- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- A8.-4546-1078/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03808-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Pažeidėjas
- V. D.
- Kategorijos
- 9.39pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. D. a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 215 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. D., būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlio (duomenys neskelbtini), laikino saugojimo sandėlio (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, apskaitą, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), pažeisdama 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 148 straipsnio 4 dalį, 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr.2015/2446 2015 m. liepos 28 d., kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos 116 straipsnį, 2016 m. gruodžio 7 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr.1B-992, patvirtintų leidimų turėti muitinės sandėlį suteikimo, pakeitimo, jų galiojimo sustabdymo ir (arba) panaikinimo taisyklių, V skyriumi, su Vilniaus teritorine muitine sudarytų (duomenys neskelbtini) muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2.5 ir 9 punktus bei (duomenys neskelbtini) laikinoji saugojimo sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2.2, 2.4 ir 8 punktus, minėtuose sandėliuose, nesilaikė apskaitos tvarkos, kadangi tikrinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigtą muitinės sandėlį (duomenys neskelbtini), pagal sandėlio apskaitos registrus, nustatyta, kad dalis prekių (mobilūs telefonai, bruto svoris 11 kg.) buvo nurašyta iš apskaitos kaip išgabentos prekės, antra dalis prekių (mobilūs telefonai, bruto svoris 89 kg), vadovaujantis sandėlio apskaita, buvo keturis kartus išgabenta iš muitinės (vėliau iš laikinojo saugojimo sandėlio) ir vėl sugrąžinta į jį, pateikiant tas pačias prekes naujam laikinajam prekių saugojimui. Prekių apskaitymas (pajamavimas ir išlaidavimas) muitinės/laikinojo saugojimo sandėlyje, vyko nebesant prekių. Šiais savo veiksmais V. D. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 215 straipsnio 3 dalyje.
Teismo posėdžio metu V. D. kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino ir nurodė, kad apskaitoje atsirado neatitikimai todėl, kad ji apskaitos dokumentus sutvarkė vien pasitikėdama kolegos žodiniu paaiškinimu. Minėtas kolega pats padarė klaidą, o po to jai žodžiu davė pastabą, kad neva dalis prekių nenurašyta. Ji patikėjo žodiniu kolegos pasakymu, dokumentų netikrino, nors tokią pareigą ir turėjo. Labai gailisi, kad nepatikrino dokumentų, o tiesiog pasitikėjo kolega, tai yra jos klaida ir dėl to nuoširdžiai gailisi. V. D. nurodė, kad jos pajamos per mėnesį sudaro 1000 Eur, ji šiuo metu turi pasiėmusi būsto paskolą, taip pat moka už sūnaus studijas bei išlaiko senyvo amžiaus mamą (perka vaistus, samdo mamą prižiūrintį asmenį, rūpinasi buitimi).
Iš administracinio nusižengimo byloje esančio V. D. rašytinio paaiškinimo taip pat nustatyta, kad ji kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažįsta, gailisi. Nurodo, jog į laikinojo saugojimo sandėlį buvo įvežta prekių siunta (duomenys neskelbtini)), kurią sudarė dvi prekės. Pirmajai prekei išvykus, liko antroji prekė, kurią sudarė mobilieji telefonai (89 kg) ir ji buvo įtraukta į sandėlio likučius. Pirminio patikrinimo metu šios prekės buvo įtrauktos į laikinojo sandėlio likučių sąrašą. Po patikrinimo G. S. pasakė, kad prekės (89 kg. mobiliųjų telefonų) sandėlyje nėra, kadangi jie išvyko su pirmąja preke. Patikėjusi tuo ir neįsigilinusi į antros prekės (89 kg. mobiliųjų telefonų) deklaraciją, ji nurašė ją su pirmąją preke, paaiškėjus kad tai netiesa, prekę grąžino į likučius.
Motyvuojamoji dalis
ANK 215 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog su prekių laikymu, apdorojimu arba perdirbimu, pirkimu arba pardavimu laisvosiose zonose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose susijusios apskaitos tvarkos nesilaikymas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių eurų. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Kodeksas), 148 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad leidimo (turėti laikinojo saugojimo sandėlius) turėtojas tvarko atitinkamus apskaitos registrus laikydamasis muitinės nustatytos tvarkos. Apskaitos registrai turi būti tvarkomi taip, kad naudodamasi juose registruojama informacija ir duomenimis muitinė galėtų prižiūrėti veiklą, vykdomą laikinojo saugojimo sandėliuose, visų pirma identifikuoti saugomas prekes, jų muitinį statusą ir gabenimo operacijas. 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr.2015/2446 2015 m. liepos 28 d., kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos 116 straipsnyje įtvirtinta, jog Kodekso 148 straipsnio 4 dalyje nurodytuose apskaitos registruose registruojama ši informacija ir duomenys: a) nuoroda į atitinkamą saugomų prekių laikinojo saugojimo deklaraciją ir nuoroda į tų prekių laikinojo saugojimo pabaigą; b) data ir duomenys, pagal kuriuos identifikuojami saugomoms prekėms įforminti muitinės dokumentai ir visi kiti su prekių laikinuoju saugojimu susiję dokumentai; c) duomenys, identifikavimo numeriai, pakuočių skaičius ir rūšis, prekių kiekis ir įprastinis komercinis arba techninis aprašymas ir – atitinkamais atvejais – prekėms identifikuoti būtini konteinerio identifikavimo ženklai; d) prekių buvimo vieta ir informacija apie bet kokį jų gabenimą; e) prekių muitinis statusas; f) duomenys apie Kodekso 147 straipsnio 2 dalyje nurodytas prekių tvarkymo operacijas; g) laikinai saugomų prekių gabenimo iš vienoje valstybėje narėje esančio laikinojo saugojimo sandėlio į kitoje valstybėje narėje esantį laikinojo saugojimo sandėlį atveju – duomenys apie prekių atvežimą į paskirties laikinojo saugojimo sandėlį.
Be V. D. prisipažinimo, jog ji būdama atsakinga už apskaitos muitinės sandėlyje tvarkymą, apskaitą tvarkė ne remdamasi dokumentais, o žodinėmis kolegos pastabomis, dėl ko į apskaitą buvo įtraukti neteisingi duomenys, jos kaltė padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 215 straipsnio 3 dalyje įrodyta nuosekliais, tarpusavyje neprieštaraujantys byloje esančiais įrodymai: administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytos esminės padaryto nusižengimo faktinės aplinkybės (b. l. 1, 2), priedu Nr. 1, kuriame nurodytos prekių laikinojo saugojimo deklaracijos, pagal jas, muitinės/laikinojo saugojimo sandėlyje prekių apskaitymas (pajamavimas ir išlaidavimas) vyko nebesant prekių (b. l. 6.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimu (b. l. 7), laikinojo saugojimo sandėlio aptarnavimo sutartimi (b. l. 10-13), prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlyje sutartimi (b. l. 14-18), muitinės sandėlio ((duomenys neskelbtini) tikrinimo aktu (b. l. 20, 21), UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrų duomenimis (b. l. 22-25) bei kita bylos medžiaga.
Nuobauda už administracinį nusižengimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ANK ir kitų aktų dėl administracinių nusižengimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
V. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad ANK 215 straipsnio 3 dalyje numatytos net ir minimalaus dydžio piniginės baudos taikymas šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcingas savo pasekmėmis ir suvaržymais. V. D. nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne iš piktavališkų paskatų klaidingai tvarkė apskaitą, apskaitoje neteisingus duomenis nurodė, pasitikėdama kolegos žodine pastaba. Kita vertus, V. D., tvarkydama apskaitą privalėjo būti visiškai įsitikinusi dėl pateikiamos informacijos ir neapsiriboti vien žodiniais paaiškinimais, ji turėjo pareigą patikrinti konkrečios prekės dokumentaciją, tačiau šios pareigos nevykdė. Teismui duomenų apie V. D. teistumą nepateikta, administracine tvarka nebausta, be to nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu V. D. nurodė, kad jos pajamos per mėnesį nors ir yra vidutinės, tačiau ji turi pasiėmusi būsto paskolą, moka už sūnaus studento mokslus bei išlaiko garbaus amžiaus motiną (samdo motiną prižiūrintį asmenį, perka vaistus ir rūpinasi visa buitimi). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, net ir mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda leis pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, kadangi atsižvelgiant į pažeidėjos asmenybę ir jos poziciją nusižengimo atžvilgiu (itin gailisi ir pergyvena dėl padaryto nusižengimo, savo elgesį vertina kritiškai ir jo neteisina), jau pats procesas turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį V. D., pagrįstai manytina, kad toks asmuo ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles, todėl auklėjamieji nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus mažesnę baudą nei numato ANK 215 straipsnio 3 dalies sankcija.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 215 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ,
nutaria:
pripažinti V. D. a. k. (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 215 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti jai administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19104803481.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.