Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui A. M. dėl rangos sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos pagal sutartį priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti 2014-10-30 tarp V. J. bei A. M. sudarytą vartojimo rangos sutartį, priteisti iš atsakovo A. M. pagal vartojimo rangos sutartį sumokėtus 2 316,96 Eur bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė nutraukti vartojimo rangos sutartį, sudarytą su atsakovu, remdamasis 2014-11-07 atliktu vykdomų darbų patikrinimu, kurio metu buvo užfiksuoti darbų kokybės trūkumai. Be to, ieškovas nurodė, kad atsakovas su darbų trūkumais sutiko ir įsipareigojo iki 2014-11-10 atliktų darbų trūkumus pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatė ieškovui V. J. 7 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminą ieškinio trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovas savo reikalavimus tiek nutraukti vartojimo rangos sutartį, tiek priteisti dalį pagal vartojimo rangos sutartį sumokėtos sumos grindžia įrodymais, kurie kartu su ieškiniu teismui nėra pateikti. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie 2014-11-07 atliktą vykdomų darbų patikrinimą, kurio metu buvo užfiksuoti darbų kokybės trūkumai, taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovas išvis atliko darbus ar tam tikrą jų dalį. Dar daugiau, ieškovas nurodė, kad atsakovui buvo pateiktos pastabos dėl atliktų darbų trūkumų, tačiau nepridėjo įrodymų nei apie tai, kad atsakovui buvo pateiktos atitinkamos pastabos, nei apie tai, kad atsakovas su jomis sutiko, nei apie tai, kad atsakovas iki 2014-11-10 įsipareigojo pašalinti atliktų darbų trūkumus. Dėl nurodytų aplinkybių teismas įpareigojo ieškovą pateikti teismui nurodytus dokumentus arba nurodyti priežastis, dėl kurių nurodyti dokumentai negali būti pateikti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį ir grąžinti klausimą dėl ieškinio priėmimo spręsti atgal Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti skolą iš atsakovo už neatliktus darbus pagal vartojimo rangos sutartį, o taip pat nutraukti sutartį, t.y. akivaizdu, kad ieškinio dalykas yra konkretus ir aiškus. Ieškovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad privalo būti pateikti papildomi įrodymai, kadangi byloje yra dokumentai, kurie patvirtina, kad ieškovas sumokėjo atsakovui pinigus pagal vartojimo rangos sutartį, kurių dalį prašo priteisti. Klausimas, kokią dalį sumos per didelę, ar per mažą ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ir kodėl būtent tokią ieškinio priėmimo stadijoje nėra aktualus, kadangi neaišku, ar tarp šalių bus ginčas dėl prašomos priteisti sumos. Taip pat nepagrįstas reikalavimas pateikti įrodymus, kad atsakovas apskritai atliko darbus ir kokią darbų dalį atliko, nes ieškinio priėmimo stadijoje taip pat nėra aišku, ar dėl to bus ginčas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės siekia, kad ieškovas įrodinėtų aplinkybes, kurios gali būti net neginčijamos bylos nagrinėjimo metu. Skunde apeliantas taip pat nurodė, kad visas bendravimas su atsakovu vyko žodžiu, todėl jokių rašytinių įrodymų apie pretenzijas ir susitarimus dėl darbų jis negali pateikti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovo V. J. ieškinys atsakovui A. M. dėl rangos sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos pagal sutartį priteisimo. Minėtu ieškiniu ieškovas prašė nutraukti 2014 m. spalio 30 d. tarp V. J. bei A. M. sudarytą vartojimo statybos rangos sutartį; priteisti ieškovui iš atsakovo pagal vartojimo rangos sutartį sumokėtus 2 316,96 Eur; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-5).

2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškovas savo reikalavimus tiek nutraukti vartojimo rangos sutartį, tiek priteisti dalį pagal vartojimo rangos sutartį sumokėtos sumos grindžia įrodymais, kurie kartu su ieškiniu teismui nėra pateikti, be to, ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie 2014-11-07 atliktą vykdomų darbų patikrinimą, kurio metu buvo užfiksuoti darbų kokybės trūkumai, taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovas išvis atliko darbus ar tam tikrą jų dalį, nepridėjo įrodymų nei apie tai, kad atsakovui buvo pateiktos atitinkamos pastabos, nei apie tai, kad atsakovas su jomis sutiko, nei apie tai, kad atsakovas iki 2014-11-10 įsipareigojo pašalinti atliktų darbų trūkumus.

Nesutikdamas su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas skunde nurodė, kad ieškinio dalykas yra konkretus ir aiškus. Ieškovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad privalo būti pateikti papildomi įrodymai, kadangi byloje yra dokumentai, kurie patvirtina, kad ieškovas sumokėjo atsakovui pinigus pagal vartojimo rangos sutartį, kurių dalį prašo priteisti. Be to, teismo įpareigojimai pateikti tam tikrus įrodymus yra neaktualūs ieškinio priėmimo stadijoje, kadangi nėra aišku, ar tarp šalių bus ginčas dėl šių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie apelianto teiginiai iš esmės yra pagrįsti.

Teismas pažymi, kad CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tokiu atveju laikoma, kad ieškinys paduotas pradinio jo pateikimo teismui dieną. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 str.). Tačiau įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kita vertus, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 4 d.), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Pažymėtina, kad aptariamų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę, kaip minėta, jis turi įgyvendinti laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl, jo manymu, atsakovo netinkamai vykdomos sutarties, kurią atsakovui vykdant reikalavimų neatitinkančius darbus, jis siekia nutraukti bei atgauti nepagrįstai sumokėtus pinigus. Įstatymas nedraudžia asmeniui kreipiantis į teismą pasirinkti jo vertinimu tinkamiausius pažeistų teisių gynimo būdus, o teismas, nagrinėdamas bylą sprendžia jų pagrįstumo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybės, pirmosios instancijos teismo nurodytos kaip ieškinio trūkumai (nepateikti įrodymai apie 2014-11-07 atliktą vykdomų darbų patikrinimą; įrodymai, kad atsakovas išvis atliko darbus ar tam tikrą jų dalį; įrodymai apie tai, kad atsakovui buvo pateiktos pastabos dėl atliktų darbų trūkumų bei apie tai, kad atsakovas su jomis sutiko), nėra tokio masto, jog leistų teigti, kad ieškovo reikalavimai, jų pagrindas ar ribos yra tiek neaiškūs, kad teismo procesas apskritai negalėtų būti pradėtas ar neleistų nagrinėti jau pradėtos bylos.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodytą reikalavimą (dalyką), sprendžia, kad ieškovo nurodyti ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog ieškinio priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas iš esmės reikalauja įrodymų, kurie turėtų būti pateikti tik jau nagrinėjant bylą iš esmės ir juos vertinant, tačiau ne ieškinio priėmimo stadijoje, kuomet netgi nėra aišku, ar šios aplinkybės bus ginčijamos atsakovo.

Nurodytina, jog ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami bylos nagrinėjimo metu, arba renkami su teismo pagalba, jeigu ieškovas jų negali gauti. Negalima riboti ieškovo teisės į teisminę gynybą dėl to, jog kažkokių įrodymų ieškovas nepateikia. Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo principų. Be to, teismas, vykdydamas CPK 8 str. užfiksuotą kooperacijos principą, pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teisme stadijoje taip pat gali pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, jeigu mano, kad pateiktų įrodymų nepakanka.

Atsižvelgiant į nurodytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis yra naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.