- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-09
- Bylos Nr.
- ATP-655-531/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02084-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. B. (toliau – Pažeidėja) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-07 nutarimo, kuriuo Pažeidėjai už ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda, už ATPK 130 str. 1 d. paskirta 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; vadovaujantis ATPK 33 str., skirta galutinė nuobauda - 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-07 nutarimu Pažeidėjai už ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda, už ATPK 130 str. 1 d. – 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; vadovaujantis ATPK 33 str. Pažeidėja galutinai nubausta 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Skundžiamu teismo nutarimu nustatyta, kad Pažeidėja 2015-07-29 apie 18.38 val. Panevėžyje, ties A.Jakšto g. x namu, vairuodama automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama A.Jakšto gatve, neatsižvelgusi į kelio dangos ir oro meteorologines sąlygas, nepaliko saugaus atstumo iš dešiniojo šono, prasilenkdama su kelkraštyje stovėjusiu automobiliu Volvo V850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį kliudė ir apgadinusi iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 219, 126 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Pažeidėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-07 nutarimo dalį dėl jos nubaudimo už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą ir bylą šioje dalyje nutraukti, taip pat panaikinti minėto nutarimo dalį dėl ATPK 33 str. 2 d. taikymo ir galutinės subendrintos nuobaudos skyrimo. Pažeidėja nesutinka su jos nubaudimu už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, ginčija įrodymų vertinimą ir mano, kad jos kaltė dėl šio pažeidimo grindžiama vien prielaidomis ir subjektyviu teismo vertinimu, bylos medžiagoje nesant pagrįstų ir neginčytinų įrodymų dėl Pažeidėjos tyčios apgadinus kitą automobilį ir pasišalinus iš įvykio vietos. Teigia, kad apie padarytą avariją ji sužinojo tik kartu su policijos pareigūnais apžiūrėjusi automobilį, ką patvirtina jos bei liudytojos G. G. parodymai. Pažymi, kad po pažeidimo padarymo Pažeidėja nesislapstė, supratusi, kad padarė pažeidimą savo kaltės neneigė, gailėjosi dėl pažeidimo. Nukentėjusiajam padaryta tik turtinė žala, kuri yra mažareikšmė, Pažeidėja yra dirbanti, taigi jokio suinteresuotumo išvengti atsakomybės ar kilusios žalos atlyginimo ji neturėjo. Pažeidėja nurodo, kad ji galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jos vairuotas automobilis buvo draustas, techniškai tvarkingas, vairuotoja turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, duomenų, kad vairuotoja būtų apsvaigusi ar kitos informacijos, kuri leistų teigti, kad buvo kokia tai objektyvi priežastis vairuotojai tyčia pasitraukti iš įvykio vietos, nėra. Tikina, kad jei būtų suvokusi ir pajutusi, kad apgadino kitą transporto priemonę, tikrai būtų sustojusi ir prisiėmusi atsakomybę užpildžiusi eismo įvykio deklaraciją. Pažymi, kad duomenų, leidžiančių įtarti, kad ji pajuto kažką neįprasto, kas patvirtintų kaltę ir faktą, jog ji suvokė kliudžiusi kitą transporto priemonę, nėra. Iš bylos medžiagos labiausiai tikėtina versija, kad lietėsi tik automobilių veidrodėliai, greitis buvo nedidelis, todėl ir smūgis negalėjo būti stiprus, aiškiai juntamas. Nurodo, kad buvo apgadintas Pažeidėjos vairuojamo automobilio keleivio pusės veidrodėlis, kuris yra toliau nuo vairuotojo, jis liko savo vietoje, todėl ir ji važiuodama neturėjo pagrindo įtarti galimai buvus avariją. Mano, kad negalima absoliučiai remtis nukentėjusiojo parodymais, kadangi jam pajusti smūgį į automobilį turėjo būti ženkliai lengviau – jis sėdėjo stovinčiame automobilyje, kliudytas vairuotojo pusės šalia jo buvęs veidrodėlis. Be to, nukentėjusiojo nenaujo automobilio veidrodėlio techninis stovis iki įvykio nebuvo žinomas, todėl galimai ir nedidelis smūgis galėjo lemti tokius veidrodėlio pažeidimus. Be kita ko skunde pažymima, kad Pažeidėjai nepagrįstai inkriminuotas KET 14 punkto pažeidimas. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas skirdamas nuobaudą už ATPK 127 str. 2 d. neteisingai nurodė, jog atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nes Pažeidėja su šiuo pažeidimu sutiko, gavusi informaciją apie policijos pareigūnų atvykimą į gyvenamąją vietą, ji iš karto prisistatė, leido apžiūrėti savo transporto priemonę, paaiškino aplinkybes ir pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities VPK kelių policijos biuras atsiliepimu į Pažeidėjos apeliacinį skundą nesutinka su jos reikalavimu. Mano, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-07 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pažeidėja, neginčydama jos nubaudimo pagal ATPK 127 str. 2 d., ginčija jos nubaudimą pagal ATPK 130 str. 1 d., nes, pasak jos, ji susidūrimo su nukentėjusiojo automobiliu nepajuto, taigi jos veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Tačiau išanalizavęs bylos medžiagą aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir Pažeidėją pagal ATPK 130 str. 1 d. kalta pripažino pagrįstai.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės – tiesioginės tyčios – turinys (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014, 2AT-17-139/2015). Kartu nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad eismo įvykį sukėlusio asmens motyvas, tikslas, dėl kurių jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nėra būtinas ATPK 130 str. 1 d. nurodyto pažeidimo sudėties požymis.
Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatė, kad Pažeidėja pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo ji kaip vairuotoja buvo susijusi ir kurio metu buvo apgadinti nukentėjusiojo A. K. automobilio kairės pusės, o Pažeidėjos automobilio – dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėliai. Iš skundžiamo teismo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas motyvuotai, vertindamas visus byloje surinktus duomenis, palyginęs juos tarpusavyje, pripažino, kad Pažeidėjos teiginius, jog ji nepajuto automobilių kontakto ir dėl to pasišalino iš eismo įvykio vietos, paneigia nukentėjusiojo parodymai, abiejų automobilių apgadinimo pobūdį užfiksuojančios automobilių nuotraukos ir kiti byloje esantys duomenys. Nukentėjusysis A. K., tiesiogiai matęs eismo įvykį, kurio parodymais abejoti nėra pagrindo, viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad sėdėdamas savo automobilyje aiškiai pajuto ir išgirdo atsitrenkimą į jo automobilį, po ko į jį atsitrenkęs automobilis, stabtelėjęs nuvažiavo. Jo automobilio kliudymo pasekmėje užlūžo veidrodėlis ir išlūžo jo vidinis korpusas. Tokios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, liudytoja apklaustos policijos pareigūnės G. G. parodymuose. Šie įrodymai, taip pat byloje esančios automobilių nuotraukos, pažymos apie apgadinimus, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad automobiliams padaryti apgadinimai bei jų padarymo mechanizmas – užlaužiant nukentėjusiojo automobilio veidrodėlio visą korpusą į priešingą pusę, o savo automobilio veidrodėlio korpusą plika akimi matomai įbrėžiant bei akivaizdžiai įskeliant patį veidrodėlio stiklą – nėra akivaizdžiai nežymūs, dėl kurių Pažeidėja galėjo smūgio apskritai nejausti. Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Pažeidėja automobilių kontaktą pajuto, suprato kliudžiusi bei apgadinusi kitą automobilį, tačiau nesilaikydama KET reikalavimų išvažiavo iš įvykio vietos, t.y. pasišalino iš jos tyčia. Tai, kad Pažeidėja teigia nepajutusi automobilių kontakto, savo automobilio apgadinimą pamačiusi tik po policijos pareigūnų pranešimo, pati neturėjusi priežasties pasišalinti iš eismo įvykio ir kt. negali būti vertinama kaip besąlygiškai pateisinantis nubaustosios veiksmus dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, laikant, kad ji nepajuto smūgio, nes šios aplinkybės vertinamos visų byloje esančių įrodymų kontekste.
Pažeidėjo nurodytos aplinkybės, kad po pažeidimo padarymo ji nesislapstė, supratusi, kad padarė pažeidimą savo kaltės neneigė, gailėjosi dėl pažeidimo nepaneigia buvus jos sąmoningus veiksmus, tikslu išvengti atsakomybės pasišalinimo iš įvykio vietos atveju, nes šiuos veiksmus ji atliko tik po to, kai administraciniai teisės pažeidimai policijos pareigūnų jau buvo nustatyti įvykį mačiusio nukentėjusiojo parodymų pagalba, o tai, kad jos automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kad jam buvo atlikta techninė apžiūra ir pan., nesumažina jos atsakomybės dėl ATPK 130 str. 1 d. nurodyto pažeidimo padarymo.
Taigi, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, išsamiai ir nešališkai įvertinęs įrodymus, nustatė nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą išaiškintinas ir Pažeidėjos atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d. klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, ir jos tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
Tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, Pažeidėjai už ATPK 130 str. 1 d. paskirta bauda, kuri savo dydžiu artima sankcijoje numatytai minimaliai jos ribai bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui, negali būti laikoma adekvati pažeidimo pobūdžiui bei Pažeidėjos asmenybei, o tuo pačiu teisinga.
Pažeidėja neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jos padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jos sukelto eismo įvykio metu kitas automobilis apgadintas nesmarkiai, žmonės nenukentėjo. Taip pat nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus šias aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, Pažeidėjos asmenybę, jos elgesį po pažeidimo padarymo, taip pat atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką panašiose bylose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje byloje už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 130 str. 1 d. net paskyrus minimalią nuobaudą, ji nebūtų adekvati bei proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui ir Pažeidėjos asmenybei, todėl ATPK 20 str. numatytus tikslus pasiekti galima taikant ATPK 30¹ str. nuostatas ir Pažeidėjai paskiriant švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje – t.y. neskiriant papildomos administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Kaip nepagrįstas atmestinas Pažeidėjos skundo teiginys, kad jos veiksmuose nepagrįstai nenustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes ji su ATPK 127 str. 2 d. numatytu pažeidimu sutiko, gavusi informaciją apie policijos pareigūnų atvykimą į gyvenamąją vietą, ji iš karto prisistatė, leido apžiūrėti savo transporto priemonę, paaiškino aplinkybes ir pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, kad Pažeidėjos minėti veiksmai buvo sąlygoti objektyvių aplinkybių – jau surinktų apie jos padarytus pažeidimus duomenų, o ne laisvos valios. Todėl apylinkės teismas tai pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Sutiktina su Pažeidėjos teiginiu apie nepagrįstą KET 14 punkto reikalavimų pažeidimo inkriminavimą. Pažeidėjai inkriminuotų pažeidimų turinys leidžia pagrįstai minėto punkto įrašymą į administracinį kaltinimą vertinti kaip apsirikimo klaidą, kuri ištaisytina pašalinant jį iš kaltinimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-07 nutarimą pakeisti:
Vadovaujantis ATPK 30¹ str. 1 d., pagal ATPK 130 str. 1 d. V. B. paskirtą papildomą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – panaikinti.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtą nuobaudą subendrinti su nuobauda, paskirta pagal ATPK 127 str. 2 d. (30 Eur bauda), bei paskirti V. B. galutinę administracinę nuobaudą – 900 Eur baudą.
Pašalinti iš V. B. pateikto administracinio kaltinimo inkriminuotą Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimą.
Ši nutartis neskundžiama.