Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. A. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašė teismo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, pareiškimo tenkinimui neprieštaravo.

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš civilinėje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 1993-10-06 tarp Vilniaus rajono valdybos ir A. A., pareiškėjos sutuoktinio, buvo sudaryta Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis dėl sklypo Nr. 57, esančio sodininkų bendrijoje ,,Žeimena‘‘, Kreivėnų km., Bezdonių apylinkėse, Vilniaus rajone. Ši sutartis buvo patvirtinta Vilniaus rajono notarų biuro notarės D. S., jai suteiktas registro Nr. 4805, o 6 p. numatyta, kad sutartis turi būti įregistruota per 1 mėnesį žemėtvarkos tarnyboje. A. A. dėl teisinio išsilavinimo stokos, taip pat pablogėjusios sveikatos, registracijos neatliko, to nepadarė ir pardavėjas, tad iki šiol registracija nėra atlikta. Iki sutarties sudarymo dienos pareiškėja su vyru naudojosi žemės sklypu, buvo įstoję į sodininkystės draugiją, mokėjo narystės mokesčius, įrengė laikiną statinį, tačiau kai 2008 m. kreipėsi dėl kadastrinių matavimų sužinojo, jog sklypo teisinė registracija nėra atlikta. Tuo metu pareiškėjos sutuoktinis sunkiai sirgo ir tai sutrukdė jam baigti teisinę sklypo registraciją. 2016-07-09 pareiškėjos N. A. vyras mirė. Pareiškėja paveldėjo visą pirkėjui priklausiusį turtą, tačiau minėtas sklypas į paveldėjimo teisės liudijimą nebuvo įtrauktas dėl neatliktos teisinės registracijos.

Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 149 str., nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. CK 255 str. 1 d. numatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (CK 255 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nustatyta, kad kai sandoris, sudarytas iki įsigaliojant 2000 m. Lietuvos Respublikos CK, tačiau 1964 m. CK 255 str. nustatytu terminu neįregistruotas, tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini 1964 m. CK 255 str. 2 d. nustatyti padariniai. Tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nuo 2001-07-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.49 str. 1 d. daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 str.). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-332/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-114/2009).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Pareiškėjos sutuoktinis praleido terminą savo vardu įregistruoti žemės sklypą, nes nesikreipė į registravimo įstaigą dėl sandorio įregistravimo; pareiškėjos sutuoktinis dėl teisinio neišprusimo netinkamai suprato sutarties registravimą numatančias nuostatas, tačiau teismas sutinka su pareiškėja, jog jos sutuoktinis tai padarė ne dėl tyčios, o dėl susiklosčiusių aplinkybių bei blogos sveikatos būklės. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog sutuoktiniai buvo vieninteliai sklypo naudotojai, mokėjo mokesčius, sklype buvo įrengę statinį, be to, suinteresuoti asmenys byloje neprieštaravo pareiškimo tenkinimui.

Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. 4 d. numatyta teismo pareiga, aiškinant įstatymus ir juos taikant, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus į bylą rašytinius įrodymus, jos atstovo paaiškinimus dėl sutarties įregistravimo praleidimo priežasčių konstatuoja, kad nors nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, jos nėra tyčinės, o neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo kriterijai, juo labiau, kad naujas Lietuvos Respublikos CK nereglamentuoja būtinumo per nustatytą terminą įregistruoti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl terminas sutarčiai įregistruoti atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 291 str., 576 str. - 578 str., teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai N. A., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. Justiniškių g. 24-3, Vilnius, praleistą įstatymų nustatytą terminą 1993-10-06 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties teisinei registracijai VĮ Registrų centre atlikti.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.