- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-04
- Bylos Nr.
- N1-179-950/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Kaltinamasis
- T. K., T. G.
- Civilinis atsakovas
- D. K., V. G.
- Nukentėjusysis
- R. Š.
- Civilinis ieškovas
- V. Š.
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.4.6.3Nesunkus savo motinos, tėvo ar vaiko sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant Linai Kamandulienei, Gailinai Jankauskienei ir Violetai Raguckienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui Mindaugui Povilanskui, kaltinamojo T. K. gynėjui adv. A. B., jo įstatyminei atstovei bei civilinei atsakovei D. K., kaltinamojo T. G. gynėjai adv. R. M., jo įstatyminiam atstovui ir civiliniam atsakovui V. G., nukentėjusiajam R. Š., nukentėjusiojo R. Š. įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei V. Š., Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. K., viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 kl. išsilavinimo, Prienų „Revuonos“ vid. mokyklos mokinys, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas vieną kartą:
(1) Prienų rajono apylinkės teismo 2013-02-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 9 mėn., įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose ir tęsti mokslą,
T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 7 kl. išsilavinimo, Prienų „Revuonos“ vid. mokyklos mokinys, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas du kartus:
(1) Prienų rajono apylinkės teismo 2013-02-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 1 m., įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose ir tęsti mokslą;
(2) Prienų rajono apylinkės teismo 2013-03-14 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 m.; bausmės vykdymas Lietuvos Respublikos BK 92 str. pagrindu atidėtas 1 m. 6 mėn., paskiriant auklėjamo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 07.00 val. bei tęsti mokslą. Prienų rajono apylinkės teismo 2013-05-13 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nuostatomis, Prienų rajono apylinkės teismo 2013-03-14 nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2013-02-25 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 3 mėn. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 92 str., T. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., paskiriant auklėjamo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 07.00 val. bei tęsti mokslą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis T. K. 2013-02-25, apie 09.00 val., veikdamas bendrai, tarpusavyje susitaręs su T. G., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, iš nukentėjusiojo R. Š. rankų pagrobė 220,00 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „NOKIA C2-05“.
Kaltinamasis T. G. 2013-02-25, apie 09.00 val., veikdamas bendrai, tarpusavyje susitaręs su T. K., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, iš nukentėjusiojo R. Š. rankų pagrobė 220,00 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „NOKIA C2-05“.
Kaltinamasis T. K. savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino (b.l. 130-143), kad tikslaus laiko neprisimena, bet tikrai galėjo būti vasario 25 d. Jis su T. G. ir E. K. ėjo iš mokyklos link stoties. E. K. nuėjo prie stotyje esančio kiosko, o jie su T. G. pamatė stovintį R. Š.. T. G. pasiūlė eiti link jo ir sakė, kad reikia paimti telefoną. Minėjo, kad R. Š. skolingas jam 100,00 Lt. Už ką skolingas T. G. jam nesakė, o jis jo neklausė. Kai jie priėjo prie R. Š., jis liepė jam atiduoti telefoną, tačiau R. Š. telefono neatidavė. Tada jis pagrasino R. Š.. Grasindamas sakė, kad „atiduok telefoną, nes gausi į galvą“. Grasinimus pakartojo du kartus. Abu kartus sakė, kad „gausi į galvą“. R. Š. jam telefono neatidavė. Tada R. Š. pagrasino T. G.. Ką konkrečiai sakė T. G., jis neprisimena, bet R. Š. telefoną atidavė tik po jo žodžių. Grasinimų metu, jis buvo R. Š. sugriebęs už juosmens, taip pat tempė už megztinio, tačiau megztinis neplyšo. Kai priėjo prie R. Š., jie su T. G. buvo nusiteikę piktai, todėl jis gal ir galėjo jų išsigąsti. Atiduodamas telefoną, R. Š. išsiėmė savo kortelę. Kas sugalvojo taip padaryti dabar neprisimena. Telefono savo rankose neturėjo, nes juo naudojosi tik T. G.. Telefoną matė pas T. G. kelios dienos po įvykio. Kai R. Š. atidavė telefoną, jie nuėjo į mokyklą. Po pamokos atėjo R. Š. draugai ir sumušė T. G.. Dėl savo veiksmų gailisi. Supranta, kad jo poelgis yra negeras. Kodėl taip pasielgė, negali paaiškinti. Atsiprašė R. Š.. Pažada ateityje taip nesielgti.
Kaltinamasis T. G. kaltu neprisipažino. Paaiškino (b.l. 130-143), kad buvo 2013 m. vasario mėn. Dienos tiksliai neprisimena. Po dviejų pamokų ėjo su T. K. ir E. K. link stoties. E. K. nuėjo prie kiosko, o jie nuėjo toliau. Prie stoties pamatė stovintį R. Š.. T. K. buvo sakęs, kad R. Š. jam skolingas pinigų. T. K. nuėjo prie R. Š., o jis pasiliko stovėti toliau. Prie R. Š. priėjęs nebuvo, nieko jam nesakė, stovėjo per kelis žingsnius. T. K. su R. Š. kažką pašnekėjo ir tada R. Š. pats atnešė jam telefoną. R. Š. atžvilgiu T. K. jokių veiksmų neatliko. Nematė, kad būtų sugriebęs už megztinio. Telefonas, kurį atidavė R. Š., buvo „NOKIA C2-05“. R. Š. jam buvo skolingas 100,00 Lt. Kam skolinosi nesakė, o skolinosi per kelis kartus, praeitų metų vasarą. Vieną kartą skolinosi 20,00 Lt, po 30,00 Lt, o paskutinį kartą - 50,00 Lt. Pinigų paskolinti jis turėjo, nes jam jų duoda močiutė. Kai R. Š. jam davė telefoną, tai išsiėmė savo SIM kortelę ir sakė, kad vėliau, kai turės pinigų, telefoną atsipirks. Po to, jie su T. K. nuėjo į mokyklą. Vėliau į mokyklą atėjo R. Š. su draugais ir jį sumušė. Jis dėl to įvykio pareiškimo policijai nerašė. R. Š. telefonas 2 ar 3 dienas buvo pas T. K.. Paskui telefonas gulėjo pas jį namuose. Telefoną atidavė policijai. Kai atidavė telefoną jis buvo visiškai veikiantis. Policijoje telefonas taip pat buvo įjungtas ir veikė. Kodėl T. K. jį apkalba, jis nežino.
Nukentėjusysis R. Š. paaiškino (b.l. 130-143), kad buvo vasario 25 d. Galėjo būti apie 09.00 val. ryto. Jis ėjo su draugu nuo mokyklos. Pamatė T. K. ir T. G.. Pamatęs juos nuėjo į stotį. Stotyje prie jo priėjo T. K., kažką pasakė, pagrasino, bet jis į jį nelabai kreipė dėmesį. Ką konkrečiai sakė, nebeatsimena, bet lygtai sakė, jog „atiduok telefoną, nes gausi į galvą“. Du kartus sakė tą frazę, taip pat buvo pagriebęs už šono. Tada priėjo T. G.. Jis pagrasino ir sakė, kad „atiduok telefoną arba gausi į galvą, arba užmušiu“. Tai pakartojo du kartus. Sugriebęs nebuvo. T. G. jis išsigando. Atrodė, kad jis gali jam tuoj pat kažką padaryti. T. G. jam ir anksčiau yra ne kartą grasinęs, kad jis „nesirodytų Prienuose, nes gaus į galvą“. Jis buvo vienas, todėl išsigandęs T. G. grasinimų, išsiėmė savo SIM kortelę ir telefoną atidavė. Kortelę išsiimti sugalvojo pats. Telefoną paėmė T. G.. Paėmę telefoną T. G. ir T. K. nuėjo į mokyklą. Tada jis sutiko draugus, kuriems pasiskundė, jog iš jo atėmė mobilaus ryšio telefoną. Su draugais jis nuėjo į mokyklą. Buvo gal dešimtyje. Norėjo be policijos pagalbos susigrąžinti telefoną. Prie mokyklos su T. G. konfliktavo, liepė atiduoti telefoną, tačiau jis telefono neatidavė. Tada su draugais jie T. G. sumušė. Po to, jis grįžo į stotį ir ten pamatė savo tetą I. U.. Jos paprašė duoti paskambinti mamai, nes jo telefoną atėmė. Tetai nesakė, kas atėmė telefoną. Telefonas buvo naujas, įsigytas prieš 10 d. Kai policijoje parašė pareiškimą, tai telefoną grąžino. Telefonas buvo tokio pačios būklės, tik mikrofonas neveikė. Juo buvo galima tik siųsti SMS. Iš T. G. jis jokių pinigų niekada nesiskolino ir jam nieko nėra skolingas. T. G. taip pat anksčiau iš jo nėra reikalavęs jokių pinigų. Po įvykio su kaltinamaisiais jis nebendravo. Jam tik skambino T. K. ir atsiprašė. Jis jam atleido.
Liudytoja apklausta V. Š. paaiškino (b.l. 130-143), kad vasario 25 d., prie pietus, jai paskambino sūnus iš I. U. telefono. Paskambinęs pasakė, kad T. G. atėmė iš jo telefoną. Sakė, kad su T. G. buvo dar vienas asmuo, kuris patampė jį už megztinio. Kas tas asmuo tada jis nepasakė, tačiau vėliau išaiškėjo, kad tai T. K.. Telefonas buvo naujas, pirktas prieš 10 d., už 220,00 Lt. Jį nupirko močiutė. Telefonas buvo grąžintas. Nors jis atrodė išoriškai normalus, tačiau su juo nebuvo galima kalbėti, o buvo galima tik siųsti SMS žinutes. Todėl civilinį ieškinį 220,00 Lt sumai palaiko pilna apimtimi. Apie sūnaus santykius su T. K. ir T. G. ji nieko nežino. Pinigų sūnui visada duoda. R. ir pats pasako, jeigu jam reikia pinigų.
Liudytoja apklausta T. K. įstatyminė atstovė D. K. paaiškino (b.l. 130-143), kad apie įvykį nieko nežino. Kai gavo šaukimą atvykti į policiją, tai sūnus jai pasakojo, kad T. G. vienas draugas buvo skolingas pinigų, todėl jie ėjo atimti jo telefono. Sakė, kad telefoną atėmė T. G., ir kad tuo metu abu buvo kartu. Pas savo sūnų jokio kito telefono ji nematė, todėl su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka.
Liudytoju apklaustas T. G. įstatyminis atstovas V. G. paaiškino (b.l. 130-143), kad vasario 25 d. sužinojo, jog mokykloje sumušė jo sūnų. To nesureikšmino. Vėliau gavo šaukimą į policiją dėl pagrobto telefono. Policijoje buvo apklausiamas jo sūnus. Grįžus iš policijos sūnus sakė, kad kažkas iš Birštono, dar nuo praeitų metų vasaros, buvo jam skolingas 100,00 Lt ir už skolą pats atidavė telefoną. Iki vasario 25 d. apie jokią skolą, sūnus jam niekada nepasakojo. T. G. pats policijoje atidavė telefoną. Telefonas buvo veikiantis, pas tyrėją netgi buvo įjungtas. Dėl to, su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka.
Liudytoja I. U. paaiškino (b.l. 130-143), kad dienos tiksliai neprisimena, bet galėjo būti vasario 25 d. Minėtos dienos ryte ji stovėjo autobusų stotyje ir laukė autobuso. Tada prie jos priėjo R. Š. ir pasakė, kad iš jo atėmė telefoną. Kas atėmė, jis nesakė. Ji davė jam savo telefoną, jis paskambino mamai ir paprašė, kad ji atvažiuotų. R. Š. ji daugiau nieko neklausinėjo ir išvažiavo namo. Su R. Š. bendrauja retai, todėl apie jo skolas ji nieko nežino.
Liudytojas E. K. paaiškino (b.l. 158-161), kad 2013 m. žiemą įvykusio įvykio asmeniškai nematė, nes jis nuėjo prie kiosko, o T. G. ir T. K. nuėjo prie stoties. Jam viską papasakojo T. G. tą pačią dieną, bet jau po įvykio. Pasakojo, kad jis su T. K. prie stoties sutiko R. Š.. Ten tarėsi dėl kažkokios skolos ir R. Š. pasakė, kad gali iš jo pasiimti telefoną.
2013-02-26 protokolas-pareiškimas (b.l. 2), kuriuo V. Š. pranešė, kad 2013-02-25, apie 09.00 val., Prienų m. autobusų stotyje, iš matymo pažįstami jaunuoliai iš jos sūnaus R. Š. atėmė mobilaus ryšio telefoną „NOKIA C2-05“. Dėl pagrobto telefono padarytos žalos dydis – 220,00 Lt;
2013-02-26 apžiūros protokolas (b.l. 3-5), kuriame užfiksuota apžiūrėta įvykio vietą – Prienų m. autobusų stotis, esanti adresu Vytauto g. 11, Prienai;
2013-03-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b.l. 30), kuriame užfiksuota kaip T. G. perduoda Alytaus apskr. VPK Prienų raj. PK tyrėjai J. J. mobilaus ryšio telefoną „NOKIA C2-05”;
2013-03-06 apžiūros protokolas (b.l. 31-33), kuriame užfiksuotas apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „NOKIA C2-05“. Apžiūros metu telefonas atidarytas, išimta telefono baterija, užfiksuotas telefono IMEI. Apžiūros metu nebuvo nustatyti jokie išoriniai telefono apgadinimai;
2013-03-19 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas (b.l. 62-64), kuriame užfiksuota, kaip T. K. rodo vietą, kurioje iš R. Š. buvo atimtas mobilaus ryšio telefonas; parodo tikslią vietą kur stovėjo nukentėjusysis iš kurio buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas.
T. K. visiškai prisipažino įvykdęs Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, t.y. jog veikdamas bendrai su T. G., grasindamas panaudoti fizinį smurtą, iš R. Š. pagrobė mobilaus ryšio telefoną. Be jo tiesioginio prisipažinimo, tai patvirtina ir nukentėjusiojo R. Š. parodymai, apklaustų liudytojų parodymai, baudžiamojoje byloje surinkti rašytinai duomenys.
T. G. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė. Tačiau jo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., yra visiškai įrodyta kaltinamojo T. K. parodymais, taip pat nukentėjusiojo R. Š. parodymais, apklaustų liudytojų parodymais, baudžiamojoje byloje surinktais rašytinais duomenimis.
Pažymėtina, jog kaltinamasis T. K. aiškiai nurodė, kad T. G., pastebėjęs Prienų autobusų stotyje R. Š., pasiūlė iš jo atimti mobilaus ryšio telefoną. Jis (t.y. kaltinamasis T. K.) su pasiūlymu sutiko. T. K. siekdamas, kad R. Š. atiduotų mobilaus ryšio telefoną, jam grasino, pavartodamas bauginančio pobūdžio frazes - „atiduok telefoną, nes gausi į galvą“ bei „gausi į galvą“. T. K. patvirtino, kad vėliau tiesioginius grasinimus R. Š. išsakė ir T. G.. Iš kaltinamojo T. K. duotų parodymų matyti, kad išsigandęs būtent T. G. grasinimų, R. Š. atidavė mobilaus ryšio telefoną „NOKIA C2-05”.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo T. K. duotus paaiškinimus visiškai patvirtina ir nukentėjusiojo R. Š. parodymai. Nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu aiškiai ir nuosekliai paliudijo, kad Prienų autobusų stotyje prie jo priėjo T. K. ir T. G.. T. K. paliepus atiduoti mobilaus ryšio telefoną ir pagrasinus panaudoti fizinį smurtą (išsakius teiginį „gausi į galvą“), jis pradžioje neišsigando ir į grasinimus nereagavo. Tačiau vėliau pagrasinus ir T. G. (išsakius grasinančio pobūdžio teiginį „atiduok telefoną arba gausi į galvą, arba užmušiu“), jis išsigando, kad gali būti realiai sumuštas. Fizinio smurto pavartojimo tikimybę sustiprino ir tai, kad nukentėjusysis jau ir anksčiau buvo susilaukęs grasinimų iš T. G., be to, tą dieną Prienų autobusų stotyje buvo vienas. Nukentėjusiojo R. Š. duoti parodymai leidžia daryti išvadą, jog būtent T. G. grasinimai bei jo faktinis buvimas kartu su kitu kaltinamuoju - T. K., nulėmė R. Š. baimę ir nesaugumo jausmą dėl savo sveikatos, dėl ko šis ir atidavė kaltinamiesiems mobilaus ryšio telefoną „NOKIA C2-05“.
Teismas atmeta kaltinamojo T. G. teiginius, kad R. Š. mobilaus ryšio telefoną „NOKIA C2-05“ jam atidavė už tariamai negrąžintą 100,00 Lt dydžio skolą. Minėti kaltinamojo teiginiai laikyti jo pasirinkta gynybos versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kurios, be kita ko, visiškai nepatvirtina jokie baudžiamosios bylos duomenys.
T. G. duodamas parodymus laikėsi versijos, jog R. Š. jam buvo skolingas 100,00 Lt, kuriuos pasiskolino per kelis kartus, praeitų metų vasarą. Vieną kartą skolinosi 20,00 Lt, po 30,00 Lt, o paskutinį kartą - 50,00 Lt. Pinigų paskolinti jis turėjo, nes jam jų duota močiutė. Tačiau R. Š. teisiamojo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad jokių pinigų iš T. G. jis niekada nesiskolino. Be to, duodamas parodymus R. Š. paminėjo ir tai, kad jo ir T. G. santykiai konfliktiški, pastarasis jam ir anksčiau nuolat grasindavo. Esant konfliktiškiems nukentėjusiojo R. Š. bei kaltinamojo T. G. santykiams, mažai tikėtina, kad kaltinamasis galėjo nukentėjusiajam skolinti pinigų, be kita ko, dar net ir kelis kartus. Kaltinamojo T. G. įstatyminis atstovas V. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad iki 2013-02-25 apie jokias sūnaus skolas iš jo niekada nebuvo girdėjęs. V. Š. duodama parodymus nurodė, kad sūnui (t.y. R. Š.) visada duoda kišenpinigių.
Tiek kaltinamojo T. K., tiek ir nukentėjusiojo R. Š., jau anksčiau aptartus parodymus, netiesiogiai patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytoja I. U. nurodė, kad Prienų autobusų stotyje prie jos priėjęs R. Š. aiškiai nurodė, jog kažkokie vaikinai iš jo atėmė mobilaus ryšio telefoną. Liudytoja V. Š. paaiškino, kad paskambinęs iš I. U. mobilaus ryšio telefono, R. Š. jai iš karto pranešė, kad T. G. iš jo atėmė mobilaus ryšio telefoną. Tokia R. Š. operatyvi reakcija į jo atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką liudija, kad jis buvo išsigandęs T. K. ir T. G. veiksmų, siekė kaip galima greičiau apie tai pranešti įstatyminiai atstovei (motinai V. Š.) ir nesudaro jokių prielaidų manyti, kad nukentėjusysis mobilaus ryšio telefoną kaltinamiesiems atidavė už tariamą skolą.
Kad kaltinamiesiems – T. K. ir T. G. mobilaus ryšio telefoną R. Š. atidavė ne už tariamą skolą, o paveiktas jų grasinimų bei bijodamas patirti fizinį smurtą, liudija ir ta faktinė aplinkybė, jog tą pačią dieną (t.y. 2013-02-25), nepraėjus nei valandai po įvykio Prienų autobusų stotyje, R. Š. bandė neteisėtomis priemonėmis jį susigrąžinti. Pats kaltinamasis T. G. nurodė, jog R. Š. su draugais atėjo į mokyklą ir išsivedė jį į lauką. Lauke pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną. Jam atsisakius tai padaryti, R. Š. bei jo draugai jį sumušė. Šias aplinkybes patvirtino ir pats nukentėjusysis, taip pat kitas kaltinamasis T. K.. Tokie R. Š. veiksmai vienareikšmiškai liudija tai, kad mobilaus ryšio telefoną R. Š. prarado prieš savo valią, dėl ko jis iš karto siekė jį kuo skubiau atgauti, tam naudodamas net ir neteisėtas priemones.
Nurodytos faktinės aplinkybės bei aptarti faktiniai duomenys, kurie laikytini įrodymais (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.), vienareikšmiškai liudija, kad T. K. ir T. G., susitarę tarpusavyje (t.y. T. G. pasiūlius, o T. K. pritarus) ir veikdami bendrininkų grupėje, grasindami nedelsiant pavartoti fizinį smurtą, iš nukentėjusiojo R. Š., 2013-02-25, apie 09.00 val., pagrobė mobilaus ryšio telefoną „NOKIA C2-05“. Tokie kaltinamųjų veiksmai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. nurodytos nusikalstamos veikos požymius. Remiantis tuo, T. K. ir T. G. trauktini baudžiamojon atsakomybėn pagal nurodytą Lietuvos Respublikos BK straipsnį.
Teismas nepagrįstu laiko ir atmeta T. K. gynėjo adv. A. B. prašymą kaltinamojo T. K. veiksmus kvalifikuoti ne pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., o pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. Pabrėžtina, jog T. K. 2013-02-25 grasindamas panaudoti fizinį smurtą iš R. Š. atėmė mobilaus ryšio telefoną „Nokia C2-05“, kas atitinka būtent Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Duodamas parodymus T. K. savo motyvų dėl ko padarė nusikalstamą veiką, paaiškinti negalėjo (b.l. 130-143). Nurodė, kad telefoną iš R. Š. pasiūlė atimti T. G., o jis tiesiog sutiko su draugo pasiūlymu. Nors T. G. ir sakė, kad telefoną reikia atimti už skolą, tačiau T. K. visiškai nesidomėjo dėl ko ir kada atsirado tariama skola, jokių klausimų siekdamas išsiaiškinti kokias nors skolos atsiradimo ir jos negrąžinimo aplinkybes, jis T. G. neuždavė. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad T. K. apsisprendimui daryti nusikalstamą veiką – grasinant fiziniu smurtu atimti mobilaus ryšio telefoną iš R. Š. – T. G. išsakyta frazė apie tariamą skolą neturėjo jokios įtakos. Dėl to, nėra jokio pagrindo išvadai, kad T. K. darydamas nusikalstamą veiką manė, jog atimdamas iš R. Š. mobilaus ryšio telefoną, jis įgyvendiną tikrą ar tariamą T. G. teisę, t.y. T. K. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos būtinųjų požymių.
Skiriant kaltinamiesiems – T. K. ir T. G. bausmes už jų įvykdytą nusikalstamą veiką atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, padarinius, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.). Skiriant bausmes kaltinamiesiems taip pat taikomos Lietuvos Respublikos BK XI skyriaus “Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ nuostatos (Lietuvos Respublikos BK 81 str.).
Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino nusikaltęs, dėl savo neteisėtų veiksmų gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.).
T. K. yra nepilnametis (b.l. 36). Jis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.). Jis anksčiau teistas vieną kartą (b.l. 41, 44-47), tačiau nusikalstamą veiką R. Š. atžvilgiu įvykdė Prienų rajono apylinkės teismui dar nepaskelbus 2013-02-25 nuosprendžio (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Prienų rajono apylinkės teismas nuosprendį baudž. byloje Nr. N1-35-805/2013 paskelbė 2013-02-25, 16.15 val.), t.y. būdamas neteistas. Administracine tvarka T. K. nebaustas (b.l. 38). Jis mokosi Prienų „Revuonos“ vid. mokykloje (b.l. 49). Apibūdinamas kaip mandagus, bendraujantis, laikantis susitarimų, neįžūlus, noriai dalyvaujantis socialinėje veikloje (b.l. 49).
Įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes, T. K. skirtina Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytos tokios bausmės dydžio vidurkis. Atsižvelgiant į jauną kaltinamojo T. K. amžių, taip pat į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, be to yra charakterizuojamas teigiamai, teismas laiko, jog bausmės tikslai (Lietuvos Respublikos BK 41 str.) bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatas, t.y. atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskiriant T. K. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėn. laikotarpiui, įpareigojant jį per nurodytą laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei tęsti mokslą (Lietuvos Respublikos BK 87 str. 2 d. 1 p. ir 2 p.).
Kaltinamojo T. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos BK 59 str.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.).
T. G. yra nepilnametis (b.l. 66). Mokosi Prienų „Revuonos“ vid. mokykloje (b.l. 69-70). Charakterizuojamas kaip mandagus, besilaikantis susitarimų mokinys, tačiau jam stinga motyvacijos mokytis, jis vėluoja į pamokas, dėl ko jo atžvilgiu taikytos minimalios priežiūros priemonės – paskirta socialinė pedagogė (b.l. 69-70). Jis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. T. G. administracine tvarka anksčiau nebaustas (b.l. 67). Jis teistas du kartus - Prienų rajono apylinkės teismo 2013-02-25 nuosprendžiu (b.l. 77-80) bei Prienų rajono apylinkės teismo 2013-03-14 nuosprendžiu (b.l. 81-86). Nusikalstamą veiką už kurią yra teisiamas šioje baudžiamojoje byloje, T. G. padarė dar prieš priimant nurodytus apkaltinamuosius nuosprendžius (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Prienų rajono apylinkės teismas nuosprendį baudž. byloje Nr. N1-35-805/2013 paskelbė 2013-02-25, 16.15 val.), t.y. būdamas neteistas.
Įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes, T. G. skirtina Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytos tokios bausmės dydžio vidurkis. Atsižvelgiant į jauną kaltinamojo T. G. amžių, taip pat į tai, kad nusikalstamą veiką R. Š. atžvilgiu jis įvykdė, dar tuo metu, kai nebuvo teistas, teismas laiko, jog bausmės tikslai (Lietuvos Respublikos BK 41 str.) dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatas, t.y. maksimaliam terminui (3 m.) atidedant paskirtos bausmės vykdymą bei paskiriant T. K. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėn. laikotarpiui, įpareigojant jį per nurodytą laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei tęsti mokslą (Lietuvos Respublikos BK 87 str. 2 d. 1 p. ir 2 p.)
V. Š., kuriai priklausė kaltinamųjų iš R. Š. pagrobtas mobilaus ryšio telefonas „NOKIA C2-05“, baudž. byloje pareiškė civilinį ieškinį (b.l. 15). Pareikštu civ. ieškiniu ji prašė priteisti iš kaltinamųjų bei jų įstatyminių atstovų - 220,00 Lt sumą. Tokį reikalavimą V. Š. grindė tuo, kad nors mobilaus ryšio telefonas jai ir buvo grąžintas, tačiau jis sugadintas ir nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį, nes su juo nėra įmanoma skambinti, o galima tik rašyti SMS žinutes (b.l. 130-143).
Tačiau teismas, įvertinęs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus faktinius duomenis, V. Š. civilinį ieškinį laiko nepagrįstu ir neįrodytu.
V. Š. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog mobilaus ryšio telefonas „NOKIA C2-05“ buvo įgytas už 220,00 Lt. Minėtas mobilaus ryšio telefonas, ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtas iš T. G. (b.l. 30) ir 2013-03-17 grąžintas V. Š. (b.l. 34). 2013-03-06 apžiūros protokole yra užfiksuota mobilaus ryšio telefono „NOKIA C2-05“ techninė būklė, t.y. apžiūros metu nebuvo nustatyti jokie išoriniai jo apgadinimai. V. Š. iš policijos pareigūnų atsiimdama mobilaus ryšio telefoną „NOKIA C2-05“ jokių pastabų dėl jo būklės taip pat nepareiškė, t.y. mobilaus ryšio telefono perdavimo jai metu nebuvo užfiksuoti jokie jo techniniai trūkumai ar defektai, taip pat ir tai, kad su juo nėra įmanoma skambinti (b.l. 34). Kaltinamasis T. G. nurodė, kad mobilaus ryšio telefoną policijos pareigūnams jis perdavė visiškai veikiantį. V. Š. baudž. byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad jai grąžintas mobilaus ryšio telefonas „NOKIA C2-05“ nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį, t.y. jog su juo neįmanoma skambinti (pvz. pažymos iš mobiliųjų telefonų remontą atliekančios įmonės apie tai, kad telefonas „NOKIA C2-05“ normaliai nefunkcionuoja; ar pan.). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog mobilaus ryšio telefonas V. Š. 2013-03-17 buvo grąžintas tinkamos būklės. Kadangi civilinis ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nusikalstama veika jai buvo padaryta 220,00 Lt dydžio turtinė žala, todėl jos civ. ieškinys laikytinas neįrodytu ir nepagrįstu, todėl atmestinas.
Proceso išlaidų baudž. byloje nėra patirta.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
T. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 mėn. (šešiems mėnesiams).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2013-02-25 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie naujai paskirtos bausmės iš dalies pridedant neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalį, ir paskirti T. K. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 7 mėn. (septyniems mėnesiams).
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 92 str. ir T. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 m. (vieneriems metams), paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėn. (dvylikos mėnesių) laikotarpiui, įpareigojant T. K. per nurodytą laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei tęsti mokslą.
T. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 m. 3 mėn. (vieneriems metams ir trims mėnesiams).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Prienų rajono apylinkės teismo 2013-05-13 nutartimi paskirta galutine subendrinta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti T. G. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 m. (dvejiems metams).
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 92 str. ir T. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 m. (trejiems metams), paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėn. (dvylikos mėnesių) laikotarpiui, įpareigojant T. G. per nurodytą laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei tęsti mokslą.
Civilinio ieškovo V. Š. civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 d. (dvidešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.