- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-17
- Bylos Nr.
- T-77-348/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00262-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.)
- Kategorijos
- 2.5.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.16pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) D. K. teikimą dėl daiktinių įrodymų baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-348/2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 199² straipsnio 1 dalį. Akcizais apmokestinamas prekes – gazolį (25 397,46 kg), vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi nuspręsta konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonę.
Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalis dėl A. V. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį panaikinti ir A. V. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta kaip nusikalstamos veikos priemonę konfiskuoti akcizais apmokestinamas prekes – gazolį (25 397,46 kg), perduotą saugoti (duomenys neskelbtini).
Kauno apygardos teisme 2023 m. balandžio 28 d. gautas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) D. K. teikimas, kuriame teigiama, kad Lietuvos apeliacinis teismas panaikinęs Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, buvo konfiskuotos akcizais apmokestinamos prekės – gazolis (25 397,46 kg), dėl tolimesnių veiksmų dėl šių daiktinių įrodymų nepasisakė.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad klausimus dėl vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Pagal BPK 361 straipsnį teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę priimti sprendimus dėl daiktinių įrodymų, jeigu jų klausimas neišspręstas teismo nuosprendyje.
Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, A. V. pripažinus kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, buvo nuspręsta gazolį – 25 397,46 kg konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos priemonę. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, A. V. išteisino pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta kaip nusikalstamos veikos priemonę konfiskuoti akcizais apmokestinamas prekes – gazolį (25 397,46 kg), perduotą saugoti (duomenys neskelbtini). Tačiau matyti, kad liko neišspręstas klausimas dėl šių daiktinių įrodymų.
Byloje nustatyta, kad A. V., būdamas Latvijos Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir veikdamas įmonės vardu, iš Lenkijos įmonės (duomenys neskeltbini) įsigijo tepalinę alyvą „Oksen“, kurios KN kodas 2710 19 99. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad A. V. Lenkijoje įsigyta ir į Lietuvą atgabenta prekė yra ne dyzelinas, o tepalinė alyva „Osen“ ir nėra akcizo objektas, todėl nesant nusikaltimo dalyko, o tuo pačiu ir nusikaltimo objekto, tokių prekių įsigijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo bei realizavimo tvarkos pažeidimo, baudžiamoji atsakomybė yra negalima.
Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismui pateiktame teikime nurodoma, jog daiktiniai įrodymai – gazolio (viso 25 397,46 kg), nuo 2014 metų saugomo Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriaus administruojamame muitinės sandėlyje, negrįžtamai pakito visos jo savybės ir jis tapo menkaverčiu turtu. Tačiau šiuo atveju, teismas neturi teisinio pagrindo šiuos daiktinius įrodymus naikinti kaip menkaverčius, kadangi visų pirma turi būti suteikiama teisė, šiuos daiktinius įrodymus atsiimti teisėtam savininkui, o tik jam atsisakius atsiimti daiktinius įrodymus, spręsti dėl tolimesnio tikslingumo saugoti šiuos daiktinius įrodymus.
Atsižvelgiant į tai, kad daiktinius įrodymus – 25 397,46 kg gazolio A. V. įsigijo būdamas Latvijos Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir veikdamas įmonės vardu, bei į tai, kad bylos duomenimis, įmonė (duomenys neskelbtini) veikla 2016 m. lapkričio 25 d. Latvijos Respublikos įmonių registro sprendimu sustabdyta ir įmonė išbraukta iš registro (6 t, b. l. 15-18), todėl daiktiniai įrodymai grąžintini (duomenys neskelbtini) įmonės buvusiam direktoriui A. V. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu 362 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsniu,
nutaria:
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) D. K. teikimą tenkinti.
Daiktinius įrodymus – gazolį (viso 25 397,46 kg) – grąžinti A. V. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.