Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-23 · Civilinė byla Nr. 2S-492-431/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-10-23Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-01-25Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-23
Bylos Nr.
2S-492-431/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-08238-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Trečiasis asmuo
D. G.
Ieškovas
A. Č.
Atsakovas
UAB „Ad Locum“, V.A.
Kategorijos
  • 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-492-431/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08238-2010-0 Procesinio sprendimo kategorija: 121.7; 121.21
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovams UAB „Ad Locum“, V.A., dalyvaujant trečiajam asmeniui D.G., dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas A.Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais 2010-03-25 UAB „Ad Locum“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, įformintus V. A. pasirašytu šio susirinkimo protokolu. Nurodė, kad jis yra UAB „Ad Locum“ akcininkas, valdantis 50 procentų paprastųjų vardinių bendrovės akcijų. 1991-06-05 jis buvo išrinktas bendrovės vadovu. Atsakovas V. A. yra UAB „Ad Locum“ akcininkas, valdantis nuosavybės teise 50 procentų bendrovės akcijų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo D. G. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo teismo priimti papildomą sprendimą byloje ir priteisti jo naudai iš ieškovo 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad teismas civilinėje byloje priėmė sprendimą, tačiau nepriteisė jam turėtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi nebuvo pateikta įrodymų, kad sąskaita dėl bylinėjimosi išlaidų yra apmokėta. Nurodė, kad apmokėjimo kvitas atsisegė nuo teikiamų dokumentų teismui ir tokiu būdu nebuvo pateiktas kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartimi D. G. prašymą dėl papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-942-640/2011 priėmimo atmetė.

Teismas konstatavo, jog teismas sprendime yra pasisakęs dėl trečiojo asmens D. G. prašymo dėl jo turėtų 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei šį prašymą atmetęs, nurodant, kad į bylą yra pateikta atstovavimo sutartis ir sąskaita dėl šių išlaidų apmokėjimo, tačiau nepateikta duomenų, kad sąskaita apmokėta. Kadangi 2011-01-31 sprendime yra išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui klausimas, D. G. prašymas dėl papildomo sprendimo byloje priėmimo atmestinas. Trečiojo asmens argumentas, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, jog teismas atmeta trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismo teigimu nesudaro pagrindo priimti papildomą sprendimą, nes teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje prašymas buvo išspręstas ir atmestas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu tretysis asmuo D.G. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-24 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti papildomą sprendimą – priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovo 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atskirasis skundas grindžiamas šiuo argumentu – būtent rezoliucinėje sprendimo dalyje, o ne aprašomojoje dalyje turi būti nurodymas apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apelianto nuomone, kitose sprendimo dalyse nurodymas apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą traktuotinas kaip pamąstymas ar argumentas, bet jokiu būdu ne teismo išvada. Taigi, kai rezoliucinėje dalyje teismas nepasisako apie trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tai reiškia, kad teismas šiuo klausimu nepasisakė.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.). Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamą teismo nutartį priėmė galiojant 2002 m. CPK redakcijai, t. y. iki 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo, apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas trečiojo asmens prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis trečiojo asmens atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Atskirajame skunde keliamas klausimas, ar pagrįstai buvo atmestas trečiojo asmens D.G. prašymas dėl papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-942-640/2011 priėmimo.

Tretysis asmuo teigia, kad būtent rezoliucinėje sprendimo dalyje, o ne aprašomojoje dalyje turi būti nurodymas apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kadangi kitose sprendimo dalyse nurodymas apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą traktuotinas kaip pamąstymas ar argumentas, bet jokiu būdu ne teismo išvada. Taigi kai rezoliucinėje dalyje teismas nepasisako apie trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tai reiškia, kad teismas šiuo klausimu nepasisakė. Tačiau su šiais trečiojo asmens atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Pagal CPK 79 str. išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra įvardytos bylinėjimosi išlaidomis. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas turėtų priteisti iš antrosios šalies jos turėtas išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą (CPK 98 str. 1 d.). Tuo atveju, kai bylą nagrinėjęs teismas, priimdamas sprendimą, bylinėjimosi išlaidų klausimo neišsprendė, CPK 277 str. 1 d. 3 p. suteikia galimybę jį išspręsti teismui priimant papildomą sprendimą dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-05-21 nutartis civilinėje byloje, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2003).

Iš bylos medžiagos matyti, kad tretysis asmuo bylos nagrinėjimo metu buvo pareiškęs prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė atstovavimo sutartį ir sąskaitą už paslaugas (b. l. 234,235). Pirmosios instancijos teismas 2011-01-31 sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl trečiojo asmens D.G. išlaidų advokato pagalbai apmokėti nepasisakė, tačiau iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų, iš jų ir trečiojo asmens nurodytų išlaidų, klausimą, t. y. motyvuojamoje dalyje nurodyta - trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra tenkinamas, nes į bylą pateikta tik sąskaita bei atstovavimo sutartis, tačiau nėra pateikta duomenų, kad minėta sąskaita yra apmokėta. Išrašyta sąskaita nėra tokių išlaidų apmokėjimą patvirtinantis dokumentas, todėl bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos.

Taigi įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 2011-01-31 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu buvo išspręstas atstovavimo išlaidų priteisimo klausimas trečiajam asmeniui, t.y. prašymas atmestas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra įstatymo nustatytų pagrindų papildomam sprendimui priimti. Tai, jog teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nepasisakė apie trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė ir yra pagrindas priimti papildomą sprendimą.

Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė