- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-17
- Bylos Nr.
- 2S-378-413/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00823-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- K. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1040-418/2016 pagal pareiškėjos K. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė J. J., akcinė bendrovė DNB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Valhalla inter“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Antstolės J. J. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0052/16/00548 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-1804-809/2016 dėl 2 060,61 Eur pradelstų lizingo mokėjimų, 697,45 Eur palūkanų, 164,19 Eur delspinigių ir 17 848,04 Eur nuostolių už negrąžintą kreditą bei 6 procentų palūkanų nuo priteistos 20 770,29 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugsėjo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo solidariai iš atsakovų K. K. ir UAB „Valhalla inter“, bei po 1 412,38 Eur bylinėjimosi išlaidų ir po 400 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo ieškovo AB DNB banko naudai (vykd. byl. b. l. 1). Išieškotojas 2016 m. birželio 10 d. informavo antstolę, kad draudimo bendrovė išmokėjo 10 277,62 Eur draudimo išmoką, todėl teismo priteista suma turi būti atitinkamai sumažinta (vykd. byl. b. l. 2). Antstolei priėmus patvarkymus Nr. S-16-52-497 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S-160010985 ir raginimą Nr. S-160010987 įvykdyti sprendimą, kurie 2016 m. birželio 15 d. registruota pašto siunta įteikti asmeniškai pareiškėjai, skolininkei nesumokėjus antstolės raginime nurodytos sumos ir nesant informacijos apie skolininkės gaunamas draudžiamąsias pajamas, 2016 m. liepos 4 d. priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo Nr. S-160012309 ir nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-160012318, kuriuo buvo areštuotos visos skolininkei priklausančios sąskaitos kredito įstaigose. Neužtekus (nebuvus) piniginių lėšų, 2016 m. liepos 22 d. turto arešto aktu Nr. S-160013501 antstolė areštavo skolininkei priklausantį turtą: 0,6450 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbiniu ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbiniu ūkiniu pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 13,1949 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie tai informavo skolininkę (vykd. byl. b. l. 16, 17, 18). Kitos solidarios skolininkės UAB „Valhalla inter“ atžvilgiu 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu Nr. S-160015251 turto realizavimo veiksmai sustabdyti, Kauno apygardos teisme priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (vykd. byl. b. l. 22). 2016 m. rugpjūčio 1 d. antstolės kontoroje gautas skolininkės K. K. prašymas, o 2016 m. rugpjūčio 18 d. ir skundas, kuriais prašoma: 1) sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0052/16/00548 vykdymą iš skolininkei priklausančio turto, areštuoto pagal 2016 m. liepos 22 d. turto arešto aktą Nr. S-160013501; 2) panaikinti 2016 m. liepos 22 d. turto arešto aktą. Skolininkė nurodė, kad antstolis prieš nukreipdamas išieškojimą į nekilnojamąjį turtą nenustatė, ar visas turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji turto vertė, ar turtas neįkeistas, neareštuotas, ar jam netaikomi kiti apropojimai; išieškojimas iš įkeisto žemės sklypo negalimas, be to, išieškant iš žemės ūkio paskirties sklypo ir transporto priemonės skolininkė praras vienintelį pajamų šaltinį ar bus atimta galimybė jai susirasti darbą, kadangi minėtas žemės sklypas naudojamas ūkininkavimo veiklai. 2016 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu antstolė skundo netenkino ir jį kartu su vykdomąją byla persiuntė teismui. Antstolė patvarkyme detalizavo, iš ko susidaro išieškotina suma, kurios nesumokėjus per raginime nustatytą terminą buvo pradėta priverstinio išieškojimo procedūra. Pažymėjo, kad nekilnojamasis turtas ir transporto priemonė buvo areštuoti nesant atsakovei priklausančiose sąskaitose piniginių lėšų, iš kurių būtų galima išieškoti. Kartu antstolė nurodė, kad hipoteka įkeisto turto areštas neprieštarauja CPK 664 straipsnyje nustatytai išieškojimo iš fizinio asmens tvarkai, kadangi įstatymas nedraudžia areštuoti hipoteka įkeisto turto, tik draudžia jį realizuoti be hipotekos kreditoriaus sutikimo. Tuo tarpu kito turimo turto – žemės sklypo ir transporto priemonės vertė yra gerokai mažesnė nei išieškoma suma. Kartu antstolė pažymėjo, kad skolininkė nepateikė įrodymų, kad turimas ūkio paskirties žemės sklypas yra naudojamas ūkinei veiklai plėtoti, o automobilis yra labai svarbus darbo įrankis. Tuo tarpu antstolei nustačius, kad UAB „Valhala inter“ iškelta bankroto byla, kad įmonė neturi jokio turto bei darbuotojų, išieškojimą nukreipė tik į K. K. turtą.Atsiliepimu į skundą suinteresuotas asmuo (išieškotojas) AB DNB bankas prašė teismo skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad skola iš atsakovų buvo priteista solidariai, atsakovei UAB „Valhala inter“ iškėlus bankroto bylą ir nesant galimybės išieškoti iš jos skolą, išieškojimas visai sumai buvo nukreiptas į pareiškėjos turtą. Nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai, kad antstolės patvarkyme nebuvo nurodyta kuo vadovaujantis vykdomas teismo priteistų sumų išieškojimas, kadangi pareiškėja pati dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą pirmos instancijos teisme, teikė apeliacinį skundą, gavo vykdomuosius raštus. Tai, kad pareiškėja šiuo metu nedirba dar neįrodo, kad jos pagrindinis verslas yra žemės ūkis, o areštuota transporto priemone naudojama žemės ūkio veiklai.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas atmetė kaip nepagrįstą skundo argumentą, kad nei viename skolininkei siųstame antstolės patvarkyme nenurodyta kuo vadovaujantis surašyti 2016 m. birželio 10 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-160010987 bei 2016 m. liepos 4 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-160012318, ir kodėl jie neatitinka paties 2016 m. birželio 8 d. išduoto Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. e2-40551-809/2015. Teismas nurodė, kad antstolės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1804-809/2016. Vykdomosios bylos dokumentai patvirtina, kad antstolės 2016 m. birželio 10 d. raginimas Nr. S-160010987 buvo įteiktas skolininkei 2016 m. birželio 15 d. asmeniškai (vykd. byl. b. l. 6), o skolininkei neįvykdžius teismo sprendimo, kilo pasekmės kartu atlyginti ir antstolės vykdymo išlaidas, todėl išieškoma suma skiriasi nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotame vykdomajame rašte nurodytos sumos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja priimto antstolės patvarkymo dėl vykdymo išlaidų įstatymo nustatyta tvarka neskundė, o šio skundo dalykas yra kitas, plačiau nepasisakė dėl išieškotinos sumos pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus skundo argumentus dėl arešto taikymo įkeistam bankui žemės sklypui. Teismas konstatavo, kad vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad antstolė areštavusi hipoteka įkeistą turtą, atliko tolimesnius išieškojimo veiksmus be hipotekos kreditoriaus sutikimo, todėl sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolė kaip nors pažeidė pareiškėjos ar kreditoriaus interesus.Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad antstolė negalėjo areštuoti ir pradėti vykdyti išieškojimo iš pareiškėjai priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta trečioji eilė pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimui užtikrinti. Teismas pažymėjo, kad iš skolininko turto išieškoma vadovaujantis CPK 664 straipsnyje nustatyta tvarka, iš paskesnės eilės turto nesant pirmesnės eilės turto, todėl antstolė, vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą, nėra saistoma Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dar iki bylos išnagrinėjimo.Teismas vertino, kad pareiškėjos teiginiai, jog areštavus jai priklausančią transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjus iš jos vykdyti išieškojimą pareiškėja negalės verstis pagrindine savo veikla – žemės ūkiu, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl juos atmetė kaip neįrodytus. Teismas atmetė skundo reikalavimą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo iki vykdomosios bylos užbaigimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė nei CPK 626 straipsnyje nustatytų privalomų, nei 627 straipsnyje nustatytų kitų pagrindų vykdomajai bylai sustabdyti. Tuo tarpu byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad išieškoma suma gali būti išieškota per 6 mėnesius iš pareiškėjos darbo užmokesčio ar kitų pajamų (CPK 663 straipsnio 1 dalis), dėl ko galėtų būti panaikinamas pareiškėjos nekilnojamojo turto areštas. Priešingai, iš pareiškėjos byloje pateiktų procesinių dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėja niekur nedirba, jokių pajamų negauna, išskyrus paramos išmokas. Tuo pačiu teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė, kokias įstatymo normas pažeidė antstolė atlikdama išieškojimo veiksmus ir taikydama pareiškėjos nekilnojamajam turtai areštą. Įvertinęs bylos aplinkybių visetą, pareiškėjos skundo argumentus ir motyvus, teismas skundą atmetė ir tenkino suinteresuoto asmens prašymą priteisti iš pareiškėjos AB DNB bankui 181,50 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja K. K. prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi teismas nenagrinėjo skundo dalyko dėl išieškotinų sumų, taip pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas privalėjo išaiškinti išieškomų sumų kilmę, kadangi išieškomos sumos kilmė apeliantei nežinoma. Tuo tarpu antstolio išieškoma suma skiriasi nuo vykdomajame rašte nurodytų sumų. Nepagrįstai teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl jos vykdomos ūkinės veiklos. Apeliantė pažymi, kad minėtus teiginius patvirtina pateiktas Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas bei pridedami įrodymai, iš kurių matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškėją laiko asmeniu, vykdančiu ūkinę veiklą. Tokiu būdu negalimas išieškojimas iš skolininkei priklausančio žemės ūkio paskirties sklypo, kadangi žemės ūkis yra pagrindinis jos verslas, tuo labiau, kad pareiškėja antstolei buvo nurodžiusi, jog turi kito turto, iš kurio galimas išieškojimas. Todėl buvo pažeistas išieškojimo eiliškumas. Apeliantės nuomone, nesant byloje įrodymų, kad ji gali paslėpti areštuotą turtą, nebuvo pagrindo jį areštuoti (CPK 658 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas be pagrindo netenkinto pareikšto skundo. Teismas nepagrįstai iš pareiškėjos suinteresuoto asmens naudai priteisė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad išieškotojas AB DNB bankas yra juridinis asmuo, turintis savo teisininkų skyrių, nagrinėjamos bylos apimtis nėra didelė, todėl neturėjo pagrindo samdyti advokatą. Tokiu būdu nepagrįstai iš pareiškėjos priteistos suinteresuoto asmens patirtos atstovavimo išlaidos. Atsiliepimu į atskirąjį skundą AB DNB bankas prašo teismo atskirąjį skundą atmesti, priteisti patirtas atstovavimo išlaidas. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl žemės ūkio paskirties žemės arešto. Pažymi, kad minėtas turtas yra tik areštuotas, neatliekami jokie jo realizavimo veiksmai. Tuo tarpu minėto turto areštas galėjo būti taikytas nustačius, kad skolininkė priteistą sumą yra pajėgi sumokėti iš gaunamo darbo užmokesčio ar kitų gaunamų pajamų. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas dėl išieškotinų sumų dydžio. Išieškotojas pažymi, kad apeliantei yra žinomos priteistos teismo sprendimu sumos, tuo tarpu draudikui išmokėjus išieškotojui dalį sprendimu priteistos sumos – 10 277,62 Eur, o 2016 m. rugsėjo 14 d. – dar 3000 Eur, išieškotina suma sumažėjo. Bet, nežiūrint to, iš skolininkės išieškotinos ir 6 proc. procesinės palūkanos bei vykdymo išlaidos, kurių detalų paskaičiavimą antstolė pateikė 2016 m. liepos 4 d. patvarkyme. Minėto patvarkymo skolininkė neginčijo. Išieškotojo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo stabdyti vykdomąją bylą apeliantės atžvilgiu, todėl išieškojimo procesas iš skolininkės turi būti tęsiamas. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymi, jog tai, kad išieškotojas yra bankas neapriboja jo teisės turėti byloje atstovą (CPK 51 straipsnis). Tuo tarpu įvertinus tai, kad banko iš pareiškėjos suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, bankas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patirtinimas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, nes bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės J. J. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0052/16/00548 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-1804-809/2016 dėl 2 060,61 Eur pradelstų lizingo mokėjimų, 697,45 Eur palūkanų, 164,19 Eur delspinigių ir 17 848,04 Eur nuostolių už negrąžintą kreditą bei 6 procentų palūkanų nuo priteistos 20 770,29 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugsėjo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo solidariai iš atsakovų K. K. ir UAB „Valhalla inter“, iš atsakovų po 1 412,38 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir po 400 Eur atstovavimo išlaidų ieškovo AB DNB banko naudai (vykd. byl. b. l. 1). Išieškotojas 2016 m. birželio 10 d. informavo antstolę, kad draudimo bendrovė išmokėjo 10 277,62 Eur draudimo išmoką, todėl teismo priteista suma turi būti atitinkamai sumažinta (vykd. byl. b. l. 2). Antstolei priėmus patvarkymus Nr. S-16-52-497 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S-160010985, ir raginimą Nr. S-160010987, įvykdyti sprendimą, kurie 2016 m. birželio 15 d. registruota pašto siunta įteikti asmeniškai pareiškėjai, skolininkei nesumokėjus raginime antstolės nurodytos sumos ir nesant informacijos apie skolininkės gaunamas draudžiamąsias pajamas, 2016 m. liepos 4 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo Nr. S-160012309, ir nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-160012318, kartu buvo areštuotos visos skolininkei priklausančios sąskaitos kredito įstaigose. Neužtekus (nebuvus) piniginių lėšų 2016 m. liepos 22 d. turto arešto aktu Nr. S-160013501 antstolė areštavo skolininkei priklausantį turtą: 0,6450 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbiniu ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbiniu ūkiniu pastatu Nr. (duomenys neskelbtini); 13,1949 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie tai informavo skolininkę (vykd. byl. b. l. 16, 17, 18). Kitos solidarios skolininkės UAB „Valhalla inter“ atžvilgiu 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu Nr. S-160015251 turto realizavimo veiksmai sustabdyti, Kauno apygardos teisme priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (vykd. byl. b. l. 22). Skolininkei kreipusis į antstolį, prašant sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0052/16/00548 vykdymą iš skolininkei priklausančio turto, areštuoto pagal 2016 m. liepos 22 d. turto arešto aktą Nr. S-160013501 ir panaikinti 2016 m. liepos 22 d. turto arešto aktą, antstolė 2016 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu skundo netenkino ir jį kartu su vykdomąją byla persiuntė teismui, kuris skundžiama nutartimi taip pat atsisakė tenkinti pareikštą skundą. Atskiruoju skundu apeliantė kvestionuoja skundžiamą nutartį, teigdama, kad: 1) teismas nepagrįstai nesiaiškino išieškotinos sumos kilmės, kuri apeliantei nėra aiški; 2) nepagrįstos teismo išvados dėl pareiškėjos turtui taikyto arešto, t. y. tiek dėl arešto taikymo įkeistam turtui, tiek dėl arešto žemės sklypui, kuris, apeliantės teigimu, naudojamas ūkininkavimo veiklai vykdyti; 3) teismas be pagrindo iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui priteisė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Su minėtais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Nagrinėjamu atveju svarbu paminėti, kad skundu pareiškėja prašo panaikinti 2016 m. liepos 22 d. turto arešto aktą Nr. S-160013501 ir sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0052/16/00548 vykdymą iš skolininkei priklausančio turto. Taigi šiuo atveju ginčo nagrinėjimo ribas apibrėžia minėti reikalavimai bei antstolio veiksmų, susijusių su šiais reikalavimais, teisėtumo patirtinimas. Pareiškėja skundžiamos nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą įžvelgia tame, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino iš pareiškėjos išieškomos sumos kilmės ir jos neatitikimo vykdomajame rašte nurodytoms sumoms. Kaip minėta šios nutarties 17 punkte, patvarkymas Nr. S-16-52-497 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų paskaičiavimas Nr. S-160010985 ir raginimas Nr. S-160010987 įvykdyti sprendimą antstolės kontoroje buvo priimti 2016 m. birželio 10 d., kurie pareiškėjai asmeniškai įteikti 2016 m. birželio 15 d. Tuo tarpu patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. D-160012309, vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas priimti 2016 m. liepos 4 d. Tačiau nei nagrinėjamos, nei vykdomosios bylos Nr. 0052/16/00548 duomenimis nenustatyta, kad dėl minėtų procesinių dokumentų ar su jais susijusių antstolės veiksmų pareiškėja būtų teikusi skundus. Tuo tarpu iš teismui pateikto antstolės 2016 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymo dėl skundo turinio matyti, kad atliekant vykdymo veiksmus, vykdomajame rašte nurodytos išieškomos sumos buvo sumažintos draudimo išmokėta suma. Be to, antstolė nurodė, kad bendra nurašomų lėšų suma (16 662,65 Eur) susidarė iš išieškotinos sumos, paskaičiuotų palūkanų byloje ir apskaičiuotų vykdymo išlaidų, kas patvirtina, kodėl minėta išieškotina suma neatitinka vykdomajame rašte nurodytai sumai. Esant nustatytoms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į tai, kad skundas yra pateiktas dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir turto arešto panaikinimo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl išieškotinos sumos dydžio ir jos pagrįstumo. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu turto realizavimas – tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita šiame Kodekse nustatyta tvarka (CPK 691 straipsnio 1 dalis). Taigi nurodytų CPK 675 ir 691 straipsnių normų sisteminė analizė leidžia spręsti, jog turto areštas ir areštuoto turto realizavimas yra dvi skirtingos priverstinės teisinės priemonės, taikomos skolininko atžvilgiu, areštas taikomas, siekiant užtikrinti išieškotojo interesus vykdymo procese, o turto realizavimas vykdomas jau po to, kai turtas surandamas ir areštuojamas. Taigi nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, jog areštuotas skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas (tiek įkeistas hipoteka, tiek, pasak skolininkės, žemės sklypas, naudojamas ūkininkavimo veiklai plėtoti) dar nereiškia, jog bus pritaikyta kita priverstinė teisinė priemonė skolininko atžvilgiu – areštuoto skolininko turto realizavimas. Skolininko turto areštas vykdymo procese – tai išieškotojo (kreditoriaus) interesų užtikrinimo priemonė, išsauganti galimybę, nesant kitų išieškojimo būdų, išieškojimą nukreipti į skolininko turtą bei tuo pačiu draudžianti skolininkui laisvai disponuoti turtu, t. y. jį parduoti ar kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims, išvengiant skolos grąžinimo. Išieškojimas iš skolininko turto yra vykdomas CPK XLVII skyriuje nustatyta tvarka. CPK 664 straipsnis numato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, kurios antstoliai privalo laikytis. Pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, antrąja – išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja – skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, ir iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (į šį turtą išieškojimą galima nukreipti tik ketvirtąja ir penktąja eile). Taigi esant tokiai situacijai, kai skolininkas neturi jokių piniginių lėšų ar kilnojamojo turto, kurį areštavęs antstolis galėtų užtikrinti skolos išieškojimą, pastarasis, laikydamasis proporcingumo principo, turi teisę areštuoti ir skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pagal CPK 675 straipsnio 2 dalį, antstoliui suteikiama teisė vykdymo procese areštuoti skolininko turtą surašant turto arešto aktą.Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkės nekilnojamasis turtas ir transporto priemonė buvo areštuoti antstolei nepavykus išieškoti piniginių lėšų iš areštuotų skolininkės sąskaitų, taip pat nustačius, kad skolininkė K. K. nedirba ir negauna pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti. Nors apeliantė teigia, kad verčiasi ūkininkavimo veikla, ką neva pagrindžia byloje pateiktas Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas bei pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškėją laiko asmeniu, vykdančiu ūkinę veiklą, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad iš vykdomos ūkininkavimo veiklos apeliantė gauna kokias nors pajams. Tuo tarpu CPK 663 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiame įstatymo straipsnyje numatyta teisė skolininkui, siekiančiam, kad išieškojimas nebūtų nukreiptas į jo turtą, pateikti antstoliui įrodymus apie galimybę išieškoti skolą iš įvairių skolininko pajamų. Šia teise skolininkas gali pasinaudoti viso vykdymo proceso (vykdomo išieškojimo) metu, net ir negavęs antstolio raginimo įvykdyti sprendimą pačiam ar antstolio siūlymo pasinaudoti tokia teise. Tačiau pasinaudoti tokia teise ar ne, sprendžia skolininkė, kuriai šiuo atveju nepateikus įrodymų, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš jos darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų, negalima vertinti, kad nebuvo pagrindo taikyti ir kitą priverstinio vykdymo priemonę – turto areštą. Kartu, teismo vertinimu, antstolio nustatytos aplinkybės, kad skolininkė neturi piniginių lėšų iš kurių būtų galima vykdyti išlaidojimą, buvo pakankamais pagrindas taikyti kito atsakovei priklausančio turto areštą, siekiant užtikrinti tinkamą sprendimo įvykdymą, o kartu ir išieškotojo interesus. Tokiu būdu nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolė, areštuodama skolininkės nekilnojamąjį turtą ir transporto priemonę, pažeidė CPK 658 straipsnio 2 dalies nuostatas.Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas – kai jį vykdantis antstolis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundu prašė sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0052/16/00548 vykdymą iš skolininkei priklausančio turto iki visiško vykdomosios bylos užbaigimo iš jos darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų. Šią skundo dalį pareiškėja grindė tuo, kad antstolė nevertino visos situacijos, tuo pažeidė imperatyviąsias CPK nuostatas. Tačiau nei antstolei kartu su skundu, nei pirmosios instancijos teismui apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad išieškomą pinigų sumą (skolą) galima išieškoti per 6 mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininkės darbo užmokesčio. Tuo tarpu vien kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys apie 2015 m. apeliantės gautas pajamas, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Kartu nenustatyta, kad būtų pagrindas stabdyti vykdomosios bylos Nr. 0052/16/00548 vykdymą iš skolininkei priklausančio turto CPK 626 ar CPK 627 straipsniuose numatytais pagrindais. Atmestini kaip nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, susiję su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjos ir išieškotojo suinteresuotumas bylos baigtini yra priešingas, atmetus skundą, išieškotojas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina ir tai, kad išieškotojo banko (bylos dalyvio) teisė turėti byloje atstovą/vesti bylą per atstovą, kaip ir bet kurio kito bylininko, negali būti kvestionuojama (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai suponuoja, kad už kvalifikuotą teisinę pagalbą turi būti atlyginta. Taigi, vien aplinkybė, kad išieškotojas yra bankas nesudaro pagrindo atsisakyti tenkinti prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolė, atsisakydama atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus, nepažeidė vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolio veiklos principų, todėl nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį, kuri šiuo atveju paliktina nepakleista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 121 Eur atstovavimo išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą bei pateikė jų patyrimą pagrindžiančius dokumentus. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, CPK 51 straipsniu, CPK 98 straipsnio nuostatomis, atmetus atskirąjį skundą, tenkintinas išieškotojo prašymas, o jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš pareiškėjos (skolininkės). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei DNB bankas iš pareiškėjos K. K. 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.