Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ramsas“ ieškinį atsakovei V. G. dėl piniginės prievolės įvykdymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.

Kelmės rajono apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-40-446/2013 pagal ieškovo I. Š. ieškinį atsakovei V. G. (šiuo metu P.i), trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jos padalijimo. Įsiteisėjusiu 2013 m. birželio 12 d. sprendimu 0,3500 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti statiniai (inžineriniai) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja daline I. Š. ir V. G. nuosavybe, kurios 20/100 dalių priklauso I. Š., 80/100 dalių – V. G., I. Š. dalinės nuosavybės teise priklausančios 20/100 dalys 0,3500 ha ploto žemės sklypo, 20/100 dalys gyvenamojo namo, 20/100 dalys garažo, 20/100 dalys kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), atidalintos, šį turtą paliekant V. G. asmeninėn nuosavybėn, I. Š. priteisiant iš V. G. 9000 Lt (devynių tūkstančių litų) kompensaciją.

Nagrinėjant ginčą teisme tarp UAB „Ramsas“ vadovo I. Š. ir atsakovės V. P. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis įsigyto turto ir jo padalijimo, buvo nagrinėjamos ir šildymo katilo įsigijimo aplinkybės. Ieškovas I. Š., teisme nagrinėjant jo ieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo, nurodė, kad jis sumokėjo 14000 Lt avansą už perkamą sodybą, 9765,19 Lt sumokėjo už naujos katilinės įrengimą, todėl jo dalis bendrame su V. G. nekilnojamajame turte, esančiame (duomenys neskelbtini), sudaro 23765,19 Lt. Šią sumą jis ir prašė priteisti iš atsakovės kaip kompensaciją už jam priklausančią turto dalį, visą nekilnojamąjį turtą paliekant atsakovės asmeninėje nuosavybėje. 2013 m. birželio 12 d. teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-40-446/2013 (7-12 b. l. 3 t.) konstatuota, kad „ iš kasos pajamų orderio, PVM sąskaitos faktūros matyti, kad šildymo katilas, kuris pirktas atsakovės vardu, kainavo 9765,19 Lt. Ginčo tarp šalių nei dėl katilo kainos, nei dėl jo įsigijimo aplinkybių nekilo. Atsakovė pripažino, kad šildymo katilas buvo įgytas, nauja šildymo sistema įrengta ieškovo lėšomis ir darbu. Šalys pripažino, kad gyvendami kartu name įrengė vandentiekį, pradėjo remontuoti namo vidų, nugriovė stogą, ketindami jį perstatyti, tačiau pradėtų remonto-statybos darbų nebaigė, nes jų bendras gyvenimas iširo“. „Ieškovas neįrodė, kad jis savo asmeninėmis lėšomis ar darbu esmingai pagerino įsigytą turtą, turėjo didesnių išlaidų nei atsakovė remontuojant, tvarkant ir prižiūrint namą, ūkio pastatą ar žemės sklypą. Ieškovas ir atsakovė įsigijo gyvenamąjį namą, kuriame, nors ir sena, tačiau šildymo sistema buvo. Šią aplinkybę pripažino abi šalys. Jos pertvarkymas, pastatant naują šildymo katilą, nelaikytinas esminiu namo pagerinimu, todėl ieškovo reikalavimas padidinti jo dalį bendrame turte įskaičiuojant pirkto kuro katilo kainą – 9765,19 Lt, laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas“. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys – I. Š. ir V. P., kurioje buvo sprendžiamas to paties daikto – šildymo įrangos - įsigijimo aplinkybės, – tai prejudiciniai faktai. Taigi, teismas pripažindamas nekilnojamąjį turtą bendrąja daline I. Š. ir V. G. (P.s) nuosavybe, I. Š. pinigų sumokėjimą už šildymo įrangą laikė aplinkybe, patvirtinančią sugyventinių bendro turto kūrimą, I. Š. indėlį į bendrai įsigyto turto remontą, išlaikymą.

Kaip matyti iš I. Š. pateikto kvito, pinigai už šildymo įrangą iš UAB „Ramsas“ jam grąžinti 2013 m. rugpjūčio 14 d. (54 b. l.), t. y. po teismo sprendimo, kuriuo bendroji dalinė I. Š. ir V. G. nuosavybė buvo padalinta, įsiteisėjimo. I. Š. pripažįsta, kad pinigus, kuriuos jis buvo sumokėjęs už šildymo įrangą, įrengtą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausiusiame iki jos padalijimo jam ir atsakovei, jis atgavęs. Jo teigimu, pinigus jis turėjęs susigrąžinti iš įmonės, nes apmokėjimas buvęs neteisėtas – sąskaita išrašyta vieno asmens vardu (V. G.), ją apmokėjęs kitas asmuo (I. Š.). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvusių sugyventinių I. Š. ir V. G. (P.) ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis įgyto nekilnojamojo turto išspręstas, turtas padalintas atsižvelgiant į kiekvieno iš bendraturčio indėlį bendrame turte, šildymo katilo pirkimas ir sumontavimas pripažintas aplinkybe, įrodančia bendro ūkio vedimą, asmeninių lėšų panaudojimas bendro turto kūrimui. Po sprendimo įsiteisėjimo I. Š. susigrąžinus pinigus iš bendrovės už nupirktą šildymo įrangą, sumontuotą bendrame turte, reikalavimas sugrąžintą sumą priteisti iš buvusios kitos bendraturtės - atsakovės - yra neteisėtas ir nepagrįstas. Jeigu, I. Š. nuomone, pinigų susigrąžinimas už įsigytą šildymo įrangą po teismo sprendimo įsiteisėjimo yra esminė bylos aplinkybė, kuri jam nubuvo ir negalėjo būti žinoma ginčo tarp bendraturčių nagrinėjimo metu, jis turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo ankstesnėje byloje.

Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 str. 1 d.). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Tarp ieškovės UAB „Ramsas“ ir atsakovės V. P. nėra susiklostę jokie prievoliniai teisiniai santykiai. Atsakovė nėra sudariusi jokios sutarties, ji faktiškai nepirko jokios šildymo įrangos iš ieškovės. Ankstesnėje civilinėje byloje nustatyta, kad šildymo katilą pirko, pinigus už jį mokėjo, šildymo sistemą rengė savo lėšomis kitas bendraturtis – I. Š.. Atsakovė nėra atsakinga už netinkamą pinigų sumokėjimą ar netikslių duomenų įrašymą į sąskaitą I. Š. įsigyjant šildymo įrangą.

Visuma aptartų aplinkybių suponuoja išvadą, kad ieškinys atsakovei pareikštas nepagrįstai, todėl jis atmestinas.

Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnyje numatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Konstitucinė teisė į teisminę savo teisių ir interesų gynybą negali būti traktuojama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Akivaizdu, kad UAB „Ramsas“ vadovas I. Š., būdamas įsitikinęs, kad buvusi jo sugyventinė V. P. privalo jam kompensuoti patirtus nuostolius gyvenant kartu, inicijavo civilinės bylos iškėlimą UAB „Ramsas“ vardu, tačiau tai jis atliko įstatymo nustatyta tvarka, kvalifikuotai, naudojosi advokato teisine pagalba, sumokėjo žyminį mokestį byloje, bylos nevilkino, nepagrįstų prašymų nepareiškė. Tokie I. Š. veiksmai, teisių gynyba naudojant įstatymo leidžiamas procesines priemones visiškai atitinka sąžiningo proceso principus, nepagrįstas ieškinio pareiškimas, teismui priėmus sprendimą ieškinį atmesti, nėra pagrindas taikyti atsakovės prašomas CPK 95 straipsnyje numatytas sankcijas ieškovės atstovui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl atsakovei iš ieškovės priteistinos išlaidos, susijusios su advokato teikta pagalba, kurios šioje byloje yra 1000 Lt (55, 56 b. l.). Pagal CPK 96 str. 2 d. nuostatas jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos valstybės biudžetui išieškomos iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų šioje byloje neatleista, ieškinį atmetus iš jos valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.) (1 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsniu, 185 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ramsas“ ieškinį atsakovei V. P. dėl piniginės prievolės įvykdymo - 9765,19 Lt priteisimo - atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Ramsas“ V. P. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Ramsas“ 11,40 Lt (vienuolika litų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.