- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-14
- Bylos Nr.
- I2-1236-631/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03534-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Gitana Butrimaitė (pirm.), Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- Loveth C
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Loveth C. O. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Loveth C. O. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. TR-2021-246 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl Lietuvos Respublikos vizos išdavimo (1 t., b. l. 2-7, 181-185).
Pareiškėja skunde paaiškina, kad norėdama studijuoti Klaipėdos valstybinėje kolegijoje kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Turkijoje dėl vizos studijoms išdavimo. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos ambasada Turkijoje, nagrinėdama klausimą dėl vizos išdavimo pareiškėjai, nevertino 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvoje 2004/114/EB „Dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų“ (toliau – ir Direktyva) visų nustatytų sąlygų, kurioms esant gali būti išduota viza studijoms bei nenurodė aplinkybių, kodėl manytina, kad pareiškėja nepagrindžia numatomo buvimo tikslo, nors buvo pateikti dokumentai apie įstojimą į Klaipėdos valstybinę kolegiją, kurie patvirtina numatyto buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas.
Akcentuoja, kad nėra tinkamai pagrįsta, kokios aplinkybės sudarė pagrindą suabejoti pareiškėjos deklaruojamu atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslu. Teigia, kad Sprendime deklaratyviai teigiama, jog kyla abejonių dėl pareiškimo patikimumo bei pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai. Pažymi, kad visi Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijoje pateikti dokumentai originalūs ir pagal Lietuvos Respublikos ambasados Turkijoje reikalavimus buvo perduoti per Nigerijos federalinę švietimo ir užsienio reikalų ministeriją. Minėti dokumentai ankščiau buvo teikti ir vizai Jungtinėje Karalystėje, Indijoje gauti.
Pareiškėja pabrėžia, kad yra gavusi vizą ir gyvenusi Jungtinėje Karalystėje, tačiau vizai baigus galioti ji nebetęsė gyvenimo Jungtinėje Karalystėje, išvyko iš šalies. Be to, pareiškėja nurodo, jog turi dukterį Nigerijoje, tačiau jos nesiekia atsigabenti į Lietuvos Respubliką, nes ketina čia būti tik, kol tęsis studijos Klaipėdos valstybinėje kolegijoje.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą, kuriuo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 50-58).
Atsakovė paaiškina, kad pareiškėja nurodė, kad kilmės šalyje 2007 m. Delta Universitete įgijo teatro bakalauro laipsnį, tačiau interviu metu negalėjo pateikti jokios su bakalauro studijomis susijusios informacijos, nesugebėjo įvardinti turėtų paskaitų, jų turinio, bendrosios su teatru susijusios informacijos. Be to, nepateikė svarių ir įtikinančių argumentų dėl aukštosios mokyklos Lietuvoje ir studijų programos pasirinkimo kriterijų; negalėjo nurodyti, kodėl nesiekia magistro laipsnio kilmės ar kitose šalyse; nenurodė pridėtinės studijų vertės ateities profesinei karjerai; teigė, kad myli vaikus, kad dabar yra tinkamas laikas siekti išsilavinimo, tačiau daugiau argumentų nepateikė; akcentavo, kad Lietuvą pasirinko dėl šios valstybės pigumo, tačiau negalėjo pateikti kitų universitetų ar valstybių studijų ar pragyvenimo kainų (palyginimo).
Pažymi, kad pareiškėja negalėjo nurodyti Klaipėdos valstybinėje kolegijoje pasirinktų paskaitų pobūdžio ir rūšies, pavadinimo, kitos kokios nors su studijomis susijusios informacijos. Akcentuoja, kad pareiškėja, norėdama gauti vizą vykti į Lietuvą mokytis, elgdamasi rūpestingai ir atidžiai, turėjo domėtis savo studijomis, gyvenamąja vieta ir pateikti išsamius paaiškinimus konsului pastarajam pokalbio – interviu metu aiškinantis pareiškėjos deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu ir buvimo sąlygomis.
Paaiškina, kad nors pareiškėja teigė, kad yra išsiskyrusi, duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, darbą kilmės šalyje, šeimos narius nepateikė. Pareiškėjos konsului pateikta informacija, liečianti jos socialinius ryšius, mokymosi planus Lietuvoje, gyvenimo sąlygas, pajamų turėjimą ir pan. konsulo buvo įvertinta kaip nepatikima, nes ji nebuvo konkreti, joje gausu nesutapimų, todėl vien toks informacijos pobūdis laikytinas pakankamu pagrindu konsuliniam pareigūnui atsisakyti išduoti vizą pareiškėjai.
Nurodo, kad už pareiškėjos studijas įmoką atliko kitas asmuo, t. y. Nigerijos pilietis F. N., ir nors pareiškėja teigia, kad jis jos pusbrolis, tačiau tai pagrindžiančių duomenų, kad šis asmuo šeimos narys, nepateikė. Taip pat pareiškėjos brolis gyvena Jungtinėje Karalystėje, o jos pateikta Banko sąskaita įmonės, o ne laiduotojo.
Ministerija akcentuoja, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (EB) Nr.2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams (t. y. asmenims, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai) nustatomos tokios atvykimo sąlygos - jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas (toliau – ir Vizų kodeksas) viena svarbiausių vizų politikos sričių nurodo neteisėtos imigracijos sustabdymą (Preambulės 3 str.). Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda. Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimas - Priedas prie Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo keičiamas Komisijos sprendimas Nr. K(2010) 1620 galutinis, kuriuo teikiamas „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“ konsuliniams pareigūnams išaiškina dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti formos, turinio ir pan. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Ambasados 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. TR-2021-246 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. liepos 29 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą (1 t., b. l. 70-74), kuriame nurodė, kad ji išsituokusi (9 punktas); dabartinė profesinė veikla – menedžeris (19 – 20 punktai); pagrindiniu kelionės tikslu nurodė studijas (21 punktas); kviečiantis asmuo Klaipėdos valstybinė kolegija (32 punktas); kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengia Summit International School (33 punktas). Pareiškėja kartu su prašymu išduoti vizą pateikė šiuos dokumentus: draudimo poliso kopiją, paso kopiją, Kolegijos tarpininkavimo raštą nacionalinei vizai gauti, priėmimo į studijas raštus, banko sąskaitos išrašą, studijų įmokos kvitą, pažymą dėl teistumo, gimimo liudijimą, lėktuvo bilieto rezervaciją.
Ambasada Sprendimu atsisakė išduoti nacionalinę vizą ir nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai; užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo; duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (1 t., b. l. 8-9).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos parlamento ir tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 Dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatos.
Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas); duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – nagrinėdami prašymą konsulatai arba centrinės valdžios institucijos gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iia) nepagrindžia numatomo tranzito per oro uostą tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12). Be to, teismas pažymi ir tai, kad pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant kodekso VI priede nustatytą standartinę formą.
Vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą grindė tuo, kad buvo priimta studijuoti į Klaipėdos valstybinės kolegijos nuolatinių studijų Bendrosios praktikos slaugos studijų programos I kursą, valstybės nefinansuojamą studijų vietą. Taip pat pateikė šią aplinkybę pagrindžiančius dokumentus: draudimo poliso kopiją, paso kopiją, Klaipėdos valstybinės kolegijos direktoriaus 2021 m. birželio 4 d. raštą Nr. V9-111 „Dėl priėmimo į studijas“, Klaipėdos valstybinės kolegijos tarpininkavimo raštą nacionalinei vizai gauti, banko sąskaitos išrašą, studijų įmokos kvitą, pažymą dėl teistumo, gimimo liudijimą, lėktuvo bilieto rezervaciją.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015). Pabrėžtina, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, taip pat kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, o vizų tarnybos tarnautojas neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis (nagrinėjamu atveju pareiga pateikti informaciją tenka pareiškėjai). Pareiškėja neginčija fakto, kad Ambasadai kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, kuriais ji grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjos Ambasadai su prašymu pateikti dokumentai pagrindžia jos vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas.
Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad konsulas, vertindamas pareiškėjos dokumentus nustatė, jog pareiškėja prašyme nurodė, kad ji kilmės šalyje 2007 m. Delta Universitete įgijo teatro bakalauro laipsnį, tačiau diplomas galimai turi klastojimo požymių, nes pareiškėja interviu metu negalėjo pateikti jokios su bakalauro studijomis susijusios informacijos, nesugebėjo įvardinti turėtų paskaitų, jų turinio, bendrosios su teatru susijusios informacijos. Be to, nepateikė svarių ir įtikinančių argumentų dėl aukštosios mokyklos Lietuvoje ir studijų programos pasirinkimo kriterijų; negalėjo nurodyti, kodėl nesiekia magistro laipsnio savo kilmės ar kitose šalyse; nenurodė pridėtinės studijų vertės ateities profesinei karjerai; teigė, kad myli vaikus, kad dabar yra tinkamas laikas siekti išsilavinimo, tačiau daugiau argumentų nepateikė; ji neturėjo planų studijuoti kitose šalyse, akcentavo, kad Lietuvą pasirinko dėl šios valstybės pigumo, tačiau negalėjo pateikti kitų universitetų ar valstybių studijų ar pragyvenimo kainų (palyginimo). Taip pat pareiškėja negalėjo nurodyti, kiek Klaipėdos valstybinėje kolegijoje laiko truks studijos, kokius dalykus studijuos, apie studijų programą; negalėjo nurodyti, kodėl studijos Lietuvoje nesisieja su jos dabartine darbine veikla Nigerijoje; ji 2019 metais bandė įstoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas (KU, MRU), bet nesėkmingai; jos teigimu, 2020 metais buvo priimta į MRU, tačiau negalėjo nurodyti studijų programos pavadinimo bei kodėl visgi nevyko studijuoti; ji negalėjo paaiškinti, kodėl praėjus net 10 metų po bakalauro studijų baigimo, nusprendė mokytis aukštojoje mokykloje Lietuvoje. Pareiškėja prašyme nurodė, kad yra išsiskyrusi, tačiau duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, darbą kilmės šalyje, šeimos narius nepateikė. Be to, pareiškėja prašyme nurodė, kad jos studijas apmokės Summit International School (33 punktas), tačiau už pareiškėją studijų Kolegijoje įmoką atliko kitas asmuo – Nigerijos pilietis F. N. ir, nors pareiškėjos teigimu, jis jos pusbrolis, tačiau tai pagrindžiančių duomenų, kad šis asmuo yra šeimos narys, nepateikė. Taip pat pareiškėjos pateikta banko sąskaita yra įmonės, o ne laiduotojo.
Teismo vertinimu, konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjos prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pateiktų dokumentų autentiškumo, pareiškėjos deklaruojamo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, dėl galimos nelegalios migracijos, dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, tokiu būdu konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjai išduoti vizą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi lėšų studijoms susimokėti, už jos studijas sumokėjo F. N., tačiau nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, koks ryšys sieja pareiškėją ir F. N.. Taip pat pareiškėja nepagrindė, ar turi savo asmeninių pajamų, ar yra išlaikoma kitų asmenų. Pažymėtina, kad pareiškėja jau buvo teikusi prašymą vizai gauti, taigi tokio prašymo pateikimo procedūra pareiškėjai turėjo būti žinoma, todėl šiuo atveju, pareiškėja žinojo apie tai, kad prašantis gauti vizą asmuo turi pateikti visus dokumentus, pagrindžiančius prašymo pagrįstumą bei prašyme nurodomų aplinkybių/duomenų tikrumą.
Teismo įsitikinimu, pareiškėjos skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo pagrįstumą. Ambasada, pagrįstai priimdama ginčijamą Sprendimą vertino pareiškėjos prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo ir jame pateiktą informaciją apie pareiškėjos vykimo tikslus ir sąlygas, su prašymu pateiktus dokumentus.
Taigi, teismas daro išvadą, jog konsului kilo pagrįstos abejonės dėl pateiktų dokumentų autentiškumo ir pareiškėjos pateiktų duomenų atitikimo tikrovei, dėl pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslo, dėl buvimo sąlygų, dėl to, kad pareiškėja ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
Šiame kontekste paminėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita).
Teismas, vertindamas ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgia ir į tai, jog vizą išduodantis subjektas ne tik formaliai, bet realiai ir išsamiai nagrinėjo pareiškėjos prašymą, taigi Ambasada priimdama ginčijamą Sprendimą vadovavosi nustatytų aplinkybių visuma.
Remiantis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad Ambasada objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl nacionalinių vizų išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, teismas nenustatė kitų ginčijamo Spendimo panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje. Darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti Ambasados 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. TR-2021-246 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo“ yra nepagrįstas ir atmestinas. Antrasis pareiškėjos skundo reikalavimas – įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl Lietuvos Respublikos vizos išdavimo – laikytinas išvestiniu skundo reikalavimu iš reikalavimo panaikinti Sprendimą. Teismui konstatavus ginčijamo Ambasados Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos Loveth C. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.