Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėtų Ligoninės veiksmų laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. balandžio 27 d. konvojuojant iš Ligoninės į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN) ne tiesiogiai, o per Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K), kuriame jis buvo laikomas griežtesnėmis sąlygomis, nei Alytaus pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos darbuotojai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, jog pasibaigus pareiškėjo gydymui Ligoninėje 2018 m. balandžio 27 d. Viešojo saugumo tarnybos planiniu konvojumi pareiškėjas buvo grąžintas (išvežtas) į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą – Alytaus PN per Lukiškių TI-K (b. l. 11). Pareiškėjas nurodo, kad jis nepagrįstai buvo vežamas per Lukiškių TI-K, kur praleido 4 paras. Pareiškėjo teigimu, baigus gydymą Ligoninėje, atsakovė turėjo grąžinti jį tiesioginiu maršrutu į Alytaus pataisos namus.

Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų asmenų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47V-498 patvirtinti planiniai konvojų maršrutai (b. l. 16–19). Pagal minėto įsakymo 1.1.1.4 punktą, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimas maršrutu „<...> Pravieniškių LAVL– <...> –Alytaus PN– <...> –Pravieniškių LAVL <...>“ vykdomas trečiadieniais. Byloje nekyla ginčo dėl to, jog pareiškėjas iš Ligoninės išvyko 2018 m. balandžio 27 d. (penktadienį) per Lukiškių TI-K, o artimiausias tiesioginis maršrutas iš Ligoninės buvo numatytas 2018 m. gegužės 2 d. (trečiadienį).

Atsakovės atstovė nurodo, kad, pacientams suteikus visas reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas ir nesant indikacijų toliau tokių asmenų laikyti Ligoninėje, jie iš šios įstaigos yra išrašomi, todėl nedelsiant yra rengiami dokumentai jų grąžinimui į laisvės atėmimo vietas artimiausiu numatomu konvojavimo maršrutu. Kadangi pareiškėjo laikyti Ligoninėje nebuvo teisinio pagrindo, buvo organizuojamas išrašymas iš Ligoninės ir konvojavimas į įkalinimo įstaigą.

Pažymėtina, kad Viešojo saugumo tarnybos vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47V-498 nustatyti planiniai konvojai tam tikromis savaitės dienomis, tačiau, pagal Konvojavimo taisyklių 19 punktą, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai yra įgalioti skirti ne tik planinius, bet visų rūšių konvojus, nustatytus Konvojavimo taisyklių 4 punkte, tarp kurių yra numatytas ir neplaninis konvojus.

Nagrinėjamu atveju atsakovei teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl nurodytų pažeidimų, t. y. įrodyti, kad pareiškėjo nebuvo galima konvojuoti iš Ligoninės tiesiogiai į Alytaus pataisos namus 2018 m. balandžio 27 d. planiniu konvojumi ar kreiptis dėl neplaninio konvojaus skyrimo. Bylos duomenys patvirtina, jog Ligoninė 2018 m. gegužės 2 d. kreipėsi į Viešojo saugumo tarnybą dėl neplaninio konvojaus skyrimo 2018 m. gegužės 4 d. (b. l. 15), tačiau ši atsisakė skirti. Pažymėtina, jog atsakovė kreipėsi dėl neplaninio konvojaus skyrimo jau po to, kai pareiškėjas buvo konvojuotas į Lukiškių TI-K, todėl teismas nevertina šio įrodymo šioje administracinėje byloje, kadangi tai nesusiję su ginčo dalyku ir nepatenka į ginčo laikotarpį. Taigi Ligoninė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo atsakovės argumentus laikyti pagrįstais. Be to, atsakovė turi pareigą užtikrinti, kad nuteistasis bausmę atliktų jam teismo paskirtoje pataisos įstaigoje nepažeidžiant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių negalima toliau laikyti nuteistojo toje pačioje pataisos įstaigoje, arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo ir atsakovės išdėstytus argumentus ir bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad nors tiesioginis planinis konvojaus maršrutas iš Ligoninės į Alytaus PN buvo numatytas, atsakovė neužtikrino pareiškėjo tiesioginio konvojavimo į jam teismo paskirtą bausmės atlikimo vietą, dėl to buvo pažeistos BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatos. Dėl neteisėtų Ligoninės administracijos veiksmų pareiškėjas 2018 m. balandžio 27–30 dienomis (pareiškėjas yra nurodęs skunde) patyrė perteklinius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų iš Ligoninės konvojuotas tiesiogiai į Alytaus PN (ABTĮ 56 str.).

BVK X skyrius reglamentuoja pataisos įstaigų rūšis ir bausmės atlikimo sąlygas jose. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad bausmės atlikimo sąlygos pataisos namuose ir kalėjime iš esmės skiriasi. Akivaizdu, kad pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji turi daugiau teisių (BVK 72 str., 73–75 str.), t. y. lengvesnį režimą, nei kalėjime (BVK 83 str., 84 str., 85–86 str.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl bausmės atlikimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime jam nepalankesnio režimo sąlygomis ir dėl laikymo Ligoninėje, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo pažemintas jo orumas, jis patyrė psichologinį sukrėtimą, pablogėjo savijauta, todėl pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. nepažeidžiant jam teismo paskirtos bausmės atlikimo sąlygų ir režimo (konvojuojant iš Ligoninės tiesiogiai į Alytaus pataisos namus). Atsakovės neveikimas taip, kaip turėjo veikti, t. y. pareiškėjo pervežimo tiesioginiu planiniu konvojaus maršrutu iš Ligoninės į Alytaus pataisos namus neužtikrinimas, yra neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, patenkančias į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį, kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovės veiksmais.

Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl Ligoninės neteisėtų veiksmų patyrė papildomų neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Byloje nėra įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad pareiškėjui dėl netinkamų gyvenimo sąlygų būtų sutrikusi sveikata.

Teismų praktikoje yra nuosekliai pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Pažymėtina, jog nagrinėjama byla buvo sustabdyta iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka bus išnagrinėta Regionų apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-802-414/2018 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01641-2017-6). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėje byloje Nr. A-1239-756/2019 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01641-2017-6) sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl neteisėtų Ligoninės veiksmų paimant iš pareiškėjo lagaminą bei neužtikrinant pareiškėjo tiesioginio konvojavimo į jam teismo paskirtą bausmės atlikimo vietą, tačiau teisėjų kolegija, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių (paimto lagamino ir 4 paras laikymo perteklinėmis laisvės atėmimo bausmės suvaržymo sąlygomis) atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį, ir pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, neužtikrinus pareiškėjo tiesioginio konvojavimo į teismo jam paskirtą bausmės atlikimo vietą ir neteisėtai paėmus lagaminą.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1239-756/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2733-624/2019, nesant byloje įrodymų, kad pareiškėjui dėl to būtų atsiradusios neigiamos pasekmės, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, ir tai laikytina pakankama satisfakcija už teismo nustatytą jo teisių pažeidimą. Pripažintinas pareiškėjo teisių pažeidimas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, neužtikrinus pareiškėjo tiesioginio konvojavimo į teismo jam paskirtą bausmės atlikimo vietą, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. L. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti pareiškėjo V. L. teisių pažeidimą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, neužtikrinus pareiškėjo V. L. tiesioginio konvojavimo į teismo jam paskirtą bausmės atlikimo vietą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.