Tikslios įvykio datos nepamena, apie 20 val. atėjo draugų: V. G., P. ( pravarde „Š.“), R. ( pravarde „R.“). Vėliau dar atėjo ir dvi merginos, kurių vardų nežino, žino, kad jas vadina „r. ir u.“. Namuose gėrė alų. Išgėrė apie 5- 6 „bambalius“ po 2 litrus alaus, pats jau orientavosi prastai, buvo pakankamai apsvaigęs. Tikslaus laiko nepamena, į duris kažkas paskambino, jas atidarė pats, už jų stovėjo pažįstama A., su ja kartu buvo vienas vaikinas, kurį prieš tai buvo matęs, abu paprašė, kad jiems paduotų kastetą, kurį jie buvo palikę maždaug prieš porą savaičių. Tą kastetą savo namuose po jų apsilankymo buvo radęs po lova. Kastetą padavė buvusiam su A. vaikinui. A. su kompanija prašėsi į svečius, o jis tam prieštaravo, kadangi jų praktiškai nepažinojo ir nenorėjo, kad pašaliniai asmenys lankytųsi jo bute. Tuo metu prie buto durų buvo priėjęs ir V. G., kuris buvo dar girtesnis už jį, šiam liepė eiti atgal, o pats išėjo pasikalbėti į laiptinę su A., nes jie pažįstami. Įeidamas į butą, buto duris uždarė. Bute vienas rūkė balkone. Būdamas ten girdėjo garsus, tarsi kažkas kažką daužytų laiptinėje. Baigęs rūkyti, nuėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta. Buto durys buvo šiek tiek pravertos. Laiptinėje nebuvo šviesos. Pamena, kad laiptinėje matė nemažai žmonių, kurių nepažinojo. Matė tas dvi merginas, kurios tą vakarą buvo pas jį svečiuose, tik nepamena kur jos tiksliai tuo momentu stovėjo, bute ar laiptinėje. Laiptinėje, prie buto durų, pamatė gulintį V.. P. S. stovėjo palipęs keletą laiptelių į viršų. Jokio peilio tuo metu nei pas vieną nepastebėjo. Kai prieš tai buvo buto balkone ir rūkė, tai matė, kaip iš laiptinės išbėgo kartu su A. buvę vaikinai, o po jų ir pati A. Laiptinėje įjungė šviesą, padėjo V. atsikelti ir kartu visi trise nuėjo į butą. V. pasirodė sužalotas, jo veidas buvo patinęs, matėsi mėlynė paakyje. V. paaiškino, jog jie ten grūmėsi todėl, kad atėjusieji vaikinai norėjo įeiti į butą. Apie tai, kad kažkas buvo sužalotas peiliu sužinojo tik kitą dieną. V. pasakė, kad peilį iš jo namų virtuvės panaudojo „Š.“. Kuris tai buvo peilis, nežino. Kas buvo sužalotas tą vakarą, nežino. Sužalojimo momento nematė. Niekas nepaaiškino, kodėl „Š.“ panaudojo peilį. Praėjus kiek laiko P. ( ,, Š.“ ) atėjo į namus ir paklausė, ar galėtų jis paimti peilį, kuriuo tą vakarą buvo sužalotas vaikinas ir pristatyti jį policijai. Leido P. tai padaryti (T.1, b.l.91-92, 93).

Dėl pagarsintų parodymų liudytojas paaiškino, kad parodymai teisingi, papildyti nieko neturi.

Liudytojas V. G. parodė, kad su S. negiminės. Įvykį šiek tiek pamena, bet mažai. Buvo apklaustas ankščiau policijoje, sakė tiesą, tada prisiminė viską geriau.

Pagarsinami liudytojo V. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad įvykio datos nepamena, buvo pas savo draugą Ž. K., pravarde ,,O.“, šio namuose taip pat buvo „R.“, „rudis su updeitu“- dvi panos, ir P. S.. Visi vaikinai gėrė alų, išgėrė keletą „bambalių“ po 2 litrus. P. beveik išvis negėrė, gal tik keletą gurkšnių. Po to dar trise išgėrė butelį degtinės, gėrė pats, Ž. K. ir „R.“. P. degtinės negėrė. Kiek buvo valandų, kai į buto duris kažkas paskambino, nežino, jas atidarė Ž. Girdėjo, kaip kažkas prie durų su juo kalbėjosi, Ž. atėjo į kambarį paimti kasteto, kurį bendromis jėgomis rado ir ištraukė iš po lovos. Kastetą paduoti nešė jis ir „O.“. Laiptinėje prie buto durų stovėjo pažįstama A. ir du vaikinai, kurių vieno vardas rodos D. Jis pats jautėsi girtas. Tiedu su A. buvę vaikinai ėmė prašytis įleisti į butą. Ž. atsakė, kad neleis ir nuėjo atgal į kambarį. Tuomet prie durų atėjo „R. “. Vaikinai ėmė grasinti, kad į butą įeis patys, A. taip pat netylėjo ir jiems tarsi pritarė. Atėjęs „R.“ paklausė kas vyksta, kodėl visi šaukia laiptinėje. Tuo momentu iš viršaus nusileido dar keli jam nepažįstami vaikinai. Viso prie Ž. buto durų susirinko apie 7- 8 vaikinai, nes dar vienas pakilo laiptais iš apačios. Buto durys buvo uždarytos, jis pats su „R.“ stovėjo visai šalia jų. Tuo metu tie vaikinai ėmė jį su „R.“ mušti kumščiais, o kai nukrito ant žemės, spardė kojomis. Nugriuvęs užsidengė galvą, kad apsisaugotų nuo smūgių. Kurie vaikinai mušė, pasakyti negali. Gali būti, kad vienu momentu buvo aptemusi sąmonė. Ta pati kompanija tą vakarą mušė ir „ R“, tačiau kaip tai buvo daroma ir kurioje vietoje nematė, nes stengėsi apsisaugoti pats. Kaip elgėsi ir kur buvo A., neįsidėmėjo. Nepastebėjo ar nepamena, kad į laiptinę būtų išėjusios tos dvi panelės, kurios viešėjo bute. Gulėdamas ant laiptų matė, kaip atsidarė buto durys ir iš jo išėjo P. laikydamas peilį savo dešiniosios rankos delne. Peilį jis laikė nuleidęs žemyn. Kuriuo momentu kažkas buvo tuo peiliu sužalotas, nepastebėjo. Pats buvo gerokai sužalotas. Kairiosios akies apatiniame voke matėsi mėlynė. Skaudėjo galvą ir šonus. „R.“ irgi atrodė sužalotas, jo veidas buvo patinęs, jo kažkuriame paakyje taip pat matėsi mėlynė. Apie tai, kad kažkas buvo sužalotas to įvykio metu peiliu, sužinojo kitą dieną iš kažkurios ten buvusios merginos, nes po įvykio labai greitai išėjo namo. P. tą vakarą nieko apie jokį peilį nesakė. Pasipasakojo tik po kurio laiko. Jis prieš prasidedant konfliktui pastūmė A., tai padarė ne specialiai, o atidarydamas Ž. K. buto duris, ją kliudė durimis, ji tuo pasipiktino, tyčia jos nestūmė, ar ji taip pat jį pastūmė- nepamena. Su ja buvę vaikinai jį dėl to užsipuolė, sakė ką čia darai, ką čia dirbi? Kas tuo metu laiptinėje buvo iš draugų nepamena. Iš Ž. K. buto į laiptinę pats išėjo tuomet, kai Ž. atėjusiems vaikinams iš buto išnešė kastetą. Gali būti, kad pats išėjo truputį vėliau nei Ž., kadangi pamena, jog girdėjo kaip A. su savo atėjusiais draugais prašėsi pas Ž. į svečius, o šis prieštaravo. Viskas vyko labai greitai, jį ėmė stumdyti ir kumščiuoti A. draugai neva už tai, kad šis ją pastūmė, prie dviejų vaikinų, kurie pradžioje buvo su A., kažkur iš viršaus nusileido dar keli ir visi jį užsipuolė, daužė kojomis, jis parkrito ir dengėsi rankomis galvą, bandydamas tokiu būdu išvengti kojų smūgių, kas tuo metu dėjosi aplinkui, kurie dar iš draugų buvo mušami ir kurie iš jų buvo laiptinėje nepamena, o gal ir nematė. Dėl patirtų sužalojimų pas medikus nesikreipė, gydėsi pats. Pamena, kad ir draugas R. skundėsi sužalojimais. Negali pasakyti, ar kartu su juo iš buto išėję R. ir P., nes to nepamena, taip pat nepamena ar kas nors iš atėjusių jaunuolių prašė pakviesti K. Konfliktas prasidėjo tikrai nuo to, kad jis pastūmė A. Tarp draugų jis yra žinomas ,,V.“ pravarde, P. S. yra vadinamas ,, Š.“ (T. 1, b.l.101-102; 103).

Dėl pagarsintų parodymų liudytojas V. G. paaiškino, kad parodymai teisingi, apklausiamas sakė tiesą. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad atėjusieji norėjo patekti į butą, bet jų neįleidom. A. jis tyčia nestūmė. S. nebuvo toks girtas kaip jis, kiek jis išgėrė jis nežino.

Liudytojas E. M. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. 2012 m. vasario mėnesį buvo tas įvykis, bet detalių nepamena. Žino, kad buvo sužalotas žmogus, senai tai buvo, visko nepamena. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą.

Pagarsinami liudytojo E. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2012 m. vasario mėnesį, tikslios dienos neatsimena, kartu jis, kartu su A., K., A. ir dar dviem vaikinais, kurių nei vardų nei kitų duomenų nežino, nuėjo į vieną daugiabutį penkiaaukštį, kuriame palipo į pirmąjį aukštą ir kažkas iš jų paskambino į buto, esančio po kaire puse, duris. Žinojo, kad tame bute gyvena kažkoks „O.“, kurio ankščiau nebuvo matęs ir nepažinojo. Duris atidarė apie 17 metų amžiaus vaikinas, kurio A. paprašė pakviesti J. Atidaręs duris vaikinas nuėjo ir pakvietė A. J. Prie durų atėjo J., A. kvietė ją eiti kartu, bet J. atsisakė, nes nenorėjo palikti savo draugų. Tuo metu pats stovėjo kažkur arčiau laiptų, pamena, kad K. stovėjo kažkur už jo, ant laiptelių link išėjimo. O A. visą laiką stovėjo arčiausiai lauko durų. Kažkas į laiptinę pakvietė J., kuri išėjo į laiptinę ir kalbėjosi su A., J. pasirodė buvusi išgėrusi, pastebėjo tai iš jos elgesio, kalbos. Taip pat girdėjo, kad kažkas paminėjo „ kastetą“, bet ką tiksliai kalbėjo negirdėjo. Į butą niekas nesiprašė, jis bent jau negirdėjo tokių kalbų. Iš buto į laiptinę iš pradžių buvo išėję trys vaikinai, o po to liko tik du. Vienas jų buvo kažkoks „ V.“, apie kitą iš viso nieko nežino. Po kurio laiko visi atsisveikino ir jau judėjo link lauko durų, ruošėsi išeiti. Tuo metu atsisuko ir pastebėjo, kaip A. pastūmė „V.“. Ar ši jį pastūmė atgal, nematė. Tuomet kilo konfliktas laiptinėje, bet jis jau beveik nieko nematė, nes laiptinėje pradingo šviesa. Kiek matė, tas vaikinas, pravarde „V,“, buvo atsirėmęs į sieną toje vietoje, kurioje laiptinėje yra šviesos jungtukas, todėl jis ir galėjo išjungti šviesą, tik nežino ar atsitiktinai, ar tyčia. Buto durys tuo metu buvo uždarytos, todėl kur kas buvo tiksliai nematė. Kur tuo metu buvo K,, nematė. Kas konflikto metu ir su kuo ėmė grumtis, muštis- nematė. Apsisukęs ir mėginęs juos išskirti, padėti draugams, kartu su juo tai darė ir K. Pamena, kad pats taip pat kažkam sudavė smūgį kumščiu, tik nežino, kuriam tiksliai, nes buvo tamsu. Po kurio laiko prasivėrė buto durys, iš jo sklido neryški šviesa. K. stovėjo tarpduryje, o už jos stovėjo vaikinas, kurio ji, įsirėmusi į durų staktą rankomis, neišleido iš buto. To vaikino rankoje pastebėjo peilį. Kaip atrodė peilis neįsidėmėjo. Durims prasivėrus matė, kaip ant žemės gulėjo „V.“. Prasivėrus durims visi išbėgo į lauką. Ar tas vaikinas su peiliu rankoje, kurį už nugaros laikė K., buvo išbėgęs į laiptinę nepastebėjo, nes išbėgo į lauką antrasis po A., kuris į kiemą išėjo tuo metu kai visi atsisveikino ir ruošėsi išeiti, dar prieš prasidedant konfliktui. Kai pats išbėgo į lauką tai matė, jog K. pasiliko viduje. Kas laiptinėje vyko po išėjimo į kiemą nematė, stovėjo kieme su A. Tą vakarą buvo visiškai blaivus. Kokia eilės tvarka visi likusieji išbėgo į lauką- neprisimena. Kad buvo sužalotas K., pastebėjo tik paėję toliau nuo laiptinės link A. namų. Įvykio vakarą matė, kaip iš buto išėjo vienas jaunuolis su peiliu rankoje (T.1, b.l. 71-72; 73).

Dėl pagarsintų parodymų liudytojas paaiškino, kad jie teisingi ir juos tvirtina.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 881/12(02) nustatyta, kad K. U. konstatuota durtinė- pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje vidurinėje pažastinėje linijoje su kairio inksto sužalojimu. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu- pjaunančiu įrankiu, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Durtinė- pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje vidurinėje pažastinėje linijoje su kairio inksto sužalojimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė grėsmę gyvybei. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2012-02-11, įvykio metu nukentėjusiajam pasisukus kairiąja kūno puse jį žalojančio asmens atžvilgiu (1 t., b.l. 57).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad įtariamasis P. S. pateikė peilį, kuriuo jis sužalojo K. U. ( 1 t., b.l. 33).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad liudytojas Ž. K. iš pateiktų atpažinti keturių virtuvinių peilių, tarp kurių Nr. 2 buvo pažymėtas įtariamojo P. S. pateiktas peilis, atpažino peilį pažymėtą Nr. 2, kuris gali būti iš jo virtuvės (1 t.,b.l. 94- 95, 96).

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.

Kaltinamasis P. S. pripažino esmines faktines bylos aplinkybes, pats pateikė peilį, kuriuo sužalojo nukentėjusįjį K. U.. Taip pat ir apklausti liudytojai patvirtino, kad nukentėjusįjį K. U. sužalojo kaltinamasis P. S.. Teismas daro išvadą, kad aptartų įrodymų visetas patvirtina kaltinamojo kaltę dėl nukentėjusiojo K. U. tyčinio sužalojimo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo P. S. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 135 str. 2 d. 8 punktą – kad sužalojimas buvo padarytas iš chuliganiškų paskatų. Teismas, ištyręs įrodymus, įvertinęs konflikto situaciją, konflikte dalyvavusių asmenų veiksmus, daro išvadą, kad kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos – nepasitvirtino. Nukentėjusysis K. U. su draugais atėjo į konflikto butą, jie skambino į butą, kvietė asmenis, patys sukėlė konfliktinę situaciją, kuri peraugo į muštynes, kurių metu buvo sužalotas K. U.. Taigi, darytina išvada, kad nukentėjusysis K. U. buvo sužalotas abipusio konflikto metu, kilusio iš asmeninių paskatų, o ne iš chuliganiškų. Todėl, teismas kaltinamojo P. S. veiksmus iš BK 135 str. 2 d. 8 punkto perkvalifikuoja į BK 135 str. 1 dalį. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamajam P. S. bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skirdamas bausmę teismas vadovaujasi LR BK vienuolikto skyriaus nuostatomis, nustatančioms nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę, kadangi P. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. P. S. padarė sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė. Teismas, nustatydamas kaltinamajam P. S. bausmės dydį, atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą: administracine tvarka nebaustas ( 2 t., b.l. 30), teistas ( 2 t., b.l. 27- 28, 33- 51), Kauno miesto savivaldybės VTAS charakterizuojamas neigiamai ( 21 t., b.l. 56), Kauno A. P. gimnazijos charakterizuojamas neigiamai, Kauno P. E. jaunimo mokyklos charakterizuojamas neigiamai, psichiatro įskaitoje neregistruotas ( 2 t., b.l. 65), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas ( 2 t., b.l. 71). Buvo gydytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų vaikų psichiatrijos skyriuje ( 2 t., b.l. 73). Konsultuotas Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje ( 2 t., b.l. 78), atlikta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriuje, kurios išvadose konstatuota, kad duomenų, jog P. S. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu sirgtų psichine liga ar laikinu psichinės veiklos sutrikimu nėra, jis galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti ( 2 t., b.l. 83- 85). Taip pat į tai, kad nusikalstamą veiką padarė per bausmės vykdymo atidėjimą, taip pat į tai, kad būdamas nepilnametis. Taip pat atsižvelgia į tai, kad prisipažino ir gailisi, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Nukentėjusysis K. U. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės (450 litų/130 Eurų) ir neturtinės (10 000 litų/2896 Eurų) žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai. Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra mažintinas. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Taigi sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijus, mažinantys šios žalos dydį. Teismas šį kriterijų turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013).

Šioje byloje teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei Valstybėje esantį pragyvenimo lygį bei teismine praktika. Taip pat teismas įvertina ekonominio pobūdžio faktorius. Nukentėjusiųjų prašoma priteisti 10 000 litų suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai didelė. Tokios žalos atlyginimas turi atitikti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygį, bei teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra bendrieji teisės principai, kuriais privalo vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (CK 1.5 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje specialiai pabrėžiamas jų taikymo būtinumas, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kaltinamasis P. S. žalą padarė būdamas nepilnametis. Kaltinamasis turto neturi. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus kriterijus, nukentėjusiojo K. U. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas dalinai.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 3273,75 litų už K. U. gydymą ( t. 1, b.l. 62-67).

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų pagrįstas dokumentais ir tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu šią paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta dvejų metų devynių mėnesių 22 dienų bausme, ir paskirti galutinę bausmę trejus metus devynis mėnesius 22 dienas laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinam sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2014-10-18 iki 2015-03-20d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio vykdymo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015m. kovo 20d.

Priteisti iš kaltinamojo P. S. 130 Eurų turtinei ir 2000 Eurų neturtinei žalai atlyginti K. U..

Priteisti iš kaltinamojo P. S. 948 Eurus (3273,75 Lt) už K. U. gydymą Valstybinei ligonių kasai prie SAM (Europos a. 1, LT-03505, Vilnius), atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB.

Daiktinius įrodymus, įsiteisėjus nuosprendžiui: peilį, nukentėjusiojo K. U. rūbus: juodos spalvos golfas, dryžuotas megztinis, pilkos spalvos bliuzonas, juoda striukė – sunaikinti.

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.