Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo žmogui jį mušant pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2023 m. spalio 12 d. apie 18 val. 40 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė V. P. tris smūgius kumščiais į galvos sritį, padarydamas muštinę žaizdą kairiame antakyje, poodines kraujosruvas nosies gale-viršutinėje lūpoje, abiejų akių vokuose-skruostuose, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2023 m. spalio 11 d. jis ir sutuoktinė A. J. remontavo žmonos mamos kambarį, jį naujai išdažė. Šiuose namuose kartu su kaltinamojo sutuoktinės mama taip pat gyvena ir R. J. žmonos broliai V. ir T. P., su kuriais kaltinamasis artimų santykių nepalaiko. 2023 m. spalio 12 d. vakare kaltinamasis su žmona užėjo pasižiūrėti, kaip pavyko remontas. Kambaryje skirtingose lovose gylėjo neblaivūs T. ir V. P.. V. pradėjo priekaištauti, kodėl šie netinkamai atliko remontą, nes dažai labai smirdi ir dėl to neįmanoma būti namuose. Kilo konfliktas. V. P. pakilo iš lovos ir bandė kumščiu suduoti kaltinamajam, tačiau R. J. V. stumtelėjo ir šis nukrito atgal į lovą. Kai R. J. buvo nusisukęs, tai pajuto, jog V. bando dar kartą suduoti kaltinamajam. R. J. gindamasis sulenkė ranką per alkūnę ir sukosi. Tuo metu V. P. atsitrenkė į sulenktą alkūnę ir jam iš nosies pradėjo tekėti kraujas. T. P. tuo metu skambino pagalbos telefonu ir buvo iškviesti policijos pareigūnai, atvyko greitoji pagalba. Kaltinamasis girdėjo, kad atvykusi medikė pasakė V., jog šis nusivalytų snarglį, pagrindo vežti V. į ligoninę nebuvo. Taip pat buvo atvykę ir policijos pareigūnai, kurie aiškinosi įvykio aplinkybes. Po kiek laiko kaltinamasis su žmona grįžo namo ir maždaug už valandos R. J. matė, kad į P. namus dar kartą atvyko greitoji pagalba ir išvežė V. P.. Kaltinamasis neigia sudavęs tris smūgius į veidą nukentėjusiajam, kaip tai nurodyta kaltinime ir mano, kad V. P. susižaloti galėjo, kai pats atsimušė į kaltinamojo alkūnę, kai šis gynėsi nuo V. P. užpuolimo ar galėjo susižaloti griūdamas dėl girtumo.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis R. J. kaltės nepripažino, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta nukentėjusiojo, liudytojo parodymais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjęs V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. spalio 12 d. jis vartojo alkoholinius gėrimus su broliu T. P. P. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Šiuose namuose taip pat gyvena nukentėjusiojo mama, kuri tuo metu sirgo ir gydėsi ligoninėje. Mamos kambarį dieną prieš tai buvo remontavę nukentėjusiojo sesuo A. su sutuoktiniu R. J.. Po remonto tvyrojo aštrus dažų kvapas. Vakare V. P. ir T. P. gulėjo lovose ir žiūrėjo televizorių. Tuo metu atėjo kaltinamasis su savo žmona. Dėl aštraus dažų kvapo liko žodinis konfliktas tarp V. P. ir R. J., kurio metu kaltinamasis sudavė gulinčiam nukentėjusiajam kelis smūgius į veidą. Kiek smūgių tiksliai sudavė, V. P. neskaičiavo, tačiau vėliau jam brolis T. P., kuris matė konfliktą, pasakė, kad kaltinamasis sudavė tris smūgius. Po sumušimo nukentėjusiajam iš nosies pradėjo tekėti kraujas. T. P. apie įvykį pranešė pagalbos telefonu ir atvyko medikai ir policijos pareigūnai. Dėl sumušimo nukentėjęs jautė skausmą, jam svaigo galva ir vėliau jis buvo išvežtas į ligoninę. Kitą dieną po įvykio V. P. nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą dėl sumušimo. Nukentėjęs teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad jo pravardė yra (duomenys neskelbtini), todėl prie bylos prijungtuose garso ir vaizdo įrašuose, kur kalbama apie (duomenys neskelbtini), tai kalbama apie V. P..

Iš byloje esančio akistatos protokolo matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos metu V. P. ir R. J. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus.(b.l.84-86)

Liudytojas T. P., nukentėjusiojo brolis, teismo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. spalio mėnesį liudytojo sesuo A. ir jos vyras R. J. dažė liudytojo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Spalio 12 dieną dėl išdažytų grindų jautėsi aštrus dažų kvapas. Tą dieną liudytojas su broliu V. gėrė alų, o vakare gulėjo lovose ir žiūrėjo televizorių. Tuo metu atėjo kaltinamasis su sutuoktine. V. P. pradėjo dėl to priekaištauti kaltinamajam dėl aštraus dažų kvapo. Kilo konfliktas ir liudytojas matė, kaip R. J. kumščiu trenkė V. P. bent tris smūgius į galvą, kai nukentėjęs gulėjo lovoje. V. P. smūgių suduoti kaltinamajam nebandė ir tam net neturėjo galimybės, nes R. J. mušė nukentėjusįjį gulintį lovoje. T. P. išsigandęs išbėgo į kitą kambarį ir apie įvykį pranešė pagalbos telefonu. Po kiek laiko atvyko greitoji pagalba ir policija. Medikai apžiūrėjo V., tačiau į ligoninę nevežė. Tačiau vėliau V. skundėsi, kad jam svaigsta galva, todėl greitoji pagalba į namus atvažiavo antrą kartą ir išvežė nukentėjusįjį į ligoninę, iš kurios V. grįžo tik už kelių valandų.

Liudytoja A. J., kaltinamojo sutuoktinė ir nukentėjusiojo sesuo, teismo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. spalio mėnesį liudytojos mama dėl sunkios ligos gydėsi ligoninėje, tačiau jos sveikata gerėjo ir todėl ji su savo vyru nutarė suremontuoti mamos kambarį, tikėdamiesi, kad ji netrukus pasveiks. 2023 m. spalio 11 d. liudytoja su vyru naujai išdažė mamos kambarį, o kitos dienos vakare atėjo pažiūrėti su vyru, kaip pavyko remontas. Namuose neblaivūs lovose gulėjo liudytojos broliai V. ir T. P.. V. pradėjo priekaištauti, kodėl smirdi dažai ir bandė suduoti smūgį R. J.. Šis nustūmė V.. Tačiau netrukus V. dar kartą bandė suduoti liudytojos vyrui, kuris laikė pakėlęs ranką sulenktą per alkūnę ir V. vieną kartą veidu atsitrenkė į kaltinamojo alkūnę. T. P. iškvietė policiją ir medikus. Atvykę medikai V. į ligoninę nevežė, policijos pareigūnai bandė aiškintis įvykio aplinkybes ir išvyko. Maždaug po valandos liudytojos vyras papasakojo, jog matė, kad buvo dar kartą atvykusi greitoji pagalba ir išvežė V. į ligoninę. Liudytojos nuomone V. susižalojo pats, kai bandė užpulti kaltinamąjį ir veidu atsitrenkė į R. J. alkūnę.

Iš byloje esančio asmens apžiūros protokolo matosi, kad 2023 m. spalio 13 d. policijos pareigūnams atvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą, apžiūrėtas nukentėjęs V. P. ir užfiksuota, kad jo galvoje po abiem akimis matosi kraujosruvos, mėlynės, patinimai, prakirstas ir užlipintas kairys antakis.( b.l.17-21)

Iš byloje esančio ambulatorinio apsilankymo aprašymo matosi, kad V. P. (duomenys neskelbtini) apsilankė 2023 m. spalio 12 d. 20 val. 10 min. ir tuo metu buvo stebimo abiejų paakių mėlynės, kairio antakio muštinė apie vieno centimetro dydžio žaizda. (b.l.147)

Iš byloje esančios 2023 m. spalio 13 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matosi, kad V. P. padaryta muštinė žaizda kairiame antakyje, poodinės kraujosruvos nosies gale-viršutinėje lūpoje, abiejų akių vokuose-skruostuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai ranka, kumščiu. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei dešimt dienų. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu 12-24 valandų laikotarpyje iki tyrimo pradžios trijų smūgių pasėkoje (b.l.145)

Teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas A. J. patvirtino savo duotą išvadą ir paaiškino, kad sužalojimai V. P. negalėjo būti padaryti vieno smūgio pasėkoje, kaip tai nurodė kaltinamasis R. J., nes tai objektyviai rodo sužalojimų mastas ir lokalizacija. Ekspertas taip pat nurodė, kad nustatyti sužalojimai nukentėjusiajam negalėjo būti padaryti prieš keletą dienų.

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matosi, kad T. P. pranešdamas pagalbos telefonu apie įvykį, aiškino, kad (duomenys neskelbtini) V. P. sumušė pranešėjo sesers vyras vardu R..(b.l.116-118)

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matosi, kad policijos pareigūno S. S. kūno kameros vaizdo įraše užfiksuota, kaip atvykusi greitosios pagalbos medikė apžiūrinėjo V. P. ir pasakė, kad „ jam iš nosies pakraujavę“(b.l.122). Atvykusiems policijos pareigūnams R. J. aiškino, kad V. P. nosį susižalojo, kai „ tiesiai su nosim į alkūnę pataikė“, A. J. pareigūnams patikslino, kad „ir dar vieną per ausį užtvojo“.(b.l.120)

Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, mano, kad kaltinamasis R. J. ir liudytoja A. J., nurodydami, jog V. P. susižaloti galėjo, kai puolė kaltinamąjį ir atsitrenkė veidu į R. J. sulenktą alkūnę, siekia suklaidinti teismą, kad R. J. išvengtų atsakomybės už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, nes tokie kaltinamojo ir liudytojos parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, kurie yra patvirtinti ir objektyviais duomenimis, tai yra byloje esančiai specialisto išvadai ir eksperto A. J. aiškinimui, iš kurių matosi, kad sužalojimai V. P. negalėjo būti padaryti vienu smūgiu, kaip tai nurodė R. J. ir A. J., o mažiausia trimis smūgiais ir šie sužalojimai padaryti kaltinime nurodytu laiku, ką patvirtino patirtų sužalojimų mastas, lokalizacija.

Nukentėjusiojo V. P., liudytojo T. P. parodymai tiek teismo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs ir, nežiūrint į tai, kad minėti asmenys įvykio metu buvo neblaivūs ( V. P. nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, T. P.-1,40 promilių neblaivumas, b.l.97), teismas jų duotais parodymais tiki, nes šių parodymų teisingumą patvirtino specialisto išvada apie padarytus sužalojimus nukentėjusiajam.

Pažymėtina ir tai, kad liudytoja A. J. atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams, aiškino, kad V. P. sužalojimus patyrė ne tik, kai veidu atsimušė į R. J. alkūnę, bet ir sudavus jam vieną kartą per ausį ( šie duomenys rodo liudytojos parodymų nenuoseklumą, akivaizdų norą padėti išvengti sutuoktiniui atsakomybės).

Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad V. P. apkalbėti kaltinamojo nėra jokio asmeninio suinteresuotumo-nukentėjęs civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti nepareiškė ir patvirtino, kad jis visą laiką davė teisingus parodymus ir tik pageidauja, jog procesas greičiau pasibaigtų.

R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje- nežymus žmogaus sužalojimas jį mušant.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas R. J. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę ( teistumas išnykęs, ne kartą baustas už padarytus administracinius nusižengimus), į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių ir mano, kad jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Civilinė ieškovė-Klaipėdos teritorinė ligonių kasa-byloje pareiškė 32Eur67ct civilinį ieškinį padarytai žalai atlyginti. Nustatyta, kad šią žalą civilinė ieškovė patyrė, kai suteikė V. P. medicinines paslaugas po padarytos R. J. nusikalstamos veikos, todėl nežiūrint į tai, kad kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutinka, ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant iš R. J. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 32Eur67ct.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti R. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką dėl nežymaus žmogaus sužalojimo jį mušant, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę-(1) vienerius metus laisvės apribojimo, paskiriant intensyvią priežiūrą, tai yra nuteistojo buvimo vietos kontrolę nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu, elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje, įpareigojant nuteistąjį (4) keturis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti-R. J. panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš R. J. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai trisdešimt du eurus 67ct padarytai žalai atlyginti.

Neįsiteisėjusio nuosprendžio per penkias dienas išsiųsti V. P. ir Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.