Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patrauktos O. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. G. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore ir nesilaikydama nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises. Tokiais veiksmais administracinėn atsakomybėn patraukta O. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patraukta O. G. pažeidimą padarė dėl to, kad įmonė įkurta neseniai, rinkoje neįsitvirtinusi, todėl jai labai reikšmingi darbuotojai, todėl su jais pirmiausia ir buvo atsiskaitinėjama –siekio pakenkti valstybės interesams nebuvo. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini) yra atsiskaičiusi su kreditoriais, todėl, nors faktiškai mokėjimų eiliškumas ir nebuvo išlaikytas, reali žala nebuvo padaryta niekam. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. sankcijoje numatytos minimalios 1 448,00 Eur baudos paskyrimas visiškai neatitinka pažeidimo pavojingumo lygio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 1 d. numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 2 d. 3 p. be kita ko numato, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d. už veiką, dėl kurios nubausta O. G., numato baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. už veiką, dėl kurios nubausta O. G., numatė baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Kaip matyti nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas administracinėn atsakomybėn patrauktos O. G. teisinės padėties Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. prasme nešvelnina, todėl jos veika neperkvalifikuotina ir apeliacinis skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 str. 4 d., nagrinėjamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

O. G. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. sankcijos minimumas, todėl apeliacinės instancijos teismas priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 pažymėjo, kad administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Apygardos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir atsižvelgdamas į administracinės nuobaudos tikslus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju asmens atsakomybė gali būti švelninama.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos O. G. administracinę atsakomybę lengvina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 30 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinio teisės pažeidimo byloje nepateikta duomenų, kad O. G. būtų bausta už analogiškų ar kitokių pažeidimų padarymą. Kaip matyti, pagal Klaipėdos AVMI nurodymą PVM sumos iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos buvo nurašomos neilgai trukus po nustatytos PVM mokėjimo dienos, todėl vadovaujantis protingumo bei proporcingumo principais konstatuotina, kad dėl UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės nesilaikymo, valstybei, dėl savalaikių pajamų negavimo, nebuvo padaryta didelės žalos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos kaltės laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, jog šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju galima vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis.

Kartu apeliacinės instancijos teismas akcentuoja tai, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų – O. G. gali būti pasiekti taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas ir paskiriant jai mažesnę, negu numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. sankcijoje, baudą. Apygardos teismo vertinimu, 800 Eur dydžio bauda būtų teisinga ir proporcinga administracinėn atsakomybėn patrauktos O. G. padarytam pažeidimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patrauktos O. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria O. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str., paskirta 1 448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) bauda.

O. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str., taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., paskirti 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutartis neskundžiama.