Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant ieškovui A. V. ir jo atstovui adv. Gintarui Česnulevičiui, atsakovui D. V.,jo atstovui adv.padėjėjui Jonui Radevičiui, trečiajam asmeniui E. G. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl išlaikymo pilnaečiui vaikui iš tėvo priteisimo pagal A. V. ieškinį atsakovui D. V. ir trečiajam asmeniui- E. G.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Patiriantis išlaidų mokymosi reikmėms, mokesčiams už komunalines bei kitas paslaugas, maistui, laisvalaikiui, papildomai lankau užsiėmimus, kurie paskutinėje gimnazijos klasėje yra aktualūs ruošiantis brandos egzaminams. Užtikrinant jo teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą besimokant gimnazijoje,jam būtina finansinė parama.Nei pats, nei jį išlaikanti motina- trečiasis asmuo šioje byloje E. G., nekilnojamojo ar kito registruotino turto neturi, papildomų pajamų, išskyrus motinos darbo užmokestį, negaunantys.Vienintelės jo pajamos yra motinos E. G. skiriamos lėšos pragyvenimui, kitų pajamų neturintis, taip pat neturintis nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Motina jam suteikia būstą, maistą, mokymosi priemones. Jam reikalinga parama, kadangi įsidarbinti galimybių neturintis, nes dar neturintis jokios specialybės, mokosi dieniniame skyriuje, todėl dėl užimtumo mokykloje ir pamokų ruošimo negalintis dirbti.Esantis abiturientas, savo jėgas ir laiką turintis skirti pasirengimui egzaminams, kurių rezultatai turės esminę įtaką mano būsimoms studijoms bei savarankiškam gyvenimui, reikia laiko ir poilsiui. Priteisus prašomą išlaikymo dydį, atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepablogėtų, nes atsakovas iki jo pilnametystės teikė išlaikymą pagal 2011-03-09 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą.

Jo išlaidos kas mėnesį siekia apie 400 Eur, iš jų apie 200 Eur skiriama maistui, 60 Eur – drabužiams ir avalynei, 15 Eur – higienos priemonėms, 35 Eur – medikamentams, maisto papildams ir vitaminams, 10 Eur – telefono ryšio paslaugoms, 10 Eur – interneto ryšio paslaugoms, 40 Eur – poilsio ir laisvalaikio išlaidoms, 30 Eur - mokymo reikmenims ir knygoms.Trečiojo asmens-jo motinos E. G. gaunamų pajamų vidurkis per mėnesį yra apie 654 Eur. Iš šių pajamų trečiasis asmuo padeda jam bei išlaiko nepilnametę dukrą R. G..

Šiuolaikinėje visuomenėje tinkamas išsilavinimas yra būtina sąlyga, kad žmogus galėtų kurti savarankišką ir visavertį gyvenimą, dalyvauti visuomeninėje, kultūrinėje veikloje. Mano, kad jo tikslas baigti bendrojo lavinimo mokyklą ir įgyti vidurinį išsilavinimą turi būti remiamas, sudarant sąlygas jam įgyvendinti šį tikslą.

Dėl ieškinio teisinio pagrindo

Situacija, kai esant galimybei išlaikymą (paramą) teikia tik vienas iš tėvų, prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams bei Civilinio kodekso 3.192¹ (2013 m. liepos 9 d. redakcija) straipsnio nuostatoms.

Įstatymas numato, jog teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o pagal 3.192¹ str. tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia, jam sulaukus pilnametystės. Šiame straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Pagal LR CK 3.200 straipsnio nuostatą galima priteisti įsiskolinimą ne daugiau kaip už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą.

Konstitucinis Teismas be kita ko yra pažymėjęs: kad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Be to, mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009. Teismų praktika. 2009, 31).

Panašaus pobūdžio bylas nagrinėję teismai ne kartą yra pasisakę, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje (gimnazijoje) ir jam dėl to yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos ar gimnazijos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio išsilavinimo. Pažymėtina, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, pastarajam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Todėl akivaizdu, kad trečiajam asmeniui-jo motinai E. G., tenka itin didelė finansinė našta išlaikyti tiek nepilnametį vaiką- jo seserį R. G., tiek prisidėti prie pilnamečio vaiko, reikalingo paramos, išlaikymo.

Pinigai reikalingi vaikų maitinimui, drabužiams, avalynei, higienos prekėms, laisvalaikiui, ugdymui ir kitiems būtiniems poreikiams tenkinti. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.). Mutatis mutandis ši nuostata taikytina ir priteisiant išlaikymą pilnamečiam vaikui. Šiuo metu MMA Lietuvoje yra 350 eurų. Tokiu būdu atsakovui, kaip pilnamečio sūnaus tėvui, išlieka pareiga prisidėti prie mano išlaikymo, teikiant ne mažesnę kaip 175 Eur per mėnesį paramą. Įvertinus atsakovo sveikatos būklę, darbingumą, taip pat atsainų siekį įsidarbinti, mano, kad 180 eurų per mėnesį išlaikymo (paramos) suma nelaikytina per didele.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Išlaikymas nebuvo teikiamas nuo jo pilnametystės, t.y. nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. Nauji mokslo metai (duomenys neskelbtini) prasidėjo 2015 m. rugsėjo 1 d., todėl jam priteistinas ir išlaikymo (paramos) įsiskolinimas 7 (septynis) mėnesius, t.y. už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki ieškinio pateikimo teismui (LR CK 3.200 str.). 2016 m. vasario ir kovo mėnesiais atsakovas jam yra pervedęs po 80 eurų (iš viso 160 eurų), todėl įsiskolinimo suma sudaro vieną tūkstantį vieną šimtą eurų (7 mėn. * 180 Eur -160 Eur = 1100 Eur). 2015 m vasaros laiku 1 mėn.dirbęs (duomenys neskelbtini) prie grybų ir uogų ,bet kadangi buvo sausa,tai nesant daug grybų ir uogų darbas truko tik 1 mėn.Šiuo metu pagal 2016 m birželio 29 d.darbo sutartį nuo 2016 m liepos 1d.pradėjęs dirbti (duomenys neskelbtini).

Tretysis asmuo E. G. ieškinį palaikė ir prašė tenkinti pilnai. Ji nurodė, kad pati dirba ir jos darbo užmokestis sudaro apie 600 Eur, kitų nuolatinių pajamų neturinti.Tačiau iš jos gaunamų pajamų,tiek iš jos sutuoktinio teikiamos pagalbos sūnui A. V. išlaikyti nepakanka lėšų tinkamai išlaikyti besimokantį sūnų.Dėl to tėvas turėtų prisidėti prie pilnamečio sūnaus išlaikymo,kadangi sūnus mokosi vidurinės mokyklos dieniniam skyriuje ir siekia įgyti vidurunį išsilavinimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

A. V. gim. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime tėvais yra įrašyti: D. V. ir E. V., bei kartu matyti,kad A. V. yra pilnametis.

Gimimo liudijimu patvirtinama,kad R. G. ir E. G. turi dukrą R. G. gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra nepilnametė.

Iš AB Šiaulių banko pateiktų pažymų matyti,kad 2015 m sausio-gruodžio mėn.laikotarpiu trečiojo asmens E. G. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 521,40 Eur.

2016-04-22 (duomenys neskelbtini) pažyma Nr.I-129 patvirtinama,kad (duomenys neskelbtini) mokiniui A. V. mokslo metų ir egzaminų sesijos pabaiga 2016 m liepos 7d.

Iš (duomenys neskelbtini) 2015-08-07 mokėjimo nurodymo matyti,kad A. V. buvo išmokta 205,99 Eur darbo užmokesčio ir galutinio atsiskaitymo.

Iš 2015-05-29 kasos pajamų orderio matyti,kad A. V. už vairavimo kursus sumokėjo 380 Eur.

Iš ieškovo pateiktos 2016-06-29 terminuotos darbo sutarties matyti,kad ieškovas nuo 2016-07-01 pradeda dirbti (duomenys neskelbtini), bei kad sutartis galioja iki 2016-09-19.

Iš pateiktų nekilnojamojo turto paieškų matyti,kad nei ieškovas,nei atsakovas ,nei treysis asmuo-E. G. neturi nekilnojamojo turto.

Iš 2016-04-26Alytaus teritorinės darbo biržos Varėnos skyriaus pažymos matyti,kad D. V. nuo 2015 m lapkričio 6d. yra registruotas darbo biržoje.

Iš atsakovo pateiktų jo sugyventinės J. R. sąskaitos išrašų matyti,kad 2016-02-15,2016-03-10 , 2016-04-19 ji pervedė A. V. po 80 Eur ,o 2016-04-29 mokėjimo nurodymu patvirtnama,kad ji pervedė A. V. 440 Eur.

Iš atsakovo pateiktos metinės pajamų dekalaracijos už 2015 m matyti,kad jis buvo deklaravęs 1850 Eur pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą.

LR CK 3.192¹ str. 1 d. numato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.

LR CK 3.192¹ str. 2 d. numato, kad jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.

LR CK 3.192¹ str. 3 d. numato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas spręsdamas dėl šio straipsnio nuostatų konstitucingumo 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto ir išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata.

Pagal CK 2.5 str.1 d. pilnamečiu asmeniu laikomas asmuo, kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarimu “Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.194 str. 3 dalies ( 2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” pripažino, kad CK 3.194 str. 3 d. ( 2004-11-11 redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiui asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d. konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šiame Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų, iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

LR Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarime konstatuojama, kad įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, besimokančius vidurinės, profesinės, aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, gali būti nustatytas tik toks teisinis reguliavimas, kad išlaikymą iš tėvų priteisti minėtam paramos reikalingam pilnamečiui asmeniui būtų galima tik tada, kai šis pilnametis asmuo būtų išnaudojęs visas protingas galimybes pasirūpinti lėšų, reikalingų studijoms nurodomoje mokykloje. Tačiau grindžiant pagal konstitucinę priedermę, pirmiausia įsipareigojimų naštą turi prisiimti valstybė ir tam tikra apimtimi paskirstyti visuomenės nariams, tačiau tas paskirtymas turi būti konstituciškai pagrįstas, jis negali būti neproporcingas, negali paneigti valstybės socialinės orientacijos, ir iš Konstitucijos kylančių įpareigojimų valstybei.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. R.. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009 ir kt.).

Teismų praktikoje minimi kriterijai dėl paties pilnamečio vaiko padėties : sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas.

Teismų praktikoje minimi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis:

-ar jie turi galimybių išlaikymui teikti.

-negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties;

-išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; -

-priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti;

-tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.

Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo sąlygų

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje.

Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad visame CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (ar kitose Civilinio kodekso normose) nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan. Tai reiškia, kad nėra nustatytų esminių paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai.

Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. R.. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009).Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.

Ieškovas iki 2016 m birželio mėn.pabaigos mokėsi (duomenys neskelbtini) siekdamas įgyti vidurinį išsilavinimą. Ieškovas stipendijos ar kitokių pajamų negaudavo,mokymosi laiku nedirbo, nekilnojamojo turto neturi.Ieškovas nurodė,kad jam kas mėnesį reikalinga skirti 200 Eur maistui, 60 Eur – drabužiams ir avalynei, 15 Eur – higienos priemonėms, 35 Eur – medikamentams, maisto papildams ir vitaminams, 10 Eur – telefono ryšio paslaugoms, 10 Eur – interneto ryšio paslaugoms, 40 Eur – poilsio ir laisvalaikio išlaidoms, 30 Eur - mokymo reikmenims ir knygoms . Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti,kad ieškovui yra būtina atsakovo materialinė parama mokymosi laikotarpiu,kadangi tretysis asmuo E. G. iš savo gaunamų pajamų nebūtų viena pajėgi užtikrinti ieškovo išlaikymą.Kartu ieškovo nurodymas apie jam išlaikyti reikalingą 400 Eur poreikį nurodo apie išlaikymo dydį,kuris net viršija minimalią mėnesinę alga,kurią gauna daug dirbančių asmenų ir iš šio gaunamo uždarbio užsitikrina savo pragyvenimą.Tokiu būdu ieškovo nurodyta jam reikalinga pragyvenimui 400 Eur suma kelia abejonių savo pagrįstumu.Analizuojant atsakovo galimybes teikti ieškovo nurodomą išlaikymo sumą po 180 Eur faktiškai sudarytų sąlygas,kad atsakovas mokėdamas tokio dydžio išlaikymą pilnamečiui ieškovui negalėtų sau užtikrinti netgi minimalių išgyvenimo sąlygų,kadangi atsakovo pajamas yra mažesnės ,nei minimali mėnesinė alga.Todėl ieškovas atsidurtų ženkliai geresnėse pragyvenimo sąlygose,nei atsakovas. Ieškovas nepateikė įrodymų,kuriomis būtų patvirtinta,jog atsakovas turi kitų pajamų ir kurias jis galėtų panaudoti savo pragyvenimui bei turėtų galimybę teikti didesnio dydžio pagalbą ieškovui. Be to,ieškovas gauna materialinę paramą ir iš trečiojo asmens.Tokiu būdu tenkinus ieškovo prašymą dėl 180 Eur išlaikymo priteisimo būtų iš dalies pažeistas ir socialinio teisingumo principas,kad dirbančiam ir gaunančiam pajamas atsakovui iš jo gaunamų pajamų tektų kelis kartus mažesnė šių pajamų dalis,nei nedirbančiam pilnamečiui vaikui.Dėl to teismas laiko,kad šiuo atveju esant pagrindui atsakovui teikti išlaikymą pilnamečiam besimokančiam asmeniui šis išlaikymas būtų pagrįstas 90 Eur dydžio,kas padėtų ieškovui jo mokymosi laiku patenkinti minimalius mokymosi ir pragyvenimo poreikius.Iš ieškovo bei trečiojo asmens paaiškinimų bei pateiktų kitų įrodymų matyti,kad ieškovui buvo reikalingas išlaikymas laikotarpiu nuo 2015 m rugsėjo1d. iki jis baigs mokylą ir įgys vidurinį išsilavinimą.Iki 2016 m liepos 1d.ieškovas išsilaikė vidurinio mokslo egzaminus ir nuo liepos 1d.pradėjo dirbti.Tokiu būdu šiuo metu yra pagrindas spręsti klausimą dėl išlaikymo priteisimo tik už laikotarpį nuo 2015 m rugsėjo 1d.iki 2016 m liepos 1d.Iš aukščiau aptartų aplinkybių matyti,kad išlaikymas ieškovui iš atsakovo buvo reikalingas tiek laikotarpiu po ieškinio padavimo,t.y.nuo 2016-04-13 iki 2016-07-01,tiek laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2016-04-13.Dėl to vadovaujantis LR CK 3.200 str.yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki ieškinio padavimo.Iš atsakovo pateiktų įrodymų –sąskaitos išrašų bei mokėjimo nurodymo matyti,kad atsakovas ieškovui 2016 m vasario –balandžio mėnesių laikotarpiu sumokėjo išlaikymo iš viso 680 Eur,t.y. sumokėjo faktiškai už 7,5 mėnesio laikotarpį(680:90 Eur= 7,55).Atsakovas per laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2016-07-01 turėjo ieškovui sumokėti dar 220 Eur .Dėl to yra pagrindas iš atsakovo priteisti tik 220 Eur išlaikymo vienkartine suma,įskaičiavus atsakovo ieškovui sumokėtą išlaikymo sumą,o nepriteisti kas mėnesį mokmamomis periodinėmis išmokomis.

CPK 93 str.1d.nurodo,kad šaliai,kurios naudai priimtas sprendimas,jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.Šio straipsnio 4d.nurodo,kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1,2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių,atsižvelgdamas į tai,ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinti priežastis,dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.CPK 98 str.1d.nurodo,kad šaliai,kurios naudai priimtas sprendimas,teismas priteisia iš antrosios dalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą,pagalbą,taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.Pateiktais 2016-03-17 ir 2016-07-17 advokato kvitais patvirtinama,kad ieškovas yra sumokėjęs 550 Eur advokato pagalbos išlaidų už ieškinio paruošimą ir atstovavimą.Ieškovo reikalavimas už 2015-09-01-2016-07-01 laikotarpį buvo priteisti 1800 Eur išlaikymo.Tokiu būdu ieškovo reikalavimas buvo atmestas 8,18 dalių iš 10 apimtimi ir ieškovo prašymas dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų tenkintinas 1,82 dalies apimtimi,t.y.100 Eur sumai(550x0,182=100,1).Atsakovas nepateikė įrodymų dėl turėtų advokato pagalbos išlaidų ir neprašė priteisti šių išlaiudų.

Iš atsakovo priteistinas valstybei ir žyminis mokestis ,skaičiuojant nuo priteistos 220 Eur išlaikymo sumos, kuris sudarytų 6,6 Eur(220x0,03=6,6).Tačiau sutinkamai su CPK 80 str.1d.1 p. priteistina įstatymu nustatyta minimali 20 Eur žyminio mokesčio suma.

Vadovaujantis LR CK 3.192¹ str., LR CPK 259 - 260, 263-267, 269-270 str.,93 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. V. a.k(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 220(dviejų šimtų dvidešimt)Eur materialinį išlaikymą ieškovui-pilnamečiui sūnui A. V. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) vienkartine išmoka ir 100(vieną šimtą )Eur turėtų advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660) iš atsakovo D. V. a.k(duomenys neskelbtini) 20(dvidešimt ) Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.