Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovas V. D. nurodo, kad su atsakovu sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovo name įrengė laiptus. Pabaigus darbus atsakovas liko skolingas 2000 litų. Buvo atvykęs pas atsakovą atsiimti likusios pinigų sumos ir pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktą, tačiau atsakovas atsisakė pasirašyti aktą ir sumokėti likusią dalį pinigų sumos. Vėlesnis susirašinėjimas, prašymas sumokėti skolą buvo be rezultatų, todėl prašo ieškinį tenkinti- priteisti skolą, palūkanas. Nurodo, kad pagal užsakymą pagaminti turėklai kliba, nes tokia yra konstrukcija, turėklai laikosi ant dviejų atramų. Darbas atliktas pagal sutartį. Sutarties terminas praleistas dėl atsakovo kaltės, nes laiptai įrengiami nutinkavus ir nudažius sienas, kas pas atsakovą nebuvo padaryta ir ieškovas negalėjo pradėti darbų. Atsakovo priešieškinį prašo atmesti, taikyti ieškinio senaties terminą.

Šalies argumentai

Priešieškinis atmetamas. Atsakovas J. K., vadovaudamasis LR CK 6.665 str. 3 d., pateikė priešieškinį – prašo nutraukti sutartį ir priteisti nuostolius – 1500 eurų už darbą sumokėtos kainos, atlyginti darbų trūkumo šalinimo nuostolius 1341,21 eurą, pripažinti darbų 2013-04-21 priėmimo-perdavimo aktą negaliojančiu. Teismas pagal ištirtas faktines aplinkybes nustatė, kad realiai rangos sutartis yra nutraukta šalių iniciatyva – ieškovas įsitikinęs, kad sutartį įvykdė, pateikia vienašališkai pasirašytą darbų 2013-04-21 priėmimo-perdavimo aktą ir reikalauja sumokėti likusią pinigų sumą, į atsakovo raginimą ištaisyti trūkumus nekreipia dėmesį. Atsakovas dėl laiptų pataisymo kreipėsi į UAB SV statyba dėl sąmatos sudarymo, nes žino ieškovo poziciją dėl darbo rezultato, kad gaminys geras, priduotas, kokybės reikalavimus atitinka. Nuo 2013 balandžio, kai buvo pareikšta pretenzija dėl darbų trūkumo praėjo 6 metai, nė viena iš šalių nesiruošia įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Faktinės aplinkybės nustatytos iš šalių susirašinėjimo, kuriame ieškovas į atsakovo pretenziją nurodo, kad sutartį įvykdė, darbą pridavė, sutartis įvykdyta. Tai reiškia, kad sutartis nuo 2013 balandžio pabaigos yra nutraukta, šalys viena iš kitos, vadovaujantis LR CK 6.221 str. 2 d., reikalauja nuostolių atlyginimo. Ginčas tarp šalių dėl darbų kokybės kilo 2013 m. balandžio 19 d., ką patvirtina teismui pateikta atsakovo J. K. pretenzija, kuri minima ir kitame įrodyme susirašinėjime su ieškovu. Ieškovas reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą. LR CK 1.125 str.10 d., 6.667 str. 1 d. numatytas 1 metų ieškinio senaties terminas. Teismas priešieškinį atmeta, nes darbų 2013-04-21 priėmimo-perdavimo aktas ex officio yra negaliojantis, nes pasirašytas pažeidžiant LR CK 6.662 str. reikalavimus. Įstatymo leidėjas LR CK 6.665 str. 3 d. nurodė, kad reikalavimai nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius turi būti pateikti per protingą terminą. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-14 nutartimis Nr.3K-3-666, 2005-03-30 Nr. 3K-3-207, 2008-12-24 Nr.3K-7-581/2008, kuri cituojama: „Vartojimo sutarties instituto tikslas – didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimas. Vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios taisyklės sutarčių aiškinimo, sutarties šalių teisių ir pareigų, sutarčių pabaigos klausimams reguliuoti. Šio teisės instituto specifika, be kita ko, pasireiškia platesniu vartotojo teisių gynimo būdų nustatymu, atitinkamais atvejais suteikimu vartotojui teisės nutraukti vartojimo sutartį specialiose vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose, kurios su CK 6.217 straipsnio 1 dalimi koreliuoja kaip specialiosios su bendrąja, nustatytais pagrindais. Įstatyme įtvirtinti vartotojo teisių gynimo būdai tiek esant vartojimo pirkimo-pardavimo, tiek ir vartojimo rangos teisiniams santykiams neturi būti diferencijuojami. Įstatymuose nustatytas teisinis reglamentavimas bei jo tikslas lemia išvadą, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams užsakovas (vartotojas) disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4-8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, tuo tarpu ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (ieškovo-vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir arba taiko užsakovo (ieškovo-vartotojo) pasirinktą, minėtame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (ieškovo-vartotojo) teisių gynimo būdą. Vartojimo rangos teisiniuose santykiuose CK 6.666 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalys taikytini kaip specialiosios teisės normos, nepaisant to, jog jie yra CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmajame skirsnyje „Bendrosios nuostatos“, ir užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu reikšti minėtose teisės normose nustatytus reikalavimus, tuo tarpu ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (ieškovo-vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir (arba) taiko užsakovo (ieškovo-vartotojo) pasirinktą, minėtame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (ieškovo-vartotojo) teisių gynimo būdą. Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6.363 straipsnio 4-8 dalyse nustatytus reikalavimus. CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų įvairovė, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Aiškinimas, kad CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto vartotojo teisių gynimo būdo taikymas yra galimas tik CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, neatitiktų teisinio reguliavimo bei vartojimo sutarties instituto tikslų. Esant vartojimo rangos santykiams, rangovas, esant ginčui įrodinėjantis, jog darbo rezultatą užsakovui (vartotojui) perdavė ne šalių sutartyje įvardytu dokumentu (arba, jeigu šalių sutartyje toks dokumentas neįvardytas, ne paprastai įforminamu aktu, pavyzdžiui, perdavimo-priėmimo aktu), taip pat turi pareigą įrodyti, kad užsakovui (vartotojui), prieš pasirašant tą dokumentą, buvo išaiškinta to dokumento paskirtis, teisinė reikšmė, taip pat užsakovo (vartotojo) teisė tame dokumente nurodyti priimamo darbo rezultato trūkumus, jeigu tokių yra. Rangovo veiksmai, darbo rezultatą užsakovui (vartotojui) perduodant ne šalių sutartyje įvardytu dokumentu (arba, jeigu šalių sutartyje toks dokumentas neįvardytas, ne paprastai įforminamu aktu, pavyzdžiui, perdavimo-priėmimo aktu) ir neišaiškinus užsakovui (vartotojui), prieš pasirašant tą dokumentą, jo (dokumento) paskirties, teisinės reikšmės, taip pat užsakovo (vartotojo) teisės tame dokumente nurodyti priimamo darbo rezultato trūkumus, vertintini kaip nesąžiningi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Ieškovas atsakovo reikalavimui reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje 3K-3-74-421/2015 nurodoma: „Šioje byloje pateiktų duomenų pagrindu teismai nenustatė, kad atsakovas pripažino atliktų darbų defektus ir įsipareigojo juos ištaisyti ar tuo labiau kad atliko veiksmus, spręsdamas darbų trūkumų šalinimo klausimą. Kadangi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, įtvirtintos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ieškinio senaties termino klausimą, šio termino pradžia laikė dieną, kada atsakovas atsisakė šalinti darbų trūkumus, bet ne dieną, kada ieškovas (užsakovas) pareiškė apie trūkumus, kaip tai nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas netinkamai aiškino 6.667 straipsnio 3 dalies nuostatą ir padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios. Tik tinkamai nustačius, kada buvo pareikšta pretenzija dėl atliktų darbų trūkumų, galima daryti pagrįstą išvadą dėl ieškinio senaties termino pradžios, o pagrįstą išvadą, ar ieškinio senaties terminas, reiškiant ieškinį šioje byloje, buvo praleistas ir tai gali būti pagrindas ieškinį atmesti, galima padaryti tik nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, kad šis terminas nutrūko ar kad yra pakankamas pagrindas praleistą terminą atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje nurodoma: „CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Ši rangos santykiuose įtvirtinta ieškinio senatį reglamentuojanti nuostata yra specialioji norma, numatanti išimtis taikant ieškinio senatį darbų trūkumams, kai apie tokius trūkumus pareiškiama per garantinį laikotarpį, todėl kitaip negali būti aiškinama kaip, kad ieškinio senaties termino pradžia laikoma pretenzijos apie trūkumus pareiškimo data. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad apie rangovo (atsakovo, kasatoriaus) padarytus darbų trūkumus šiam buvo pranešta 2009 metų liepos 16 d., atsakovas neneigė tokią pretenziją gavęs, taigi vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turėjo būti laikoma pretenzijos apie trūkumus pareiškimo data, t. y. 2009 m. liepos 16 d. Ieškinys teisme pareikštas 2012 m. sausio 10 d., todėl ieškinio senaties terminas šiuo atveju laikytinas praleistu. Net ir nustačius, kad ieškinio senatį šalis praleido, ginti pažeistąją teisę – CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Teismai nustatė, kad užsakovui pareiškus 2009 m. liepos 16 d. pretenziją apie atsakovo (rangovo) padarytus darbų trūkumus, pastarasis tik 2010 m. rugpjūčio 23 d. raštu pranešė, kad trūkumus taisyti be papildomo apmokėjimo atsisako. Akivaizdu, kad užsakovas, tikėdamasis rangovo bendradarbiavimo, neskubėjo naudotis kitais įstatyme įtvirtintais savo teisių gynimo būdais ir tai padarė tik sulaukęs neigiamo atsakymo – 2011 m. balandžio 18 d. raštu pranešdamas rangovui apie apsisprendimą pasinaudoti kitu teisių gynybos būdu – defektus ištaisyti pasitelkus trečiuosius asmenis, po to pareikalaujant iš rangovo atlyginti turėtas išlaidas. Konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai nustatė pakankamai aplinkybių, leidžiančių padaryti išvadą, kad ieškovas įstatymo nustatytu vienerių metų terminu nesikreipė į teismą dėl nuo atsakovo (kasatoriaus) priklausiusių aplinkybių, todėl praleistas terminas atnaujintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015). Kilusio ginčo atveju, nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino, nes atsakovas J. K. 6 metus naudojasi ieškovo pagamintais laiptais savo gyvenamojoje patalpoje, laiptais vaikšto svečiai, giminaičiai, gaminys dėvisi dėl nuolatinio jo naudojimo, todėl po 6 metų pareikštas priešieškinis savo turiniu yra ne gaminio defekto ištaisymas, o gaminio atnaujinimas, remontas, tai yra piktnaudžiavimas vartotojo teisėmis. Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.665 str. 3 d., 6.666 str. 2 d., 6.667 str. 1 d., atsakovo J. K. priešieškinį atmeta.