- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-27
- Bylos Nr.
- eII-331-1133/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00211-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Pažeidėjas
- S. B.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktos S. B. įgaliotam atstovui advokatui G. J. Baranauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktos S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančios ir gyvenančios (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija, VMI) vyriausiosios specialistės G. J. 2024 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-298-2024 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės G. J. 2024 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR_N-298-2024 S. B. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalyje. Nutarime konstatuota, kad 2023 m. gruodžio 11 d. nustatyta, kad S. B., būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „T. S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadove, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos būtų pateikta mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313) už:
1) už 2023 m. gegužės mėnesį, kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2023 m. birželio 15 d;
2) už 2023 m. birželio mėnesį, kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2023 m. liepos 15 d.;
3) už 2023 m. spalio mėnesį, kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2023 m. lapkričio 15 d.
Konstatuota, kad vadovė S. B., būdama atsakingas už UAB „T. S.“ veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (toliau – ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas) 24 straipsnio 2 dalies nuostatas. S. B. paskirta 250 Eur bauda. Nutarime nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, konstatavus, kad šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigė ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas.
Administracinėn atsakomybėn patraukta S. B. pateikė skundą, kuriame prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti. S. B. teigimu, UAB „T. s.“ 2022 m. birželio 30 d. sudarė apskaitos paslaugų sutartį su UAB „A.“. Pagal sutartį, būtent apskaitos paslaugų teikėja UAB „A.“ yra atsakinga už buhalterinę apskaitą, tame tarpe ir deklaracijų pateikimą. UAB „A.“ darbuotojai nepakankamai atidžiai atliko sutartyje nustatytas pareigas ir tai pripažįsta. Pasak pareiškėjos, skundžiamas nutarimas yra šabloniškas, priimtas net nebandžius įsigilinti į konkrečią situaciją, piktybiškai vengiant išsamesnio tyrimo, kas yra atsakingas už deklaracijų nepateikimą. Atkreipė dėmesį, kad analogiška byla tarp jos ir VMI buvo išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme, bylos Nr. eII-122-1170/2023. Teismas 2023 m. vasario 15 d. nutartimi skundą tenkino ir bylą grąžino nagrinėti institucijai, nurodant, kad nebuvo tirtos aplinkybės dėl buhalterines paslaugas teikiančios įmonės kaltės. Nagrinėjamu atveju institucijos pareigūnai analogiškai elgiasi ydingai, nemėgindami sąžiningai ir objektyviai ištirti administracinio nusižengimo aplinkybių bei siekia tik nubausti, pasak pareiškėjos, nekaltą asmenį. Grįsdama skundo argumentus rėmėsi Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – ir FAĮ) 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 14 straipsniu. Nurodė, kad jos vadovaujama įmonė yra sudariusi apskaitos paslaugų sutartį su UAB „A.“, t. y. ji tinkamai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl nėra tinkamas šio administracinio nusižengimo subjektas. Nesutinka su nustatyta atsakomybe sunkinančia aplinkybe, nes ji nėra bausta už tą patį nusižengimą, kadangi 2022 m. gruodžio 6 d. Institucijos nutarimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartimi, byloje eII-122-1170/2023, panaikintas.
VMI pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo skundą atmesti ir palikti nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pažeidimas dėl ANK 187 straipsnio fiksuojamas automatinės sistemos, kurį suformuoja pati sistema, vadovaudamasi oficialiais registrais. VMI neturi duomenų apie paskirtą buhalterinę apskaitą tvarkantį asmenį. Taip pat pagal bendrą praktiką atsakingu už deklaracijų nepateikimą įstatymuose nustatytais terminais laiko vadovą, net jei pats tiesiogiai šios funkcijos neatlieka. Vadovo atsakomybė yra užtikrinti, kad įstatymo nustatytos prievolės būtų įvykdytos laiku. Nurodo, kad apie UAB „T. S.“ paskirtus atsakingus asmenis EDS, mokesčių mokėtojų registre bei mano VMI portale pareiškėjos skunde nurodoma įmonė nėra nurodyta, taip pat nėra paskirto ir konkretaus asmens, kuris tvarko buhalterinę apskaitą, o tik Mano VMI atstovai. Pažymi, kad situacija po teismo nutarties, kuria byla grąžinta institucijai, pasikartojo. Atsakovas vadovaujasi oficialiais duomenimis, pagal kuriuos nustatomi atsakingi asmenys yra traukiami administracinėn atsakomybėn. Nurodo, kad pareiškėjos pateiktame priede, 2022 m. birželio 30 d. Apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. 2022063001 Šalių atsakomybė aptarta 6 skyriuje, kurio 6.3 papunktyje numatyta, kad vykdytojas privalo kompensuoti užsakovui sumokėtas baudas už pavėluotai pristatytas ataskaitas, jeigu jų pristatymas vėluoja dėl vykdytojo kalės. Prašo teismo įvertinti ar tokia nuostata taikoma ir dėl deklaracijų teikimo VMI bei ar tokia sutartis tinkamas pagrindas perkelti administracinę atsakomybę trečiajai šaliai, nes nėra aiškiai aptartos atsakomybės bei nėra tinkamai nurodyti atsakingi asmenys oficialiuose valstybės registruose.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktos S. B. įgaliotas atstovas palaikė skundo argumentus, prašė panaikinti nutarimą ir S. B. administracinę teiseną nutraukti. papildomai nurodė, kad apskaitą pagal sutartį tvarkanti UAB „A.” paskyrė atsakingą asmenį — direktorę A. A., kaip atstovę UAB „T. s.” atstovauti VMI. Ji teikia visas deklaracijas, ataskaitas, kurios reikalingos VMI, tačiau protokolas ir nutarimas vis tiek surašytas „T. s.” direktorei. Finansinės apskaitos įstatymas numato galimybę, kad apskaitą teiktų paskirtas asmuo arba trečiasis asmuo, kaip šiuo atveju tai yra su kuriuo sudaryta atstovavimo sutartis. Įmonėse tai įprasta praktika, jeigu taip nebūtų, tai kitu atveju galėtume pastvarstyti darbo saugos klausimą, tai direktorius turėtų visas sritis išmanyti. Atitinkamoms sritims gali būti paskirti atsakingi asmenys. Šiuo atveju apskaitos atlikimui buvo paskirtas atsakingas asmuo ir sudaryta sutartis. Iš medžiagos matosi, kad faktiškai tyrimas institucijoje neatliktas, nes priešingu atveju vadovė nebūtų nubausta. Nesutinka su VMI atsiliepime nurodytu argumentu, kad UAB „T. s.” nebuvo paskyrusi atstovo. VMI atsiliepimo priduose aiškiai matyti, kad visuose dokumentuose „T. s.” VMI atstove nurodoma A. A., yra ir jos el. pašto adresas (duomenys neskelbtini). Priedų 4-ame puslapyje yra kitokios formos lentelė, apačioje matosi, kad išvardinti, kokie yra aptarnavimo specialistai ir parašyta, kad įgalioti išoriniai vartotojai, asmens kodas ir A. A.. Matosi, kad deklaracijos yra pateiktos, nei vienos iš tų deklaracijų nepateikė S. B., visas pateikė apskaitos specialistai, tai A. A.. 10-ame puslapyje yra paryškintai parašyti atstovai UAB „T. s.” ir nurodytas laikotarpis, koks tuo metu buvo atstovas, kad A. A. yra atstovė nuo 2022 metų liepos 26 dienos, o prieš tai buvo kita apskaitininkė, tai B. N.. Todėl VMI negalėjo nežinoti, kas yra UAB „T. s.” atstovas. Atsiliepimą nurodo, kad šiai dienai mano, kad jų kolegos be reikalo neskundė ankstesnės bylos ir nubaudė apskaitininkę A. A.. Tačiau jei VMI mano, kad nubaudė neteisingai A. A., tai jie turi imtis veiksmų. Tai parodo atitinkamą VMI požiūrį į atsakomybės taikymą. Taip pat atsiliepime VMI atkreipia dėmesį į Paslaugų sutarties 6.3 punktą, kur nurodyta, kad vykdytojas privalo kompensuoti atsakovui sumokėtas baudas. Galima suprasti, kad maždaug nelabai svarbu kam bauda paskirta, tebūnie paskirta kaltam ar nekaltam asmeniui. Užsakovas nepatirs žalos, nes galės reikalauti iš vykdytojo. Čia išryškėja teisinis neišprusimas. Tokia interpretacija yra negalima. Tai dar kartą parodo, kad tyrimas padarytas paviršutiniškai, o esminis skundo argumentas, kad nebuvo S. B. kaltės. Mano, kad VMI yra paprasčiau nubausti direktorę ir netirti, nesiaiškinti, kas kaltas. Apie kaltės formą ir kaltę S. B. jie nekalba.
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pareiškėjos atstovo paaiškinimus, vertina, kad institucijos nutarimas yra nepagrįstas, priimtas nepašalinus visų abejonių dėl asmens, kuris nagrinėjamu atveju turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Taip pat iš administracinio nusižengimo protokole suformuoto kaltinimo nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais/neveikimu S. B. kaltinama padariusi administracinį nusižengimą. Todėl skundžiamas nutarimas naikinamas ir byla grąžinama institucijai.
ANK 187 straipsnio 2 dalis užtraukia administracinę atsakomybę už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimus, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą. Veikos alternatyvios. Šioje byloje pareiškėjai pareikštas kaltinimas dėl konkrečios veikos – deklaracijų nepateikimo nustatytais terminais.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčijama, kad teisės aktų nustatytais terminais VMI nebuvo pateiktos mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (forma GPM313) už: 1) už 2023 m. gegužės mėnesį, kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2023 m. birželio 15 d; 2) už 2023 m. birželio mėnesį, kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2023 m. liepos 15 d.; 3) už 2023 m. spalio mėnesį, kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2023 m. lapkričio 15 d., taip pažeidžiant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, kur numatyta, kad mėnesinė pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracija (forma GPM313) turi būti pateikta už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos.
Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl tinkamo subjekto, kuriam turėtų kilti atsakomybė už minėtus pažeidimus, nustatymo. Pareiškėjos atstovo teigimu, ne bendrovės vadovė, o apskaitos įmonės, kuriai sutartimi deleguota pareiga teikti bendrovės „T. S.“ mokesčių deklaracijas mokesčių administratoriui, paskirta atsakinga darbuotoja turėtų šioje byloje būti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Byloje yra pateikta apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 2022063001, sudaryta 2022 m. birželio 30 d. tarp UAB „A.“ ir UAB „T. S.“ dėl apskaitos paslaugų teikimo. UAB „T. S.“ šia sutartimi paveda, o UAB „A.“ (toliau – Vykdytojas) įsipareigoja pagal pastarosios pateiktus pirminius dokumentus vesti jos buhalterinę apskaitą, nuo 2022 m. birželio 1 d. sudaryti UAB „T. S.“ finansinę atskaitomybę, atstovauti ją mokesčių administratoriaus institucijose ir Valstybinėje socialinio fondo draudimo valdyboje, paslaugų teikimo laikotarpiu teikti konsultacijas apskaitos ir mokesčių klausimais. Aptariamos sutarties 3.1.3. papunktyje nurodyta, kad vykdytojas įsipareigoja pateikti visas mokesčių deklaracijas ir statistines ataskaitas tinkamai ir laiku. Pagal 3.1.7 papunktį, vykdytojas turi teisę pasirašyti užsakovo apskaitos dokumentus. 6.1. papunktyje numatyta, kad vykdytojas atsako už savo sudarytų suvestinių buhalterinių dokumentų apskaičiavimus bei finansinės atskaitomybės tinkamą ir savalaikį užpildymą pagal užsakovo pateiktus dokumentus. 6.3. papunktyje numatyta, kad UAB „A.“ privalo kompensuoti UAB „T. S.“ sumokėtas baudas už pavėluotai pristatytas ataskaitas, jeigu jų pristatymas vėluoja dėl vykdytojo kaltės. Tokios pat nuostatos dėl mokesčių deklaracijų teikimo sutarties 6 skyriuje „Šalių atsakomybė“ – nėra.
Atsakomybė už ANK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytus tvarkos pažeidimus kyla asmenims, privalantiems pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis. t. y. atsakomybė nustatyta ne bet kokiems, o privalantiems pateikti deklaracijas asmenims.
Pagal Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, subjekto vadovui tenka pareiga organizuoti subjekto apskaitą, tarp jų — parinkti apskaitą tvarkantį asmenį (13 straipsnio 1 dalies 1 punktas), užtikrinti, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas (13 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatyti vidaus kontrolės (visuma subjekto nusistatytų kontrolės priemonių, kuriomis užtikrinamas bent kai kurių apskaitai keliamų reikalavimų laikymasis, tarp jų — laiku ir teisingai parengti apskaitos dokumentus) priemones ir užtikrinti jų taikymą (13 straipsnio 1 dalies 4 punktas); užtikrinti, kad mokesčių deklaracijos būtų pateiktos laiku ir tinkamai, mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1, 4, 5 punktai, 76 straipsnio 1 dalis). Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai subjekto apskaitą pagal sutartį tvarko apskaitos paslaugas teikiantis subjektas, kai kuriuos šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus gali atlikti šis apskaitą tvarkantis subjektas, jeigu taip nustatyta sutartyje.
Taigi ANK 187 straipsnio 2 dalyje, kaip ir kituose ANK straipsniuose, nustatant atsakomybę už netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo atvejus, konkretus atsakomybės subjektas paprastai nenurodomas (pavyzdžiui ANK 167, 187, 192, 205 straipsniai). Kai atsakomybę numatančios ANK normos konkrečiai vadovo ar buhalterio (kaip atsakomybės subjekto) neįvardina, atsakomybėn turėtų būti traukiamas tas asmuo, kuris kaltas už veikos, užtraukiančios atsakomybę, padarymą. Tokiais atvejais turėtų būti vertinama ir tai, ar buhalteriui, ar apskaitos įmonei (jei su ja sudaryta sutartis) buvo deleguota prievolė vykdyti tam tikras pareigas, ar tai tinkamai atlikta. Svarbu ir tai, jog vyriausiojo buhalterio potvarkiu konkrečiam įmonės darbuotojui taip pat gali būti pavedama atlikti vieną ar kelis darbus, susijusius su buhalterinės apskaitos tvarkymu. Tokiu atveju, jei atsakomybė kitam darbuotojui buvo deleguota tinkamai (pavedimas/delegavimas patvirtintas įmonės vadovo, pavestos funkcijos numatytos konkretaus darbuotojo darbo sutartyje ar jo pareiginiuose nuostatuose, įmonės vidaus teisės aktuose ir pan.), administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas būtent šis konkretus darbuotojas. Bendrovės vadovo atsakomybė galėtų būti svarstoma tik dėl pastarojo kaltės (laiku nepateikti buhalterinės apskaitos dokumentai apskaitą tvarkančiai įmonei ir pan.) vėluojama pateikti ar iš vis nepateikiamos deklaracijos. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo, kuris yra nemotyvuotas, nėra aišku, kodėl būtent bendrovės vadovė, o ne apskaitą tvarkančios įmonės įgaliotas darbuotojas, traukiama administracinėn atsakomybėn už kaltinime nurodytų deklaracijų nepateikimą laiku. Šios aplinkybės nėra nurodytos ir atsiliepime į skundą. Todėl neatlikus tyrimo (neapklausus pačios S. B., valdymo organo įgaliotos A. A., kuri yra mano VMI atstovė ir kuri teikė bendrovės deklaracijas ir kuriai atstovavimo teisės VMI suteiktos nuo 2022 m. liepos 26 d. ir kt.) bei nepašalinus abejonių, negalima daryti neabejotinos išvados dėl S. B. kaltės už deklaracijų nepateikimą laiku.
Be to, nors, nagrinėjamu atveju, nebuvo keliamas klausimas dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos S. B. atžvilgiu pateikto kaltinimo priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, tačiau pastebėtina, jog tai institucijos neatleidžia nuo pareigos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimą suformuluoti aiškiai, suprantamai tam, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinotų, kuo jis kaltinamas, kad galėtų nuo jo gintis, o teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta, nes administracinio nusižengimo protokole suformuotame kaltinime nurodyta, kad bendrovės vadovė, būdama atsakinga už juridinio asmens veiklos organizavimą, neužtikrino, kad mokesčių deklaracijos būtų pateiktos laiku. Institucijos atsiliepime taip pat kalbama apie vadovo pareigą užtikrinti, kad mokesčių deklaracijos būtų pateiktos laiku, kad tai ne pirmas atvejis, kai vėluojamos teikti mokesčių deklaracijos, tačiau nėra nurodyta, kad šiuo konkrečiu atveju vadovas buvo tas subjektas, kuris privalėjo mokesčių administratoriui pats teikti mokesčių deklaracijas, nes, pavyzdžiui, tokia prievolė nebuvo deleguota kitam asmeniui (buhalteriui) ar sutartimi apskaitą tvarkančiai įmonei, atsižvelgiant į sutarties turinį. Skundžiamame nutarime, kaip ir protokole padaryta išvada, kad bendrovės vadovė, būdama atsakinga už juridinio asmens veiklos organizavimą, neužtikrino, kad laiku būtų pateiktos kaltinime nurodytos deklaracijos. Taigi visa tai kas aptarta sudaro prielaidą manyti, kad šioje byloje vadovė kaltinama netinkamu vykdymu savo pareigos, numatytos Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje, tinkamai organizuoti finansinę apskaitą. O atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį kyla už konkrečius veiksmus ir konkrečiam subjektui , t. y. asmeniui privalančiam teikti mokesčių deklaracijas, kuris atsako už mokesčių deklaracijų nepateikimą ar pavėluotą pateikimą. Tuo tarpu, bendrovės vadovo atsakomybė už netinkamą apskaitos organizavimą gali būti vertinama ne pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, o pagal 205 straipsnio 1 dalį, kuris užtraukia atsakomybę asmeniui už finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Šių kaltinimo trūkumų teisme taip pat nėra galimybės pašalinti, nes nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu nebuvo užtikrintas tinkamas mokesčių deklaracijų pateikimas laiku, kai ši pareiga pagal sutartį deleguota apskaitos paslaugas teikiančiam subjektui.
Atsiliepime nurodyta, kad skundžiamas nutarimas automatiškai suformuotas sistemos. Teismas pažymi, kad automatinės sistemos suformuotas procesinio sprendimo variantas neatleidžia institucijos pareigūno, kuris (o ne automatinė sistema) nurodytas nutarime, kaip asmuo surašęs atitinkamus procesinius sprendimus, patikrinti automatiniu būdu surinktos informacijos, t. y. atlikti tyrimą. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo įvertinęs aplinkybes formaliai, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad fizinis asmuo atsako pagal administracinių nusižengimų kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, todėl visiškai nesuprantamas institucijos paaiškinimas, kad bendrovės vadovas turi atsakyti net ir nesant jo kaltės, nes jis gali išieškoti paskirtą baudą iš kalto asmens. Visa tai rodo, kad tyrimas buvo formalus, o administracinio nusižengimo protokolas ir skundžiamas nutarimas suformuoti automatiškai sistemos, t. y. institucijos įgaliotam atstovui iš esmės neatlikus tyrimo, o pasitikint sistemos įkeltais duomenimis.
Teismas, nustatytus trūkumus, t. y. tai, kad skundžiamas nutarimas priimtas neištyrus visų aptariamo įvykio reikšmingų aplinkybių ir tuo pačiu nepašalinus abejonių dėl privalančio teikti deklaracijas asmens, kuriam kyla atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį; kad iš S. B. pareikšto kaltinimo nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais/neveikimu ji galėjo padaryti jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, — vertina kaip esminius, pažeidžiančius asmens teisę į teisingą procesą bei apribojančius S. B. teisę gintis. Toks institucijos nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kartu teismas institucijai primena pareigą tinkamai motyvuoti priimamus nutarimus (ANK 618 straipsnio 2 dalis), nes tik taip tinkamai užtikrinamos asmens teisė į gynybą. ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime taip pat turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Tik ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantis ne teismo tvarka bylą nagrinėjančios institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kartu tik tokius reikalavimus atitinkantis institucijos nutarimas sudaro prielaidas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, tinkamai įgyvendinti ANK 641 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,4 ir 6 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
patenkinti S. B. skundą iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės G. J. 2024 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. VMI-01-ANR_N-298-2024 ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.