- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-15
- Bylos Nr.
- eII-122-1170/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01452-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Advokatai
- Nerijus Stukas
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai S. B., jo įgaliotam atstovui advokatui Nerijui Stukui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančios ir faktiškai gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto R. S. 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-3571-2022 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto R. S. 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR_N-3571-2022 (toliau – ir Nutarimas) S. B. buvo pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent – 2022 m. lapkričio 14 d., 06.15 val. nustatyta, kad S. B., būdama UAB „Duomenys neskelbtini“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadove, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) būtų pateikta Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313) už 2022 m. rugsėjo mėnesį, kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2022 m. spalio 17 d. Deklaracija pateikta pavėluotai, t. y. 2022 m. lapkričio 7 d. Tuo, vadovė S. B., būdama atsakingas už UAB „Duomenys neskelbtini“ veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (toliau – ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas) 24 straipsnio 2 dalies nuostatas (b. l. 12-14).
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta S. B. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo skundžiamą Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti, o taip pat pripažinti proceso išlaidomis jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų atlyginimą priteisti jos naudai. S. B. teigimu, UAB „Duomenys neskelbtini“ yra sudariusi apskaitos paslaugų sutartį su UAB „Duomenys neskelbtini“. Pagal sutartį, būtent apskaitos paslaugų teikėja UAB „Duomenys neskelbtini“ yra atsakinga už buhalterinę apskaitą, tame tarpe ir deklaracijų pateikimą. UAB „Duomenys neskelbtini“ darbuotojai nepakankamai atidžiai atliko sutartyje nustatytas pareigas, todėl jos teigimu, dėl nusižengimo yra kalta ne bendrovės vadovė, o apskaitos paslaugas teikusios įmonės darbuotojas. S. B., vertindama ANK 187 straipsnio 2 dalyje bei 567 straipsnio 2 dalyje pateiktą teisinį reguliavimą, nurodė, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn dėl minėtų administracinių nusižengimų padarymo, būtina asmens veiksmuose nustatyti kaltę, kurią privalo įrodyti administracinio nusižengimo tyrimą pradėję subjektai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi įrodinėti, kad nepadarė administracinio nusižengimo. S. B. teigimu, šioje byloje nėra jokių jos kaltės objektyvių įrodymų. Be to, anot S. B., ji nėra tinkamas ANK 187 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas, kadangi administracinė nuobauda pagal minėtą straipsnį gali būti skiriama asmeniui, kuris privalo ANK 187 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis pateikti VMI, o jos vadovaujama įmonė tokias funkcijas pavedė apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei. Šios funkcijos buvo nustatytos apskaitos paslaugų sutartyje ir paslaugos teikėjas už jas atsako. Nagrinėjamu atveju, UAB „Duomenys neskelbtini“ kaltę pripažįsta ir sutinka prisiimti atsakomybe. Be visų anksčiau aptartų argumentų S. B. atkreipė dėmesį ir į tai, kad skundžiamas Nutarimas yra šabloniškas, priimtas neįsigilinus į konkrečią situaciją bei vengiant išsamesnio jos ištyrimo. Tai tik parodo, Nutarimą priėmusio pareigūno norą, kaip įmanoma greičiau skirti baudą ir neįsigilinimą į konkrečią situaciją. Būtent tokie Nutarimą priėmusio pareigūno veiksmai ir sukėlė bei gali sukelti neigiamus padarinius jai ateityje už šio nubaudimo specifiką, bei finansinę naštą skiriant 295,00 Eur baudą (390,00 Eur yra maksimali bauda). Jei Institucijos vyriausias specialistas R. S., prieš skirdamas administracinę nuobaud,ą būtų bent pabandęs pasidomėti, kodėl laiku nėra pateikta deklaracija ir kas privalėjo ją pateikti, jam būtų paaiškinta, pačios vadovės ir įmonės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės, kad dėl to kalta apskaitą tvarkančios įmonės darbuotoja, nes ji privalėjo deklaracijas pateikti laiku. Institucija administracinę atsakomybę taikė išimtinai dėl GPM313 deklaracijos nepateikimo iki 2022 m. spalio 17 d., vadovavosi tik objektyviuoju požymiu, t. y. vėlavimu, o visiškai nevertino ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltas dėl šio nusižengimo padarymo. Nagrinėjamos bylos kontekste yra svarbu tai, jog įprastai dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, be kita ko, buhalterinės atskaitomybės, deklaracijų pateikimo ir pan., pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius yra atsakingi: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris), kai ūkio subjektas turi atskirą buhalterinės apskaitos tarnybą; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris), kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Įmonės vadovas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, o taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Šiuo atveju S. B., organizavusi buhalterinės apskaitos tvarkymą įmonėje, nėra tinkamas šio nusižengimo subjektas, o neorganizavimas ar netinkamas organizavimas buhalterinės apskaitos jai neinkriminuotas (b. l. 2-4).
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą į S. B. skundą, kuriame prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad Institucija nesutinka su S. B. teiginiu, jog ji negali būti atsakinga už nusižengimą, nes nėra tinkamas subjektas. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – ir Finansinės apskaitos įstatymas) 13 straipsnyje numatyta, kad subjekto apskaitos tvarkymą organizuoja subjekto vadovas. Vadovas parenka apskaitą tvarkantį asmenį, užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų teisingai ir laiku pateikta teisinga, tiksli informacija apie ūkines operacijas, nustato vidaus kontrolės priemones ir užtikrina jų taikymą, taip pat organizuoja kitus straipsnyje nurodytus veiksmus. S. B. 2022 m. spalio 3 d. jau buvo skirtas įspėjimas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdama UAB „Duomenys neskelbtini“ vadove, neužtikrino, kad teisės aktų nustatytą tvarka ir terminais VMI būtų pateikta pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600) už 2022 m. rugpjūčio mėnesį, bet tuo metu VMI jokių skundų/paaiškinimų nebuvo gavusi. Tarp S. B. ir UAB „Duomenys neskelbtini“ 2022 m. birželio 30 d. sudarytos apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 6.3. papunktyje numatyta, kad „vykdytojas privalo kompensuoti užsakovo sumokėtas baudas už pavėluotai pristatytas ataskaitas, jeigu jų pristatymas vėluoja dėl vykdytojo kaltės“. Iš tokios nuostatos galima suprasti, kad S. B., gavusi nuobaudą dėl netinkamos apskaitos vedimo, galės reikalauti apskaitą vykdančios įmonės atlyginti susidariusius nuostolius dėl padarytos klaidos, jeigu tokia buvo. Pati S. B. skundo 7 pastraipoje teigia, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ kaltę pripažįsta ir sutinka prisiimti atsakomybę, taigi ji galės reikalauti atlyginti patirtą žalą. Institucija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo cituoja teismų praktiką, kuri rėmėsi dar ankstesne Finansinės apskaitos įstatymo redakcija (anksčiau vadintas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu), kurioje apibrėžtos nuostatos skiriasi nuo dabartinės redakcijos. S. B. taip pat teigia, kad jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymio – kaltės. Institucija su šiuo teiginiu taip pat nesutinka. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl pats straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų atlikimas, o šiuo atveju, pavėluotas deklaracijų pateikimas ar nepateikimas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais užtraukia administracinę atsakomybę ir turėtų būti vertinamas kaip asmens kaltę patvirtinantis kriterijus. Be visų anksčiau aptartų argumentų Institucija atkreipė dėmesį ir į tai, kad šioje administracinio nusižengimo byloje administracinio nusižengimo protokolas buvo tinkamai įteiktas, S. B. turėjo teisę reikalauti žodinio nagrinėjimo arba pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau šia teise nepasinaudojo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktos S. B. įgaliotas atstovas advokatas N. Stukas parodė, kad Institucijos Nutarime nurodyta, kad S. B. nubausta administracine tvarka pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Minėta teisės norma kalba apie ataskaitų, deklaracijų ir kitų mokesčių administratoriaus funkcijų įgyvendinimui reikalingų dokumentų ir kitų duomenų pateikimo tvarką, tvarkos pažeidimus, tačiau nenurodo asmens, kuris turėtų tokius duomenis pateikti. Nutarime taip pat yra nuoroda į gyventojų pajamų mokesčio 24 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodoma pareiga iki kito mėnesio 15 d. pateikti mėnesinę pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaraciją. Dėl deklaracijos pateikimo termino ginčas nekyla, šiuo atveju ginčas kyla dėl to, kas turėjo tai padaryti. Reikėtų remtis Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsniu, kuriame nustatyta, kad subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą, viena iš jo nurodytų pareigų – parinkti apskaitą tvarkantį asmenį. Finansinės apskaitos įstatymo 14 straipsnyje nurodyta, kad apskaitą tvarkantys asmenys tvarko subjekto apskaitą, todėl šiuo atveju pateikti deklaraciją turėjo ne S. B., kaip juridinio asmens vadovė, o vadovės paskirtas buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo. Byloje pateikta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis, iš kurios matyti, kad buvo paskirtas asmuo atlikti šias funkcijas, tačiau, to nepadarė. Minėta įmonė savo kaltės dėl neįvykdytos pareigos neneigia. Advokatas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Nutarime nurodyta, jog S. B. neužtikrino teisės aktų tvarka ir terminais nustatyto deklaracijų pateikimo, tačiau tai neatitinka tikrovės, kadangi pastaroji tai užtikrino sudariusi sutartį su apskaitą atliekančią įmone. Deklaracija turėjo būti pateikta iki spalio 17 d. Tuo tarpu lapkričio 7 d., kuomet buvo surašytas Nutarimas, deklaracija jau buvo pateikta, pavėluota 20 d. Per šį laiką, Institucija nespėjo išnagrinėti administracinio nusižengimo bylos ir surašyti protokolo. Advokato teigimu, negalima kalbėti apie šio pavėlavimo pavojingumą, deklaracija buvo pateikta dar iki atsakomybės pritaikymo. Duomenų apie tai, kad buvo sukelti nepatogumai nėra. Šiuo atveju, administracinė teisena nutrauktina remiantis tuo, kad nėra nustatytas pavojingumas, kuris leistų konstatuoti administracinio nusižengimo padarymą. Iki atsakomybės taikymo deklaracija jau buvo pateikta, Institucija neteikė duomenų apie tai, kodėl pavėluotas deklaracijos pateikimas sukėlė pasekmes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinę atsakomybę nustatantis teisės aktas nurodytas neteisingai, matyti, kad Nutarime nurodyti S. B. veiksmai, kad ji neužtikrino deklaracijos pateikimo, tačiau nebuvo tirta ar nagrinėta, ar egzistuoja už apskaitą atsakingas asmuo, ar jam paskirtos pareigos, nebuvo ištirtos aplinkybės. Advokatė prašė teismo negrąžinti Institucijai bylos nagrinėti iš naujo, o administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Taip pat prašė teismo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, net ir tuo atveju, jeigu būtų panaikintas Nutarimas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo, nes tokiu atveju S. B. atžvilgiu administracinė teisena būtų pasibaigusi. Administracinę atsakomybę taikyti pagrindo nėra, S. B. gindama savo teises patyrė išlaidas, jos turėtų būti priteisiamos. Jeigu Nutarimas būtų surašytas kitų asmenų atžvilgiu, pastaroji procese nedalyvautų ir neturėtų galimybės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Advokatas taip pat papildė, kad S. B. buvo bausta už analogišką nusižengimą anksčiau, tačiau to neskundė, atsižvelgiant į pasekmes, jos buvo švelnios, kadangi buvo gautas įspėjimas. Be to, advokato teigimu, atsakomybė numatyta ir buvo pritaikyta pagal straipsnį, kuris numato atsakomybę už ataskaitų deklaracijų nepateikimą, tačiau vadovo pareiga parinkti apskaitą tvarkantį asmenį, tą vadovas ir įvykdė, o apskaitą tvarkančios įmonės pareiga buvo teikti deklaracijas ir ta įmonė pateikė jas ne laiku, pavėluotai. Įmonės vadovas deklaracijų neteikia, tokios kompetencijos tai daryti neturi, tinkamai vykdė savo pareigas pasirinkdamas kitą asmenį. Institucija skyrusi šią nuobaudą aplinkybių netyrė, jei pasižiūrėti nutarimą, tai atsakomybėn patrauktas asmuo užtikrino, kad būtų pateikta deklaracija, tačiau kokiais veiksmais tai turėjo padaryti nenurodyta, nes vadovas pasirašė sutartį su įmonę, kuri tvarko buhalteriją, tačiau kaip jam dar reiktų pateikti, jis negali stovėti ir tikrinti asmenų ar jie tinkamai atlieka savo pareigas. Juo labiau kai pats vadovas tokių žinių neturi, todėl tam tokių galimybių nėra. Akcentuoja, kad prašo bylą S. B. atžvilgiu nutraukti, nes jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Galbūt VMI aiškinsis, koks asmuo konkrečiai laiku nepateikė deklaracijos, koks asmuo buvo paskirtas, galbūt spręs jo atsakomybės klausimą, tačiau tai nėra šios bylos dalykas. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi S. B. atžvilgiu parašo nutarimą panaikinti ir bet kokiu atveju nesant jos atsakomybės administracinių nusižengimų teisenoje, turėtų būti išspręstas klausimas dėl nepagrįstai patraukto asmens administracinėn atsakomybėn atstovo išlaidų atlyginimo, to neperkeliant į kažkokį kitą administracinį procesą. Jei VMI imtųsi priemonių prieš buhalterinės apskaitos paslaugų įmonės darbuotojus.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta S. B. parodė, kad kadangi įmonė UAB „Duomenys neskelbtini“, kurios ji yra direktorė, ne pati atlieka buhalterinę veiklą, o samdo paslaugas iš išorės, samdo buhalterių įmonę, tai gavo paskirtą nuobaudą, kad laiku nebuvo pristatyti dokumentai. Jie buvo pristatyti vėliau, bet ne laiku. Gavo juos ji, kaip įmonės vadovė. Kadangi ji, kaip įmonės vadovė, yra sudariusi apskaitos sutartį su buhalterinių paslaugų įmone, tai yra tos įmonės įsipareigojimai pateikti laiku visas ataskaitas, reikalingus duomenis, ji jų veiklos nekontroliuoja, tai jų atsakomybė. Todėl jos teigimu yra neteisinga, kad bauda paskirta jai. Jie teikia visą dokumentaciją, sąskaitas, o įmonė tvarko ir teikia ataskaitas. Deklaracijos teikiamos elektroniniu būdu, teikia jas įmonė, tvarkanti jų apskaitą. Ji turi prisijungimą prie VMI, bet kadangi yra suteikusi įgaliojimus įmonei, tai ji pati to nedaro, neteikia, nežino net datų, kada, kas turi būti pateikta, taip dirba jau daug metų, viskas būna padaryta laiku, iš jų pusės pateikiami dokumentai, o jie juos teikia VMI. Buvo įspėjimas gautas, kad ne laiku pateikta deklaracija, įspėjimas buvo perduotas įmonei, kuri atsakinga už jų buhalteriją. Tai buvo žodinis pokalbis, sureagavo, bet įvyko taip, kad pavėlavo vėl pateikti. Įmonės vadovė pripažįsta, kad tai jų kaltė, dėl kokių priežasčių jie nepateikė, negali pasakyti, bet įmonė pripažįsta savo kaltę, tai jų padarytas neapsižiūrėjimas. Nebuvo iš VMI pusės jokios informacijos gauta. Savarankiškai paaiškinimų neteikė VMI. Neturi informacijos, kad VMI būtų susisiekusi su buhalteriją tvarkančia įmone.
Apskaitos paslaugų teikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2022 m. birželio 30 d. tarp šalių: UAB „Duomenys neskelbtini“ ir UAB „Duomenys neskelbtini“ buvo sudaryta apskaitos paslaugų teikimo sutartis. UAB „Duomenys neskelbtini“ šia sutartimi paveda, o UAB „Duomenys neskelbtini“ įsipareigoja pagal pastarosios pateiktus pirminius dokumentus vesti jos buhalterinę apskaitą, nuo 2022 m. birželio 1 d. sudaryti UAB „Duomenys neskelbtini“ finansinę atskaitomybę, atstovauti ją mokesčių administratoriaus institucijose ir Valstybinėje socialinio fondo draudimo valdyboje, paslaugų teikimo laikotarpiu teikti konsultacijas apskaitos ir mokesčių klausimais. Aptariamos sutarties 6.3. papunktyje numatyta, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ privalo kompensuoti UAB „Duomenys neskelbtini“ sumokėtas baudas už pavėluotai pristatytas ataskaitas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo įvertinęs aplinkybes formaliai, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.
Iš skundžiamo Nutarimo bei Vilniaus miesto apylinkės teisme gauto administracinėn atsakomybėn patrauktos S. B. skundo matyti, kad skundžiamu Nutarimu ši buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad ji, būdama UAB „Duomenys neskelbtini“ vadove, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Mėnesinė pajamų deklaracija (forma GPM313) už 2022 m. rugsėjo mėnesį, kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2022 m. spalio 17 d. Antai, tokiais savo veiksmais S. B., būdama UAB „Duomenys neskelbtini“ vadove ir būdama atsakinga už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Teismas, administracinėn atsakomybėn patrauktos S. B. skundo, taip pat jos pačios ir jos įgalioto atstovo teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų kontekste įvertinęs skundžiamą procesinį sprendimą ir jo medžiagą, kurią sudarė išimtinai minėtas Nutarimas bei ankstesnis dėl analogiško administracinio nusižengimo padarymo S. B. atžvilgiu priimtas procesinis sprendimas, konstatuoja, kad nėra aišku remiantis kokiais duomenimis 2022 m. lapkričio 14 d. buvo nustatyta, kad S. B. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą ir kokie procesiniai veiksmai, sąlygojantys šio administracinio nusižengimo ištyrimą, Institucijos buvo atlikti. Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, tiek teismo posėdžio metu išsakytuose paaiškinimuose administracinė atsakomybėn patraukta S. B. akcentavo, kad už buhalterinės apskaitos tvarkymą, įskaitant ir privalomų mokestinių deklaracijų teikimą mokesčių administratoriui, jos vadovaujamoje įmonėje yra atsakinga UAB „Duomenys neskelbtini“, su kuria buvo sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis. Ši sutartis kartu su skundu dėl Institucijos Nutarimo buvo pateikta Vilniaus miesto apylinkės teismui. S. B. teigimu, ji jokių veiksmų, susijusių su tiesioginiu deklaracijų pateikimu VMI neatlieka – į įmonės „Mano VMI“ paskyrą nesijungia, kadangi visą tai atlieka jos minėta bei pasamdyta įmonė „Duomenys neskelbtini“. Pabrėžtina, jog nei iš skundžiamo Nutarimo, nei iš Vilniaus miesto apylinkės teisme gauto Institucijos atsiliepimo nėra aišku ar Institucija ėmėsi kokių nors veiksmų nustatyti koks subjektas mokesčių administratoriui teikė mokestines deklaracijas, įskaitant ir skundžiamame Nutarime nurodytą, taip pat kas buvo atsakingas už šių deklaracijų pateikimą ir kuo pasižymėjo jo atsakomybė. Kaip matyti iš skundžiamo Institucijos Nutarimo, taip pat administracinio nusižengimo tyrimo medžiagos, tiek pati administracinėn atsakomybėn patraukta S. B., tiek kiti, galimai su tiriamu administraciniu nusižengimu susiję asmenys nebuvo apklausti, taip pat nebuvo gauti jų paaiškinimai. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų nematyti, kad būtų bandoma susisiekti su galimai padaryto administracinio nusižengimo inkriminavimui svarbias aplinkybes žinančiais asmenimis bei gauti tyrimui reikšmingus duomenis. Juo labiau, nėra aišku remiantis kokiais VMI sistemose esančiais duomenimis S. B. veiksmuose buvo konstatuoti jai inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, įskaitant ir kaltės požymį.
Teismui, įvertinus anksčiau aptartus duomenis, juos sugretinus su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo turiniu ir jo lydimąja medžiaga, pripažintina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje atliktas tyrimas buvo formalus.
Nors bylos nagrinėjimo teisme metu administracinėn atsakomybėn patrauktos S. B. įgaliotas atstovas pabrėžė, kad nėra tikslinga bylos grąžinti skundžiamą sprendimą priėmusiai Institucijai, tačiau teismas su šiais advokato teiginiais negali sutikti. Pabrėžtina, jog pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nagrinėjamu atveju išvada, kad yra padarytas administracinis nusižengimas, padaryta skubotai ir neatlikus papildomo tyrimo. Visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų bylos duomenų tyrimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, teismas sprendžia, jog skundžiamas Nutarimas, kuris buvo priimtas neištyrus visų aptariamo įvykio reikšmingų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Teismas nepasisako dėl byloje surinktų duomenų vertinimo, kadangi visos reikšmingos bylos aplinkybės, taip pat ir skundo argumentai, turės būti įvertinti tiriant ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo.
Dėl proceso išlaidų
Byloje buvo pateiktas prašymas S. B. naudai priteisti patirtas 500,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro: skundo dėl Nutarimo parengimas, 400,00 Eur vertės, bei atstovavimas 2023 m. sausio 23 d. posėdyje, 100,00 Eur vertės.
ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK nuostatos). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažinta, kad BPK 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, ir kad šis straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. ANK 666 straipsnio 2 dalyje (2022 04 12 įstatymu Nr. XIV-1012) buvo įtvirtinta nuostata, jog atvejais, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK.
Atsižvelgiant į anksčiau aptartą konstitucinę jurisprudenciją, teismas galėtų spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias S. B. patyrė dėl advokato pagalbos administracinio nusižengimo byloje, tik tuo atveju, jei teisena S. B. atžvilgiu būtų nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, tačiau šiuo konkrečiu atveju administracinio nusižengimo byla grąžinama Institucijai, o ne nutraukiama, todėl teismas, vadovaudamasis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, neturi pagrindo priteisti S. B. jos patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, todėl toks prašymas paliktas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,4 ir 6 dalimis,
nutaria:
patenkinti S. B. skundą iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto R. S. 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. VMI-01-ANR_N-3-2022 ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
S. B. prašymą dėl išlaidų apmokant atstovo paslaugas priteisimo palikti nenagrinėtą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.