Kauno apygardos teismo nuosprendis

2018-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-775-238/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-22
Bylos Nr.
1A-775-238/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė, Kęstutis Dargužis, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
L. P., E. V., B. D., R. G.
Kaltinamasis
M. G.
Advokatai
Loreta Daukšienė, Egidijus Jonas Grigaravičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-775-238/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31874-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Ingai Mieldažytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam L. P., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, nuteistajam E. V., jo gynėjui advokatui Egidijui Jonui Grigaravičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. P. ir E. V. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo K. J. S. atžvilgiu) ir už tai jam paskirta 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo V. T. atžvilgiu) ir už tai jam paskirta 1 (vienų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo M. D. atžvilgiu) ir už tai jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės iš dalies sudėtos, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinė bausmė paskirta 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

E. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo V. T. atžvilgiu ) ir už tai jam paskirta 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimi prieš šios laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Marijampolės apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (6 mėnesiai) ir galutinė bausmė paskirta 2 (dveji) metai laisvės atėmimo, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Dėl nuteistųjų B. D., R. G. ir išteisintojo M. G. apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. P. ir E. V. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrai su įrodymų tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, tyčia, apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą. 2017 m. birželio 26 d., apie 14.30 val., įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytas asmuo iš Marijampolės pataisos namų paskambino nukentėjusiajai V. T. į laidinį fiksuoto ryšio „Telia LT“ abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir, tyčia, norėdamas ją suklaidinti, melagingai prisistatė prokuroru bei pranešė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad yra sulaikyta I. J., kuri pervedė 6 000 Eur į nukentėjusiosios banko sąskaitą, todėl turi atvykti pas ją policija, kuri patikrins V. T. turimus pinigus. Taip suklaidinus nukentėjusiąją, veikos bendrininkas nuteistasis, atliekantis bausmę pataisos namuose, kurio atžvilgiu teismas priėmė nutartį informuoti prokurorą apie galimai jo padarytą nusikalstamą veiką, mobiliojo ryšio telefonu davė nurodymą L. P. nuvykti pas nukentėjusiąją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir, prisistačius policijos pareigūnu, paimti iš jos pinigus. L. P. kartu su E. V., vykdydami veikos bendrininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, kurio atžvilgiu teismas priėmė nutartį informuoti prokurorą apie galimai jo padarytą nusikalstamą veiką, nurodymus, taksi automobiliu nuvyko į Naujienos kaimą, kartu nuėjo į nukentėjusiosios V. T. namus. Apgaule, prisistatę policijos pareigūnais, paėmė iš nukentėjusiosios 4 000 Eur ir taip apgaule savo ir kitų asmenų naudai visi bendrai įgijo V. T. priklausančius 4 000 Eur.

2. L. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su B. D. ir įrodymų tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atliekančiu bausmę Marijampolės pataisos namuose, tyčia, apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą. 2017 m. birželio 25 d., apie 11.30 val., įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytam asmeniui iš Marijampolės pataisos namų paskambinus K. J. S. į fiksuoto ryšio „Telia LT“ abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia melagingai prisistatė policijos pareigūnu ir pranešė tikrovės neatitikinčią informaciją, kad K. J. S. yra įtariamoji baudžiamojoje byloje ir davė 3 000 Eur kyšį I. Ž., todėl reikalinga nufilmuoti visus jos turimus pinigus. Suklaidinus nukentėjusiąją, veikos bendrininkas nuteistasis, atliekantis bausmę pataisos namuose, kurio atžvilgiu teismas priėmė nutartį informuoti prokurorą apie galimai jo padarytą nusikalstamą veiką, mobiliojo ryšio telefonu davė nurodymą L. P. nuvykti į nukentėjusiosios namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir, prisistačius policijos pareigūnu, paimti pinigus. L. P. ir B. D., vykdydami nuteistojo, atliekančio bausmę pataisos namuose, kurio atžvilgiu teismas priėmė nutartį informuoti prokurorą apie galimai jo padarytą nusikalstamą veiką, nurodymą, taksi automobiliu nuvyko prie (duomenys neskelbtini), kur B. D. nuėjo pas nukentėjusiąją K. J. S. į namus ir apgaule, prisistatęs policijos pareigūnu, paėmė iš nukentėjusiosios 1 030 Eur ir taip apgaule savo ir kitų asmenų naudai visi bendrai įgijo K. J. S. priklausančius 1 030 Eur.

3. L. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su R. G. ir įrodymų tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, tyčia, apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą. 2017 m. liepos 7 d., apie 10.30 val., įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytas asmuo iš Marijampolės pataisos namų paskambino nukentėjusiajai M. D. į laidinį fiksuoto ryšio „Telia LT“ abonentą Nr. (duomenys neskelbtini). Siekdamas tyčia ją suklaidinti, melagingai prisistatė anūku Kęstu. ir pranešė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jis eidamas iš gydytojo kabineto krito nuo laiptų ir sužalojo nepažįstamą moterį, kurios operacijai reikalinga 1 000 Eur. Taip suklaidinus nukentėjusiąją, veikos bendrininkas, atliekantis bausmę pataisos namuose, kurio atžvilgiu teismas priėmė nutartį informuoti prokurorą apie galimai jo padarytą nusikalstamą veiką, mobiliojo ryšio telefonu davė nurodymą L. P. nuvykti į nukentėjusiosios namus ir, prisistačius sužalotos moters giminaičiu, paimti pinigus. Vykdydami veikos bendrininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, kurio atžvilgiu teismas priėmė nutartį informuoti prokurorą apie galimai jo padarytą nusikalstamą veiką, nurodymą, L. P., pasitelkęs nusikaltimo padarymui bendrininką R. G., kartu L. P. priklausančiu automobiliu nuvyko į nukentėjusiosios namus, esančius (duomenys neskelbtini). Tada R. G. nuėjo į namus pas M. D., apgaule prisistatė sužalotos moters giminaičiu ir paėmė iš M. D. 3 500 Eur.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame skunde (toliau-skundas) nuteistasis L. P. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

4.1. Skunde nurodo, kad jis davė nuoširdžius parodymus, nusikalstamas veikas darė verčiamas A. S., kuris grasino jam ir jo šeimai, kadangi jis buvo jam skolingas už jo prarastus narkotikus.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. V. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį.

5.1. Skunde nurodo, kad apie šią nusikalstamą veiką nieko nežinojo. L. P. pasiūlius jis sutiko nuvažiuoti iki jo senelių, tačiau jis nežinojo, kad bus vykdomas sukčiavimas. Jiems nuvykus L. P. nuėjo į namo vidų, o jam liepė laukti lauke. Po kiek laiko jis iš namo išėjo sparčiu žingsniu, pasakė „važiuojam“ ir jie nuvažiavo iki Igliaukos kaimo parduotuvės, kur L. P. iš kišenės ištraukė nemažai pinigų. Tada suprato, kad L. P. kažką apvogė, bet sakė, kad šiuos pinigus turės perduoti kažkokiam Batui, o jis iš šio nusikaltimo jokių pinigų negavo ir neprašė. Viską sužinojo tik po nusikaltimo, o policijai nepranešė, nes L. P. yra jo draugas.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Nuteistojo L. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

10. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

11. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino L. P. ir E. V. kaltais padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.

12. Apeliantas E. V. teigia, kad apie nusikalstamą veiką nieko nežinojo, tik L. P. pasiūlius jis sutiko nuvažiuoti iki jo senelių, tačiau jis nežinojo, kad bus vykdomas sukčiavimas. Konstatuojama, kad šis apelianto argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas, kadangi jo dalyvavimas nusikaltime (sukčiavime V. T. atžvilgiu) patvirtinamas byloje surinktais įrodymais, procesiniuose dokumentuose esančiais duomenimis.

13. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. V. pripažino, kad vyko taksi automobiliu su L. P., vėliau jie sustojo, jam L. P. liepė laukti, o pats kažkur nuėjo. Jis buvo užėjęs ir į namą, į koridorių, vėliau išėjo laukan. Vėliau grįžo L. P. ir jie kartu grįžo namo. Jis nedalyvavo nusikaltime, nieko apie jį nežinojo

14. V. T. 2017 m. birželio 26 d. protokole-pareiškime nurodė, kad 2017 m. birželio 26 d. iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), sukčiai išviliojo 4 000 Eur, prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 2, b. l. 1, 2).

15. Liudytojas E. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad taksi automobiliu galimai nurodytą dieną, t. y. 2017 m. birželio 26 d., jis vežė du asmenis iš (duomenys neskelbtini) namo į kaimą, esantį už (duomenys neskelbtini) kaimo – (duomenys neskelbtini) kaimą. Pamena, kad vaikinai nuėjo į sodybą, grįžo po kokių 5-10 min. Juos išleido kažkur Igliaukos miestelyje. Patvirtino, jog tyrimo metu atpažino L. P., kaip vieną iš vaikinų, kuriuos vežė į minėtą kaimą.

16. Nukentėjusioji V. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog į namus atvyko du jauni vaikinai, vienas buvo apie 16 metų, kitas apie 17-18 metų. Vyresnis vaikinas pasakė, kad atvažiavo patikrinti pinigų. Tada vaikinas čiupo ant stalo padėtus 4 000 Eur ir abu išbėgo iš kambario. Papildomos apklausos metu nurodė, jog vyresnis vaikinas prisistatė policijos pareigūnu, o kitas vaikinas stovėjo šalia jo. Viso pokalbio metu abu vaikinai stovėjo vienas šalia kito. Pinigai buvo padėti ant stalo, o abu vaikinai stovėjo šalia stalo, matė ant jo padėtus pinigus. Pirmasis vaikinas, kuris sakė, jog jie iš policijos, pagriebė pinigus nuo stalo ir abu vaikinai kartu išbėgo iš kambario į lauką (t. 2, b. l. 13–15; 17–20).

17. Liudytojas A. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jam žmona sakė, kad sukčiai apgaule išviliojo 4 000 eurų. Nusikaltimo įvykdymo metu jis buvo tame pačiame kambaryje, sėdėjo ant kėdės. Vienas iš atvykusių vaikinų stovėjo prie stalo ir skaičiavo pinigus, o kitas stovėjo šalia jo ir nuolat jam sakė, kad jis nusiramintų ir niekur neitų (t. 2, b. l. 37–38).

18. E. V. pripažino, kad jis su L. P. buvo užėjęs į namą, kuriame gyvena V. T., o byloje apklaustų liudytojų, nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad jis ir buvo tas asmuo, kuris dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad būtent E. V. kartu su L. P. apgaule, prisistatę policijos pareigūnais, savo ir kitų asmenų naudai įgijo V. T. priklausančius 4 000 Eur, todėl jo veika pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai. Esant šioms aplinkybėms nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmestinas.

19. Apeliantas L. P. skunde prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, kadangi nusikalstamas veikas darė verčiamas A. S., kuris grasino jam ir jo šeimai, nes jis buvo A. S. skolingas už jo prarastus narkotikus.

20. BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepašalina baudžiamosios atsakomybės. Ši aplinkybė apibūdina objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas. Nurodyta aplinkybė pripažįstama lengvinančia todėl, kad kaltininkui dėl išorinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių buvo gerokai sumažinta galimybių pasirinkti teisėto elgesio variantą. Tokiais atvejais galima manyti, kad asmuo savo iniciatyva nebūtų ryžęsis nusikalsti, o nusikalstamos veikos iniciatorius yra kitas asmuo, prievarta palenkęs kaltininką atlikti neteisėtus veiksmus. Psichinė prievarta – grasinimai naudoti smurtą (pavyzdžiui, nužudyti, atimti laisvę ir pan.), sunaikinti ar sugadinti turtą, paskleisti nepalankias žinias apie jį ar jo artimuosius ir pan. Taigi norint konstatuoti šią lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti aktyvius tyčinius kito asmens veiksmus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334/2008).

21. Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad L. P. jam buvo skolingas, todėl jis su juo susisiekė ir liepė dirbti, t. y. paimti pinigus iš apgautų nukentėjusiųjų, nes turi jam atidirbti skolą, taip pat teigė, kad jis grasino L. P., jog bus susidorota su juo, jo šeima, jei nevykdys jo nurodymų. Baudžiamojoje byloje taip pat buvo pateiktas L. P. adresuotas A. S. grasinantis laiškas, kuris vėliau buvo persiųstas Kauno apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl grasinimo nužudyti (t. 4, b. l. 160–162). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad Kauno apygardos teismui yra perduoda baudžiamoji byla, kurioje A. S. kaltinamas tuo, kad Marijampolės pataisos namų, esančių Sporto g. 7, Marijampolėje, 22-ojo nuteistųjų būrio patalpų gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, be jokios dingsties, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, kitų nuteistųjų akivaizdoje pasikėsino nužudyti miegantį ir dėl to aktyviai pasipriešinti negalintį nukentėjusįjį R. A. Iš šių duomenų visumos aukštesnysis teismas daro išvadą, jog L. P. nusikalstamas veikas iš dalies darė ir dėl psichinės A. S. prievartos. Šio asmens išsakyti grasinimai, atsižvelgiant į jo asmenybę, L. P. objektyviai galėjo būti įvertinti kaip realūs, todėl jam buvo gerokai sumažinta galimybių pasirinkti teisėto elgesio variantą. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja L. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veika padaryta dėl psichinės prievartos, kuri nepašalina baudžiamosios atsakomybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

22. BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodoma, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys įpareigoja teismą įvertinti kiekvienos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės reikšmę, motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio. L. P. veika (3 nusikalstamos veikos epizodai) kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Už šią veiką numatyta ir laisvės atėmimo bausmė, kurios maksimalus dydis yra treji metai. Iš nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmes teismas atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau yra teistas net dvylika kartų už įvairių tyčinių nusikaltimų, tarp jų ir už analogiškų veikų, padarymą. L. P. padarė tris nesunkias tyčines baigtas nusikalstamas veikas vos išėjęs iš įkalinimo įstaigos po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tai rodo, jog asmuo išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro ir, būdamas laisvėje, vėl daro naujus nusikaltimus. Be to, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, jog nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bei tai, jog veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo svarbus, nes būtent jis realizavo apgaulę užvaldant svetimą turtą. Atsižvelgus į tai, L. P. už įvykdytus nusikaltimus buvo paskirtos bausmės, artimos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, todėl dar daugiau švelninti paskirtą bausmę dėl nustatytos naujos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagrindo nėra. Kartu pažymėtina, kad BK 61 straipsnio 2 dalis teismų praktikoje aiškinama tik kaip bausmės skyrimo taisyklė, kuria gali būti remiamasi, tačiau tai nėra reikalavimas skirti griežtesnę ar švelnesnę negu bausmės vidurkis bausmę, atsižvelgiant į tai, kaip įvertinamos atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės.

23. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad E. V. ir L. P. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, todėl nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas.

24. Tačiau teismas, nepripažindamas L. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuteistojo L. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo L. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti nuteistojo L. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarytos dėl psichinės prievartos, kuri nepašalina baudžiamosios atsakomybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėAlgerdas Urbšys