Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas (toliau – ir pareiškėja, VĮ „Turto bankas“) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad garažas, unikalus (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė (el. b. dok. Nr. CBP-1202).

4. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 441 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

5. Pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

6. CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog teismas nustato faktus ir nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Toks faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (2010 m. balandžio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

7. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos. 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymas (21 straipsnis) nustatė, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn ir įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ sureguliavo dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką. Įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnyje nurodytas turtas buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turėjo teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu.

8. Preziumuojama, kad visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 856/2000; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

9. Bylos duomenimis garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1970 m. Duomenų, patvirtinančių garažo nuosavybės teisės į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre nėra. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybė šio turto nuosavybės ar kita teise nevaldo, turtas nėra įtrauktas į Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą. Duomenų, kad Kauno miesto savivaldybė būtų pradėjusi procesą dėl šio turto perdavimo jai nuosavybės teise, nepateikta. Byloje taip pat nėra duomenų apie minėto turto privatizavimą kitų asmenų vardu (el. b. dok. Nr. CBP-1202). Konstatuotina, kad iš bylos duomenų yra pakankamas pagrindas spręsti, jog minėtas garažas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn) ir dėl to išsaugojęs valstybės nuosavybės statusą.

10. Pareiškėja negali kitokia, ne teismo tvarka, gauti valstybės nuosavybės teisės į šį turtą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

11. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

12. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas daiktinių teisių įregistravimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.