Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2015-12-29 · Byla Nr. A2.6.-2497-334/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-12-29
Bylos Nr.
A2.6.-2497-334/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Pažeidėjas
D. T.
Nukentėjusysis
R. Z.
Advokatai
Irmantas Tumas
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2497-334/2015Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02089-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.2.; 2.7.4.4; 2.7.4.5; 2.14.3. (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gruodžio 29 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismas,pirmininkaujant teisėjai Danutei Švitinienei,sekretoriaujant Vaidai Grigienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai D. T.,jos atstovui advokatui Irmantui Tumui,nukentėjusiajam R. Z.,

išnagrinėjo D. T., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, aukštojo išsilavinimo, našlės, turinčios II gr. invalidumą, administracine tvarka baustos, neteistos, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. 2015-07-23 apie 13.31 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, vairuodama automobilį Peugeot 206, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo iš kairiojo šono, kliudė kitą kieme stovintį automobilį MAZDA PREMACY, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešusi policijai, kaip to reikalauja KET. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Nustatytas 0,55 prom. girtumas. Nepateikė vairuotojo pažymėjimo, registracijos liudijimo, draudimo poliso, techninio apžiūros talono. Tokiais savo veiksmais D. T. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 222 p., 16 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 8 d.

D. T. kaltės nepripažino ir parodė, kad kieme eismas intensyvus, kadangi į pirmame namo aukšte esančias parduotuves prekės vežamos per kiemą, kieme savo automobilius palieka parduotuvių darbuotojai ir namo gyventojai. Važiavo kiemu, dešinėje automobilio pusėje buvo laisva, o kairė įvažiavimo pusė užstatyta automobiliais. Nukentėjusiojo automobilis „Mazda“ gal buvo pastatytas kiek per toli nuo bortelio. Gal tuo metu žiūrėjo per galinio vaizdo veidrodėlį, nes iš paskos važiuojantis automobilis pradėjo mirksėti šviesomis ir signalizuoti garsiniu signalu. Žvilgtelėjo į galinio matymo veidrodėlį ir staigiai stabdė savo automobilį. Truputį susisuko vaizdas ir pajuto, kad truputį liečia stovintį automobilį. Juto, kad kliudė kitą automobilį. Kadangi labai staigiai stabdė automobilį, galvą trenkė į vairą ir apsvaigo, tiesiog prarado sąmonę, tačiau jautė, kad iš paskos važiuojantys automobiliai signalizuoja garsiniu signalu. Norėjo išlipti iš automobilio, tačiau ją ragino, kad patrauktų automobilį, nes veža prekes. Uždarė automobilio dureles, niekur nebėgo, patraukė automobilį į laisvą vietą, grįžo prie automobilio, kurį kliudė, apžiūrėjo jį, kliudyto automobilio savininko nebuvo. Žinojo, kad kliudytas automobilis priklauso kitoje laiptinėje gyvenančiam kaimynui. Kaimyno vardo, pavardės nežinojo. Automobilio šonas buvo lyg nubrauktas su kreida. Nufotografavo tą automobilį ir turi nuotraukas, kad ten nieko ypatingo nepadaryta. Sunku atpažinti, ar apgadinimai padaryti įvykio metu, ar iš anksčiau. Gal ir įvykio metu, nes ir jos automobilyje buvo toks pat įbrėžimas. Automobilis, kurį kliudė buvo tranzitiniais „raudonais“ numeriais, suprato, kad pardavimui. Todėl yra tikslas gauti kuo didesnį draudimą ir tą automobilį parduoti ir ją apkaltinti. Policijos nekvietė, nes buvo labai bloga, svaigo galva, todėl nuėjo į namus, kad greičiau išgertų vaistų. Kadangi namai tušti, nuėjo pas toje pačioje laiptinėje gyvenančią kaimynę V. Š.. Kaimynei papasakojo, kad kieme kliudė automobilį. Kaimynė liepė gultis, pailsėti, davė kažkokių lašiukų. Išgėrė labai stiprius raminamuosius vaistus, kuriuos turėjo. Tą dieną kliudyto automobilio savininko nesusirado, nes skaudėjo, sukosi galva, kaimynė niekur neišleido. Buvo šokas, net neatsimena, kaip viskas vyko, todėl negali atsakyti, kodėl nekvietė policijos ir greitosios pagalbos. Skambino gydytojai, klausė, ką daryti. Gydytoja nurodė gerti vaistus nuo skausmo, raminamuosius, lašiukus. Greitosios pagalbos tą dieną nekvietė. Svarbiau buvo žiūrėti savo sveikatą, o ne tą automobilį. Vėliau sakė, kad į namus buvo atėję policijos pareigūnai, tačiau tuo metu buvo pas kaimynę. Kai grįžo į namus, kaimynė kas dvi valandas ateidavo pasižiūrėti, kaip jaučiasi. Jautėsi blogai, nes stabdydama automobilį, smilkiniu trenkėsi į vairą. Išsimiegojo ir kitą dieną kieme neberado savo automobilio, vėl išgėrė raminamųjų lašiukų, kurie pagaminti spiritiniu pagrindu. Ant buteliuko buvo parašyta, kad reikia gerti 30 lašiukų. Lašiukus gėrė iš karto po įvykio ir kitą dieną. Alkoholio negėrė. Gražiuoju su nukentėjusiuoju nesusitarė, nes grįžusi prie automobilio, nieko nerado. Skambino telefonu Nr. 112, sujungė su policija, klausė, kur yra automobilis, nuėjo į policiją ieškoti automobilio. Gėrė tik raminamuosius lašiukus, pagamintus spiritiniu pagrindu. 0,55 prom. girtumas nustatytas 2015-07-24. Mano, kad alkotesterio parodymai suklastoti, buvo 0,055, o vėliau nulis buvo išbrauktas. Nežino, ar nuo lašiukų, kuriuos vartojo, galėjo būti nustatytas 0,55 prom. girtumas. Policijoje nieko nerašė, tik pasirašė. Iš policijos gavo leidimą, susimokėjus už automobilio saugojimą, atsiimti automobilį. Automobilį atsiėmė. Automobiliui nulenktas veidrodėlis, nudaužta lemputė ir nubraukimai ant kairės pusės sparno. Greitąją pagalbą išsikvietė po savaitės, kitos, nes nebuvo jokio pagerėjimo. Automobilį vairuoja 40 metų, per tą laiką net tvoros neužkliudė. Kai nukentėjusįjį sutiko prieš pirmą posėdį, jis pasakė, kad galvojo, jog jo automobilį kliudė kitas vairuotojas, ieškojo jauno vaikino. Nukentėjusysis galėjo ją susirasti. Šaukime ne jos parašas. 2015-07-23 policijos komisariate nebuvo. Į policijos komisariatą nuvyko 2015-07-24.

Nukentėjusysis R. Z. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamos D. T. iki įvykio nepažinojo. Tikslios datos neprisimena, galėjo būti liepos 23 d., kaip nurodyta protokole, apie 12.30 val. savo automobilį „Mazda“, tranzitiniu numeriu (duomenys neskelbtini), paliko gyvenamojo namo kieme. Grįžo maždaug po valandos. Labai stipriai lijo lietus. Norėjo važiuoti automobiliu, tačiau pamatė, kad nubrauktas visas automobilio šonas. Paėjo iki kiemo galo ir rado stovėjimo aikštelėje automobilį „Peugeot 206“. Pagal visus požymius, t.y. buvo nubrauktas automobilio „Peugeot 206“ šonas, stipriai atlenktos durelės, nusprendė, kad šitas automobilis apgadino jo automobilį. Grįžo prie savo laiptinės, susitiko kaimyną, paklausė, gal jam žinoma, kam priklauso automobilis „Peugeot 206“. Jis nežinojo. Išėjo į kiemą, susitiko dar vieną kaimyną iš savo laiptinės. Jis taip pat nežinojo, kam priklauso automobilis „Peugeot 206“. Apie 13.20 val. iškvietė policiją. Policija atvažiavo 13.30 val. Visą tą laiką stovėjo kieme, laukė, gal kas pasirodys prie automobilio „Peugeot 206“. Policijai parodė savo automobilį, pasakė, kad kiemo gale stovi automobilis „Peugeot 206“, kuris galimai apgadino jo automobilį. Pareigūnai atliko automobilių pažeidimų matavimus, nuotraukas. Policijos pareigūnams parašė paaiškinimą. Pareigūnai duomenų bazėje ieškojo, kam priklauso prieš automobilį „Mazda“ stovėjęs ir taip pat apgadintas automobilis „Opel Astra“ ir automobilis „Peugeot 206“. Pareigūnai nustatė, kad automobilis „Opel Astra“ priklauso tame pačiame name gyvenančiam senyvo amžiaus žmogui, nuėjo pas jį. „Opel Astra“ savininkas pasakė, kad jokių pretenzijų neturi. Po to pareigūnai nustatė, kad automobilis „Peugeot 206“ priklauso D. T., pagal duomenų bazę nustatė adresą. Vienas pareigūnas nuėjo į D. T. namus, tačiau, kaip suprato, nieko nerado. Pareigūnai išrašė pažymą, kurią pristatė į draudimą. Automobilis „Peugeot 206“ gal po dviejų valandų buvo išvežtas į saugojimo aikštelę. Nubrauktas automobilio „Mazda“ kairės pusės priekinis sparnas, priekinės vairuotojo durelės, galinės durelės, galinė arka ir galinis sparnas. Galines dureles reikia keisti, nes jos atlaužtos. Automobilio „Peugeot 206“ apgadinimus matė. Buvo apgadintas automobilio „Peugeot 206“ priekinis sparnas, nukritęs kairės pusės veidrodėlis, stipriai apgadintos, atlaužtos vairuotojo durelės. Tikriausiai kliudė prasilenkiant. Toje vietoje gyvena 3 metus. Per 3 metus kieme nebuvo nei vieno eismo įvykio. Judėjimas kieme vyksta, nes į pirmame aukšte esančias parduotuves nuolat pristatomos prekės. Jam padaryta 649 eurų žala. Žala neatlyginta. Draudimas laukia bylos nagrinėjimo pabaigos.

Liudytojas L. B. parodė, kad yra Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro vyriausiasis patrulis. Administracinėn atsakomybėn traukiamą D. T. atsimena dėl įvykio. Dirbo su kolege D. Š.. 2015-07-23 apie 13.30 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme apgadintas automobilis, vairuotojas iš įvykio vietos pasišalinęs. Nuvykę rado du apgadintus automobilius ir automobilio „Mazda“ savininką R. Z.. Nukentėjusysis nurodė, kad galimai jo automobilį apgadinęs automobilis yra pastatytas aikštelėje. Apžiūrėjo automobilį, automobilių apgadinimų požymiai akivaizdžiai sutapo. Buvo apgadintas visas automobilio „Peugeot 206“ šonas. Automobilis „Peugeot 206“ buvo apgadinęs du automobilius „Mazda“ ir „Opel Astra“. Automobilių apgadinimai akivaizdžiai sutapo. Buvo nulaužtas automobilio „Opel Astra“ veidrodėlis. Veidrodėlį įstatė į vietą. Automobilio „Opel Astra“ savininkas paaiškino, kad automobilis senas ir jis niekam pretenzijų nereiškia. Automobilius nufotografavo tą pačią dieną, kai buvo gautas iškvietimas. Ieškojo automobilio savininkės, buvo nuėjęs į namus, skambino į duris, tačiau durų niekas neatidarė. Automobilį išvežė į saugojimo aikštelę, nes nebuvo automobilio savininkės. R. Z. automobilis buvo pastatytas nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių. Visi automobiliai buvo tvarkingai pastatyti. Automobilis „Opel Astra“ taip pat buvo pastatytas teisingai, eismui ir pravažiavimui netrukdė, visi kiti automobiliai galėjo pravažiuoti. D. T. į policijos komisariatą atvyko tą pačią dieną po įvykio apie 18.00 val. Su D. T. negalėjo susikalbėti, ji šaukė, rėkė, rašė paaiškinimą, paaiškinime prirašė visokių istorijų, parodymai pynėsi, patikrino ir nustatė jai girtumą. Alkotesteris rodo tikslią datą ir laiką – 2015-07-23 18.18 val. D. T. nustatė girtumą ir įteikė šaukimą atvykti į komisariatą kitą dieną, t.y. 2015-07-24. D. T. atvyko kitą dieną po įvykio. Buvo surašytas protokolas. Automobilio savininkė paaiškino, kad jai važiuojant, stovėjęs automobilis jai iškišo ir apgadino jos automobilį. Kadangi nuo automobilio savininkės sklido alkoholio kvapas, nustatytas lengvas 0,55 prom. girtumas. Alkotesterio parodymų pakoreguoti, suklastoti neįmanoma, duomenys užfiksuojami automatiškai, alkotesteris pats spausdina parodymų kvitą.

Liudytoja V. Š. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą D. T. pažįsta, yra kaimynės, gyvena toje pačioje laiptinėje, ji – ketvirtame, o D. T. – trečiame aukšte. 2015-07-23 vidurdienį atėjo D. T., sakė, kad įvyko avarija: D. T. važiavo kieme ir jos automobilis susikabino su kitu automobiliu. D. T. veidas buvo raudonas, skundėsi, kad jai labai bloga, svaigsta galva. D. T. davė išgerti raminančių lašiukų. Tą dieną greitosios pagalbos nekvietė. D. T. kurį laiką pabuvo, į savo namus išėjo pavakaryje. Apgadinto automobilio savininkas nebuvo atėjęs. D. T. nebuvo išėjusi, apgadinto automobilio savininko neieškojo. Dar tą dieną buvo nuėjusi pas D. T. pasižiūrėti, kaip ji jaučiasi. Atrodo, kad D. T. buvo blaivi. Alkoholio kvapo nejuto, neuostė. D. T. davė valerijono lašiukų, kuriuos pati vartoja, valerijono lašiukai be alkoholio. D. T. išgėrė gal 20 lašiukų valerijono. Automobilio nematė, nes buto langai yra į gatvės pusę. Nežino, ar D. T. buvo nuėjusi į policiją. Nematė, ar tą dieną policijos pareigūnai ieškojo D. T.. Kitą dieną po įvykio D. T. sakė, kad eis į policiją. Po kelių dienų kvietė greitąją pagalbą, nes D. T. blogai jautėsi.

Liudytojas M. Č., parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą D. T. pažįsta, ne giminaitė, kaimynė. Paties įvykio nematė. Ėjo iš parduotuvės. Matė, kad kieme stovi D. T. automobilis „Peugeot 206“, ji sėdėjo už automobilio vairo. Paskui D. T. automobilį važiuojantys automobiliai jai signalizavo, nes negalėjo pravažiuoti. Pasižiūrėjo, kad viskas gerai. Pagalvojo, kad D. T. automobilis užgeso. Nepastebėjo, kad D. T. automobilis būtų apgadintas. Po to D. T. nuvažiavo iki laiptinės, pasistatė automobilį ir išlipo. Su ja nekalbėjo, tik pasisveikino, įėjo į laiptinę ir nuėjo į namus, o D. T. ėjo atgal į tą pusę, kur iš pradžių stovėjo jos automobilis, kaip dabar žino, į įvykio vietą. Net nekilo įtarimas, kad D. T. galėtų būti apsvaigusi, neblaivi. Ji nuėjo tiesiai, nesvirduliavo. Neatkreipė dėmesio, ar kiti kieme stovėję automobiliai buvo apgadinti. Įvykis buvo 2015-07-14 apie 12-13 val., nes ėjo į namus pietauti. Įvykį atsimena todėl, kad D. T. atėjo ir paprašė ateiti į teismą ir paliudyti, kad buvo susitikę, tada ir sužinojo apie įvykį.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. Taigi pagrindžiant atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės – tiesioginės tyčios – turinys (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014, 2AT-17-139/2015). Kartu nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad eismo įvykį sukėlusio asmens motyvas, tikslas, dėl kurių jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nėra būtinas Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nurodyto pažeidimo sudėties požymis (Panevėžio apygardos teismo 2015-11-09 nutartis Nr. ATP-655-531/2015).

Administracinėn atsakomybėn traukiamos D. T. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 3 d., 124¹ str. 8 d., įrodyta iš dalies ir jos pačios parodymais, kur ji patvirtino, kad eismo įvykio dieną važiavo (duomenys neskelbtini) namo kiemu, iš paskos važiuojantis automobilis pradėjo mirksėti šviesomis ir signalizuoti garsiniu signalu, žvilgtelėjo į galinio matymo veidrodėlį ir staigiai stabdė savo automobilį, pajuto, kad kliudė automobilį „Mazda“, nesustojo, nes iš paskos važiavusios transporto priemonės pradėjo signalizuoti, kad pasitrauktų. Patraukė savo automobilį į laisvą vietą, grįžo prie automobilio, kurį kliudė, apžiūrėjo jį, kliudyto automobilio savininko nebuvo, automobilio „Mazda“ šonas buvo nubrauktas, nei policijos, nei greitosios medicinos pagalbos nekvietė. Šie parodymai sutampa su nukentėjusiojo R. Z. parodymais, kad jo automobilis „Mazda“, buvo paliktas gyvenamojo namo kieme, esančiame prie (duomenys neskelbtini) namo. Priėjęs prie automobilio, pamatė, kad nubrauktas kairės pusės priekinis sparnas, priekinės vairuotojo durelės, galinės durelės, galinė arka ir galinis sparnas. Paėjo iki kiemo galo ir rado stovėjimo aikštelėje automobilį „Peugeot 206“. Pagal visus požymius, t.y. buvo nubrauktas automobilio „Peugeot 206“ šonas, stipriai atlenktos durelės, nusprendė, kad šitas automobilis apgadino jo automobilį. Kadangi nerado automobilio „Peugeot 206“ savininko iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai nustatė automobilio „Peugeot 206“ savininkę, tačiau jos nerado. Pažeidėjos kaltę taip pat patvirtina liudytojo L. B. parodymai, kad jis nuvykęs į eismo įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), rado du apgadintus automobilius ir automobilio „Mazda“ savininką R. Z., kuris nurodė, kad galimai jo automobilį apgadinęs automobilis yra pastatytas aikštelėje. Apžiūrėjo automobilį, automobilių apgadinimų požymiai akivaizdžiai sutapo. Buvo apgadintas visas automobilio „Peugeot 206“ šonas. Automobilis „Peugeot 206“ buvo apgadinęs du automobilius „Mazda“ ir „Opel Astra“. Ieškojo automobilio savininkės, tačiau jos namuose nerado. Automobilio „Peugeot 206“ savininkė D. T. į policijos komisariatą atvyko tą pačią dieną po įvykio apie 18.00 val. Su D. T. negalėjo susikalbėti, ji šaukė, rėkė, rašė paaiškinimą, parodymai pynėsi. Kadangi nuo automobilio savininkės sklido alkoholio kvapas, nustatytas lengvas 0,55 prom. girtumas. Liudytojos V. Š. parodymai taip pat patvirtina, jog D. T. dalyvavo tą dieną eismo įvykyje, susižalojo, apie eismo įvykį nepranešė policijai. Ši liudytoja patvirtino, kad 2015-07-23 vidurdienį į jos namus atėjo D. T., kuri sakė, kad važiavo kieme ir jos automobilis kliudė kitą automobilį. D. T. nebuvo išėjusi, apgadinto automobilio savininko neieškojo. Liudytojo M. Č. parodymai patvirtina, kad jis matė, jog kieme stovi D. T. vairuojamas automobilis „Peugeot 206“, paskui automobilį važiuojantys automobiliai signalizavo, nes negalėjo pravažiuoti. Po to D. T. nuvažiavo iki laiptinės, pasistatė automobilį ir išlipo ir nuėjo į įvykio vietą. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamos D. T., nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus patvirtina rašytinė bylos medžiaga, t.y. 2015-07-23 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R 522270 (b.l. 5); policijos pareigūnų L. B. ir D. Š. tarnybiniai pranešimai, kad 2015-07-23 apie 13.31 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), rastas apgadintas paliktas stovėti automobilis. Nuvykus minėtu adresu rastas apgadintas automobilis Mazda Premacy, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio savininkas R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad 2015-07-23 tarp 11-12 val. paliko savo automobilį tvarkingą, neapgadintą stovėti (duomenys neskelbtini) namo kieme, o apie 13. 25 val., išėjęs į lauką, pastebėjo, kad apgadintas jo automobilis, nurodė, kad automobilį galėjo apgadinti tame pačiame kieme stovintis Peugeot 206, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurio apgadinimo požymiai ir aukštis sutampa su jo automobilio pažeidimais. Apžiūrėjus Peugeot automobilį, buvo nustatyta, kad automobilio Mazda ir automobilio Peugeot apgadinimų aukštis ir pobūdis sutampa. Ieškant Peugeot automobilio vairuotojo, nuvykta į (duomenys neskelbtini) butą, kur pagal automobilio registraciją gyvena automobilio savininkas, bet durų niekas neatidarė. Po kiek laiko Peugeot automobilio savininkė, kaip vėliau paaiškėjo, D. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atvyko į policijos komisariatą, iš jos buvo paimtas paaiškinimas, vairuotoja tiksliai negalėjo paaiškinti tikslių eismo įvykio aplinkybių bei kada vartojo alkoholį. Tiriant tolimesnes įvykio aplinkybes, nustatyta kad D. T. (duomenys neskelbtini) namo kieme, vairuodama automobilį Peugeot, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo iš kairiojo šono, kliudė kitą kieme stovėjusį automobilį Mazda Premacy, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo nepranešusi policijai, kaip to reikalauja KET. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Vairuotoja nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, liudijimo poliso ir technikinės apžiūros talono, alkotesteriu Drager alcotest 7510 ARCK 0026 buvo nustatytas 0.55 prom. girtumo laipsnis. D. T. surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas. 2015-07-24 D. T. iškviesta atvykti į policiją ir patikslinti eismo įvykio aplinkybes, tačiau atvykusi nieko smulkiau paaiškinti negalėjo (b.l. 9-10); eismo įvykio vietos schema (b.l. 11-12); asmens blaivumo testas, kad 2015-07-23 18.18 val. D. T. nustatytas 0,55 prom. girtumas (b.l. 13); transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b.l. 14); transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktas (b.l. 15); leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (b.l. 16); R. Z. paaiškinimu (b.l. 18); registruotos kelių transporto priemonės duomenimis (b.l. 21); vairuotojų registro išrašu (b.l. 22); fotonuotraukomis, kur matomi automobilio „Peugeot“ kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlio apgadinimai, priekinio kairės pusės sparno apgadinimai, kairės pusės durų apgadinimai, automobilio „Mazda“ priekinių kairės pusės abiejų durelių ir sparno apgadinimai, kairės pusės galinio sparno apgadinimai, (b.l. 23-27); kitais rašytiniais dokumentais. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir logiškais, vienas kitą papildančiais aukščiau nurodytais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kurie yra neprieštaraujantys, atitinkantys rašytinę bylos medžiagą, todėl jais remiasi. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiama D. T. negalėjo nurodyti priežasties, kodėl po eismo įvykio nekvietė policijos pareigūnų ar greitosios pagalbos. Be to, po eismo įvykio, nuvykusi į policijos komisariatą D. T. nurodė iš esmės skirtingas eismo įvykio aplinkybes nei teismo posėdžio metu, t.y. kad jos vairuojamą automobilį kliudė kitas tamsios spalvos automobilis (b.l. 17). Tačiau tokie administracinėn atsakomybėn traukiamos D. T. paaiškinimai vertintini kritiškai, kaip asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės, kadangi šiuos parodymus paneigia kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Taigi išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, juos sugretinęs tarpusavyje ir įvertinęs, teismas pripažįsta, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad D. T. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir vietoje vairuodama automobilį Peugeot 206 nepasirinko saugaus atstumo iš kairiojo šono, kliudė kitą kieme stovintį automobilį MAZDA PREMACY ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešusi policijai, kaip to reikalauja KET, apgadino abi transporto priemones, jai nustatytas 0,55 prom. girtumas, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, registracijos liudijimo, draudimo poliso, techninio apžiūros talono. Ši D. T. veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 8 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtis, pažeidėjos kaltė įrodyta visiškai, todėl ji baustina.

Pažeidėjos D. T. atsakomybę lengvina tai, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus. Jos atsakomybę už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Jos atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir 124¹ str. 8 d., sunkina tai, kad teisės pažeidimai padaryti neblaivaus asmens.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjai D. T., teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę, turtinę padėtį, pažeidimo padarymo motyvus. Atsižvelgiant į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinantis aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad D. T. neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 6-7), neteista (b.l. 8), į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad, esant šioms išdėstytoms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti D. T. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir 127 str. 3 d jai skiriant administracines nuobaudas – baudas, kurių dydis artimas sankcijoje numatytam minimumui su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d. skiriant administracinę nuobaudą – baudą, artimą minimumui.

Kadangi D. T. padarė tris administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., galutinai jai skirtina nuobauda parinktina sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 27 str., 30 str., 30² str., 33 str., 130 str. 1 d., 127 str. 3 d., 124¹ str. 8 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutaria:

D. T., a.k. (duomenys neskelbtini)

- už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį paskirti 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams;

- už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirti 880 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams;

- už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį paskirti 6 Eur (šešių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, D. T. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalies, 130 straipsnio 1 dalies, 124¹ straipsnio 8 dalies pažeidimus galutinai paskirti 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones termino pradžią skaičiuoti nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti AB Swedbank į šiame banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pavedime nurodant ROIK: 15000530673 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme arba tiesiogiai Panevėžio apygardos teismui.

Teisėja Danutė Švitinienė