- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-30
- Bylos Nr.
- e2A-1066-253/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00988-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Irma Čuchraj, Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- K. P.
- Atsakovas
- D. P.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. e2A-1066-253/2015
2015 m. liepos 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Mariaus Dobrovolskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. P. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015-03-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei D. P. dėl santuokos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė nutraukti tarp K. P. ir D. P. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nutraukus santuoką palikti santuokines pavardes, padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovui priteisiant ½ dalį 6 623,32 Eur bendros vertės namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) 2 avilius su bitėmis, malūną, suvirinimo aparatą, gręžimo stakles, kampinį šlifuoklį, kalvystės įrankius, šaldytuvą „Beko“, iš viso turto už 3 861,94 Eur; taip pat priteisti jo naudai ½ dalį (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovei 650,78 Eur piniginę kompensaciją. Prašė atsakovei priteisti ½ dalį 6 623,32 Eur bendros vertės namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) du auksinius sutuoktuvių žiedus, 2 ožkas, 2 ožiukus, 21 vnt. vištų, 4 avilius su bitėmis, sekciją, svetainės baldų komplektą, minkštą kampą, sofą, staliuką, komodą, lovą, spintą, šaldiklį, virtuvės baldų komplektą, skalbyklę, indų ir puodų rinkinį, malūną, iš viso turto už 4 953,80 Eur. Priteisti iš atsakovės 545,93 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Įvertinus abiem šalims mokamas pinigines kompensacijas, atlikti užskaitas ir priteisti atsakovės naudai galutinę 104,84 Eur piniginę kompensaciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė 2014 m. gegužės mėnesį jį išvarė iš namų, pasisavindama visą turtą, nuo to momento neveda bendro gyvenimo. Atšalus santykiams dar bandė išsaugoti santuoką, tačiau situacija nepagerėjo, toliau gyventi santuokoje nėra tikslo.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2015-03-23 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliko šalims santuokines pavardes, po santuokos nutraukimo priteisė ieškovui K. P. 3 146,30 Eur kompensaciją už nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) taip pat priteisė ieškovui vieną 173,77 Eur vertės sutuoktuvių žiedą, vienuolika vištų 63,72 Eur vertės, šaldytuvą „Beko“ 173,77 Eur vertės, 144,81 Eur vertės televizorių, 144,81 Eur vertės diskinį pjūklą, iš viso kilnojamojo turto už 700,88 Eur; po santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iš viso už 6 623,32 Eur; priteisė atsakovei vieną 173,77 Eur vertės auksinį sutuoktuvių žiedą, 28,96 Eur vertės sekciją, 43,44 Eur vertės minkštą komplektą, 86,89 Eur staliuką, 86,89 Eur vertės lovą, 28,96 Eur vertės šaldiklį, 72,40 Eur vertės skalbyklę, 10 vištų 57,92 Eur vertės, 115,85 Eur vertės dujinę viryklę, iš viso už 695,08 Eur; be to, priteisė iš atsakovės D. P. ieškovui K. P. 28,96 Eur žyminio mokesčio, o iš ieškovo K. P. priteisė atsakovei D. P. 72,40 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas, remdamasis 1974-07-31 tarp atsakovės ir jos tėvo L. Š. sudaryta sutartimi, nustatė, kad gyvenamąjį namą jos tėvas jai perleido už išlaikymą. Teismas vertino, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia atsakovės ir liudytojų parodymus apie gyvenamojo namo pagerinimus ir jų apimtį ir darė išvadą, kad gyvenamasis namas buvo pagerintas iš esmės, ūkiniai pastatai pastatyti santuokos metu. Šalys susituokė (duomenys neskelbtini) m., namo rekonstrukcija atlikta ir nauji ūkinės paskirties pastatai pastatyti būtent po santuokos sudarymo, išskyrus viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurią ieškovas įtraukė į dalintino turto masę. Teismas konstatavo, kad viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas yra asmeninė atsakovės nuosavybė ir nedalintinas. Atsakovės tvirtinimą, jog ieškovas buvo nusišalinęs nuo namo rekonstrukcijos, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad gyvenamasis namas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre D. P. vardu, 1989 m. buvo pagerintas iš esmės šalių santuokos metu, todėl įtrauktinas į dalintino turto masę. Nors ieškinyje ieškovas prašo priteisti jam ½ dalį gyvenamojo namo ir kitų pastatų natūra, tačiau teismo posėdžio metu 2014-11-24 išreiškė norą už jam priklausančio turto (pastatų) dalį gauti pinigais. Šis reikalavimas išreikštas paties ieškovo. Ieškovas pripažino, kad ieškinys inicijuotas ne jo, o vaikų, todėl teismas vertino, kad teismo posėdžio metu ieškovas išreiškė savo valią. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas gyvena pas dukrą ir ten jaučiasi gerai, nori ten gyventi, bei įvertinęs tai, jog ieškovas nepageidauja gyventi tuose pačiuose namuose su atsakove, teismas ieškovui priteisė ½ gyvenamojo namo vertę pinigine išraiška. Pažymėta, kad šalys nepateikė nekilnojamojo turto įvertinimo, abi šalys neginčijo turto vertės, kuri yra nustatyta Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė 2015-03-03 teismo posėdžio metu pateikė gyvenamojo namo nuotraukas, paaiškindama, kad namas yra nusidėvėjęs, tačiau kitokios vertės nepateikė. Nesant kitų įrodymų apie dalintino turto (nekilnojamojo) vertę, teismas vadovavosi byloje esančiomis turto kainomis. Kadangi ieškovas pageidavo piniginės kompensacijos už gyvenamąjį namą ir kitus ūkinės paskirties pastatus, žemės sklypo padalinimo klausimas nespręstas. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) yra asmeninė D. P. nuosavybė, kuri nėra dalytina.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas K. P. prašo pakeisti 2015-03-23 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl 3 146,30 Eur kompensacijos ieškovui priteisimo ir priimti dėl šios dalies naują sprendimą – priteisti K. P. 13 033,50 Eur piniginę kompensaciją, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nesutinka su turto padalijimo būdu bei kompensacijos dydžiu. Nesutinka su teismo nuostata, kad ieškovas sutiko keisti ieškinio dalyką, nes jo žodinis atsakymas buvo netinkamai įvertintas. Ieškovas, būdamas garbaus amžiaus, galėjo netinkamai suprasti teisinius dalykus ar teisines frazes. Ieškinio reikalavimų keitimas turi būti pareikštas rašytiniu prašymu, o ieškovas tokio rašytinio prašymo nepateikė. Teismo įvertinimas, kad ieškovas pakeitė reikalavimus neatitinka faktinių aplinkybių. Jei ieškovas būtų keitęs reikalavimą ir prašęs piniginės kompensacijos, tai būtų teikęs įrodymus apie tikrąją namų valdos vertę, nes šiuo atveju, kai jam atitektų pagal ieškinio reikalavimus ½ dalis namų valdos, jam nėra jokio skirtumo, kokia yra vidutinė šio turto rinkos vertė. Iš pateikiamos 2015-04-10 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. MŽ15/04-096 matyti, kad visos namų valdos bendra vertė yra 35 067 Eur, o atėmus žemės sklypo vertę – 26 067 Eur už visus pastatus. Teismo sprendime nustatyta pastatų vertė yra 6 292,60 Eur, taigi beveik 4 kartus mažesnė už tikrąją vidutinę rinkos vertę. Ieškovo nuomone, pagal pateikiamą nekilnojamojo turto rinkos vertę, tikslinga perskaičiuoti piniginės kompensacijos dydį. Atsižvelgiant į bendro turto vertę – 26 067 Eur, už visus pastatus, ieškovui priklausytų 13 033,50 Eur piniginė kompensacija. Ieškovo nuomone, teismui nusprendus turtą priteisti atsakovei, tikslintinas kompensacijos dydis, nes netinkamai nustatyta rinkos vertė. Ieškovas neprieštarautų ir turto padalijimui natūra, kiekvienai šaliai priteisiant po ½ dalį namų valdos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovė D. P. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas be pagrindo pasirinko ieškovui priteisti piniginę kompensaciją, o ne turto dalį natūra. Atsakovė kategoriškai nesutinka, kad būtų pakeistas teismo nustatytas turto padalijimo būdas. Atsakovės nuomone, ieškovo ir atsakovės įnašai į bendru pripažinto turto kūrimą buvo nelygiaverčiai, t. y. D. P. įdėjo kur kas daugiau. Taip pat teigia, kad turto vertės padidėjimo prasme iki santuokos atsakovės asmeninės nuosavybės teise turėtas nekilnojamasis turtas ieškovo iš esmės nebuvo pagerintas. Ieškovui gyvenamojo namo dalies kompensacija priteista be pagrindo. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas nepagrįstai pakeitė ieškinio dalyką. Ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateikta UAB „Aireda“ atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. MŽ15/04-096 paruošta 2015-04-13, pats turtas apžiūrėtas 2015-04-10, taigi įrodymai rinkti tik po to, kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Ieškovas teikia naujus įrodymus ir iš esmės keičia ieškinio dalyką – reikalavimo sumą. Atsakovė prieštarauja tokių įrodymų vertinimui. Atsakovės nuomone toks vertės apskaičiavimas, kai iš bendro vertinimo sumos aritmetiškai atimama žemės sklypo vertė ir padalijama pusiau, yra negalimas, kadangi ataskaitą parengęs turto vertintojas vertino visą objektą (sodybą, t. y. sklypo ir statinių visumą), o ne atskirus elementus (vertės išskirtos tik sąlyginai). Taip pat nurodo, kad į bendro turto balansą įtraukta ir 1951 m. statyta viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nors ieškovas į ją ieškiniu nepretendavo, jos kūrimo ir gerinimo neįrodinėjo, teismas jam jos nepriteisė. Be to, teigia, kad namas yra nusidėvėjęs labiau nei ataskaitoje nurodyti 43 procentai, tai buvo 2000 m. fiksuoti duomenys, o šiuo metu namo būklė yra kur kas prastesnė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).
Ieškovas apeliaciniu skundu skundžia dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliantas K. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jam priteista 3 146,30 Eur kompensacija ir prašo dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui 13 033,50 Eur piniginę kompensaciją. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta. Nors atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad ieškovui kompensacija už gyvenamojo namo dalį priteista be pagrindo, kadangi atsakovės iki santuokos asmeninės nuosavybės teise turėtas nekilnojamasis turtas nebuvo iš esmės pagerintas, tačiau atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, apeliacinio skundo neteikė. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija bylą nagrinėja ir skundžiamo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą vertina apeliacinio skundo ribose.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo K. P. ir atsakovės D. P. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovas prašė ieškovo asmeninėn nuosavybėn priteisti, be kita ko, ½ dalį namų valdos: 117,76 kv.m. ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį bei kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) taip pat ieškovas reiškė reikalavimą priteisti ieškovo naudai ½ dalį (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priteisiant atsakovei 2 247 Lt piniginę kompensaciją. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija atlikta ir nauji ūkinės paskirties pastatai pastatyti būtent po santuokos sudarymo, išskyrus viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat konstatavo, kad gyvenamasis namas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre D. P. vardu, 1989 m. buvo pagerintas iš esmės šalių santuokos metu, todėl įtrauktinas į dalintino turto masę.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo žodinius atsakymus teismo posėdžio metu ir nepagrįstai vertino, jog ieškovas pakeitė savo ieškinio reikalavimus ir prašė piniginės kompensacijos. Vadovaujantis CK 3.127 str. 1 d., teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. CK 3.127 str. 3 d. numato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais; parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011). Turtas ne visada gali būti padalytas natūra. Turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvaus (pvz., turto nedalumas, neįmanomumas naudoti pagal paskirtį), tiek subjektyvaus (pvz., konfliktiški sutuoktinių santykiai, jų galimybės bendrai valdyti ir naudoti objektą) pobūdžio veiksniai. Pažymėtina, kad jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, vadovaujantis įstatymo nuostatomis, yra taikomas šioje byloje pirmosios instancijos teismo parinktas turto padalijimo būdas, t. y. turto natūra priteisimas vienam sutuoktiniui, o kitam sutuoktiniui priteisimas atitinkamos jo dalies kompensacijos pinigais. Pasirenkant bendro turto padalijimo būdą turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus bei, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų.
Kaip minėta, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto. Nagrinėjamu atveju ieškinyje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra. Tačiau teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ieškovas taip pat išreiškė poziciją už jam priklausančią turto (pastatų) dalį gauti pinigus. Pažymėtina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino aplinkybes, jog ieškovas nepageidauja gyventi tuose pačiuose namuose su atsakove, ieškovas gyvena pas dukrą, ten gerai jaučiasi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apelianto nurodyti statiniai yra (duomenys neskelbtini) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kurio tikslinė paskirtis – namų valda. Byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo bei Telšių apskrities Viršininko administracijos 2000-02-03 sprendimo Nr. 68-11896 duomenimis nustatyta, kad minėtas (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, atkūrus nuosavybės teises, yra asmeninė atsakovės D. P. nuosavybė. Tos aplinkybės, kad žemės sklypas priklauso atsakovei, bylos nagrinėjimo neginčijo nei ieškovas, nei ieškovo atstovas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas nurodė, kad pusės atsakovei priklausančio žemės sklypo jam priteisti neprašo. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pripažino, kad žemės sklypas yra atsakovės asmeninė nuosavybė, ir patikslino, kad ieškiniu prašoma žemės sklypo dalį priteisti ieškovui tam, kad būtų galima ieškovui naudotis priteistais statiniais, t. y. jei ieškovui galimai atitektų ½ namų valdos statinių, ieškovas reiškia reikalavimą ir į ½ namų valdos žemės sklypo, nes be to disponavimas daiktais (statiniais) būtų neįmanomas, o už žemės sklypo dalį atsakovei priteisiant kompensaciją. Pagal bylos aplinkybes šiuo atveju bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikytino nekilnojamojo turto padalijimo natūra atveju ieškovo disponavimas jam teksiančia turto (statinių) dalimi būtų neįmanomas. Taigi, paminėtų ieškovo ieškinio reikalavimų dėl ½ dalies namų valdos priteisimo ieškovui natūra tenkinimas būtų siejamas ne tik su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikytino turto padalijimu natūra, tačiau ir su ½ dalies atsakovei asmeninės nuosavybės teise prikalsiančio žemės sklypo priteisimu ieškovui pastatams ir statiniams pagal paskirtį naudoti bei su piniginės kompensacijos sumokėjimu už šią atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį. Pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju atsižvelgė ir įvertino konkrečiu atveju reikšmingas bylos aplinkybes ir parinko šalių santuokinio turto padalijimo būdą, įvertindamas ir paties ieškovo teismo posėdžio metu išsakytą poziciją ir valią dėl turto padalijimo. Antra vertus, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi ir dėl šios dalies prašydamas priimti naują sprendimą, apeliaciniu skundu ieškovas neprašo turto padalyti natūra, t. y. tenkinti ieškinyje suformuluotą reikalavimą, nors ir nurodo, kad tokiam turto padalijimo būdui neprieštarautų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas iš esmės prašo padidinti jam priteistos kompensacijos dydį nuo 3 146,30 Eur iki 13 033,50 Eur, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo parinktas buvusių sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe laikytino turto padalijimo būdas yra parinktas neteisingai ar neatitiko ieškovo valios.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodytą jam priteistinos piniginės kompensacijos dydžio apskaičiavimą grindžia kartu su apeliaciniu skundu pateiktos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. MŽ15/04-096 duomenimis. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. MŽ15/04‑096 pateiktas turto (duomenys neskelbtini), vertinimas. Iš ataskaitos duomenų matyti, kad vertinamas turtas apžiūrėtas ir turto vertė nustatyta 2015-04-10, o ataskaita surašyta 2015-04-13, t. y. po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Įstatymas numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiami apeliacinio skundo argumentai, yra susiję su byloje sprendžiamu buvusių sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimu bei remdamasi teisingumo ir protingumo principais apelianto pateiktus naujus įrodymus priima, vertina ir dėl jų pasisako (CPK 3 str. 1 d., 314 str.).
Iš kartu su ieškovo apeliaciniu skundu pateiktos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenų matyti, kad vertinamą turtą sudarė pastatai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetai) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ataskaitos išvadose pažymėta, kad lyginamuoju metodu nustatyta viso paminėto turto rinkos vertė vertinimo dienai (2015-04-10) yra 35 067 Eur. Nurodyta, kad sąlyginai galimas toks verčių išskyrimas – pastatų (gyvenamo namo, viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato, daržinės, garažo, viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio) bei inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto) rinkos vertė – 26 067 Eur, o žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė yra 9 000 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad ataskaitoje pažymėta, jog toks turto išskyrimas yra sąlyginis, turtas vertintas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip vientisas objektas, sudarantis užbaigtą visumą. Taip pat pastebėtina, kad į vertintą turtą kaip vienas iš nekilnojamojo turto objektų yra įtraukta ir viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri bylos duomenimis buvo pastatyta 1951 m., t. y. iki šalių santuokos sudarymo, tai bylos nagrinėjimo metu pripažino ir ieškovas. Jos esminio pagerinimo ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad viralinės pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra asmeninė atsakovės D. P. nuosavybė ir šio pastato į dalytino buvusių sutuoktinių bendro turto masę neįtraukė, už jos dalį kompensacijos ieškovui nepriteisė. Nesutikimo su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ieškovas apeliaciniame skunde nereiškė. Teisėjų kolegija atsižvelgia į aplinkybes, kad mintoje nekilnojamoji turto vertinimo ataskaitoje nurodytu būdu turtas įvertintas kaip vientisą visumą sudarantis namų valdos objektas su žemės sklypu, o verčių išskyrimas yra tik sąlyginis, be to, į vertintiną turtą įtrauktas ir nekilnojamasis turtas kuris pripažintas esančiu tik atsakovės asmenine nuosavybe (žemės sklypas, viralinė).
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal nekilnojamoji turto vertinimo ataskaitoje pateikiamą nekilnojamojo turto rinkos vertę tikslinga perskaičiuoti piniginės kompensacijos dydį. Taigi apeliaciniu skundu ieškovas iš esmės prašo padidinti skundžiamu sprendimu jam priteistą kompensaciją. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad reiškiant ieškinio reikalavimus dėl turto dalies priteisimo natūra ieškovui nebuvo skirtumo, kokia yra vidutinė šio turto rinkos vertė. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių (CPK 176–177 str., 185 str.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 str. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Pažymėtina, kad sprendžiant dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo turto vertės klausimas svarbus, kadangi atvejais, kai sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 str. 3 d., 3.127 str. 3 d.). Pateikdamas ieškinį ieškovas pats nurodė bendrą namų valdos vertę – 22 869 Lt ir ieškovui prašomos priteisti namų valdos dalies vertę – 11 434,50 Lt. Taigi ieškovas, pareikšdamas ieškinį, neginčijo Nekilnojamojo turto registre nustatytos nekilnojamojo turto vertės, neteikė nekilnojamojo turto įvertinimo. Tokiu būdu šiais duomenimis ieškovas rėmėsi ir apskaičiuodamas kompensacijų taikymo klausimą tarp buvusių sutuoktinių. Priešingų duomenų neteikė ir atsakovė, ji neginčijo nekilnojamojo turto vertės, nustatytos Nekilnojamojo turto registre. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamame sprendime netinkamai nustatyta turto vidutinė rinkos vertė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi tais duomenimis, kuriuos nustatė iš šalių, turinčių procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę, pateiktų įrodymų ir paaiškinimų. Apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo priešingoms išvadoms. Nekilnojamojo turto vertinimas, atliktas tik po to, kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, be to, kaip nustatyta anksčiau, nekilnojamoji turto vertinimo ataskaitoje nurodytas turtas įvertintas kaip užbaigtą visumą sudarantis vientisas objektas, į vertinimą įtraukti ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai, o verčių išskyrimas galimas tik sąlyginai, todėl turto vertinimo ataskaita nelaikytina įrodančia tikrąją turto rinkos vertę šiuo atveju.
Ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Skundžiamą teismo sprendimo dalį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o Plungės rajono apylinkės teismo 2015-03-23 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Tačiau nustačius, kad skundžiamoje sprendimo rezoliucinėje dalyje konkrečiai nenurodyta, jog po santuokos nutraukimo ieškovui K. P. priteista 3 146,30 Eur kompensacija, priteistina iš atsakovės D. P., sprendimo rezoliucinė dalis atitinkamai patikslintina.
Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1, 3 d.). Atsakovė D. P. pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovo turėtas 200 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, tad ieškovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos jai priteistinos iš ieškovo (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2015-03-23 sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta po santuokos nutraukimo ieškovui K. P. priteista 3 146,30 Eur kompensacija priteisinta iš atsakovės D. P..
Priteisti iš ieškovo K. P. atsakovei D. P. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.