Panevėžio apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. R. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-178-839/2017 pagal pareiškėjo E. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo I. R. ir R. R. santuokos nutraukimo civilinėje byloje Nr. e2YT-885-356/2016

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas E. R. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje dalyje dėl sutuoktinių turimo turto ir prievolių padalinimo Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu. Nurodė, kad nutraukiant santuoką, į bylos nagrinėjimą buvo neįtrauktas sutuoktinių kreditorius pareiškėjas E. R. , liko neišspręstas skolinių įsipareigojimų ir prievolės pobūdžio kreditoriui klausimas. Pareiškėjo nuomone, neįtraukus jo į santuokos nutraukimo bylą, buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, todėl bylos nagrinėjimas šioje dalyje turėtų būti atnaujintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad kreditoriui nepranešus apie santuokos nutraukimo bylą, galėjo būti pažeistos pareiškėjo teisės, tačiau nagrinėjamu atveju sutuoktiniams R. ir I. R. santuokos nutraukimo metu jokio dalintino bendro sutuoktinių turto, į kurį būtų galima nukreipti skolų išieškojimą, nebuvo. Sprendimo priėmimo metu nei vieno iš sutuoktinių turtinė padėtis, kuri galėtų turėti reikšmės pareiškėjo reikalavimų patenkinimui, nepasikeitė. Nėra įrodymų, kad skolos išieškojimas pareiškėjo naudai yra negalimas ar apsunkintas dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo nei civilinėje nei vykdomojoje byloje. Dėl prievolės pobūdžio byloje nebuvo pasisakyta.Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo išduotas vekselis I. R. pasirašytas santuokos metu, neleidžia konstatuoti, kad tai yra solidari prievolė, o pareiškėjo teiginiai, kad tie pinigai buvo skirti šeimos poreikiams tenkinti, tinkamai nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad teisę ginti savo interesus pareiškėjas gali reikšdamas ieškinį dėl skolos priteisimo ir tokio reikalavimo tenkinimas gali būti sprendžiamas ne tik santuokos nutraukimo byloje.Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad pareiškime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą, pareiškėjo nurodytu pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

A. E. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21d. nutartį ir tenkinti prašymą - atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-885-356/2016, dalyje dėl teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.Apeliantas nurodė, kad sutuoktiniai apie turimą kreditorių neinformavo teismo, pareiškėjai ir kreditoriaus E. R. neinformavo apie bylos iškėlimą.Santuokos nutraukimo bylose teismas turi garantuoti ir sutuoktinių ir kreditorių interesus. N. I. ir R. R. santuoką, nebuvo išspręstas teisinių pasekmių klausimas pagal turtinės prievoles E. R. formos ir apimties. Teismas patvirtino pareiškėjų pateiktą sutartį, kurioje nebuvo nurodytas kreditorius E. R., todėl pareiškėjas kreipėsi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje. Neįtraukus į bylą pareiškėjo, iš jo atimta teisė į teisminę gynybą. Tai, kad sutuoktiniai neturi dalintino turto, į kurį būtų galima nukreipti skolų išieškojimą, neturi reikšmės sprendžiant dėl pažeistos kreditoriaus teisės įstoti į bylą ir tokiu būdu įgyvendinti savo procesines ir materialias teises.Kreditoriaus ne įtraukimas į bylą lėmė neteisingo ir objektyvių duomenų neatitinkančio sprendimo priėmimą.Apelianto nuomone, prievolė jam yra solidari, nes yra paimta santuokos metu, pareigą paneigti sutuoktinių turto prezumpciją turi pareiškėjai, todėl nei pareiškėjas, nei teismas neturi reikšti juos paneigiančių argumentų.Netgi jei prievolė vienasmeniškai priklausytų I. R., pareiga santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodyti kreditorių išliko, o jos nevykdymas turėtų būti traktuojamas kaip pareiškėjo interesų bei civilinio proceso pažeidimas, kuris yra absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Atsiliepimo į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas, išnagrinėjęs bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilines bei civilinio proceso normas. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą dėl to, jog sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų pagrįstumo (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). CPK 366 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Šis proceso atnaujinimo pagrindas nustatytas dėl to, kad teisė būti išklausytam yra vienas iš pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas pakartojamas tam, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Asmeniui, neįtrauktam į bylos nagrinėjimą, proceso atnaujinimo institutas yra vienintelė priemonė siekti, kad būtų peržiūrėtas jo teises ar teisėtus interesus pažeidžiantis teismo sprendimas (nutartis), nes toks asmuo neturi galimybės ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema – byloje nedalyvaujančiam asmeniui įstatymo nesuteikta apeliacijos teisės, toks asmuo taip pat negali inicijuoti kasacinio proceso (CPK 305, 338, 342 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-257/2002; 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2004, 2008-06-23 nutartis civilinėje byloje 3K-3-295/2008).Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius, ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šis pranešimas yra reikalingas kreditoriaus teisėms įgyvendinti, nes jis pagal CK 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Jeigu byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių ir dėl jam priklausančių teisių sprendžia sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, šios sutarties nuostatos turi nepažeisti kreditoriaus interesų, ir teismas, spręsdamas dėl sutarties patvirtinimo, turi patikrinti, ar atitinkama sutarties dalis nepažeidžia kreditoriaus interesų.Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, pareiškėjas E. R., kuris yra kreditorius, į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas ir jam nebuvo pranešta apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą, tačiau atsižvelgęs į tai, kad sutuoktiniai jokio dalintino turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturėjo, sprendimo priėmimo metu nei vieno iš sutuoktinių turtinė padėtis nepasikeitė, sprendė, kad tai neturi reikšmės pareiškėjo reikalavimų patenkinimui. Šiuo atveju teismas vadovavosi protingumo principu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia teismo išvada.Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo, kaip patvirtinta santuokos nutraukimo sutartis pažeidė jo interesus, tam pagrįsti tik nurodo faktą, kad jis nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Pateikti jo įrodymai liudija, kad skola pagal vekselį iš I. R. yra išieškojimo stadijoje, skola iš I. R. sutuoktinio nėra išieškoma, nėra priteista. Jam jokia turto dalis santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi neatiteko. Kaip kitaip pareiškėjas būtų įtakojęs sutuoktinių turto padalijimą, neaišku.Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali tam tikrais atvejais neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus. Tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar buvo pažeisti kreditoriaus interesai, nenustatyta, kad sutuoktinių turtas sumažėjo, vienas iš sutuoktinių dėl to tapo nemokus, ar kitaip buvo pažeistos kreditoriaus teisės. Kadangi dalintino turto sutuoktiniai neturėjo, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad kreditoriui norint apginti pažeistus savo interesus būtina atnaujinti bylos nagrinėjimą. Proceso atnaujinimas nagrinėjamu atveju vien formaliais pagrindais, kuomet naujas bylos nagrinėjimas iš esmės neturės įtakos kreditoriaus teisėms, neatitinka proceso atnaujinimo instituto tikslų. Nors apeliantas teigia, kad I. R. vekselį pasirašė būdama santuokoje, todėl turėtų būti preziumuojama, kad prievolė yra solidari sutuoktinių prievolė, bet su tokiais argumentais negalima sutikti. I. R. vekselį pasirašė viena, be sutuoktinio sutikimo ir parašo, vykdomasis įrašas išduotas tik dėl jos atsakomybės, todėl, priešingai nei teigia apeliantas, pareiškėjui tektų pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (178 str.), nes vekselis to neatspindi. Antra vertus, nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad pagal vekselį dar 2015 metais pradėtas skolos išieškojimas tik iš I. R., iš jos buvusio sutuoktinio skolos išieškojimas neinicijuotas, nepradėtas. Įtrauktas į bylos dėl santuokos nutraukimo pasekmių nagrinėjimą pareiškėjas daugiau reikalavimo teisių neįgytų.Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant santuokos nutraukimo bylą, teismas visai nepasisakė dėl apelianto reikalavimo, todėl pareiškimu dėl proceso atnaujinimo preziumuoti, kad prievolė pagal pasirašytą vekselį yra solidari, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo.Apelianto teigimu, vienintelis būdas užtikrinti jo teisėtus interesus, yra civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimas ir sudarymas galimybės pareikšti savarankiškus reikalavimus byloje. Kokius reikalavimus jis galėtų reikšti, neaišku, jis jų neįvardija, nes kaip minėta, vykdomas skolos pagal vekselį išieškojimas iš I. R. pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, todėl šiuo atveju santuokos nutraukimo byloje pareiškėjo teisės galėtų būti įtakojamos tik tenkančia jai dalintino turto dalimi. Bendro turto sutuoktiniai nesidalijo, todėl ir šia prasme atmetamas pareiškėjo teisių ir interesų pažeidimo faktas.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 266 straipsnyje įtvirtintas imperatyvusis draudimas teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Ši nuostata reiškia, kad tokiems asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas neturi res judicata galios. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Taigi proceso atnaujinimas nėra vienintelis būdas savo teisėms ir interesams ginti, nes, kaip buvo nurodyta ankščiau, apeliantui skolos pagal vekselį išieškojimas pradėtas. Po apelianto skolininkės santuokos nutraukimo ji prarado tik formalią teisę į dalį sutuoktinio darbo užmokesčio, gauto kol šalys gyveno kartu, kai kito bendro turto nėra. CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Tuo atveju, kai teismas, nepaisydamas šio draudimo, priimtu byloje sprendimu nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ar pareigų, gali būti konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), tačiau galimybė instancine tvarka konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą gali būti įgyvendinta tik tokiu atveju, jeigu kas nors iš dalyvaujančių byloje asmenų naudojasi apeliacijos teise (CPK 305 str., 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apeliantas tokios teisės neturi, todėl jo prašymas panaikinti sprendimą dėl absoliučių negaliojimo pagrindų negalėtų būti tenkinamas.Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.