Kauno apygardos teismo nutartis

2021-08-10 · Civilinė byla Nr. e2A-1077-259/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-03-15Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-08-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-10
Bylos Nr.
e2A-1077-259/2021
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03541-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“
Atsakovas
M. V.
Civilinė byla Nr. e2A-1077-259/2021Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03541-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.29.3.; 2.6.10.5.1.; 2.6.10.2.4.1.; 3.3.1.20.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 10 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ patikslintą ieškinį atsakovui M. V. dėl skolos ir negautų pajamų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal balance“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. V. ieškovės naudai 400,00 Eur negrąžinto kredito, 63,37 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 15,10 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos, 111,12 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 400,00 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-09-30), 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400,00 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022-09-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminio mokesčio, 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „BnP Finance“ ir atsakovo vartojimo kredito gavėjo M. V. 2019-09-30 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-s2yh9jg7, kuria atsakovui buvo suteiktas 400,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 284,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 39,00 proc.) ir 108,00 Eur administravimo mokesčio) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas nesilaikė sudarytos sutarties sąlygų, todėl ieškovė iniciavo su atsakovu sudarytos sutarties nutraukimą nuo 2020-03-01. 2020-03-03 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB „Legal balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 22¹ straipsnio 1 dalimi bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus 2020-04-02 bylų priėmimo – perdavimo akte Nr. 2 prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, reikalavimą priteisti skolą ir negautas pajamas reiškia reikalavimo teisę į atsakovą įgijusi ieškovė.

2. Atsakovas M. V. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu už akių patikslintą ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Legal balance“ iš atsakovo M. V. 400 Eur negrąžinto kredito, 63,37 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 15 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 112,83 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 1 d.) iki patikslinto ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 20 d.), 49,15 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo patikslinto ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 20 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.); 39 (trisdešimt devynis) procentus negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 30 d.) nuo likusio pagal mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio (nuo 2021 m. kovo 30 d. – 266,38 Eur; 2021 m. balandžio 30 d. – 256,03 Eur; 2021 m. gegužės 30 d. – 245,34 Eur; 2021 m. birželio 30 d. – 234,30 Eur; 2021 m. liepos 30 d. – 222,90 Eur; 2021 m. rugpjūčio 30 d. – 211,13 Eur; 2021 m. rugsėjo 30 d. – 198,98 Eur; 2021 m. spalio 30 d. – 186,44 Eur; 2021 m. lapkričio 30 d. – 173,49 Eur; 2021 m. gruodžio 30 d. – 160,12 Eur; 2022 m. sausio 30 d. – 146,31 Eur; 2022 m. vasario 28 d. – 132,05 Eur; 2022 m. kovo 30 d. – 117,33 Eur; 2022 m. balandžio 30 d. – 102,13 Eur; 2022 m. gegužės 30 d. – 86,44 Eur; 2022 m. birželio 30 d. – 70,24 Eur; 2022 m. liepos 30 d. – 53,51 Eur; 2022 m. rugpjūčio 30 d. – 36,24 Eur; 2022 m. rugsėjo 30 d. – 18,41 Eur), 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą 640,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 113,33 Eur bylinėjimosi išlaidų bei pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-s2yh9jg7 bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (39 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos., o likusioje dalyje ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad atsakovas nesilaikė sutarties mokėjimo grafiko, todėl pradinė kreditorė 2020 m. kovo 1 d. nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Duomenų apie tai, jog atsakovas būtų tinkamai bei laiku atsiskaitęs su ieškove, tai yra laiku grąžinęs jam suteiktą 400 Eur kreditą byloje nėra, todėl teismas sprendė, kad, ieškovės reikalavimai dėl 400 Eur negrąžinto kredito priteisimo ir dėl 63,37 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų yra pagrįsti ir tenkinami.

5. Teismas iš esmės tenkino ir reikalavimą priteisti iš atsakovo 15,10 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, nes Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte yra nurodyta, kad sutarties administravimo mokestis – mėnesinis kliento bendrovei mokamas mokestis už sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą, įsiskolinimų valdymą ir kontrolę, įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką. Teismas iš byloje pateikto įmokų mokėjimo grafiko nustatė, jog kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas 3 Eur dydžio sutarties administravimo mokestis, todėl sprendė, kad ieškovei priteisiamas 15,00 Eur administravimo mokestis, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 1 d.).

6. Dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, teismas pažymėjo, kad ieškovė, siekdama pagrįsti negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, nurodo, kad tiek pradinė kreditorė, tiek ji yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris jau daugiau nei dešimt metų vykdo vartojimo paskolų/kreditų teikimo veiklą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė sutarties bendrųjų sąlygų 1.17, 2.1, 5.1, 5.5 punktų pažeidimu, ir dėl kurių pradinė kreditorė privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį, ieškovė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolius), todėl turi teisę į šių negautų pajamų atlyginimą (CK 6.246-6.249 straipsniai). Teismas, priteisdamas ieškovei negautas pajamas, taip pat pažymėjo, jog ieškovė negautų pajamų skaičiavimą sieja su ieškinio parengimo diena, tačiau 2020 m. lapkričio 20 d. teisme gautas patikslintas ieškinys, todėl negautos pajamos skaičiuotinos ne iki ieškinio, bet iki patikslinto ieškinio parengimo dienos (už 264 dienas). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteisiamos 112,83 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 1 d.) iki patikslinto ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 20 d.).

7. Spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, priteisimo procentine išraiška teismas pažymėjo, kad siekiant nepažeisti atsakovo interesų tuo atveju, jeigu jis prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 20 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.), t.y. 49,15 Eur (400 Eur negrąžinta kredito dalis × (39 proc. / 365 dienų per metus) × 115 dienų) nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos), ir procentinę išraišką, t. y. 39 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (skaičiavimas pateiktas žemiau) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 30 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 39,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 400,00 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-09-30) priteisimo tenkintas iš dalies.

8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat prašo priteisti 39 procentus negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, paskaičiuotų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Vertindamas šį reikalavimą teismas nurodė, kad kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Atsižvelgiant į tai, jog kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Teismo vertinimu, ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis bei laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu.

9. Pagal CK 6.284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog sutartyje numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 39 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 dienų). Todėl teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (39 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

10. Tenkinus patikslintą ieškinį iš dalies teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

11. Teismas proporcingai patenkinto patikslinto ieškinio daliai priteisė ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Legal balance“ prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą už akių dalyse: 1) dėl 39,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400,00 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-09-30), priteisimo ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo M. V. 39,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400,00 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-09-30); 2) dėl 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400,00 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022-09-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo M. V. 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400,00 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022-09-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 3) dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo M. V. 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; taip pat prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (284,36 Eur) buvo pagrįsta teisėtu pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį Sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos. Tuo tarpu atsakovas Sutarties nevykdė, ji buvo nutraukta, todėl dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Pirmosios instancijos teismas sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovo mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovo negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai iš tiesų nėra logiška, kadangi sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių.

12.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas apeliantės reikalavimui priteisti negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą, paskaičiuotų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliantė turi teisę tiek, kiek vartojimo kredito davėjo nuostolių nepadengia vartojimo kredito sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal vartojimo kredito sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai vartojimo kredito sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma, kurios būtent ir reikalauja apeliantė. Apeliantė ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po Sutarties termino pasibaigimo dienos.

12.3. Apeliantei nesuprantama, kodėl sutarties termino pabaigos datą pirmosios instancijos teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, kadangi, jeigu sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovas vis dar nėra grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai joks stebuklas neįvyksta. Apeliantė ir toliau neatgauna atsakovei suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovas ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laivai disponuoja, o apeliantė ir toliau netenka atsakovo valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas. Ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties termino pasibaigimo būtų pradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos, tuo apsaugant ir atsakovo interesus. Todėl būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, pirmosios instancijos teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigą. Toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžina visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam tenka sumokėti apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių). Kita vertus, pasibaigus sutarties terminui apeliantei nereikia dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Tokiu būdu yra išvengiama papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų.

12.4. Kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtiną faktą, kad apeliantė patiria negautas pajamas (nuostolius) tol atsakovas negrąžina pasiskolintos vartojimo kredito sumos, tačiau apeliantė dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu ir negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus formuluoja procentine išraiška, kurie turi būti tenkinami visiškai atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

15. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, paskolos davėjai nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog atsakovas su pradine kreditore UAB „BnP Finance“ 2019 m. rugsėjo 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-s2yh9jg7, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė 400 Eur kreditą 36 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito vartojimo kainą: 284,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 39 proc.) ir 108 Eur administravimo mokestį. 2020 m. vasario 20 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ siuntė atsakovui pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo. 2020 m. kovo 1 d. kreditorė nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu ieškovė perėmė reikalavimo teises į atsakovą dėl negrąžinto kredito. Ieškovė atsakovui nustatyta tvarka pranešė, kad pasikeitė pradinis kreditorius ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę jau ieškovei.

17. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 400 Eur negrąžinto kredito, 63,37 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 15,10 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 111,12 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 400 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, 39 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 400 Eur nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo išsprendė taip: priteisė 112,83 Eur (vieną šimtą dvylika eurų 83 ct) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 1 d.) iki patikslinto ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 20 d.); 49,15 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 15 ct) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo patikslinto ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 20 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.); 39 (trisdešimt devynis) procentus negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 30 d.) nuo likusio pagal mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio (nuo 2021 m. kovo 30 d. – 266,38 Eur; 2021 m. balandžio 30 d. – 256,03 Eur; 2021 m. gegužės 30 d. – 245,34 Eur; 2021 m. birželio 30 d. – 234,30 Eur; 2021 m. liepos 30 d. – 222,90 Eur; 2021 m. rugpjūčio 30 d. – 211,13 Eur; 2021 m. rugsėjo 30 d. – 198,98 Eur; 2021 m. spalio 30 d. – 186,44 Eur; 2021 m. lapkričio 30 d. – 173,49 Eur; 2021 m. gruodžio 30 d. – 160,12 Eur; 2022 m. sausio 30 d. – 146,31 Eur; 2022 m. vasario 28 d. – 132,05 Eur; 2022 m. kovo 30 d. – 117,33 Eur; 2022 m. balandžio 30 d. – 102,13 Eur; 2022 m. gegužės 30 d. – 86,44 Eur; 2022 m. birželio 30 d. – 70,24 Eur; 2022 m. liepos 30 d. – 53,51 Eur; 2022 m. rugpjūčio 30 d. – 36,24 Eur; 2022 m. rugsėjo 30 d. – 18,41 Eur); 5 (penkis) procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą 640,35 Eur (šešių šimtų keturiasdešimties eurų 35 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip spręsdamas ginčą, teismas nesutiko su ieškovės reikalavimu kasmėnesinę palūkanų sumą priteisti nuo pastovios negrąžinto kredito dalies – 400 Eur sumos.

19. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti UAB „Legal Balance“ iš atsakovo M. V. 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė.

20. Apeliantė skunde teigia, jog ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 39,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie paskolos grąžinimo grafiko; teismas be pagrindo netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

22. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

23. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

24. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

25. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 39,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovės pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Nors apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas netenkinti ieškinio prieštarauja apeliantės teisėtiems lūkesčiams, nes apeliantė vis dar negali atgauti iš atsakovo skolos ir perskolinti kitiems asmenims bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas, tačiau šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 26,00 proc. metinėmis palūkanomis.

26. Pirmiau nurodomais motyvais Kauno apygardos teismas atmeta apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas ginčą šioje dalyje išsprendė neteisingai, be pagrindo netenkino reikalavimo priteisti 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

27. Sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl priteistinų negautų pajamų dydžio ir jų skaičiavimo metodikos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės negautų pajamų dydis turi būti skaičiuojamas siejant jį su mokėtinomis palūkanomis nuo pagal vartojimo kredito sutartį nuo tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą ir teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020, Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-579-601/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-924/2021). Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal Sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant. Ir priešingai, apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo priteista, tinkamai aiškinant ir taikant sudarytos kredito sutarties nuostatas. Apeliantė skunde keliamu reikalavimu iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).

28. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Atmetus apeliacinį skundą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, Kauno apygardos teismas plačiau nepasisako dėl apeliantės reikalavimo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arvydas Žibas