- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- e2-28646-599/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22568-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Stočkienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- P. G.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui P. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka su ieškiniu atsakovui P. G. dėl 3900,05 Eur negrąžintos kredito, 604,65 Eur mokėjimo palūkanų paskaičiuotų iki Reikalavimo perleidimo dienos, 283,56 Eur mokėjimo palūkanų paskaičiuotų nuo Reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 13 sudarymo dienos (2019-04-30) ir iki kreipimosi į teismą dienos, 39,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3900,05 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 412,50 Eur administravimo mokesčio, 169,64 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinų palūkanų bei 241,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (120,00 Eur žyminio mokesčio ir 121,00 Eur teisinei pagalbai apmokėti).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-30 nutartimi ieškovo prašymas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka buvo atmestas, nustatytas terminas primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, kad bylą galimą būtų nagrnėti pagal bendras ginčo teisenos taisykles.
2019-08-05 teisme gautas ieškovo prašymas dėl trūkumų šalinimo. Ieškovo ieškinys priimtas, byla nagrinėtina pagal bendras ginčo teisenos taisykles.
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straisnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Dėl skolos priteisimo.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2018-07-31 ieškovas UAB „Legal Balance“ ir pradinis kreditorius (AB BnP Finance) sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. RP2018-08/01, kurios pagrindu pirminis kreditorius perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovui. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovas 2019-05-02 pranešimu informavo atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo.
Pradinis kreditorius ir atsakovas 2018-05-16 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-fgvg8256, (toliau – ir Sutartis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pradinis kreditorius paskolino atsakovui 5000,00 Eur 16 mėn. terminui, Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1491,20 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 39 procentai) ir 600,00 Eur sutarties administravimo mokesčio Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinio kreditoriaus siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė prievolių pagal Sutartį, pradinis kreditorius, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 19 str. bei Sutarties 8.4 punktu, 2019-02-01 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas negrąžino 3900,05 Eur kredito dalies.
Civilinio kodekso 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl to reikalavimas priteisti iš atsakovo 3900,05 Eur negrąžinto kredito ir 412,50 Eur administravimo mokesčio ieškovui yra tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Dėl mokėjimo palūkanų.
Vadovaujantis vartojimo kredito sutarties BOB-fgvg8256 bendrųjų sąlygų 1.17 punktu už naudojamasi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas mokėjimo palūkanas. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Nagrinėjamu atveju iki Reikalavimų perleidimo sutarties Nr. RP2018-08/01 sudarymo dienos, atsakovui nevykdant savo prievolių pagal Sutartį susidarė 604,65 Eur mokėjimo palūkanų įsiskolinimas, po Reikalavimų perleidimo sutarties Nr. RP2018-08/01 iki kreipimosi į teismą dienos susidarė 283,56 Eur mokėjimo palūkanų įsiskolinimas byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs šias palūkanas (CPK 178 str.), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina iš viso 888,21 Eur mokėjimo palūkanų.
Dėl 39 proc. mokėjimo palūkanų normos.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 39,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3900,05 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Nesutiktina su ieškovu dalyje, kur ieškovas reikalauja priteisti 39,00 procentų dydžio metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-07-29) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas pažymi, kad ieškovo reikalaujama priteisti 39,00 procentų dydžio metinių palūkanų (skaičiuotinų nuo negražinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2019-07-29 iki visiško kredito gražinimo dienos) norma yra nepagrįstai didelė, todėl negali būti vertinama kaip sąžininga ir protinga. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis (pvz., pradinis kreditorius, suteikiantis greituosius kreditus) gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas yra susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais, t. y. atsakovas yra vartotojas, fizinis asmuo, kurio interesus gina Valstybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad norminiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje (taip pat ir Europos Sąjungos teisės aktuose bei teisminių institucijų praktikoje) plėtojama padidinta (prioritetinė) vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Taigi ji turi būti teismo ex officio taikoma nagrinėjant bylas, kuriose viena iš šalių yra vartotojas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis (Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta 39 proc. palūkanų norma), kuriuo remiasi ieškovas yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (contra proferentem, CK. 6,193 str. 4 d., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85-280/2012). Todėl palūkanos mažintinos nuo 39 proc. iki 15 procentų. Ieškovui priteistina 15 proc. mokėjimo palūkanų nuo negrąžintos vartojimo kredito 3900,05 Eur sumos, nuo kreipimosi į teimą dienos (2019-07-29) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Dėl delspinigių.
CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį. Be teisinio pagrindo nukentėjusios šalies teisė į netesybas apskritai neegzistuotų. Nurodytam pagrindui esant, kreditorius turi teisę reikalauti arba nereikalauti netesybų ir pagal sutartyje nustatytas ribas savo nuožiūra apibrėžti kitos šalies atsakomybės apimtį. Dėl to šalis, siekdama įgyvendinti sutartyje nustatytą teisę į netesybas, turi kitai šaliai išreikšti valią dėl teisės į apibrėžtą netesybų sumą įgyvendinimo, pateikdama reikalavimą sutartį pažeidusiai šaliai jas sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytoje Sutartyje buvo numatytas 0,05 proc. per dieną delspinigių dydis nuo uždelstos sumokėti sumos (Sutarties 6.2 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 169,64 Eur delspinigių už 69 dienas iki kreipimosi į teismą dienos tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinių palūkanų.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 5370,40 Eur (3900,05 Eur + 412,50 Eur + 888,21 Eur + 169,64 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-29) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 94 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 120,00 Eur žyminio mokesčio ir 114,00 Eur (121,00 Eur*94 proc.) advokato teisinei pagalbai apmokėti patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 234,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 7,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, naudai 3900,05 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus Eur 5 ct) negrąžinto kredito, 888,21 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Eur 21 ct) mokėjimo palūkanas, 15 (penkiolikos) procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos vartojimo kredito 3900,05 Eur sumos, nuo 2019-07-29 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 412,50 Eur (keturis šimtus dvylika Eur 50 ct) sutarties administravimo mokestį, 169,64 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis Eur 64 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 5370,40 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-29) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 234,00 Eur (du šimtus trisdešimt keturis Eur) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,16 Eur (septynių Eur 16 ct) dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytą sumą įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.
Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.