- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- e1-2510-1123/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11616-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Aušros Zakarkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis, 2022 m. balandžio 5 d. apie 16:17 val. prie Juodvarnių g. pastato Nr. 99, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „CITROEN BERLINGO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio. Policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. balandžio 5 d. vairavo automobilį „CITRONE BERLINGO“, angliškais numeriais, būdamas išgėręs alkoholio. Minėtas automobilis priklauso jam, minėto automobilio registracijos dokumentai yra automobilyje. Jis turi anglišką vairuotojo pažymėjimą, kuris greičiausiai yra automobilyje. Šiuo metu gyvena pas savo motiną pažymoje nurodytu adresu. Apie vakar dienos įvykius duoti parodymus jis atsisako, nes turi tokią teisę.
Kaltinamasis V. Š., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pasilieka prie savo parodymų, duotų 2022 m. balandžio 6 d., tik nori papildyti, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo adresu galima siųsti laiškus, taip pat galima siųsti jam elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis niekur nedirba, yra užsiregistravęs darbo biržoje, tačiau kol kas negauna jokių nei pašalpų nei pajamų, kadangi pas jį yra paimtas jo asmens dokumentas, negali susirasti darbo. Dėl nusikalstamos veikos nori papildyti, kad jis vairuodamas savo automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį. Kokiu adresu padarė eismo įvykį neatsimena, kokiomis aplinkybėmis taip pat neatsimena. Po ko automobilyje būdamas išgėrė, tačiau jau neatsimena nei kokį alkoholį gėrė nei kiek jo išgėrė, tai buvo maždaug prieš 15 minučių iki to momento, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kur važiavo po eismo įvykio ir kurioje tiksliai vietoje buvo sulaikytas, taip pat neatsimena. Daugiau nieko apie šį įvykį negali papasakoti, nes neatsimena. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi.
Liudytojas L. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. balandžio 5 d. apie 16.14 val., grįždamas namo asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu iš Vilniuje, Centrinės g. pasuko į Vilniuje, Barsukynes g. ir privažiavęs Juodvarnių g. ir Barsukynes g. sankryža pastebėjo baltos spalvos automobilį ,,Citroen“ su angliškais valstybiniais numeriais, kurių neįsidėmėjo. Automobilis buvo atsitrenkęs į medį automobilio galu, bei šalia jo besisukinėjančius akivaizdžiai neblaivius vyrą ir moterį. Kad asmenys neblaivūs suprato iš jų nekoordinuotų judesių, griuvinėjimų. Tai pamatęs iškart pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Matė, kaip už automobilio vairo atsisėdo vyriškis ir po kelių bandymų pajudėti, visgi vyrui pavyko pavažiuoti ir automobilis "Citroen“ dideliu greičiu nulėkė į Vilniuje esančią Kalno g. prie senųjų kapinių. Ten pastovėję apie 10 min., nuvažiavo vėl atgal į Barsukynės g., Vilniuje kur ir buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Atvykus pareigūnams nurodė, kad matė kaip automobilį vairavo vyriškis, kad jis nebuvo jo akivaizdoje apsikeitęs vietomis su moterimi. Nuo pranešimo į policiją iki atvyko pareigūnai minėtas automobilio vairuotojas jo akivaizdoje alkoholio nevartojo. Daugiau papasakoti nieko negali.
Liudytoja R. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. balandžio 5 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu M. M. apie 16.20 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Juodvarnių g. 99 sankryžoje „CITROEN“, angliškais valstybiniais numeriais (nurodyti tarnybiniame pranešime), įvažiavo į stulpą ir nuvažiavo. Vairuotojas neblaivus, o įvykio liudytojas jį seka. Vykstant į įvykį paskambino liudytojui, jo duomenys nurodyti jos tarnybiniame pranešime, kuris paaiškino, kad minėtas automobilis sustojo prie Barsukynės g. 22 namo, Vilniuje. Nuvykus nurodytu adresu, pamatė minėtą automobilį. Priėjus prie automobilio pamatė vyrą miegantį už vairo. M. M. atidarė jo duris ir pažadino, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo V. Š.. Jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis nesiorientavo aplinkoje, kažką nerišliai kalbėjo. M. M. jam paaiškino, kad jis yra sulaikomas ir pasodino jį į tarnybinį automobilį. Po ko susisiekė su pranešėju, kuris nenorėdamas rodytis sulaikytam buvo netoliese. M. M. nuėjo pasikalbėti su pranešėju, po ko ji priėjo prie pranešėjo norėdama užsirašyti jo duomenis. Tuo metu iš namo išėjo moteris, kuri irgi buvo akivaizdžiai neblaivi ir norėjo atidaryti tarnybinio automobilio duris ir išleisti V. Š.. Tuomet, ji nuėjo prie jos ir paaiškino, kad taip daryti negalima. Moters judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, sklido alkoholio kvapas. Ji pasakė, kad yra V. Š. žmona, ir kad tą vakarą ji su V. Š. važiuojant automobiliu susipyko. Tuomet ji priėjo prie V. Š. ir pasiūlė pasitikrinti blaivumą, tačiau V. Š. atsisakė. Ji jam siūlė kelis kartus, bet jis tik juos įžeidinėjo. Padarius pertrauką po kelių minučių vėl jam pasiūlė pasitikrinti blaivumą, bet jis ir vėl atsisakė. Jie su porininku pasiūlė jam nuvažiuoti į priklausomybės ligų centrą priduoti kraują, bet jis ir to atsisakė. Jis elgėsi agresyviai, todėl jam buvo uždėti antrankiai, galiausiai jis buvo pristatytas į Vilniaus aps. VPK OVS.
Liudytojas M. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 balandžio 5 d. dirbant kartu su vyriausiąja patrule R. B. apie 16.20 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Juodvarnių g. 99 sankryžoje „CITROEN“, angliškais valstybiniais numeriais (nurodyti tarnybiniame pranešime), įvažiavo į stulpą ir nuvažiavo. Vairuotojas neblaivus, o pranešėjas jį seka. Nuvykus pranešėjo nurodytu adresu pamatė jo nurodytą automobilį, už kurio vairo (vairas dešinėje pusėje) miegojo, kaip vėliau paaiškėjo, V. Š.. Jis jį pažadino. Jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis jam paaiškino, kad jis yra sulaikomas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ir pasodino į tarnybinį automobilį. Apžiūrėjus automobilį, jokių butelių ar kitokios taros nuo alkoholio nebuvo. Tuomet nuėjo pas pranešėją, kuris paaiškino, kad būtent šis vyras buvo įvažiavęs į stulpą, prie Juodvarnių g. 99 namo, Vilniuje, o paskiau pranešėjas jį atsekė iki šios vietos, tai yra Barsukynės g. 22, Vilniuje. Su juo buvo dar moteris, kuri irgi buvo neblaivi. Netrukus prie jų priėjo ir R. B., norėdama užsirašyti pranešėjo duomenis, kai pamatė, kad prie tarnybinio automobilio priėjo kažkokia moteris. Pranešėjas nieko nesakė, kad tai buvo ta pati moteris, kuri buvo su sulaikytu automobilyje. Minėta moteris bandė atidaryti tarnybinio automobilio duris ir išleisti sulaikytą. Tuomet jie priėjo prie tarnybinio automobilio ir pasakė jai, kad negalima taip daryti. Po ko pasiūlė V. Š. pasitikrinti blaivumą, tačiau, jis atsisakė, teigdamas, kad jie nori jį apkrėsti koronavirusu. Jam kelis kartus buvo siūlyta pasitikrinti blaivumą, bet jis vis atsisakydavo, taip pat buvo pasiūlyta nuvykti į priklausomybės ligų centrą, pasitikrinti blaivumą, tačiau jis atsisakė. Jis elgėsi agresyviai, todėl jam buvo uždėti antrankiai, po ko jis buvo pristatytas Į Vilniaus aps. VPK OVS.
2022 m. balandžio 5 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos L. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. balandžio 5 d., apie 16.17 val., Vilniuje, Juodvarnių g. sankryžoje, ties pastatu Nr. 99, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais V. Š. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ str. 1 d. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pradedu nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 str. 1 d., ikiteisminį tyrimą.
Vaizdo įrašų iš „Body“ kamerų apžiūros metu, buvo užfiksuota, kad apžiūros objektas yra „BODYCAM“ vaizdo įrašai peržiūrimi „Mediaplayer“ grotuvu.
Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0405_164146_014“, kurio trukmė yra 3 min užfiksuota, kad Policijos pareigūnas iš dešinės automobilio pusės, kur yra vairas vedasi vyrą į tarnybinį automobilį, kuris yra agresyviai nusiteikęs. Vyrui - V. Š. yra išaiškinama, kodėl jis yra sulaikomas. Prie tarnybinio automobilio prieina moteris, kuri sako, kad tai ji vairavo, moters kalba yra nerišli. Pareigūnas nueina prie privažiavusio baltos spalvos automobilio, kuriame yra liudininkas, pranešęs apie girtą vairuotoją, prie jų prieina minėta moteris, pradeda agresyviai elgtis, įžeidinėti. Pareigūnas bando ją patrakti nuo liudytojo automobilio, kita pareigūnė paklausia vairuotojo, ar tai ji vairavo, liudytojas paneigia, sako, kad automobilį vairavo ne ji.
Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0405_164446_015“, kurio trukmė yra 3 min užfiksuota kaip V. Š. įžeidinėja policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, bet pasako savo vardą pavardę - V. Š.. Pareigūnas užsirašo asmens duomenis.
Vaizdo įraše pavadinimu „2022-_0405_164745_016“, kurio trukmė yra 3 min. Pareigūnai kalbasi tarpusavyje, ir vienas pareigūnas pasakoja, kad atvažiavus rado V. Š. miegantį už vairo.
Vaizdo įraše pavadinimu „2022-_0405_165044_017“, kurio trukmė yra 3 min. Pareigūnas pasiūlo V. Š. pasitikrinti blaivumą, bet V. Š. atsisako, Pareigūnas dar kelis kartus paklausia, ar V. Š. pasitikrins blaivumą, bet V. Š. ignoruoja šį klausimą ir įžeidinėja pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Po ko pasako, kad pūs į alkotesterį, bet jam paduodant alkotesterį jis vėl pradeda priešintis ir sako, kad nepūs.
Vaizdo įrašuose pavadinimu „2022-_0405_165642_019“, „2022_0405_165941_020“, „2022_0405_170240_021“ informacijos reikšmingos tyrimui nėra.
Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0405_165044_017“, kurio trukmė yra 3 min. Pareigūnas pasiūlo parūkyti V. Š. už tai, kad jis papūs į alkotesterį, tačiau, tačiau V. Š. reikalauja iš karto iš pradžių parūkyti, po to atseit papūs. Pareigūnas nebetęsia diskusijos su V. Š. ir bando uždaryti duris tarnybinio automobilio, tačiau V. Š. iškišęs koją neleidžia uždaryti durų, pareigūnas bando jėga įstatyti V. Š. koją į automobilį. Staiga V. Š. išlipa pro kitas automobilio duris, jis yra paguldomas ant žemės. V. Š. provokuoja pareigūnus, kad jį muštų ir ignoruoja bet kokius pareigūno prašymus ir reikalavimus.
Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0405_170838_023_017“, kurio trukmė yra 10 s, informacijos reikšmingos tyrimui neužfiksuota.
Iš 2022 m. balandžio 5 d. 17.00 val. surašyto neblaivumo nustatymo akto matyti, kad Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis M. M. V. Š. nustatė neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba nekoordinuoti judesiai. Asmuo vengė neblaivumo patikrinimo, asmuo buvo įspėtas dėl filmavimo, buvo paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą padariniai, pasiūlyta asmeniui leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę.
Iš 2022-07-15 Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinės ryšių valdybos pateiktų duomenų matyti, kad gautas Interpolo Jungtinės Karalystės nacionalinio biuro pranešimas, kuriame nurodyta, kad automobilis „Citroen Berlingo“, vin: (duomenys neskelbtini) yra registruotas Jungtinėje Karalystėje. Nuo 2017-04-10 minėto automobilio registruotas savininkas yra V. Š..
Automobilio „Citroen Berlingo“, valst.nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu užfiksuota, kad išdaužtas kairys žibintas, sugadinta galinė pakaba, sugadintas galinis bamperis, įlenktas kėbulas.
Iš VŠĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „CITROEN BERLINGO“ (2008 - 2018) gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1500 eurų.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad V. Š., 2022 m. balandžio 5 d. apie 16:17 val. prie Juodvarnių g. pastato Nr. 99, Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „CITROEN BERLINGO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio. Tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino V. Š. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, V. Š. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad įvykio dieną apie 16:17 val. prie Juodvarnių g. pastato Nr. 99, Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „CITROEN BERLINGO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio.
Tai, kad V. Š. vairavo automobilį „CITROEN BERLINGO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (atsisakymas pasitikrinti blaivumą prilygsta sunkiam neblaivumo laipsniui), be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų L. M., R. B., M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašai iš „Body“ kamerų, neblaivumo nustatymo aktas bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. Š. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Kaltinamasis V. Š. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau nurodė, kad paskirtą baudą norėtų mokėti dalimis.
Teismas, skirdamas bausmę V. Š., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau neteistas, iki pastarojo įvykio baustas administracine tvarka.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis (artimas minimaliam baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydžiui) yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, V. Š. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Kaltinamasis V. Š. prašė teismo leisti baudą sumokėti dalimis per pusę metų. Pažymėtina, kad nei BK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) nenumato galimybės išdėstyti baudos bausmę dalimis. Tačiau, remiantis BVK 22 straipsnio nuostatomis, teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. T-188-485/2015). Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. Š. nurodė, kad šiuo metu nedirba, negauna jokių pašalpų ar pajamų. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo V. Š. prašymas tenkintinas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis V. Š. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad V. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, keliantį pavojų tiek jo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgiant į tai, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga V. Š. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad V. Š. 2022 m. balandžio 6 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas, tokiu būdu V. Š. nuo 2022 m. balandžio 6 d. realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, V. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams – terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. balandžio 6 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „CITROEN BERLINGO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasis V. Š. padarė nusikalstamą veiką, priklauso V. Š., tai patvirtino ir kaltinamasis jo apklausos metu.
VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „CITROEN BERLINGO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė su PVM yra 1500 eurų. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo V. Š. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis V. Š. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „CITROEN BERLINGO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo V. Š. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo konfiskuojamas automobilis „CITROEN BERLINGO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaltinamajam V. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas – V. Š. pasas Nr. (duomenys neskelbtini) – gražintinas V. Š..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL, tai yra 2550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt) eurų dydžio baudą
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, V. Š. paskirti 34 MGL, tai yra 1700 (tūkstančio septynių šimtų) eurų dydžio baudą.
Paskirti V. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 6 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, iš V. Š. konfiskuoti automobilį „CITROEN BERLINGO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaltinamajam V. Š. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtą dokumentą – V. Š. pasą Nr. (duomenys neskelbtini) – gražinti V. Š..
Išaiškinti V. Š., kad bauda per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.