Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovei P. P. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

3. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra seserys, jų brolis M. Š. mirė 2019 m. liepos 29 d. Mirusiojo M. Š. turtą, kurį pagal byloje pateiktą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą sudarė butas, esantis (duomenys neskelbtini), garažas, esantis (duomenys neskelbtini), ir AB „Šiaulių bankas“ sąskaitose esančios piniginės lėšos, lygiomis dalimis po 1/2 dalį paveldėjo ieškovė ir atsakovė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kitų M. Š. įpėdinių ir jo palikimą priėmusių asmenų nėra. Iš byloje pateiktų įrodymų taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto 5-ajame notaro biure 2018 m. rugpjūčio 30 d. ir 2019 m. liepos 9 d. buvo patvirtinti M. Š. išduoti įgaliojimai, kuriais atsakovė P. P. buvo įgaliota M. Š. vardu atlikti šiuose įgaliojimuose nurodytus veiksmus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad veikdama M. Š. išduotų įgaliojimų pagrindu, atsakovė iš M. Š. vardu AB „Šiaulių bankas“ atidarytų banko sąskaitų išgrynino iš viso 26 706,26 Eur, t. y. 2018 m. rugsėjo 3 d. – 10 000 Eur, 2018 m. spalio 1 d. – 961,02 Eur, 2018 m. spalio 11 d. – 6 992,59 Eur, 2018 m. gruodžio 21 d. – 3 652,65 Eur, 2019 m. liepos 29 d. – 5 100 Eur. Byloje taip pat nustatyta, kad 2019 m. liepos 26 d. M. Š. ir atsakovė P. P. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovei buvo parduotas automobilis Skoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties kaina – 8 000 Eur. Iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad nuo 2019 m. liepos 26 d. M. Š. nebebuvo automobilio Skoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas.

6. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019).

Dėl turtinės žalos, kildinamos iš įgaliojimų pagrindu atsakovės gautų lėšų pasisavinimo

7. Kaip minėta anksčiau, šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad veikdama M. Š. išduotų įgaliojimų pagrindu, atsakovė iš M. Š. vardu AB „Šiaulių bankas“ atidarytų banko sąskaitų išgrynino iš viso 26 706,26 Eur sumą. Byloje nustatyta, kad pagal 2018 m. rugpjūčio 30 d. įgaliojimą atsakovė 2018 m. rugsėjo 3 d. iš AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos išgrynino 10 000 Eur, 2018 m. spalio 1 d. – 961,02 Eur, 2018 m. spalio 11 d. – 6 992,59 Eur, 2018 m. gruodžio 21 d. – 3 652,65 Eur, iš viso 21 606,26 Eur. Veikdama pagal 2019 m. liepos 9 d. įgaliojimą atsakovė 2019 m. liepos 29 d. išgrynino 5 100 Eur sumą. Ieškovė byloje įrodinėja, kad visas šias lėšas atsakovė pasisavino ir neperdavė jų įgaliotojui, t. y. M. Š.. Atsakovė savo atsikirtimus grindžia tuo, kad visos pagal 2018 m. rugpjūčio 30 d. įgaliojimą gautos lėšos, t. y. 21 606,26 Eur, buvo perduotos asmeniškai M. Š., o pagal 2019 m. liepos 9 d. įgaliojimą M. Š. mirties dieną išgryninta 5 100 Eur suma buvo panaudota M. Š. laidotuvėms, kapui sutvarkyti bei kitoms su tuo susijusioms išlaidoms padengti.

8. Tiek iš ieškovės procesinių dokumentų turinio, tiek iš teismo posėdžio metu ieškovės atstovo teiktų paaiškinimų matyti, kad atsakovės neteisėti veiksmai šiuo atveju yra grindžiami CK 2.150 straipsnyje įtvirtintos atstovo pareigos atsiskaityti atstovaujamajam, taip pat CK 6.760 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos įgaliotinio pareigos perduoti įgaliotojui visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, taip pat bendrosios asmens pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. Pažymėtina, kad nors ieškovės reikalavimas ir yra susijęs su pavedimo teisiniais santykiais ir iš jų kylančių įgaliotinio pareigų (ne)vykdymu, tačiau procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu reikšminga tai, jog šios bylos šalių nesieja pavedimo sutartis, todėl jos nėra pavedimo teisinių santykių dalyvės, o ieškovės reikalavimas atsakovei yra grindžiamas deliktinės atsakomybės pagrindu. Vadinasi, šioje byloje pirmiausia ieškovei teko procesinė pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą, t. y. įgaliojimo pagrindu atsakovės gautų M. Š. piniginių lėšų pasisavinimo faktą (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnis).

10. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atstovavimo santykiuose šalis sieja pasitikėjimo santykiai, kurie lemia tai, jog šalys dažnai neformalizuoja pavedimo ir tarpusavio atsiskaitymo fakto, todėl sprendžiant šiuos klausimus galima remtis ir netiesioginiais įrodymais. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog kiekviena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009). Atsižvelgdamas į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, spręsdamas klausimą dėl šios ieškovės reikalavimo dalies pagrįstumo ir nustatydamas faktines aplinkybes dėl piniginių lėšų perdavimo M. Š., teismas remiasi ir byloje esančiais netiesioginiais įrodymais.

11. Visų pirma, teismas atsižvelgia į tai, kad M. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad pagal 2018 m. rugpjūčio 30 d. įgaliojimą 21 606,26 Eur suma keturiais AB „Šiaulių bankas“ kasos išlaidų orderiais buvo išgryninta laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d., t. y. 2018 m. rugsėjo 3 d. – 10 000 Eur, 2018 m. spalio 1 d. – 961,02 Eur, 2018 m. spalio 11 d. – 6 992,59 Eur, 2018 m. gruodžio 21 d. – 3 652,65 Eur. Tai reiškia, kad šios piniginės lėšos iš banko paimtos likus 7 – 10 mėnesių iki M. Š. mirties. Nors ieškinyje ieškovė iš pradžių kvestionavo sveikatos būklės nulemtą M. Š. galimybę adekvačiai vertinti ir suprasti esamą situaciją, teigdama, jog pinigai galėjo būti pasisavinti pasinaudojus M. Š. sveikatos būkle, tačiau bylos nagrinėjimo metu tarp šalių iš esmės neliko ginčo dėl to, jog iki pat savo mirties M. Š. gebėjo suvokti atliekamų veiksmų reikšmę ir tinkamai vertinti esamą situaciją. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Taigi byloje nenustatyta, jog M. Š. nebūtų galėjęs suvokti su jo pinigais atliekamų veiksmų esmės, ir, esant poreikiui, nebūtų galėjęs ginti savo, kaip įgaliotojo, interesų. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iki savo mirties M. Š. būtų pareiškęs atsakovei pretenzijas dėl netinkamai vykdytų įgaliotinio pareigų, t. y. iš banko paimtų piniginių lėšų neperdavimo ar jų pasisavinimo. Priešingai, iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad praėjus 7 mėnesiams nuo paskutinio piniginių lėšų išgryninimo (2018 m. gruodžio mėnesį), M. Š. Klaipėdos miesto 5-ajame notaro biure 2019 m. liepos 9 d. išdavė atsakovei naują įgaliojimą, kuriuo jai buvo suteikti plataus masto įgaliojimai veikti M. Š. vardu, įskaitant ir banko sąskaitose esančių piniginių lėšų valdymo ir naudojimo teises. Teismo vertinimu, nebūtų logiška ir protinga išduoti plataus masto teises suteikiantį naują įgaliojimą asmeniui, kuris nebūtų tinkamai įvykdęs pareigos perduoti įgaliotojui 21 606,26 Eur sumą, gautą vykdant ankstesnius pavedimus pagal anksčiau jam išduotą įgaliojimą.

12. Antra, nors ieškovė tvirtina, kad atsakovė neperdavė M. Š. pagal įgaliojimą gautų piniginių lėšų ir šiuos pinigus pasisavino, tačiau šie ieškovės argumentai iš esmės yra grindžiami subjektyviu vertinimu, jog M. Š., įvertinus jo amžių ir sveikatos būklę, tokio dydžio lėšos nebuvo reikalingos, jo poreikiai buvo minimalūs, o išleisti tokių sumų jis negalėjo. Teismas pažymi, kad į šios bylos įrodinėjimo dalyką nepatenka faktinės aplinkybės, kur konkrečiai buvo panaudoti M. Š. perduoti pinigai. Šios aplinkybės nagrinėjamos bylos atveju gali būti reikšmingos tik tuo aspektu, jog tai gali netiesiogiai patvirtinti šių pinigų perdavimo faktą M. Š.. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta M. Š. krikšto dukra J. B. nurodė, kad 2018 m. spalio mėnesį M. Š. atsakovės namuose padovanojo jai 15 000 Eur grynaisiais, kurie buvo įdėti į voką. Aplinkybę, jog M. Š. atsakovė namuose perdavė J. B. voką teismo posėdžio metu nurodė ir atsakovė bei liudytoja S. Š.. Nors ieškovės atstovas akcentavo, kad pinigų dovanojimas nebuvo tinkamai įformintas, todėl, atstovo teigimu, šis faktas negali būti įrodinėjamas liudytojų parodymais, tačiau teismas pažymi, jog teisinis M. Š. ir J. B. santykių kvalifikavimas, pinigų perleidimo įforminimo tinkamumas ir teisėtumas nėra šios bylos dalykas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra liudytojos J. B. nurodytas aplinkybes apie M. Š. pinigų jai perdavimą paneigiančių įrodymų. Nors ši aplinkybe tiesiogiai nepatvirtina, kad atsakovė perdavė M. Š. jam priklausančius pinigus, tačiau įvertinus tai, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. iš banko buvo paimta 10 000 Eur, 2018 m. spalio 1 d. – 961,02 Eur, 2018 m. spalio 11 d. – 6 992,59 Eur (tai iš viso sudaro 17 953,61 Eur), kuriuos atsakovė nurodė iš karto perdavusi M. Š., o jo ir krikšto dukros J. B. susitikimas, remiantis liudytojų S. Š. ir J. B. paaiškinimais, vyko 2018 m. spalio mėnesio pabaigoje, negali būti atmesta galimybė, kad šio susitikimo metu liudytojos nurodyta pinigų suma (15 000 Eur) iš tiesų galėjo būti perduota J. B.. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad paskutinius metus iki mirties M. Š. turėjo sveikatos problemų, buvo gydomas ligoninėje, 2018 m. rugsėjo mėnesį jam buvo atlikta operacija, dalį laiko dėl blogos sveikatos būklės jis gyveno atsakovės namuose. Vadinasi, negali būti atmesta ir atsakovės nurodyta aplinkybė, jog M. Š. nemažai piniginių lėšų išleisdavo savo sveikatos priežiūrai. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, dalis M. Š. piniginių lėšų paimta iš terminuotų indėlių sąskaitų, kurios, kaip nurodė atsakovė, buvo pasibaigusios, todėl tai iš dalies paaiškina ieškovės keliamą klausimą, kokiu tikslu jam buvo būtina iš banko imti tokias pinigų sumas.

13. Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, šalių paaiškinimus, teismo posėdžio metu liudytojų duotus parodymus ir kitų byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra labiau tikėtina, jog pagal 2018 m. rugpjūčio 30 d. įgaliojimą atsakovės iš banko per keturis kartus paimta 21 606,26 Eur suma buvo perduota M. Š., todėl ieškovė byloje neįrodė, jog atsakovė šią pinigų sumą pasisavino ir (ar) panaudojo savo reikmėms. Vadinasi, atsakovės neteisėti veiksmai dėl 21 606,26 Eur sumos pasisavinimo šioje byloje nėra įrodyti. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, ši ieškovės reikalavimų dalis atmetama kaip nepagrįsta (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnis).

14. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad veikdama pagal 2019 m. liepos 9 d. įgaliojimą atsakovė iš M. Š. banko sąskaitos 2019 m. liepos 29 d. išgrynino 5 100 Eur sumą. Nors ši pinigų suma buvo išgryninta M. Š. mirties dieną, tačiau iš 2019 m. liepos 29 d. AB „Šiaulių bankas“ kvito ir AB „Šiaulių bankas“ 2021 m. vasario 8 d. pranešimo matyti, jog šios lėšos atsakovei buvo išmokėtos AB „Šiaulių bankas“ Danės klientų aptarnavimo skyriuje adresu (duomenys neskelbtini), šio skyriaus darbo laiku. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad M. Š. mirė (duomenys neskelbtini) vakare, apie 18 – 19 val., todėl darytina išvada, jog 5 100 Eur suma buvo išgryninta dar iki M. Š. mirties momento. Atsakovė neneigia, kad M. Š. mirties dieną išgrynintos lėšos jau nebuvo perduotos broliui, tačiau tvirtina, jog visa ši suma buvo panaudota jo laidotuvėms, kapui tvarkyti, vėliau – mirties metinėms paminėti.

15. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog palikėjo M. Š. mirties dieną pas vieną iš jo įpėdinių, t. y. atsakovę, liko dalis paveldimo turto (piniginės lėšos), šiuo atveju aktualus CK įtvirtintas teisinis reguliavimas, susijęs su įpėdinio teise disponuoti paveldimu turtu ir šios teisės apribojimais. CK 5.59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris pradėjo valdyti paveldimą turtą, jeigu yra kitų įpėdinių, neturi teisės disponuoti paveldimu turtu (jį parduoti, įkeisti ir pan.), kol sueis trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas prieš sueinant nurodytam terminui arba prieš gaudamas paveldėjimo teisės liudijimą, įpėdinis iš paveldimo turto turi teisę apmokėti palikėjo gydymo ir slaugymo ligos metu išlaidas, taip pat jo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai vienas iš įpėdinių įgyvendina CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012). Vadinasi, būdama M. Š. įpėdinė ir turėdama savo žinioje paveldimo turto dalį, t. y. 5 100 Eur dydžio pinigines lėšas, atsakovė neturėjo teisės šiuo turtu disponuoti, išskyrus CK 5.59 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. Tai reiškia, kad atsakovė turėjo teisę iš šių lėšų apmokėti M. Š. laidojimo ir su tuo susijusias išlaidas.

16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad M. Š. laidotuves organizavo atsakovė. Teismo posėdžio metu ieškovė neneigė, jog prie brolio laidotuvių finansiškai neprisidėjo, teigdama, kad jai nebuvo leista to padaryti. Pažymėtina, kad konfliktinis šalių santykių pobūdis ir nesugebėjimas susitarti dėl laidotuvių organizavimo bei išlaidų atlyginimo nepaneigia atsakovės teisės iš jos žinioje buvusių M. Š. lėšų apmokėti jo laidojimo ir kitas su tuo susijusias išlaidas. Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad brolio laidotuvėms ir mirties metinių minėjimui išleido apie 5 300 Eur. Atsakovės teigimu, šią sumą sudaro UAB „Vilties malda“ suteiktos šarvojimo ir kremavimo paslaugos (1 287 Eur), šarvojimo salės papuošimas ir vainikai (565 Eur), giedojimo paslaugos laidotuvių metu (290 Eur), auka kunigui laidotuvių metu ir mišiose praėjus 30 dienų po mirties (150 Eur), gėlės (215 Eur), vaišės šermenų metu (130 Eur), gedulingi pietūs po laidotuvių kavinėje „Pas Onutę“ (1 250 Eur), antkapio plokštės nuėmimas ir uždėjimas po laidotuvių (150 Eur), auka kunigui už mišias mirties metinių proga (50 Eur), giedotojų paslaugos (100 Eur), vaišės kavinėje „Kryžkelė“ mirties metinių proga (535 Eur), puokštė (40 Eur), papildomai pirkti saldumynai vaišėms mirties metinių proga (40 Eur). Teismas pažymi, kad nors ne visas atsakovės nurodytų išlaidų dydis yra pagrįstas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, tačiau atsižvelgtina į tai, jog įvertinus tam tikrų išlaidų specifiką, pavyzdžiui, auka kunigui, jų pagrindimas rašytiniais įrodymais yra apsunkintas. Be to, atsakovė iš esmės neginčijo atsakovės nurodytų išlaidų dydžio, teigdama tik tai, kad šios išlaidos nebuvo derinamos su ieškove. Vis dėlto, įvertinęs atsakovės nurodytų išlaidų pobūdį, jų dydį, teismo posėdžio metu ieškovės ir atsakovės teiktus paaiškinimus, teismas neturi pagrindo abejoti, jog atsakovės nurodytos laidotuvių organizavimo, kapo sutvarkymo ir mirties metinių organizavimo išlaidos buvo realiai patirtos. Visa tai paneigia ieškovės nurodomus atsakovės neteisėtus veiksmus, t. y. M. Š. piniginių lėšų pasisavinimą bei jų panaudojimą atsakovės asmeniniams interesams. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovės neteisėti veiksmai dėl 5 100 Eur pagal įgaliojimą iš banko gautų M. Š. lėšų pasisavinimo taip pat nėra įrodyti, todėl ši ieškovės reikalavimų dalis atmetama kaip nepagrįsta (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnis).

Dėl turtinės žalos, kildinamos iš automobilio pirkimo–pardavimo

18. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2019 m. liepos 26 d. M. Š. ir atsakovė P. P. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovei buvo parduotas automobilis Skoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sutartyje nurodyta automobilio kaina – 8 000 Eur. Iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad nuo 2019 m. liepos 26 d. M. Š. nebebuvo automobilio Skoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, jog iš brolio yra įgijusi šį automobilį. Iš byloje esančio 2020 m. liepos 30 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog apklausiama policijoje atsakovė P. P. nurodė, kad M. Š. turėjo automobilį Skoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pagal 2019 m. liepos 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį nupirko atsakovė, už automobilio pardavimą ji broliui sumokėjo 8 000 Eur grynaisiais. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu atsakovė nurodė jau kitokias atsiskaitymo už minėtos transporto priemonės pardavimą aplinkybes, t. y. atsakovė teisme pripažino, jog pinigų pagal 2019 m. liepos 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį M. Š. ji nesumokėjo. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas atsakovės sutuoktinis A. P.. Vadinasi, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2019 m. liepos 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijusi nuosavybės teisę į automobilį Skoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė transporto priemonės pardavėjui M. Š. iki jo mirties nebuvo sumokėjusi sutartyje nurodytos šios transporto priemonės kainos, t. y. 8 000 Eur.

19. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo atsikirtimus dėl šios ieškovės reikalavimų dalies grindžia tuo, kad brolio valia buvo jam priklausantį automobilį Skoda Yeti atsakovei perleisti neatlygintinai, t. y. padovanoti, o ne parduoti, ir tokiu būdu atsilyginti atsakovei už brolio priežiūrą, todėl iš tiesų atsakovės ir M. Š. 2019 m. liepos 26 d. sudaryta sutartis vertintina kaip dovanojimo, o ne pirkimo–pardavimo sutartis. Be to, atsakovės teigimu, už transporto priemonę ieškovei buvo kompensuota, kai pirkdama iš ieškovės jos paveldėtą brolio buto dalį, atsakovė už šią turto dalį ieškovei sumokėjo didesnę už rinkos kainą.

20. Visų pirma, teismas atsižvelgia į tai, kad 2019 m. liepos 26 d. atsakovės ir M. Š. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyta ir pripažinta negaliojančia kaip apsimestinis sandoris, taip pat nėra pripažinta negaliojančia kitais CK numatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Tokio reikalavimo šioje byloje priešieškinio forma atsakovė nereiškė. Vadinasi, nustatyta tvarka nenuginčijus 2019 m. liepos 26 d. automobilio Skoda Yeti pirkimo–pardavimo sutarties, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog tai yra dovanojimo, o ne pirkimo–pardavimo sandoris. Dėl šios priežasties atsakovės nurodytos aplinkybės apie tai, jog M. Š. ketino šį automobilį atsakovei padovanoti, taip pat atsakovės nurodytos aplinkybės, jog sandorio sudarymo dieną VĮ „Regitra“ Klaipėdos filiale nebuvo dovanojimo sutarties formos, todėl transporto priemonės perleidimas buvo įformintas kaip pirkimas–pardavimas, nagrinėjamai bylai neturi teisinės reikšmės. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog po 2019 m. liepos 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iki M. Š. mirties (duomenys neskelbtini), jis būtų atleidęs atsakovę nuo pinginės prievolės vykdymo ar kad atsakovės piniginė prievolė sumokėti automobilio kainą būtų pasibaigusi kitais CK numatytais prievolių pasibaigimo pagrindais. Dėl to atsakovės atsikirtimai, susiję su M. Š. valia padovanoti jai automobilį, nesant nuginčytai pirkimo–pardavimo sutarčiai, nepašalino atsakovės prievolės sumokėti transporto priemonės pardavėjui sutartyje numatytą kainą. Teismo vertinimu, priešingas esamos situacijos teisinis vertinimas nebūtų suderinamas su sutarties privalomumo ir bendraisiais prievolių vykdymo principais (CK 6.38 straipsnis, 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnis).

21. Antra, teismas kritiškai vertina atsakovės atsikirtimus, jog už automobilio įsigijimą ieškovei buvo kompensuota sumokėjus didesnę kainą už perkamą ieškovės paveldėto buto dalį. Iš bylos duomenų nustatyta, kad po M. Š. mirties šalys po 1/2 dalį paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktos mokėjimo pavedimo kopijos matyti, kad ieškovė jai priklausančią 1/2 buto dalį pardavė atsakovei už 25 000 Eur. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad į perleidžiamos buto dalies kainą buvo įtrauktas ne tik atsiskaitymas už perkamą nekilnojamojo turto dalį, bet ir kompensuojama atsakovės įgytos transporto priemonės dalis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neigė tokio šalių susitarimo dėl kompensacijos išmokėjimo buvimą, todėl vien atsakovės paaiškinimai nėra pakankami šiai faktinei aplinkybei pagrįsti. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovės sumokėta kaina iš tiesų yra didesnė už rinkos kainą. Kita vertus, net ir pasitvirtinus atsakovės nurodomai aplinkybei, jog buto dalies kaina viršijo rinkos kainą, tai savaime neįrodytų atsiskaitymo už automobilį fakto, nes nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties šalims nėra draudžiama susitarti dėl realią rinkos vertę viršijančios turto pardavimo kainos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra įrodyti atsakovės atsikirtimai apie atsiskaitymą su ieškove dėl perleisto automobilio (CPK 178 straipsnis).

22. Anksčiau aptartos byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. Š. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), jo paveldimą turtą, be kita ko, sudarė ir turtinė reikalavimo teisė dėl neįvykdytų atsakovės įsipareigojimų pagal 2019 m. liepos 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Vien ta aplinkybė, jog ši turtinė reikalavimo teisė nebuvo įtraukta į ieškovei 2020 m. vasario 17 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą kaip paveldimas turtas nepaneigia tokios reikalavimo teisės buvimo, nes paveldėjimo teisės liudijimas tik konkretizuoja paveldimą turtą, tačiau nesukuria nuosavybės teisės į jį, kuri atsiranda vienašalio sandorio pagrindu – palikimo priėmimu. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio paveldėtą turtą ir jo dalis konkretizuojantis dokumentas, kurio pagrindu atliekama įpėdinio nuosavybės teisių į paveldėtą turtą teisinė registracija ir kurio išdavimas nekeičia nei nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad paveldėjusi 1/2 dalį M. Š. turto, ieškovė kartu paveldėjo ir 1/2 dalį jo reikalavimo teisės, kylančios iš 2019 m. liepos 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties.

23. Įvertinus tai, kad šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimas yra teismo kompetencija, bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog pinigai pagal galiojančią pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo sumokėti, ši ieškovės, kaip M. Š. įpėdinės, reikalavimo dalis kvalifikuotina kaip mirusio kreditoriaus įpėdinio reikalavimas vykdyti iki kreditoriaus mirties atsiradusią sutartinę prievolę. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovė lygiomis dalimis paveldėjo M. Š. turtą, darytina išvada, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į 1/2 dalį atsakovės neįvykdytų įsipareigojimų pagal 2019 m. liepos 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Dėl to ieškovės ieškinys šioje dalyje laikytinas pagrįstu, ieškovei iš atsakovės priteistina 4 000 Eur skola pagal 2019 m. liepos 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.50 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnis, 6.305 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

24. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei taip pat priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

26. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro 540 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 2 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovei patikslinus ieškinio dalyką, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 390 Eur, todėl iš viso šioje byloje ieškovės būtinosios ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos sudaro 2 790 Eur. Atsakovės patirtos išlaidos už advokato pagalbą sudaro 2 819,30 Eur. Byloje dalyvaujančių asmenų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytų maksimalių dydžių.

27. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio suma sudarė 17 353,13 Eur, patenkinta ieškinio reikalavimų už 4 000 Eur, laikytina, kad šioje byloje yra patenkinta 23 proc., o atmesta – 77 proc. ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 642 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 790 Eur x 23 proc.). Proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovės priteistina 2 171 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 819,30 Eur x 77 proc., CPK 93 straipsnio 2 dalis).

28. Ieškovei taip pat grąžintina 150 Eur žyminio mokesčio permoka (540 Eur – 390 Eur = 150 Eur, CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (sprendimu).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei A. Š. iš atsakovės P. P. 4 000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo teismo priteistos 4 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. gruodžio 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 642 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei P. P. iš ieškovės A. Š. 2 171 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei A. Š. 150 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. gruodžio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 59, „Swedbank“, AB.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.