Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Rasai Urbienei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, baigęs 8 klases, iki bausmės atlikimo mokėsi (duomenys neskelbtini), tęsia mokslus pataisos įstaigoje, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) 2018 m. sausio 25 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė;

2) 2018 m. kovo 20 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 3 dalį – 9 mėnesių viešųjų darbų bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis bausmė subendrinta su 2018 m. sausio 25 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 7 mėnesių viešųjų darbų bausmė. 2018 m. rugsėjo 27 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista 26 parų arešto bausme;

3) 2019 m. vasario 20 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, pritaikius 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, bausmės subendrintos ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta 7 mėnesių viešųjų darbų bausme, kuri Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pakeista 26 parų arešto bausme, jas visiškai sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 4 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta 26 parų arešto bausmė, visiškai atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 7 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir uždraudžiant keisti gyvenamąją vietą be elgesio apribojimą kontroliuojančios institucijos žinios. 2019 m. birželio 20 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nutarta vykdyti 2019 m. vasario 20 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2019 m. liepos 17 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartimi patikslinta 2019 m. birželio 20 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutarties rezoliucinė dalis nustatant, kad vykdytina nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta 26 parų arešto bausmė, visiškai atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį;

4) 2019 m. birželio 28 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį – 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 4 mėnesiams. 2019 m. rugsėjo 10 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. ir 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiais paskirtos bausmė jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nuosprendį, bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties vykdymo dienos,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės pavartojimas, dėl to svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą arba prievolės išvengimą neteisėtą, yra apgaulės pavartojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju vartojama kaip asmens (turto savininko ar valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo arba prievolės išvengimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, ar turto pirkėjo suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, turto teisinio statuso arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą pinigų ar kitokio turto pavidalu kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-387/2008, 2K-161-696/2017). Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą. Be to, kasacinio teismo nutartyse nuosekliai aiškinama, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės nustatymo ir turto užvaldymo ar turtinės prievolės išvengimo fakto. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, pasireiškianti tyčios forma. Sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį, numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori. Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento.

Tiek kaltinamojo kaltės pripažinimas, tiek aptartų duomenų visuma duoda pagrindą išvadai, kad kaltinamasis T. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, t. y. turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2018 m. rugsėjo 24 d. 13.02 val., būdamas (duomenys neskelbtini), telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino trumpuoju numeriu 1817 į AB „Telia Lietuva“ ir Klientų aptarnavimo specialistei S. P. prisistatė J. M. vardu, nurodė šio asmens kodą, asmens tapatybės kortelės numerį, ir sudarė mobiliojo ryšio paslaugų sutartinius dokumentus – abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įjungimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), akcijos užsakymo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais remiantis įgijo įrangą – mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20 Lite A-L21 4G+Black 64 GB dual SIM“, IMEI (duomenys neskelbtini), 378 Eur vertės, nustatant atsiskaitymą dalimis, įsipareigojant mokėti telefono/įrangos mokestį 24 mėnesius po 12 Eur bei naudotis bendrovės teikiamomis paslaugomis ne trumpiau 24 mėnesius, taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. rugsėjo 24 d. 14.26 val., būdamas (duomenys neskelbtini), telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino trumpuoju numeriu 1817 į AB „Telia Lietuva“ Klientų aptarnavimo specialistei J. S. prisistatė J. M. vardu, nurodė šio asmens kodą, asmens tapatybės kortelės numerį, ir sudarė įrangos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuomai įgijo 424,80 Eur vertės televizorių „Hisense“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), įsipareigojant mokėti įrangos mokestį/periodines įmokas 24 mėnesius po 17,70 Eur per mėnesį, toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2018 m. spalio mėn. 1 d. apie 10.29 val., prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), iš DPD Lietuva kurjerio R. M. priėmė pristatytą siuntą – mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20 Lite A-L21 4G+Black 64 GB dual SIM“ ir televizorių „Hisense“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), liepdamas J. M. pasirašyti AB „Telia Lietuva“ ir J. M. vardu sudarytuose dokumentuose – abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įjungimo dokumente Nr. (duomenys neskelbtini), įrangos pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo AB „Telia Lietuva“ priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Huawei P20 Lite“ 378 Eur vertės ir televizorių „Hisense“ 424,80 Eur vertės. Kaltinamasis veikė tyčia, apgaulės būdu, pasinaudodamas J. M. vardu ir asmens duomenimis, žinodamas ir suprasdamas, jog pačiam tuo metu buvus nepilnamečiu, neturinčiam savarankiško pajamų šaltinio, savo vardu nepavyks sudaryti daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių ir grąžinti įmokų, o taip pat žinant ir suvokus, kad J. M. asmeninių poreikių tenkinimui minėti daiktai nereikalingi ir, kad pastarasis, būdamas be pastovios gyvenamosios vietos ir pajamų šaltinio, sutartimi prisiimtų finansinių įsipareigojimų, dėl prastos turtinės padėties nevykdys, savo naudai, tikslu perleisti tretiesiems asmenims ir tokiu būdu gauti piniginių lėšų, įgijo AB „Telia Lietuva“ priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Huawei P20 Lite“ 378 Eur vertės ir televizorių „Hisense“ 424,80 Eur vertės. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikalstama veika įrodyta tiek paties kaltinamojo kaltės pripažinimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais faktiniais bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolais, pagarsintomis ikiteisminio tyrimo liudytojų J. M., R. M., R. M. ir A. J. apklausomis, kurių vienos patvirtina kitą, kaltinamojo veiksmus tarpusavyje ir jų sąsają nuo daiktų apgaulės būdu užsakymo kito asmens vardu iki jų sistemiškai suplanuoto įgijimo (atsiėmimo) bei realizavimo tikslu tokiu būdu pasipelnyti. Minėtų liudytojų parodymai sutampa detalėse prieštaravimų juose nėra ir iš esmės sutampa su kaltinamojo parodymais teisiamajame posėdyje, kurių aptartų visuma laikytini tinkamais įrodymais BPK prasme, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Nusikaltimas įrodytas.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kitas esmines aplinkybes (BK 54 straipsnis). Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu (2018 m. rugsėjo 24 d.) kaltinamasis T. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo nepilnametis, todėl jam skiriant bausmę turi būti taikomos BK XI skyriaus (Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai) nuostatos. Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir BK XI skyriuje numatytais ypatumais. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje (BK 91 straipsnis). Kaltinamojo T. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad T. Š. nusikalto nebe pirmą kartą, praeityje teistas keturis kartus, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės (2 t., b. l. 126-130, 3 t., b. l. 1-4, 5-34), eilę kartų baustas administracine tvarka, savanoriškai paskirtų nuobaudų – baudų nemoka (2 t., b. l. 118-125), Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 110, 114), niekur nedirba (2 t., b. l. 116), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 117), šeimos nesukūręs, iki buvo pasiųstas atlikti realiai pirmesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtą terminuoto laisvės atėmimo, kurios vykdymas buvo atidėtas, bausmę, gyveno kartu su motina socialiniame būste (duomenys neskelbtini), kaip nurodė jis pats, vykdamas kasdien į (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 115). Šiuo metu kaltinamasis pataisos namuose atlieka subendrintą vienuolikos mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios pradžia bylos duomenimis skaičiuotina nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad T. Š. teisiamas nebe pirmą kartą, išvadų dėl savo elgesio nepadarė, būdamas praeityje eilę kartų teistas, baustas administracine tvarka, teismui atsidėjus paskirtosios bausmės vykdymą, elgsenos nepakeitė ir teismo pasitikėjimo nepateisimo, šiuo metu yra jau pilnametis, atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, todėl nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, kitų bausmių rūšių tikslu įgyvendinti bausmės paskirtį, ne tik nubausti, bet ir pataisyti asmenį, kaip kad terminuotas laisvės atėmimas, jau nebepakanka. Todėl bylos duomenų visetu, siekiant kaltinamąjį ne tik nubausti, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų, užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui ir prevenciškai pataisyti, sustabdyti nusikalstamus polinkius, pakeisti gyvenimo būdą, skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis skirtinas individualizuotinas pirmiau paminėtų bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant ir į tai, kad nusikalto būdamas nepilnametis nesunkinant kaltinamojo padėtis.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bylos duomenimis matyti, kad 2019 m. birželio 28 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu T. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį – 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 4 mėnesiams. 2019 m. rugsėjo 10 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. ir 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės jas iš dalies sudedant ir kaltinamajam paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nuosprendį, bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties vykdymo dienos. T. Š. šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė subendrintina su pirmiau aptarta subendrinta bausme BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu.

Vadovaujantis BPK 119 straipsniu, 2019 m. birželio 18 d. teismo nutartimi perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltinamajam T. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti nepakeista (2 t., b. l. 147-148, 166-167). Vadovaujantis BPK 119 straipsniu, 139 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad T. Š. yra suimtas, atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, ankstesni nuosprendžiai, priimti jo atžvilgiu, yra vykdomi, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, esant pradėtam bausmės vykdymui, kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės netikslingos taikyti, todėl panaikintinos.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas AB „Telia Lietuva“ ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš nusikalstamą veiką padariusio asmens 784,13 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 49).

Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl neteisėtų veiksmų 2018 m. rugsėjo 24 d. J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu atlikus užsakymą ir su AB „Telia Lietuva“ sudarius sutartinius dokumentus: abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įjungimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) pasirenkant mokėjimo planą „Premium“, akcijos užsakymo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo remiantis su akcija įgyta įranga, nustatant atsiskaitymą dalimis: mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P20 Lite A-L21 4G+ Black 64GB dual SIM" (IMEI kodas - (duomenys neskelbtini)), įsipareigota mokėti telefono/įrangos mokestį 24 mėn. po 12,00 Eur su PVM/mėn. bei naudotis bendrovės teikiamomis paslaugomis ne trumpiau nei 24 mėn., AB „Telia Lietuva“ padaryta turtinė žala sudaro 467,33 Eur, t. y. įgytos įrangos turtinė žala sudaro 361,43 Eur, o žala už suteiktas paslaugas – 105,90 Eur. Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu rasta ir paimta nusikalstama veika įgyta įranga - mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P20 Lite A-L21 4G+ Black 64GB dual SIM“ (IMEI kodas - (duomenys neskelbtini)) (toliau - įranga), kuri 2019 m. vasario 12 d. grąžinta AB „Telia Lietuva“. Bendrovė naudotą įrangą pagal sutartį parduoda partneriams - naudotos įrangos supirkėjams, kur mokėtinos sumos už analogišką naudotą įrangą - Huawei P20 Lite 64GB yra - 108 Eur. Atsižvelgiant į naudotos įrangos supirkimo kainą/grąžintos naudotos įrangos vertę AB „Telia Lietuva“ padaryta turtinė žala dėl šio nusikalstamos veikos epizodo sudaro 359,33 Eur, t. y. įgytos įrangos turtinė žala sudaro 253,43 Eur, o žala už suteiktas paslaugas – 105,90 Eur.

Dėl neteisėtų veiksmų 2018 m. rugsėjo 24 d. J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu atlikus užsakymą ir su bendrove sudarius įrangos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria remiantis nuomai įgyta 424,80 Eur vertės įranga: televizorius „HISENSE“ (gamintojo kodas - (duomenys neskelbtini), serijos numeris - (duomenys neskelbtini)) ir įsipareigota mokėti įrangos mokestį/periodines įmokas 24 mėn. po 17,70 Eur/mėn. su PVM (su akcija), AB „Telia Lietuva“ padaryta turtinė žala sudaro 424,80 Eur, t. y. negrąžintos galinės įrangos ir paslaugų žala naudojimosi laikotarpiu.

Pažymėjo kad pagal aukščiau nurodytus J. M. vardu sudarytus sutartinius dokumentus su bendrove ir prisiimtus įsipareigojimus nebuvo atlikta nei viena įmoka. Aukščiau nurodytais neteisėtais veiksmais/nusikalstamomis veikomis bendra AB „Telia Lietuva“ padaryta turtinė žala sudaro 784,13 Eur.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese - tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Baudžiamajame procese civilinis ieškovas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą (BPK 110 straipsnio 1 dalis). Faktinis pagrindas reiškia, jog byloje civilinį ieškinį gali pareikšti ne bet kas, o tik asmuo (fizinis ar juridinis), dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos ir reikalaujantis ją atlyginti. Faktinis pagrindas grindžiamas objektyviais duomenimis, leidžiančias nustatyti nusikalstama veika padarytos žalos faktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-124-648/2016). Civilinei atsakomybei atsirasti yra būtina tenkinti 4 sąlygas, t. y.: 1) turi būti padaryta neteisėta (nusikalstama) veika, 2) dėl padarytos neteisėtos nusikalstamos) veikos atsiranda žala, 3) tarp veikos ir žalos yra priežastinis ryšys, 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnis 1 dalis). Žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. (CK 6.249 straipsnis 5 dalis). Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusiengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje <...> Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56/2011). Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.

Kaltinamasis T. Š. pripažino, jog neteisėtu būdu išsimokėtinai sutartiniais pagrindais įgytus daiktus bei įrangą, įsipareigojus atsiskaityti per 24 mėnesių laikotarpį už televizorių, mobiliojo ryšio telefoną ir įrangą kas mėnesį mokant dalimis po 12 Eur ir 17,70 Eur bei naudotis bendrovės teikiamomis paslaugomis ne mažiau 24 mėnesius, per mėnesį laiko pardavė tretiesiems asmenims, už tai gaudamas virš 300 Eur atlygį ir nesumokėdamas nei vienos įmokos. Telefoną pardavė A. J. už 100 su trupučiu Eur, televizorius pagal skelbimą buvo parduotas, pasak kaltinamojo, už 200 Eur. Kaip patvirtino J. M., jaunuolis teigė jam, kad yra atsiskaitęs už prekes, kurjeriui pristačius daiktus, pasiėmė jo pasirašytus dokumentus ir kartotinę dėžę su joje buvusiais daiktais. T. Š., apklaustas teisiamajame posėdyje, patvirtino, jog žinojo, kad J. M. išgeriantis žmogus, neturintis pinigų ir jokių galimybių atsiskaityti su bendrove, antstoliai prie jo neprikibs. Liudytojas A. J. parodė, kad telefoną 2018 m. rudenį, už kurį pagal skelbimą prašė 180 Eur, nusipirko už 170 Eur, kurį tą pačią dieną pardavė R. V. už 200 Eur. Kaip patvirtino R. V., 2018 m. spalio pradžioje, neįtardamas, kad telefonas gautas neteisėtu būdu, jį nusipirko už 220 Eur ir nuo jo įsigijimo dienos naudojosi visą laiką pats, į kurį įsidėjo savo įmonės vardu įgytą SIM kortelę, kuris pareigūnų buvo apžiūrėtas 2019 m. vasario 1 d. Kaltinamasis T. Š., pripažinęs kaltę, supranta, kad jis žalą privalės atlyginti pats, žalos fakto ir dydžio neginčija, civiliam ieškiniui neprieštarauja. Bylos duomenimis įrodyta, kad kaltinamasis iš AB „Telia Lietuva“ apgaulės būdu įgijo mobiliojo ryšio telefoną ir televizorių, kurių vertę pagrindžia prie civilinio ieškinio pateikti įrodymai dėl telefono ir televizoriaus kainos, duomenys dėl Premium paslaugų, suteiktų abonentui, kainos, kurios dydis pagal nuolatinį planą yra 6,90 Eur/mėn. (1 t., b. l. 37-40, 61). Civilinis ieškovas įvertino ir sumažino civilinio ieškinio dydį 108 Eur suma (1 t., b. l. 49), atsižvelgiant į grąžintos panaudotos įrangos terminą bei nuvertėjimą pagal su bendrovės partneriais sudarytą sutartį, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad buvo nesilaikyta 2018 m. rugsėjo 24 d. akcijos užsakymo (1 t., b. l. 39) sąlygų naudotis paslaugomis ne trumpiau kaip 24 mėnesius, todėl spręstina, kad ieškinys dėl 784,13 Eur turtinės žalos priteisimo už televizorių ir telefoną yra įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas. Neteisėtais veiksmais padaręs turtinę žalą asmuo privalo ją atlyginti civiliniam ieškovui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. Š. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi T. Š. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 20 d. ir 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, kurios subendrintos 2019 m. rugsėjo 10 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi ir T. Š. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš T. Š. civilinio ieškovo AB „Telia Lietuva“ naudai 784,13 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti.

T. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.