Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-03-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-190-1057/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-15
Bylos Nr.
II-190-1057/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00102-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Evelina Petraitienė (pirm.)
Institucija
Valstybės įmonės Registrų centras
Kategorijos
Skundas Nr. II-190-1057/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00102-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 9.46 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. kovo 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Romai Railianienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui S. G.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. G. (toliau – ir pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – ir Institucija) 2022 m. sausio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-7-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2022 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-7-2022, S. G. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, nes jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (direktoriumi) per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2019 m. ir 2020 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalies reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir Akcinių bendrovių įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 24 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio 12 dalies 10 punkto ir 58 straipsnio 3 dalies, Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 38 punkto, 41 punkto,120 punkto,123 punkto, 127 punkto reikalavimus. S. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje paskirta 200 Eur dydžio bauda.

Nesutikdamas su priimtu skundžiamu nutarimu S. G. pateikė skundą, kuriame nurodo, kad įmonės veiklos nebevykdo ir joje nebedirba. Nesutinka su bauda.

Atsiliepimas

Institucijos atsiliepime į skundą nurodyta, kad S. G. nuo (duomenys neskelbtini) yra paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - ir Bendrovė) vadovu. Duomenys apie tai, kad S. G. yra Bendrovės vadovas, buvo įregistruoti Registre (duomenys neskelbtini). S. G. nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių argumentus dėl bendrovės veiklos nevykdymo/sustabdymo, be to, Registrų centro tvarkomame Juridinių asmenų registre nėra registruojami juridinio asmens sprendimai dėl veiklos sustabdymo, todėl remiantis teisės aktais visi juridiniai asmenys turi teikti finansines ataskaitas. Tai, kad nei 2019 m., nei 2020 m. bendrovė veiklos nevykdė, pinigų srautų nebuvo, sandoriai, kurių pagrindu įmonė būtų įgijusi turto ir/ar prievolių, nebuvo sudaryti, nesudaro pagrindo įmonės vadovui nevykdyti teisės aktuose įtvirtintos pareigos teikti metines finansines ataskaitas Registro tvarkytojui. Ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita Registrui pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnio 1 dalis), o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius Registro duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Taigi, bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Pareiškėjas buvo informuotas, kad vadovaujantis ANK 616 straipsnio 3 dalimi, turi teisę iki paskirto administracinio nusižengimo bylos posėdžio pareikalauti šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taip pat pareiškėjo buvo paprašyta per keturiolika kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo (jo aplinkybių) užfiksuoto protokole. Atsižvelgiant į tai, kad Protokolas, informacija apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą ne teismo tvarka bei Nutarimas buvo siunčiami Pareiškėjo nurodytais adresais, akivaizdu, jog Pareiškėjui informacija apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą buvo pateikta tinkamai, o taip pat užtikrinta Pareiškėjo teisė pateikti paaiškinimus. Registrų centras skirdamas baudą įvertino visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, kurių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog paskirta bauda yra neadekvati padarytam nusižengimui ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei. Atsižvelgiant į tai prašo skundo netenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. G. palaikė skundą. Paaiškino, kad jie žino, kad įmonė nevykdo veiklos. Kai jis darė veiksmą, tada prašo susimokėti, jis jokio veiksmo negalėjo daryti. Jie tuo metu samdė apskaitos įmonę, gal jie nepranešė Registrų centrui. Jis tikrai neteikė, tikėjosi, kad pateiks ta įmonė. Jis tuo metu įmonėje nedirbo, tikėjosi, kad pateiks ta įmonė, kuri vedė apskaitą. Jis galbūt padarė klaidą, kad neinformavo. Jis nežinojo, nesukontroliavo. Tai padarė nepiktybiškai. Prašo į tai atsižvelgti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Išvados dėl padaryto nusižengimo turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Taigi, ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicija nustato specialų subjektą, kuriam taikoma administracinė atsakomybė už šioje teisės normoje numatytų objektyviųjų požymių realizavimą – juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovą ar kitus įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytus asmenis.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Taip pat CK 2.67 straipsnyje įtvirtinta, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jeigu įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.

Iš bylos duomenų matyti, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2019 ir 2020 metų finansinių ataskaitų rinkiniai juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateikti. Tai matyti iš 2021 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija. Taigi byloje pagrįstai nustatytas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvusis požymis – juridinio asmens, finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytu atveju ir tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Vis dėlto S. G. nuosekliai tiek paaiškinime, tiek savo skunde nurodo, kad nuo 2019 m. nevadovauja ir nebedirba įmonėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, todėl 2019 ir 2020 metų finansinių ataskaitų rinkinių neteikė. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu 2019 m. rugsėjo 9 d. S. G. buvo atleistas iš šios įmonės vadovo pareigų.

Tačiau teismas pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad šis įsakymas nebuvo pateiktas ,,Registrų centrui“, todėl tai nesudaro pagrindo spręsti, kad S. G. nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas.

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 dalį bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Bendrovės vadovas taip pat atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą; bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui; kitų Akcinių bendrovių įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatose nustatytų pareigų vykdymą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2, 10, 16 punktai).

2021 m. gruodžio 6 d. Juridinių asmenų išplėstinis išrašas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad šios įmonės direktoriumi nuo (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas S. G.. Duomenų apie jo atleidimą iš vadovo pareigų ar kito vadovo paskyrimą nėra įregistruota. Iš minėto išrašo taip pat matyti, kad paskutinį kartą bendrovės metinės finansinės ataskaitos pateiktos už 2016 m.

Atkreiptinas dėmesys, kad juridinio asmens vadovo pareigoms keliami aukšti kompetencijos standartai, be kita ko, lemia ir pareigą vadovui gerai išmanyti įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kadangi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia vadovo nuo atsakomybės juos pažeidus. Pažymėtina, jog net jei įmonės vadovas tik formaliai atlieka vadovo funkcijas, o faktiškai įmonei vadovauja kitas asmuo, tai taip pat neatleidžia jo nuo atsakomybės už vadovo pareigų nevykdymą. Akcentuotina, jog tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau taip pat prisiima daugelį su įmonės valdymu susijusių pareigų, nustatytų Civiliniame kodekse, Akcinių bendrovių įstatyme, kitų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, Buhalterinės apskaitos įstatyme bei kituose teisės aktuose.

Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą.

Iš pareiškėjo S. G. teiginių, matyti, jog apie tai, kad jis buvo atleistas iš vadovo pareigų Registrų centras nebuvo informuotas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad S. G. buvo ne tik įmonės vadovas, bet ir vienintelis akcininkas, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, ANK 223 straipsnio 2 dalies prasme, jis yra tinkamas subjektas administracinio nusižengimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo ir nusižengimo byloje Nr.2AT-7-20-628/2022).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019, 2AT-48-719/2020).

Spendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo yra atsižvelgiama į tai, kad S. G. nurodė, kad nepiktybiškai padarė pažeidimą, tikėjosi, kad bendrovės metines finansines ataskaitas pateiks įmonė, kuri vedė apskaitą. Jis pripažino, kad galbūt padarė klaidą, kad neinformavo VĮ Registrų centras apie jo atleidimą iš direktoriaus pareigų. Šios nurodytos aplinkybės neleidžia pareiškėjo charakterizuoti neigiamai. Įvertinus visumą duomenų, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti S. G. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskiriant 100 Eur dydžio baudą (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2022 m. sausio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-7-2022 keistinas, skiriant S. G. švelnesnę administracinę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo S. G. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2022 m. sausio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-7-2022 ir S. G. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtą 200 Eur dydžio baudą sumažinti iki 100 Eur.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: