- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-477-538/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-16668-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Eugenija Morkūnienė
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- P. A.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-477-538/2013
Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-16668-2011-2)
NUTARTIS
2013 m. balandžio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Eugenijos Morkūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui P. A. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo ir pagal atsakovo P. A. priešieškinį ieškovei V. A. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė teismo: 1) nutraukti jos ir atsakovo santuoką, įregistruotą 1982-09-17 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; 2) priteisti iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 3) padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė: nekilnojamąjį turtą, butą (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 137 000 Lt, padalyti ir priteisti ieškovei nuosavybės teise butą, atsakovui priteisti iš ieškovės 25 000 Lt piniginę kompensaciją; kitą turtą – automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės, priteisti atsakovui; 4) priteisti iš atsakovo ieškovei 6573,98 Lt už sumokėtus komunalinius mokesčius ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad gyvenimas santuokoje tarp jos ir atsakovo yra nebeįmanomas: atsakovas po 25 metų pragyventų santuokoje, 2007-06-09 išėjo iš namų pas kitą moterį. Nurodydama atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ieškovė pažymėjo, kad dėl vyro neištikimybės patyrė moralinę skriaudą, nes kentė patyčias, pažeminimus, stengėsi šeimą išsaugoti prašydama sutuoktinį kreiptis pas specialistus – psichologą, todėl dėl sukeltų išgyvenimų ieškovė prašė priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo ir ją įvertino 5000 litų suma. Sprendžiant santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, ieškovė nurodė, kad santuokoje su atsakovu 1992-11-17 įsigijo butą, (duomenys neskelbtini). Rinkos verte butas 2011-11-03 datai yra įvertintas 137 000 Lt suma. Kadangi atsakovas bute negyvena nuo 2007-06-09, ieškovė prašė priteisti butą jai, atsakovui priteisiant 25000 Lt piniginę kompensaciją. Priteisiant piniginę kompensaciją, sprendžiant turto padalijimo klausimą, ieškovė prašė teismo nukrypti nuo lygių dalių principo, nes atsakovas išeidamas iš namų pasiėmė 20000 Lt šeimos pinigų. Automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės prašė priteisti atsakovui. Kadangi nuo 2007-06-09, atsakovui išėjus iš namų, ieškovė viena mokėjo visus komunalinius mokesčius – UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui“ sumokėjo 917,81 Lt; DNSB „Smiltelė“ už komunalinius patarnavimus ir patalpų šildymą sumokėjo 8950,68 Lt; AB „Klaipėdos energija“ už šildymą sumokėjo 3279,47 Lt, viso sumokėjo 13147,96 Lt, ½ šios sumos, t.y. 6573,98 Lt prašė priteisti iš atsakovo kaip solidaraus skolininko už šeimos turto išlaikymą. Taip pat nurodė, kad atsakovas su ja visiškai nebendraudavo, nesikalbėdavo taip ją ignoruodamas. Be to, pažymėjo, kad tuo metu, kai atsakovas išėjo iš namų normalaus bendro gyvenimo tarp jų nebuvo pastaruosius dešimt metų ir nepaneigė tai, kad pastaruosius tris metus su sutuoktiniu negyveno santuokinio gyvenimo ir gyveno atskiruose kambariuose.
Atsakovas priešieškiniu prašė: 1) nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė: nekilnojamąjį turtą, butą (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 137 000 litų, padalyti pagal pateiktą padalijimo projektą ir priteisti: ieškovei V. A. 54/100 dalis buto, dalies plotas 41,47 kv. m., patalpas, kurios pažymėtos plane: ½ patalpos 45-1, 1/1 patalpos 45-4, ½ patalpos 45-7, ½ patalpos 45-10, ½ patalpos 45-5, ½ patalpos 45-8, 1/1 patalpos 45-2, ½ patalpos 45-6, ½ patalpos 45-9, 74000 Lt vertės; atsakovui P. A. 46/100 dalis buto, dalies plotas 35,22 kv.m., patalpas, kurios pažymėtos plane: ½ patalpos 45-1, ½ patalpos 45-5, ½ patalpos 45-8, ½ patalpos 45-10, ½ patalpos 45-6, ½ patalpos 45-9, 1/1 patalpos 45-3, ½ patalpos 45-7, 63000 Lt vertės; kitą turtą – automobilį Opel Astra, valst Nr. (duomenys neskelbtini) 700 Lt vertės priteisti atsakovui, nepriteisiant piniginės kompensacijos ieškovei. Nurodė, kad nesutarimai santuokoje su ieškove prasidėjo prieš penkiolika metų – ieškovė darėsi be jokios svarbios priežasties vis piktesnė, ypač naktimis, konfliktiška, irzli. Kad išvengti barnių ir konfliktų, atsakovas stengėsi nebendrauti, o tris metus iki išėjimo iš namų jis su ieškove gyveno atskiruose kambariuose, nes tame pačiame kambaryje nebebuvo įmanoma būti ir miegoti. Pažymėjo, kad atsakovė jį ignoravo, nes nebendravo su jo artimaisiais, kiekvienas lankydavo savo tėvus ir kitus artimus giminaičius atskirai. Nurodė, kad po išėjimo iš namų metus laiko nuomojosi būstą, o vėliau susirado kitą moterį, pas kurią ir gyvena. Atsakovas butą prašė padalyti pagal pateiktą padalijimo projektą, už didesnę ieškovei tenkančią buto dalį prašė teismo piniginės kompensacijos jam nepriteisti, nes po jo išėjimo ieškovė viena išlaikė butą ir mokėjo visus su buto išlaikymo susijusius mokesčius.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-15 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį patenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą tarp A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) 1982-09-17 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos (CM) skyriuje (įrašo Nr. 1571), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko santuokines A. ir A. pavardes. Padalijo turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė: nekilnojamąjį turtą, butą (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 137 000 litų, padalijo pagal pateiktą padalijimo projektą ir priteisė: ieškovei V. A. 54/100 dalis buto, dalies plotas 41,47 kv. m., patalpas, kurios pažymėtos plane: ½ patalpos 45-1, 1/1 patalpos 45-4, ½ patalpos 45-7, ½ patalpos 45-10, ½ patalpos 45-5, ½ patalpos 45-8, 1/1 patalpos 45-2, ½ patalpos 45-6, ½ patalpos 45-9, 74000 Lt vertės; atsakovui P. A. 46/100 dalis buto, dalies plotas 35,22 kv. m, patalpas, kurios pažymėtos plane: ½ patalpos 45-1, ½ patalpos 45-5, ½ patalpos 45-8, ½ patalpos 45-10, ½ patalpos 45-6, ½ patalpos 45-9, 1/1 patalpos 45-3, ½ patalpos 45-7, 63000 Lt vertės Priteisė atsakovui P. A. automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 800 Lt vertės. Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės V. A. į valstybės pajamas 2078 Lt žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo P. A. į valstybės pajamas 1898 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu šeimoje elgėsi netinkamai – nei ieškovė, nei atsakovas nesurado galimybės išsiaiškinti tarpusavio santykiuose iškilusių nesutaikomų prieštaravimų priežastis ir nesprendė jų pašalinimo, atvirkščiai abu elgėsi nepaaiškinamai priešingai tarpusavio bendravimo šeimoje elgesio normoms. Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmetė ieškovės ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo kaip neteisėtą. Taip pat nurodė, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą teismas vadovaujasi LR CK 3.117 str. 1 d. ir 2 d. normomis ir preziumuoja, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir, kad nėra pagrindo turtą dalijant nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Siekiant nepažeisti atsakovo teisės į būstą, atmetė ieškovės ieškinio dalį dėl buto padalijimo ir priteisimo jai natūra, o atsakovui priteisiant 25000 Lt piniginę kompensaciją, nes atsakovui priteisus ir pusės buto rinkos vertės piniginę kompensaciją, jis neturėtų realios galimybės įsigyti kitą butą ir taip užtikrinti nuosavybės teisę į gyvenamąją patalpą. Taip pat santuokinį turtą – butą padalijo kiekvienam sutuoktiniui natūra pagal atsakovo pateiktą buto (duomenys neskelbtini) miete, padalijimo projektą, ieškovei – 74000 Lt vertės, atsakovui – 63 000 Lt, nepriteisiant atsakovui 11162,50 Lt piniginės kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, nes ieškovė sumokėjo 6573,98 Lt buto išlaikymo mokesčių, kuriuos turėjo, kaip solidarus skolininkas mokėti ir atsakovas. Nepriteisus ieškovei iš atsakovo piniginės kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, atmetė ieškovės ieškinio dalį dėl 6573,98 Lt priteisimo, nes priteistinos kompensacijos dydis sudarytų didesnę sumą, nei prašoma priteisti minėta suma. Automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 800 Lt vertės priteisė atsakovui, nepriteisiant ieškovei piniginės kompensacijos, nes padalijus butą ir įvertinus jos sumokėtus mokesčius už buto išlaikymą, jai atitenkanti turto dalis yra didesnė nei atitenkanti turto dalis atsakovui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė V. A. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės V. A. ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tokia teismo išvada ne tik nėra pagrįsta bylos medžiaga, bet ir prieštarauja šalių paaiškinimams. Ieškovė siekė išsaugoti šeimą, santuokinius ryšius, siūlė atsakovui kreiptis pas gydytoją ieškoti atšalimo šeimoje priežasčių, tačiau atsakovas į šiuos ieškovės prašymus nereagavo, tačiau patvirtino, kad tokie ieškovės prašymai buvo. Atsakovas paliko šeimą išeidamas pas kitą moterį, su kuria gyvena iki šiol, o ieškovė po vyro išėjimo 5 metus nesikreipė dėl skyrybų, nes turėjo viltį, kad jis grįš į šeimą. Atsakovui palikus šeimą ir išėjus gyventi pas kitą moterį, nuo 2007 m. birželio mėn. ieškovė viena išlaikė šalių santuokoje įsigytą butą adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovo reikalavimą ir padalijo turtą natūra, nors atsakovas gyvena atskirai ir būstas atsakovui nėra būtinas. Buto padalijimas natūra pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, atsakovo gyvenimas viename bute su ieškove sukeltų ieškovei didžiulę moralinę žalą bei skaudžius išgyvenimus, sudarytų sąlygas konfliktams tarp šalių kilti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sutiko išmokėti atsakovui kompensaciją už buto dalį, teismas turėjo atsižvelgti į šalių santykius bei tenkinti reikalavimą. Taip pat teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovės prašymo dėl komunalinių patarnavimų 6 573,98 Lt priteisimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas, byla išsamiai išnagrinėta, įvertinti visi įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl santuokos nutraukimo.
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, tuo tarpu atsakovas teigė, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės.
Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.
Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Šiuo atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinės (atsakovės) kaltės, kadangi atsakovas buvo jai neištikimas ir prieš 5 metus išėjo gyventi pas kitą moterį. Atsakovas prašo nutraukti santuoką, kadangi jis nebegalėjo gyventi su ieškove, ji buvo konfliktiška, ignoravo atsakovą, nebendravo su jo artimaisiais, trejus metus iki atsakovo išėjimo gyveno skirtinguose kambariuose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl abipusės lojalumo stokos bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka iširo faktiškai, nes sutuoktiniai nustojo kartu gyventi ir bendrai tvarkyti šeimos reikalus, tai pareigos pažeidimas pagrįstai laikytas esminiu, o jo pasekmė – negalėjimas toliau bendrai gyventi. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai iš esmės – dėl sutuoktinių elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.61 straipsnis).
Dėl turto padalijimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad sutuoktinių bendrą turtą sudaro butas (duomenys neskelbtini)., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė pagal 2011-11-03 turto vertintojų išvadą yra nustatyta 137 000 litų suma (b. l. 11, 14-21). Pagal atsakovo pateiktą buto padalijimo projektą ieškovei tenkanti buto dalis 54/100 sudaro 41,47 kv. m plotą, kurio vertė 74000 Lt, atsakovui tenkanti buto dalis 46/100 sudaro 35,22 kv. m plotą, kurio vertė 63000 Lt (b. l. 75) Automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 800 Lt (b. l. 9, 91). Ieškovė taip pat nurodė, kad nuo 2007-06-09, atsakovui išėjus iš namų, ieškovė viena mokėjo visus komunalinius mokesčius – UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui“ sumokėjo 917,81 Lt; DNSB „Smiltelė“ už komunalinius patarnavimus ir patalpų šildymą sumokėjo 8950,68 Lt; AB „Klaipėdos energija“ už šildymą sumokėjo 3279,47 Lt, viso sumokėjo 13147,96 Lt, t. y. pusę sumos – 6573,98 Lt turi būti priteista iš atsakovo kaip solidaraus skolininko už šeimos turto išlaikymą.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 str. 3 d.). Bendro turto padalijimo tvarka yra nustatyta CK 3.118 straipsnyje. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra išaiškinęs, kad teismas, parinkdamas turto padalijimo būdą, vienam sutuoktiniui skiria visą turtą, o kitam – kompensaciją, tuo atveju, kai dalijamas turtas yra nedalus, taip pat apsaugodamas nepilnamečių vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2003; 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006). Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012).
Nagrinėjamos bylos atveju tarp šalių kilo ginčas dėl buto (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 137 000 litų, padalijimo. Ieškovė prašė butą priteisti jai, atsakovui išmokant 25 000 Lt kompensaciją, o atsakovas prašė padalyti butą pagal pateiktą padalijimo projektą ir priteisti: ieškovei V. A. 54/100 dalis buto, dalies plotas 41,47 kv. m., patalpas, kurios pažymėtos plane: ½ patalpos 45-1, 1/1 patalpos 45-4, ½ patalpos 45-7, ½ patalpos 45-10, ½ patalpos 45-5, ½ patalpos 45-8, 1/1 patalpos 45-2, ½ patalpos 45-6, ½ patalpos 45-9, 74000 Lt vertės; atsakovui P. A. 46/100 dalis buto, dalies plotas 35,22 kv.m., patalpas, kurios pažymėtos plane: ½ patalpos 45-1, ½ patalpos 45-5, ½ patalpos 45-8, ½ patalpos 45-10, ½ patalpos 45-6, ½ patalpos 45-9, 1/1 patalpos 45-3, ½ patalpos 45-7, 63000 Lt vertės.
Pirmosios instancijos teismas padalijo butą pagal atsakovo pateiktą projektą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi buto negalima priskirti prie nedalaus turto, jis dalytinas, todėl siekiant apsaugoti abiejų šalių interesus bei neatimant atsakovo teisės į būstą, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė butą padalyti natūra pagal atsakovo pateiktą projektą. Be to, pažymėtina, kad ieškovė nurodė, kad galinti mokėti 25 000 Lt kompensaciją, kadangi atsakovas išeidamas pasiėmė 20 000 Lt santaupų bei teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo. Tačiau, kaip minėta, buto vertė 137000 Lt, priteisiant ieškovei butą, ji turėtų mokėti 68 500 Lt kompensaciją atsakovui, kadangi byloje nėra įrodymų, kad atsakovas pasiėmė 20 000 Lt šeimos santaupų, taip pat byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovė galėtų sumokėti tokią kompensaciją atsakovui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padalijo butą natūra (CPK 178 str., 185 str.). Taip pat atsakovui pagrįstai priteistas automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 800 Lt rinkos vertė.
Dėl piniginės kompensacijos už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.
Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 6573,98 Lt komunalinių patarnavimų mokesčių priteisimo. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais, kadangi pirmosios instancijos teismas nurodė kad, padalijus turtą ieškovė turėtų mokėti atsakovui kompensaciją, todėl nepriteisdamas atsakovui iš ieškovės piniginės kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl 6573,98 Lt priteisimo. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad visi namų apyvokos daiktai liko ieškovei ir atsakovas neprašė už juos priteisti kompensacijos (CPK 185 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti, todėl jos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. A. atsakovui P. A. 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.