- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-15
- Bylos Nr.
- eA-1902-442/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06110-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Dainius Raižys, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- S. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Eivora“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Eivora“) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 24S122419 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjui nuspręsta: 1) uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalimi, 2) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis teritorijoje 36 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos.
2.2. Migracijos departamentas netinkamai taikė Įstatyme įtvirtintas teisės normas, netinkamai taikė SIS reglamentą.
2.3. Susidaro ydinga situacija, jog visiems asmenims, kuriems buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi yra taikomos tokio pobūdžio priemonės, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių jis buvo panaikintas. Įstatymas suponuoja atsakovui pareigą priimti motyvuotus sprendimus, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos.
2.4. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuodamas praktiką tokiose bylose yra išaiškinęs, kad darbo sutarties nesudarymas ir leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimas negali būti absoliutus pagrindas taikyti užsieniečiams judėjimo ribojimus.
2.5. Atsakovo Sprendimas prieštarauja bet kokiems teisiniams principams, kadangi visiems asmenims taikomos tos pačios poveikio priemonės neatsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis remiantis buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi t. y. asmeniui padariusiam nusikalstamą veiką arba nutraukus studijas būtų taikomos tos pačios poveikio priemonės. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, taip pat yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų.
2.6. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais.
2.7. Atsakovas nenustatė pareiškėjo grėsmės Lietuvai ar kitų svarbių priežasčių, dėl kurių atsakovo sprendimas galėtų likti galioti, todėl Sprendimas turi būti panaikintas.
2.8. Pareiškėjas nesiekė apeiti teisės aktų reikalavimų, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes buvo pateikta tuo metu aktuali informacija apie darbdavį ir atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
2.9. Priimtas Sprendimas nėra proporcingas, t. y. atsakovas akivaizdžiai peržengė diskrecijos ribas. Teismas turi priimti sprendimą remiantis LVAT suformuota praktika tokios kategorijos bylose, kuriose teismas nurodė, kad vien leidimo laikinai gyventi panaikinimas, atsakovui nurodant skirtingas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus negali būti savarankiškas pagrindas priimti Sprendimą, ypatingai tuo atveju, kai nėra nustatyti jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai.
2.10. Dėl termino skundui dėl Sprendimo paduoti pareiškėjas tvirtino, kad skundžiamas Sprendimas pareiškėjui įteiktas nebuvo, jis buvo pateiktas jo atstovei tik 2025 m. spalio 30 d., todėl pareiškėjas nėra praleidęs termino skundui paduoti. LVAT administracinėje byloje Nr. eAS-205-556/2025 nagrinėjo analogišką ginčą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 11 punktu ir 14 punktu.
3.2. Pareiškėjo atveju egzistuoja po ginčijamo Sprendimo priėmimo paaiškėjusios aplinkybės, kad jis nesudarė darbo sutarties Lietuvoje, tačiau, naudodamasis darbo pagrindu išduotu leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išvyko į Lenkiją ir ten sudarė darbo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pateiktoje darbo sutartyje ir pridedamuose su šia sutartimi dokumentuose yra ištaisyta data, Migracijos departamentas šio dokumento nevertino, todėl neatliko ir vertimo, tačiau teikia pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktą dokumentą teismui.
3.3. Kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos, Migracijos departamentas tik nedidele dalimi atvejų priima sprendimus uždrausti atvykti, panaikinus leidimą laikinai gyventi. Ši statistinė informacija yra prieinama Migracijos departamento oficialioje svetainėje https://migracija.lrv.lt./statistika.
Šalies argumentai
3.4. Pareiškėjas prašė leidimo gyventi Lenkijoje (2024 m. vasario 21 d. užregistruotas pareiškėjo prašymas). Migracijos departamentas neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjui Lenkijoje būtų išduotas leidimas gyventi ar viza. Atsižvelgus į vėliau paaiškėjusias aplinkybes, pareiškėjo atveju yra pagrindas vertinti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis, neteisėtai naudojo Lietuvoje darbo pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi tam, kad ieškotų darbo kitoje ES valstybėje narėje. Todėl įvertinus jo individualias aplinkybes, pagrįstai nuspręsta, kad pareiškėjas neteisėtai liko ES, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, naudodamasis Lietuvoje išduotu leidimu gyventi ne tam, kad dirbtų pas tarpininkavimo raštą teikusį darbdavį Lietuvoje, bet įsidarbino Lenkijoje.
3.5. Visiems asmenims taikomos tos pačios poveikio priemonės neatsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis remiantis buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi t. y. asmeniui padariusiam nusikalstamą veiką arba nutraukus studijas, nutraukus darbo sutartį, neįsidarbinus, būtų taikomos tos pačios poveikio priemonės. Migracijos departamentas turi pareigą pagal savo kompetenciją priimdamas sprendimus vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, todėl nėra pagrindo vertinti, kad jų laikydamasis pažeidžia gero administravimo principą ar VAĮ kuriuo nors kitu aspektu.
3.6. Sprendime nurodytas sprendimo faktinis ir teisinis pagrindas, detaliai išanalizuotos faktinės aplinkybės, lėmusios ginčijamo sprendimo priėmimą, įvertinta individuali pareiškėjo situacija bei pateikti ginčijamo sprendimo priėmimo motyvai. Jame pakankamai aiškiai nurodyta, kad sprendimas priimtas įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi – tai, kad jis savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, bei tai, kad pareiškėjas ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS.
3.7. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad vykdamas dirbti į Lenkiją turėjo kurios nors kitos ES valstybės narės išduotą leidimą gyventi ar vizą, todėl, Migracijos departamento nuomone, pareiškėjas išvyko į Lenkiją, naudodamasis darbo pas konkretų darbdavį tikslais išduotu leidimu laikinai gyventi Lietuvoje, t. y. pareiškėjas naudojosi išduotu leidimu laikinai gyventi ne ketindamas dirbti Lietuvoje, o kaip galimybe atvykti į Šengeno erdvę. Tokiu būdu pareiškėjas apėjo Lietuvos Respublikos ir ES teisę, todėl atsakovas pagrįstai vertino galimą pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę ir pagrįstai priėmė sprendimą dėl draudimo atvykti.
3.8. Sprendimu pareiškėjui nėra apribota teisė kreiptis į kitą valstybę narę dėl leidimo gyventi ar vizos; kita valstybė narė priima sprendimą savarankiškai ir nėra varžoma Lietuvos įvesto perspėjimo į SIS; Lietuvos Respublika, būdama ES valstybė narė, turi pareigą užtikrinti ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir visos Šengeno zonos siekio užkardyti nelegalią migraciją realų vykdymą, kai tai susiję su užsieniečiais, kurie pažeidžia migracijos procedūras ir apeina ES teisę, patekdami į ES teritoriją su Lietuvoje išduotais leidimais laikinai gyventi. Tikslas užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę gali būti pasiektas tik įvedant perspėjimą į SIS.
3.9. Migracijos departamentas neginčija pareiškėjo teisės pasirinkti darbdavį, tačiau Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis įpareigoja užsienietį laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų – taigi, pareiškėjas turėjo pareigą, nesudaręs darbo sutarties, išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžindamas išduotą leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvos įmonėje pagrindu, o ne naudoti šį leidimą kaip galimybę darbo paieškoms kitose Šengeno valstybėse.
3.10. Pareiškėjas nepagrįstai susiaurina SIS Reglamentu siekiamus tikslus, ignoruodamas SIS Reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punkte numatytus atvejus, kai užsienietis apėjo ar bandė apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ar buvimo joje.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas pritarė pareiškėjo pozicijai, kad jis nėra praleidęs termino skundui paduoti. Teismas nustatė, kad Sprendimas priimtas 2024 m. gegužės 15 d., o apie priimtą Sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2024 m. gegužės 16 d. elektroniniu laišku, prie kurio pridėtas Pranešimas. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas juo buvo informuotas apie priimtą ginčijamą sprendimą. Pranešime taip pat nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka, tačiau kartu su šiuo Pranešimu Sprendimo nuorašas pareiškėjui nebuvo siųstas, todėl bylos duomenimis nepaneigta, jog pareiškėjas su sprendimo turiniu nebuvo supažindintas. Skundžiamas Sprendimas buvo pateiktas pagal pareiškėjo atstovės prašymą, apie jį pareiškėjo atstovei tapo žinoma 2025 m. spalio 30 d., į teismą kreiptasi 2025 m. lapkričio 2 d.
6. Teismas nurodė Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 14 punktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
7. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2024 m. kovo 18 d. priėmė sprendimą Nr. 24S81053 panaikinti asmeniui 2023 m. rugsėjo 5 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760284762, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, neįdarbintas, asmuo pranešė, kad turi kitą darbą), ir darbo sutartis su juo nesudaryta. Minėtas sprendimas dėl leidimo panaikinimo nebuvo ginčijamas, todėl jo teisėtumas ir pagrįstumas nevertinamas.
8. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas skunde nesutiko su tuo, jog jis piktnaudžiavo migracijos procedūromis ir pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau sprendimo dėl leidimo panaikinimo jis neskundė. Tuo pačiu pareiškėjas savo skundu neneigė Migracijos departamento nustatytų aplinkybių, jog darbo sutartis su UAB „Eivora“ nebuvo sudaryta, o tai ir lėmė tokio sprendimo priėmimą, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo kritika sprendimui dėl leidimo panaikinimo ir jo pagrindams yra visiškai nepagrįsta.
9. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad pareiškėjas tiek sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi priėmimo dieną, tiek skundžiamo Sprendimo priėmimo dieną, tiek ir šioje byloje nagrinėjimo skundo pateikimo momentu neturėjo realaus lūkesčio dirbti Lietuvos Respublikoje ar juo labiau – tarpininkavimo rašte nurodytoje įmonėje. Kaip matyti iš Skundžiamo sprendimo ir 2025 m. liepos 25 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 25S168543 atsisakyti atšaukti įspėjimą SIS (atsakovo į bylą su kitais papildomais duomenimis pateiktas 2025 m. lapkričio 19 d.) pats pareiškėjas Migracijos departamentui pranešė, kad turi kitą darbą už Lietuvos Respublikos ribų. Iš 2025 m. liepos 25 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 25S168543 atsisakyti atšaukti įspėjimą SIS matyti, kad pareiškėjas yra išvykęs į Lenkiją. Pareiškėjas įsidarbinęs įmonėje „Sussidiara SP Z.O.O“ sandėlininku. Tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Lenkijos institucijas dėl galimybės dirbti bei pasirašinėjo darbo sutartį Lenkijoje, patvirtina su atsakovo atsiliepimu pateikti priedai.
10. Teismo įsitikinimu, faktinių aplinkybių visuma pagrįstai leidžia spręsti, jog yra pakankamas ir objektyvus pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis ir, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
11. Teismas darė išvadą, kad Skundžiamas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, byloje įrodyta, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o pareiškėjui nustatytas 36 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas ir atitinkantis Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.
Šalies argumentai
12. Pareiškėjo skunde nurodoma teismų praktika nėra aktuali nagrinėjamai bylai, nes ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su nagrinėjamoje byloje susiklosčiusia faktine situacija, todėl nėra pagrindo ja vadovautis. Nagrinėjamu atveju privalu atsižvelgti faktinių aplinkybių visetą – pareiškėjo deklaruotą tikslą (ketinimą dirbti) siekiant gauti leidimą laikinai gyventi ir faktinius pareiškėjo veiksmus, kurie nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai prieštaringi.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo vertinimu, atsakovas įrodė, kad nagrinėjamoje byloje analizuojamas pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus ir svarbus, todėl perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvestas į SIS pagrįstai ir teisėtai. Sprendimo motyvai dėl į SIS įvesto perspėjimo proporcingumo, pagrįsti individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio (pareiškėjo) asmeninių aplinkybių bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinių vertinimą, Sprendime pagrįstai nurodyta, pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiauja migracijos procedūromis, todėl ši skundžiamo Sprendimo dalis atitinka VAĮ 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimus, yra proporcinga ir pagrįsta.
III.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas skundžiamame teismo sprendime neteisingai vadovaujasi aplinkybe, kad pareiškėjas neskundė sprendimo dėl leidimo panaikinimo. Pareiškėjas nemanė, kad jis gali būti pagrindu priimti skundžiamą Sprendimą, taip pat pareiškėjas neįsidarbino (darbdavys jo neįdarbino), todėl neišsaugo leidimo laikinai gyventi, bei pareiškėjas neturi tiek finansinių galimybių, kad skųsti kiekvieną neteisingą atsakovo sprendimą, kadangi jis yra iš Indijos, todėl kainos už teisines paslaugas pareiškėjui yra labai didelės. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjui nepasinaudojus galimybe apskųsti atsakovo sprendimo jis negali ginčyti skundžiamo Sprendimo šioje byloje arba įrodinėti, kad jis nepiktnaudžiavo migracijos procedūromis, taip teigiant būtų pažeista asmens teisė į teismą ir atsakovo sprendimai automatiškai įgytų įstatymo galią.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Teismas neteisingai taiko SIS reglamentą ir nepagrįstai nurodo, kad darbo sutarties nesudarymas yra pagrindas taikyti draudimą atvykti į ES. Pažymėtina, kad siekiant nustatyti asmeniui draudimą judėti ES būtina nustatyti, kad jo veiksmai kelia grėsmę ir, kad nustatytas ribojimas bus proporcingas.
Šalies argumentai
15.3. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma:
16.1. Nors skunde nurodoma, kad Migracijos departamento sprendimai neturi tokios teisinės galios, kaip įsigalioję teismo sprendimai, todėl jie gali ir turi būti vertinami teisme, pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju pasisakoma dėl aplinkybių, konstatuotų Migracijos departamento sprendime panaikinti leidimą laikinai gyventi, kurio pareiškėjas neskundė. Kaip ne kartą yra nurodyta LVAT praktikoje, pareiga įrodyti, kad faktų, nustatytų byloje neginčijamu administraciniu sprendimu, nėra, t. y. kad jų nepatvirtina ne tik administracinėje procedūroje, kurioje priimtas toks administracinis sprendimas, surinkti duomenys, bet ir administracinėje procedūroje bei ginčo nagrinėjimo dėl vėlesnio administracinio sprendimo procese pateikti duomenys, jau tenka tokia aplinkybe besiremiančiam asmeniui. (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 56 str. 4 d.). Pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė.
16.2. Teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis, vertindamas byloje esančių įrodymų visetą. Tai, kad aplinkybės dėl pareiškėjo tikrųjų ketinimų paaiškėjo tik vėliau, Migracijos departamentui gavus pareiškėjo prašymą išbraukti jo duomenis iš SIS ir kartu pateikiamus įrodymus, tik patvirtina, kad būtent perspėjimo įvedimas suteikė galimybę išsiaiškinti, jog pareiškėjas neteisėtai naudojosi leidimu laikinai gyventi, siekdamas atvykti į Šengeno erdvę, o ne dirbti Lietuvoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. 24S122419 pagrįstumo ir teisėtumo.
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad pareiškėjas neturėjo realaus lūkesčio dirbti Lietuvos Respublikoje ar tarpininkavimo rašte nurodytoje įmonėje. Teismo įsitikinimu, faktinių aplinkybių visuma pagrįstai leidžia spręsti, jog yra pakankamas ir objektyvus pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui nustatytas 36 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas ir atitinkantis Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus, taip pat perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvestas į SIS pagrįstai ir teisėtai.
19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai taikė SIS reglamentą ir nepagrįstai nurodė, kad darbo sutarties nesudarymas yra pagrindas taikyti draudimą atvykti į ES.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Indijos pilietis. 2023 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Migracijos departamento duomenimis, UAB „Eivora“ darbo sutarties su pareiškėju nesudarė. Migracijos departamentas 2024 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 24S81053 panaikino asmeniui 2023 m. rugsėjo 5 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760284762, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, neįdarbintas, asmuo pranešė, kad turi kitą darbą), ir darbo sutartis su juo nesudaryta.
21. Migracijos departamentas skundžiamu 2024 m. gegužės 15 d. Sprendimu nusprendė: 1) uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, 2) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis teritorijoje 36 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos.
22. Migracijos departamentas 2025 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 25S168543 atsisakė atšaukti įspėjimą įvestą į SIS.
23. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
24. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2018 m. rugsėjo 12 d. reglamento (ES) 2018/1240, kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1077/2011, (ES) Nr. 515/2014, (ES) 2016/399, (ES) 2016/1624 ir (ES) 2017/2226 (toliau – Reglamentas (ES) 2018/1240) 37 straipsnio 1 dalį kelionės leidimą išduoti atsisakoma, jeigu prašytojas: a) naudojosi kelionės dokumentu, apie kurį SIS pranešta, kaip apie pamestą, pavogtą, pasisavintą arba paskelbtą negaliojančiu; b) kelia saugumo riziką; c) kelia nelegalios imigracijos riziką; d) kelia didelę epidemijos riziką; e) yra asmuo, dėl kurio į SIS buvo įvestas perspėjimas dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti šalyje; f) neatsako į prašymą pateikti papildomos informacijos arba dokumentus iki 27 straipsnyje nurodyto termino; g) neatvyksta į 27 straipsnio 4 dalyje nurodytą pokalbį.
25. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11.3.1 papunktį priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
26. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendime vertino, kad pareiškėjas, gavęs leidimą gyventi Lietuvoje, darbo sutarties su UAB „Eivora“ nesudarė ir dirbti nepradėjo. Migracijos departamentas Sprendime taip pat atsižvelgė į tai, jog: 1) pirmas leidimas laikinai gyventi pareiškėjui išduotas darbo UAB „Eivora“ pagrindu, asmeniui anksčiau leidimas laikinai gyventi ar nacionalinė viza išduota nebuvo, 2) šiuo metu asmuo Lietuvos įmonėse neįdarbintas, 3) nėra duomenų, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra informacijos apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
27. Nustatytų faktinių aplinkybių visuma nagrinėjamu atveju yra pakankamas ir objektyvus pagrindas pripažinti pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą, kad pareiškėjas neturėjo realaus lūkesčio dirbti Lietuvos Respublikoje ar tarpininkavimo rašte nurodytoje įmonėje, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
28. Įstatymo 133 straipsnio 7 dalis nustato, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
29. Taisyklių 15 punktas įtvirtina, kad duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS II reglamento 24 ir 25 straipsniuose ar SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.
30. SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.
31. SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas nustato, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktas įtvirtina, situacijos, kurioms taikomas SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.
32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog kompetentingos institucijos turi įvertinti į SIS II įvedamų perspėjimų atitiktį proporcingumo principui, leidžiančiam užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų perspėjimo įvedimas į SIS II <...>. Vertinant perspėjimo įvedimo į SIS II proporcingumą, būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose ES valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 94-95 punktai).
33. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendime nevertino dėl į SIS II įvedamo perspėjimo atitikties proporcingumo principui, be kita ko, nevertintos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo gyvenimu kitose ES valstybėse narėse. Pareiškėjas Migracijos departamentui bei pirmosios instancijos teismui buvo paaiškinęs, kad turi leidimą gyventi ir dirba Lenkijoje.
34. Atsižvelgdama į tai, jog Migracijos departamento Sprendime nėra motyvų dėl į SIS II įvedamo perspėjimo atitikties proporcingumo principui, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši Sprendimo dalis neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotų reikalavimų ir negali būti laikoma teisėta. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas ir Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria įvestas perspėjimas į SIS II, yra naikinama.
35. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
36. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, galutinis teismo sprendimas iš esmės priimtas pareiškėjo naudai, pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
37. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
38. Pareiškėjas nurodė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 322,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (300 Eur – už skundo parengimą, 22,50 Eur – už žyminį mokestį) ir 11,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (žyminis mokestis). Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 160 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimą pakeisti .
Pareiškėjos S. G. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. 24S122419 dalį, kuria nuspręsta įtraukti perspėjimą dėl draudimo S. G. atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Kitą Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui S. G. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama.