- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-1604-392/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11121-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- UAB „VanTra“
- Atsakovas
- UAB „Alpovil“
- Kategorijos
- 3.3.1Apeliacinis procesas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) UAB ,,VanTra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „VanTra“ ieškinį atsakovui UAB „Alpovil“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,VanTra” kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Alpovil” 5 916,06 Eur skolos už suteiktas paslaugas parengiant pervežimų dokumentus ir 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas savo reikalavimus grindė 2013-08-12, 2013-09-11, 2013-10-07, 2013-11-11 ir 2013-12-03 išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis, kuriose nurodyta tokios, ieškovo teigimu suteiktos, paslaugos: TIR knygelės, kelionės leidimas bei paslaugos pagal 2012/2013-12 sutartį ir valstybinė rinkliava. Ieškovas teigė, kad minėtas paslaugas atsakovui suteikė pagal šalių sudarytą sutartį, kurios pagrindu vežimo dokumentai buvo įforminami ieškovo vardu, t. y. ieškovas prisiėmė vežimo dokumentų pildymo riziką. Tuo tarpu, atsakovas už tai įsipareigojo mokėti ieškovui 202,73 Eur (700 Lt) dydžio užmokestį už vieną krovinio pervežimą bei kompensuoti ieškovui TIR knygelių ir EMTK leidimų išdavimo išlaidas. Tačiau, ieškovo nuomone, tai nereiškia, kad atsakovas pirkdavo dokumentus iš ieškovo, nes dokumentai TIR knygelės ir EMTK leidimai yra krovinį lydintys dokumentai, kurie turėjo būti krovinį gabenančios transporto priemonės vairuotojo žinioje. Krovinių vežimas ieškovo vardu, bet atsakovo transporto priemonėmis nėra uždraustas jokiais teisės aktais ir atsakovas iš minėtų vežimų gavo akivaizdžią naudą. Už dalį anksčiau ieškovo suteiktų paslaugų pagal 2013-04-03, 2013-05-07, 2013-06-04 ir 2013-07-10 PVM sąskaitas-faktūras Nr. 8776, Nr. 8907, Nr. 9023 ir Nr. 9149 atsakovas atsiskaitė, bei iš dalies apmokėjo 2013-08-12 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 9281. Atsakovui buvo puikiai žinomas paslaugų, už kurias reikalauja sumokėti ieškovas, turinys. Reikšdamas reikalavimą dėl skolos priteisimo ieškovas rėmėsi normomis, numatančiomis sutarčių vykdymo principus bei atvejus, kada sutartis laikoma neįvykdyta (CK 6.200 str., 6.205 str.).
Atsakovas UAB ,,Alpovil” su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas neatskleidė PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų TIR knygelės sandorių bei kelionės leidimo esmės. Atsakovas taip pat nesutiko su reikalavimu priteisti skolą pagal sutartį Nr. 2012/03-1, kadangi pagal minėtą sutartį atsakovas UAB „Alpovil“ buvo nuomotoju, o ieškovas UAB „VanTra“ – nuomininku, išsinuomojusiu vilkikus iš atsakovo ir ieškovas už tai turėjo mokėti nuomos mokestį, bet jo niekada nemokėjo. Atsakovas nurodė, kad ieškovo nurodytų tariamų paslaugų suteikimo metu UAB „VanTra“ direktorius A. M. dirbo UAB „Alpovil“ ir buvo atsakingas už pervežimų UAB „Alpovil“ vilkikais organizavimą. A. M. iniciatyva buvo vykdomi tarptautiniai pervežimai, už kuriuos atsakovas nėra atsakingas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo UAB „VanTra“ 144,81 Eur atstovavimo išlaidas UAB „Alpovil“ bei 15,47 Eur pašto išlaidas valstybei. Teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos 2012/2013-12 sutarties ar kitos rašytinės šalių sutarties, remiantis kuria, ieškovo teigimu, jis suteikė atsakovui paslaugas. Tuo tarpu, atsakovas pateikė UAB „Alpovil“ su UAB „VanTra“ 2012-03-12 sudarytą Automobilio nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutartį, pagal kurią UAB „Alpovil“ išnuomavo UAB „VanTra“ automobilį Scania R 480, (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Remiantis sutarties 7 punktu, nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomotojui 700 Lt + PVM nuomos mokestį už kiekvieną mėnesį. Minėta sutartis buvo sudaryta neterminuotam laikui. Taip pat byloje buvo pateikta 2013-05-29 Automobilio nuomos sutartis, kuria UAB „Alpovil“ išnuomojo ieškovui UAB „VanTra“ automobilį Scania R 480 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomotojui vieno lito nuomos mokestį. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą 2012-01-30 darbo sutartį Nr. 2012-1, nustatė, kad A. M. minėtų Automobilio nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutarčių sudarymo metu dirbo antraeilėse pareigose UAB „Alpovil“ transporto vadybininku – vadovavo transporto veiklai, vykdė transporto priemonių eksploatavimą ir priežiūrą, tvirtino transporto sutartis bei dokumentus, tvarkė bendrąją apskaitą, teikė užduotis vairuotojams bei skirstė krovinius, prižiūrėjo eismo saugos procedūras. Tuo pat metu A. M. buvo ir UAB „VanTra“ direktorius.
Šalies argumentai
Ieškovo pateiktuose CMR važtaraščiuose vežėju nurodytas ieškovas UAB „VanTra“. Dalyje minėtų važtaraščių yra nurodytos UAB „Alpovil“ transporto priemonės, kurių valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje nebuvo paneigta, kad kroviniai tarptautiniais maršrutais buvo gabenami UAB „Alpovil“ transporto priemonėmis. Transporto priemones vairavo UAB „Alpovil“ dirbantys vairuotojai, o atsakovo vilkikai važiuodavo su UAB „VanTra“ priklausančiomis TIR knygelėmis. Atsakovas rėmėsi argumentu, kad TIR knygelė gali būti išduodama tik Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ nariui ir tik to nario asmeniniam naudojimui. Teismas nustatė, kad TIR knygeles ir ETMK leidimus turėjo ieškovas UAB „VanTra“, o atsakovas UAB „Alpovil“, jų neturėdamas negalėjo vykdyti tarptautinių pervežimų. Ieškovas teigė, kad jo vardu, bet atsakovo transporto priemonėmis buvo vykdomi tarptautiniai pervežimai, todėl ieškovas prisiėmė visą krovinio gabenimo ir dokumentų tinkamo apiforminimo atsakomybę, bet naudą iš to gavo atsakovas, tačiau ieškovas iš esmės nepaaiškino priežasties, kodėl, kaip jis teigia, prisiėmė tokią riziką. Pagal 2012-03-12 ir 2013-05-29 transporto priemonių nuomos sutarčių turinį, teismas sprendė, kad ieškovas išsinuomojo iš atsakovo transporto priemones tarptautiniams pervežimams vykdyti ir už tai turėjo mokėti atsakovui 202,73 Eur (700 Lt) + PVM nuomos mokestį. Teismas nurodė, jog vertinti šį rašytinį šalių susitarimą priešingai, t. y. kad atsakovas turėjo kas mėnesį mokėti tokį mokestį už pasinaudojimą UAB „VanTra“ vardu išduotais leidimais, nėra pagrindo, nes atsižvelgiant į UAB „VanTra“ direktoriaus A. M. patirtį, susijusią su tarptautiniais krovinių pervežimais bei į tai, kad jis užėmė atsakingas pareigas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijoje „Linava“, pastarasis turėjo galimybę įforminti dokumentus taip, kad rašytinėje sutartyje būtų nustatyti šalių tarpusavio įsipareigojimai dėl naudojimosi TIR knygelėmis ir ETMK leidimais.
Teismas taip pat pažymėjo, kad už pervežimų UAB „Alpovil“ organizavimą buvo atsakingas ieškovo UAB „VanTra“ direktorius A. M., todėl, teismas sprendė, jog jis tuo metu neveikė UAB „Alpovil“, kurioje dirbo, naudai, priešingai, siekė naudos UAB „VanTra“ atžvilgiu, t. y. siekė pasipelnyti iš UAB „VanTra“ išduotų leidimų tarptautiniams pervežimams. Nors ieškovas teigė, kad atsakovui turėjo būti žinomas jo įsipareigojimas mokėti ieškovui 202,73 Eur kiekvieną mėnesį už suteiktas paslaugas, tačiau šis atsakovo įsipareigojimas neįformintas rašytine sutartimi. Be to, nors A. M., dirbdamas atsakovo įmonėje, turėjo visas galimybes inicijuoti rašytinės sutarties sudarymą, tikėtina, kad to nepadarė žinodamas apie negalimumą gauti atlyginimą už TIR knygelių bei ETMK perleidimą tretiesiems asmenims, kas, teismo nuomone, vertintina kaip prekyba leidimais pervežimams Rusijoje, nes tai įvyko, kai atsakovas apmokėjo kelias UAB „VanTra“ išrašytas sąskaitas už panašias paslaugas. Teismas nurodė, kad UAB „VanTra“ negalėjo už užmokestį perleisti UAB „Alpovil“ jos vardu išduotų leidimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys buvo atmestas.
Šalies argumentai
Ieškovas (apeliantas) UAB „VanTra“ apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad atsakovas gaudavo užsakymus krovinių pervežimui iš atsakovo užsakovų, o šių atsakovo klientų krovinių gabenimo užsakymų vykdymui buvo pasitelkiamas apeliantas, kurio vardu ir atsakomybe buvo įforminami visi vežimo dokumentai ir muitinės procedūros. Minėtas aplinkybes patvirtina CMR važtaraščiai, kuriuose vežėju nurodytas apeliantas. Taigi, kroviniai transporto priemonių nuomos sutarties, sudarytos tarp apelianto ir atsakovo, pagrindu buvo gabenami apelianto vardu, bet atsakovui priklausančiomis transporto priemonėmis. Užmokestį už atliktus darbus gaudavo atsakovas, bet ne apeliantas. Atsakovas įsipareigojo apeliantui mokėti 202,73 Eur dydžio mokestį už vieną krovinio pervežimą bei kompensuoti TIR knygelių ir kelionės leidimų išdavimo išlaidas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis nepagrįstai reikalauja minėtų išlaidų atlyginimo, kadangi atsakovas pasinaudojo ne apelianto leidimais, bet apelianto kaip vežėjo paslaugomis. CMR konvencija leidžia asmeniui įsipareigojusiam pervežti krovinį, ar organizuoti jo pervežimą, pasitelkti krovinio vežimui tretįjį asmenį. Vežėjas atsako už krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti. Jokie leidimai, licencijos, ar TIR knygelės niekada nebuvo perleisti, parduoti ar perduoti tretiesiems asmenims. Visi vežimai vyko ieškovo vardu, ieškovui prisiimant atsakomybę tiek už pervežimą, tiek už muitinės procedūrų užbaigimą. Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kad A. M. siekė naudos apeliantui, kadangi tiek apeliantas, tiek atsakovas yra privatūs juridiniai asmenys, kurių tikslas yra siekti pelno, todėl šalys turi teisę bendradarbiauti krovinių pervežimo srityje. Atsakovas priimdavo užsakymus krovinių pervežimams iš savo klientų, kurie atsiskaitydavo atsakovui, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas negavo jokios naudos. Susitarimo dėl TIR knygelių bei EMTK leidimų naudojimosi neįforminimas rašytine sutartimi savaime nepaneigia jo egzistavimo ir vykdymo fakto bei tai patvirtinančių įrodymų, priešingai, vežimo sutarties sudarymo faktą patvirtina važtaraščiai.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Alpovil“ atsiliepimu prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad vežėjų asociacija ,,Linava“ 2014-07-28 rašte Nr. 30-624 nurodė: „pagal asociacijos „Linava“ narių pasirašomos Transporto įmonės įsipareigojimų deklaracijos dėl priėmimo į TIR muitinės sistemą ir įgaliojimo naudoti paprastąsias TIR knygeles suteikimo 7 punktą įmonė įsipareigoja niekada neleisti jokiems kitiems asmenims naudotis TIR knygele, kuri buvo išduota turėtojo įmonei“, kad „ETMK leidimo negalima perduoti tretiesiems asmenims“. Kiekvienos TIR konvencijos šalies nacionalinės automobiliais vežėjų asociacijos (TIR knygelių platintojos) rengiamos vežėjų deklaracijų tipinės formos – jų pagrindinių reikalavimų suvienodinimui, yra tvirtintinos IRU (Tarptautinės kelių transporto sąjungos), taigi ir Rusijos vežėjų asociacijos deklaracijoje yra atitinkama 7 punkto nuostata. Teismas, esant UAB „VanTra“ išdėstytam ieškinio pagrindui bei atsakovo gynybinei pozicijai, jog TIR knygelė gali būti išduodama tik Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ nariui ir tik to nario asmeniniam naudojimui, pagrįstai sprendė bylą akcentuodamas išaiškinimo „TIR knygelių ar kitų tarptautiniam pervežimui reikalingų (EMTK) leidimų išdavimo ir naudojimo tvarkos“ aspektus. Tuo tarpu UAB „VanTra“ apeliaciniu skundu nepagrįstai teigia turėjusi teisę leisti už užmokestį naudotis jos turėtomis TIR knygelėmis ir ETMK leidimais kitam asmeniui UAB „Alpovil“. CMR Konvencijos nuostatos leido asmeniui, įsipareigojusiam pervežti krovinį organizuoti jo pervežimą pasitelkiant krovinio vežimui trečiąjį asmenį ir pagal CMR Konvencijos 3 ir 17 str. nuostatas įsipareigojęs asmuo (atsakovas) pilnai atsako už krovinio praradimą ar sugadinimą dėl jo paties bei dėl jo pasamdytų: agentų, faktinio vežėjo ir kitų asmenų kaltės. Tačiau CMR Konvencijos nuostatos, leidžiančios susitarusiam vežėjui pasamdyti kitą faktinį vežėją, neturi ryšio su nagrinėjama bylą. TIR knygelė patvirtina TIR garantiją sumokėjimo įvykus muitinės procedūrų pažeidimams, ir neatitinka vežėjo atsakomybės klientui už prarastą ar sugadintą krovinį.
Įrodyti ieškinio reikalavimo faktinį ir teisinį pagrįstumą yra apelianto pareiga (CPK 178 str.). Teismas teisingai konstatavo, kad apeliantas neįrodė ieškinio dalyko – teisėtų teisinių santykių iš kurių ieškovas kildina savo materialinius reikalavimus, todėl ieškinį pagrįstai atmetė. Be to, apeliantas nepateikė jokių naujų argumentų, paneigiančių teismo sprendimo teisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 ir 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad atsakovas UAB „Alpovil“ yra transporto paslaugas vykdanti įmonė, kuri tarptautinių pervežimų vykdymui neturėjo ETMK leidimų ir TIR knygelių, tačiau turėjo užsakymų pervežimams atlikti ir pervežimų užsakymams atlikti reikalingų transporto priemonių bei vairuotojų. TIR knygeles ir kelionių leidimus turėjo apeliantas, kuris sudaręs menamas atsakovo transporto priemonių nuomos sutartis, minėtus dokumentus perleido atsakovui už tam tikrą mokestį, kurį priteisti reikalauja šioje byloje (t. 1, b. l. 39-42). Tačiau TIR knygeles tik savo nariui išduoda garantuojančioji asociacija, kurią susitariančios šalies muitinė yra pavirtinusi kaip asmenų, gabenančių krovinius pagal TIR procedūrą, garantu (TIR Konvencijos 1 str. q punktas). Tokia organizacija Lietuvos Respublikoje yra Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, kurios nariu atsakovas UAB „Alpovil“ nebuvo ir už kurį „Linava“ negalėjo teikti jokių garantijų. Šiuo atveju, minėtos asociacijos narys yra apeliantas, kuris prisidengdamas menamos atsakovo transporto priemonių nuomos pagrindu suteikė teisę jam išduotas TIR knygeles naudoti atsakovui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, TIR knygelė gali būti išduodama tik Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ nariui ir tik to nario asmeniniam naudojimui, todėl apeliantas išduodamas TIR knygeles atsakovui, pažeidė TIR knygelių išdavimo procedūrą. Be to, kaip buvo minėta anksčiau, apeliantas atsakovui išdavė ir kelionių leidimus, tačiau, pagal susisiekimo ministro 2006-10-02 įsakymu Nr. 3-379 patvirtinto „Europos transporto ministrų konferencijos daugiašalės kvotos leidimų vykdyti tarptautinį krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis naudojimo ir išdavimo tvarkos“ aprašo (2015-04-04 galiojanti redakcija) 30 punktą, leidimo negalima perduoti tretiesiems asmenims. Be to, vežėjo pavadinimas, nurodytas pirmajame ETMK leidimo puslapyje, turi sutapti su vežėjo, kuris eksploatuoja transporto priemonę, pavadinimu (31 punktas). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog apeliantas neturėjo teisės perleisti atsakovui nei TIR knygelių, nei kelionės leidimo.
Apeliantas savo skunde pagrįstai nurodė, kad CMR konvencija leidžia asmeniui įsipareigojusiam pervežti krovinį, ar organizuoti jo pervežimą, pasitelkti krovinio vežimui tretįjį asmenį (atsakovą), remiantis CMR Konvencijos 3 str., jis atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Tačiau nagrinėjamu atveju, apeliantas ir atsakovas nesudarė jokios pervežimo sutarties ar užsakymo, pagal kurį atsakovas būtų įsipareigojęs pervežti apeliantui priklausantį turtą. Priešingai, tiek apeliantas, tiek atsakovas veikė savarankiškai, tai yra atsakovaui UAB ,,Alpovil” gavus užsakymą (ne iš ieškovo) atsakovo darbuotojai gabeno krovinį, atsakovo transporto priemonėmis, o apeliantas tuo tarpu už tam tikrą mokestį atsakovui suteikė teisę pasinaudoji ieškovui išduotais TIR knygele ir leidimais, kad atsakovas galėtų pervežti savo krovinius. Apeliantas atsakovui pateikė PVM sąskaitas-faktūras, kuriose įtrauktos ir TIR knygelės bei kelionių leidimo išdavimo išlaidos. Apelianto byloje pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose (t. 1, b. l. 39-42) yra įrašytos „Paslaugos pagal sutartį 2012/03-12“, tačiau į bylą ši sutartis nepateikta. Tuo tarpu, byloje pateikti CMR važtaraščiai, tik patvirtina aplinkybę, jog atsakovo darbuotojai su atsakovui priklausančiomis transporto priemonėmis gabeno krovinį. Taip pat iš minėtų važtaraščių matyti, kad atsakovas naudojosi apeliantui priklausančiomis TIR knygelėmis ir kelionių leidimu, o tai, kaip buvo minėta anksčiau, yra draudžiama.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apelianto apeliacinį skundą atmetus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nėra priteisiamos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1d.). Atsakovas prašė iš apelianto priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 7 str. įtvirtintu proceso ekonomiškumo principu, suponuojančiu pareigą dalyvaujantiems byloje asmenims rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžiami jų reikalavimai, daro išvadą, kad byloje dalyvaujantis asmuo įrodymus apie bet kokios rūšies realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas turi pateikti teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodymų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Ieškovo (apelianto) UAB „VanTra“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.