Alytaus apylinkės teismo nutartis

2016-10-24 · Civilinė byla Nr. 2YT-1040-418/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-24
Bylos Nr.
2YT-1040-418/2016
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00823-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Leonora Jakubauskienė
Pareiškėjas
K. K.
Kreditorius
AB DNB bankui, UAB „Valhalla inter“
Kategorijos
  • 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-1040-418/2016Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00823-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2..; (S) 3.2.7.2; 3.4.4.11
DRUSKININKŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. spalio 24 d.Druskininkai
Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Leonora Jakubauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. K. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstolei J. J., išieškotojui AB DNB bankui, UAB „Valhalla inter“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja K. K. pateikė skundą dėl antstolės J. J. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti turto areštą ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0052/16/00548 iš areštuotų daiktų iki visiško vykdomosios bylos užbaigimo. Skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuota atsakovams UAB „Valhalla inter“ ir K. K. nekilnojamojo turto 20 770,29 Eur sumai uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, pabrėžiant, kad bendra atsakovų turto vertė turi atitikti 20 770,29 Eur, kiekvienam po 10 385,15 Eur. Antstolės kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0052/16/00548 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-1804-809/2016, tačiau neaišku kuo vadovaujantis surašytas raginimas įvykdyti sprendimą ir nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir kodėl jie neatitinka paties 2016 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto. Antstolė 2016 m. liepos 4 d. turto arešto aktu Nr. S-160013501 areštavo pareiškėjai priklausantį žemės sklypą su pastatais, tačiau areštuotas žemės sklypas su jame esančiais statiniais yra įkeistas (hipoteka) AB „Swedbank“ kaip kredito užtikrinimo priemonė, todėl išieškojus iš šio žemės sklypo bus pažeistos ne tik pareiškėjos teisės bei teisėti interesai, tačiau ir AB „Swedbank“ kaip kreditoriaus interesai. Antstolė, nukreipdama išieškojimą į nekilnojamąjį turtą, bei kitą nustatyta tvarka registruotą turtą nepatikrino ar visas šis turtas priklauso skolininkei, kokia tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai. Skolininkė yra ūkininkė ir išieškojimas iš jai priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo pažeistų pareiškėjos teises, teisėtus turtinius interesus, kadangi žemės ūkis pagrindinis jos verslas, taip pareiškėja praras paskutines gaunamas pajamas, o teismo nutartimi nustatyta trečioji eilė pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimui užtikrinti. Antstolė, taip pat areštavo, pareiškėjai priklausančią transporto priemonę, todėl pareiškėja ne tik negalės vykdyti savo pagrindinio verslo – žemės ūkio, tačiau ir ateityje sumažės pareiškėjos galimybės papildomai gauti darbą, kad užtikrinti stabilias eilines skolos dengimo įmokas.

Žemesnės instancijos teismas

Antstolė J. J., išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2016 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu Nr. S-160015280 nusprendė skundo netenkinti ir skundą persiuntė Druskininkų miesto apylinkės teismui.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo išieškotojas AB DNB bankas, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjos skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog pareiškėja klaidingai teigia, kad vykdant išieškojimą antstolė turėjo areštuoti iš kiekvieno skolininko tik pusė teismo priteistos sumos, t. y. po 10 385,15 Eur, kadangi skola iš atsakovų buvo priteista solidariai ir antstolis privalo išieškoti 20 770,29 Eur bei kitas išlaidas iš atsakovų turto, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas. Nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai, kad antstolės patvarkyme nebuvo nurodyta kuo vadovaujantis vykdomas teismo priteistų sumų išieškojimas, kadangi pareiškėja pati dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą pirmos instancijos teisme, teikė apeliacinį skundą, gavo vykdomuosius raštus. Pažymi, kad turi būti ginamos ir kreditoriaus teisės, vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, o tai, kad pareiškėja šiuo metu nedirba dar neįrodo, kad jos pagrindinis verslas yra žemės ūkis, nerealu ir neįtikinama, jog areštuota transporto priemone pareiškėja vykdo žemės ūkio veiklą.

Pareiškėja pateikė atsiliepimą į antstolės patvarkymą, kuriame nurodo, kad antstolės išieškoma 16 662,65 Eur suma yra nepagrįsta ir neteisėta. Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolė sutinka, jog negali būti išieškoma iš pareiškėjai priklausančio 13,1949 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, nes pareiškėjos pagrindinis verslas yra žemės ūkis, todėl išieškojimas iš pareiškėjai priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo yra negalimas. Nors antstolė patvarkyme dėl skundo nurodo, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad areštuotas automobilis VW Passat yra gyvybiškai svarbus, tačiau logiška, kad pareiškėjai vykdant žemės ūkio veiklą būtinas automobilis, todėl prašo panaikinti turto areštą ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0052/16/00548.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais.

Iš pateiktų vykdomosios bylos dokumentų matyti, kad antstolės J. J. kontoroje, vykdoma vykdomoji byla Nr. 0052/16/00548 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-1804-809/2016, dėl 2 060,61 Eur pradelstų lizingo mokėjimų, 697,45 Eur palūkanų, 164,19 Eur delspinigių ir 17 848,04 Eur nuostolių už negrąžintą kreditą bei 6 procentų palūkanų nuo priteistos 20 770,29 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugsėjo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo solidariai iš atsakovų K. K. ir UAB „Valhalla inter“, iš atsakovų po 1 412,38 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir po 400 Eur atstovavimo išlaidų, ieškovo AB DNB banko naudai (vykd. byl. b. l. 1). Išieškotojas 2016 m. birželio 10 d. informavo antstolę, kad draudimo bendrovė išmokėjo 10 277,62 Eur draudimo išmoką, todėl teismo priteista suma turi būti atitinkamai sumažinta (vykd. byl. b. l. 2). Antstolės kontoroje 2016 m. birželio 10 d. priimtas patvarkymas Nr. S-16-52-497 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų paskaičiavimas Nr. S-160010985, ir raginimas Nr. S-160010987, įvykdyti sprendimą, kurie 2016 m. birželio 15 d. registruota pašto siunta įteikti asmeniškai pareiškėjai (vyk. byl. b. l. 3, 4, 5, 6, 7). Skolininkei nesumokėjus raginime antstolės nurodytos sumos ir nesant informacijos apie skolininkės gaunamas draudžiamąsias pajamas, antstolės kontoroje 2016 m. liepos 4 d. priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo Nr. S-160012309, ir antstolė 2016 m. liepos 4 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-160012318 areštavo skolininkės pinigines lėšas, skolininkei priklausančiose sąskaitose (vykd. byl. b. l. 8, 9, 10, 11). Neužtekus (nebuvus) piniginių lėšų 2016 m. liepos 22 d. turto arešto aktu Nr. S-160013501 areštavo skolininkei priklausantį turtą: 0,6450 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. 3899-0009-1018, pagalbiniu ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbiniu ūkiniu pastatu Nr. (duomenys neskelbtini); 13,1949 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apie tai informavo skolininkę (vykd. byl. b. l. 16, 17, 18). Kitos solidarios skolininkės UAB „Valhalla inter“ atžvilgiu 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu Nr. S-160015251 turto realizavimo veiksmai sustabdyti, Kauno apygardos teisme priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (vykd. byl. b. l. 22).

Pareiškėja skunde nurodo, kad nei viename antstolės patvarkyme nenurodyta, kuo vadovaujantis pagal 2016 m. birželio 8 d. išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą surašyti 2016 m. birželio 10 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-160010987 bei 2016 m. liepos 4 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-160012318, ir kodėl jie neatitinka paties 2016 m. birželio 8 d. išduoto Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. e2-40551-809/2015.

Teismas pažymi, kad antstolės J. J. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1804-809/2016. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas, taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl sprendimui įsiteisėjus, kiekvienas asmuo kuriam priimtas sprendimas privalo jį įvykdyti, o asmenims už pareigų nevykdymą kyla neigiamos pasekmės. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti antstoliui būtinas vykdymo išlaidas. Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, atlieka parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui (CPK 654 straipsnis). Taigi, kai vykdomasis dokumentas pateikiamas antstoliui vykdyti, skolininkui iš karto atsiranda neigiamos turtinės pasekmės, kadangi iš karto susidaro tam tikra suma vykdymo išlaidų suma. Vykdomosios bylos dokumentai patvirtina, kad antstolės 2016 m. birželio 10 d. raginimas Nr. S-160010987 buvo įteiktas skolininkei 2016 m. birželio 15 d., asmeniškai (vykd. byl. b. l. 6), o skolininkei neįvykdžius teismo sprendimo kylą pasekmės kartu atlyginti ir antstolės vykdymo išlaidas, todėl jos ir skiriasi nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotame vykdomajame rašte nurodytos sumos. Kadangi pareiškėjos skundas yra dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir turto arešto panaikinimo, pareiškėja priimto antstolės patvarkymo dėl vykdymo išlaidų įstatymo nustatyta tvarka neskundė, todėl teismas nepasisako detaliau dėl pareiškėjos atsiliepime dėstomų aplinkybių dėl išieškotinos sumos pagrįstumo ar kitų pareiškėjos atsiliepime nurodytų aplinkybių ir argumentų, kurių nebuvo arba antstolei nebuvo žinomos priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą.

Taip pat, skunde nurodoma, jog antstolės areštuotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais, nuo 2010 m. birželio 11 d. yra įkeistas AB „Swedbank“ bankui už suteiktą kreditą, todėl antstolė areštuodama šį skolininkės turtą pažeidė ne tik jos, tačiau ir kreditoriaus interesus. Tačiau nesutiktina su tokiais pareiškėjos skundo argumentais, kadangi CPK 664 straipsnis reglamentuoja išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę: 1. Pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. 2. Antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. 3. Trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse. 4. Ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis. 5. Penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. CPK 662 straipsnio 4 dalis nustato, kad iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomos pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas. Pagal CPK 747 straipsnį antstolis iš hipoteka įkeisto turto gali išieškoti tik gavęs kreditoriaus sutikimą, jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima (CPK 747 straipsnio 3 dalis), vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad antstolė atliko tolimesnius kokius nors išieškojimo veiksmus iš šio žemės sklypo be hipotekos kreditoriaus sutikimo, todėl konstatuoti, kad antstolė kaip nors pažeidė pareiškėjos ar kreditoriaus interesus nėra jokio pagrindo. Teismo sprendimas turi būti vykdomas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Antstolis, vykdantis sprendimą, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis), tame tarpe areštuoti skolininko turtą (CPK 658 straipsnio 2 dalis). Turto areštas – tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirą šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Tam, kad turtas nebūtų paslėptas ar kitaip nebūtų apsunkintas ir galėtų būti garantu sprendimo įvykdymui, antstolis pirmiausia skubiai areštuoja turtą.

Pareiškėjos nuomone antstolė negalėjo areštuoti ir negali pradėti vykdyti išieškojimo iš pareiškėjai priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta trečioji eilė pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimui užtikrinti. Teismas pažymi, kad antstolės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0052/16/00548, kurioje išieškotojo reikalavimas yra tenkinamas trečiąja eile (CPK 754 straipsnio 4 dalis), todėl pareiškėjos argumentai, jog antstolė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį yra saistoma CPK 664 straipsnio 3 dalies, yra nepagrįsti, nes kaip minėta iš skolininko turto išieškoma vadovaujantis CPK 664 straipsnyje nustatyta tvarka iš paskesnės eilės turto nesant pirmesnės eilės turto ir antstolė vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą nėra saistoma Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dar iki bylos išnagrinėjimo. Be to, pareiškėjos skunde akcentuojama teismų praktika, tame tarpe ir skolininko pareiga bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai įvykdyti teismo sprendimą, tačiau vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad skolininkė šią pareigą būtų vykdžiusi, o dokumentai apie pareiškėjos vykdomą žemės ūkio veiklą pateikti su pareiškėjos antstolei pateiktu 2016 m. liepos 28 d. prašymu dėl turto arešto panaikinimo, bei teismui pateiktu atsiliepimu į antstolės J. J. patvarkymą, kuriuo netenkintas pareiškėjos skundas. Pareiškėja skundo, argumentai, kad areštavus jai priklausančią transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pradėjus iš jos vykdyti išieškojimą pareiškėja negalės verstis pagrindine savo veikla žemės ūkiu, negrindžiami jokiais objektyviais įrodymais, o vien pareiškėjos deklaratyviais teiginiais ir samprotavimais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėja prašo sustabdyti vykdomąją bylą iki visiškos vykdomosios bylos užbaigimo, tačiau pažymėtina, kad vykdomosios bylos sustabdymo klausimai reglamentuojami CPK 626 ir 627 straipsniuose. CPK 626 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kuomet antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje yra įtvirtinti fakultatyvieji vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindai, kuomet antstolis kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę spręsti ar yra pagrindas stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus, ar ne. Pažymėtina, jog CPK 626 ir 627 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas, kuomet antstolis gali sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. Pareiškėja prašydama sustabdyti vykdymo nurodo, kad antstolė nevertino visos situacijos, tuo pažeidė imperatyvias CPK nuostatas, todėl vykdomoji byla turi būti sustabdyta iš pareiškėjai priklausančio turto iki visiško bylos užbaigimo iš pareiškėjos darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų. Tačiau pažymėtina, tai, kad pareiškėja nenurodo CPK 626 straipsnyje nustatytų privalomų bylos sustabdymo ar 627 straipsnyje nustatytų antstolio teisės sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus aplinkybių. Vykdomojoje byloje, nei su pareiškėjos kitais pateiktais dokumentais (prašymu, skundu, atsiliepimu) nėra pateikti jokie įrodymai, kad išieškoma suma gali būti išieškota per 6 mėnesius iš pareiškėjos darbo užmokesčio ar kitų pajamų (CPK 663 straipsnio 1 dalis), dėl ko galėtų būti panaikinamas pareiškėjos nekilnojamojo turto areštas, priešingai pareiškėja tiek pateiktame skunde, tiek atsiliepime nurodo, kad, niekur nedirba, taip pat, pateikia įrodymus, kad jokių pajamų negauna, išskyrus išmokas apie gaunamą paramą. Be to, pareiškėja pateiktame skunde, taip pat nenurodo, kokias įstatymo normas pažeidė antstolė atlikdama išieškojimo veiksmus ir taikydama pareiškėjos nekilnojamajam turtai areštą. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, pareiškėjos skundo argumentus ir motyvus, pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383-684/2016). Suinteresuotas asmuo pateikė teismui prašymą atlyginti už pateiktą atsiliepimą į pareiškėjos skundą patirtas 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmestas iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui AB DNB bankui, priteistina 181,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už pateiktą atsiliepimą į pareiškėjos skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas,

nutaria:

Pareiškėjos K. K. skundą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), AB DNB bankui, įmonės kodas 112029270, 181,50 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt vieno euro 50 ct) išlaidas patirtas už atsiliepimo pateikimą į pareiškėjos skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Leonora Jakubauskienė