- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-27
- Bylos Nr.
- 1N-203-165/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00052-2009-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Elena Vainienė
- Kaltinamasis
- UAB „Garantas“
- Advokatai
- Martynas Žilinskas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo UAB „Garantas“ gynėjo advokato Martyno Žilinsko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties, kuria pratęstas 6 mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d., laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo UAB „Garantas“ turtui bei paliktas 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu paskirtas turto saugotojas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje juridinis asmuo UAB „Garantas“ (toliau – ir bendrovė, įmonė) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (3 veikos) kaltinamas tuo, kad jis, atstovaujamas bendrovės statybų vadovo K. M., veikiančio bendrovės naudai ir interesams bei jos vardu, K. M. susitarus ir veikiant kartu su bendrininkų grupe – S. L., tyčia suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule, panaudojus suklastotą tikrą dokumentą, įgijo Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patikėtas lėšas ir padarė didelę žalą – 148 182,68 Lt; be to ir tuo, kad UAB „Garantas“, atstovaujamas bendrovės statybos direktoriaus A. M., veikiančio įmonės naudai ir interesams bei jos vardu, A. M. susitarus ir veikiant kartu su bendrininkų grupe – S. L., tyčia suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule, panaudojus suklastotą tikrą dokumentą, įgijo Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patikėtas lėšas ir padarė didelę žalą – 115 593,95 Lt; taip pat ir tuo, kad UAB „Garantas“, atstovaujamas bendrovės statybos direktoriaus A. M., statybos vadovo L. Š. bei gamybos paruošimo ir planavimo tarnybos vadovo A. J., veikiančių įmonės naudai ir interesams bei jos vardu, A. M., L. Š. ir A. J. iš anksto susitarus ir veikiant kartu su bendrininkų grupe – D. G., tyčia suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule, panaudojus suklastotą tikrą dokumentą, įgijo Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patikėtas lėšas ir padarė didelę žalą – 119 162,79 Lt.
Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir pareikštą civilinį ieškinį, prokuroro 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu buvo laikinai apribotos kaltinamojo juridinio asmens UAB „Garantas“ nuosavybės teisės į jam nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: pastatą–gyvenamąjį namą ((duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nustatant dalies nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti visu turtu, turto saugotoju paskiriant – kaltinamąjį UAB „Garantas“. Vėliau teismo nutartimis šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartimi UAB „Garantas“ nuosavybei taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – terminą pratęsė 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę ir (ar) pasikeitę procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindai ir sąlygos, o galimam turto konfiskavimui ir civiliam ieškiniui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas būtinas.
Šalies argumentai
Kaltinamojo UAB „Garantas“ gynėjas skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį pakeisti, arba pratęsiant laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamajam nuosavybės teise priklausantį konkretų turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); butą, esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); butą, esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nustatant dalies nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, 6 mėnesių terminui, termino pradžią skaičiuojant nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d., paliekant 2012 m. rugpjūčio 3 d. prokuroro nutarimu paskirtą turto saugotoją; arba areštuojant į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą sumokėtas 110 906,92 Eur lėšas. Skunde gynėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnyje nustatytus tikslus galima pasiekti ir taikant priemones, kurios nevaržytų nei UAB „Garantas“, nei UAB „Virdesa“ teisių, atitiktų ekonomiškumo bei proporcingumo principus. Gynėjas tvirtina, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nagrinėjamoje baudžiamoje byloje kaltinamajam yra pareiškęs 110 906,92 Eur dydžio civilinį ieškinį, tuo tarpu, butų su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sudaro 144 780 Eur, t. y. žymiai didesnė nei pareikštas ieškinys UAB „Garantas“, o bendra objekto vertė nuolatos didėja, UAB „Garantas“ 2014 m. investavo apie 624 038 Lt vien į šio objekto infrastruktūrą. Gynėjas mano, kad draudimas disponuoti visu turtu daro neproporcingai didelę žalą ne tik pačiam kaltinamajam, bet ir tretiesiems asmenims: UAB „Virdesa“, kuriai priklauso žemė po paminėtais pastatais. Gynėjas teigia, kad pagal sutartinius įsipareigojimus UAB „Garantas“ turi statyti kitus daugiabučius minėtoje vietovėje, o pritaikytas areštas akivaizdžiai riboja tokią veiklą. Tuo atveju, jeigu kaltinamasis nevykdys savo sutartinių įsipareigojimų, o UAB „Virdesa“ nutrauks sutartį, UAB „Garantas“ patirs didelius materialius nuostolius, sumažės įmonės, kaip patikimo partnerio, reputacija. Gynėjas akcentuoja, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas, liko kelių kaltinamųjų paskutiniai žodžiai, prokuroras siūlo teismui UAB „Garantas“ skirti galutinę bausmę – 2 900 MGL baudą, neprašo konfiskuoti nuosavybės teise kaltinamajam priklausančio turto, įskaitant ir turtą, kuriam taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis panaikintina. Pirmosios instancijos teismas nevisiškai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes laikinam nuosavybės teisių apribojimui skirti (terminui pratęsti), netinkamai taikė ir aiškino baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų nuostatas (BK 72 straipsnis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnis).
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų kitų procesinės prievartos priemonių rūšių. Laikino nuosavybės teisių apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės taikymo (termino pratęsimo), pagrindai ir sąlygos nustatytos BPK 151 straipsnyje. Pažymėtina, kad taikant BPK 151 straipsnyje nustatytą procesinės prievartos priemonę apribojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje garantuojamas nuosavybės neliečiamumas, todėl, kaip ir bet kuri kita procesinės prievartos priemonė, laikinas nuosavybės teisių apribojimas galima tik siekiant proceso tikslų.
Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Skundžiama nutartimi, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir byloje pareikštą civilinio ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 110 906,92 Eur dydžio ieškinį UAB „Garantas“ 6 mėnesiams pratęstas baudžiamojoje byloje taikytos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas kaltinamojo juridinio asmens UAB „Garantas“ nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui: pastatui–gyvenamajam namui ((duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), nustatant dalies nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti visu turtu, turto saugotoju paskiriant – patį kaltinamąjį UAB „Garantas“. Todėl šiuo atveju yra aktuali BPK 151 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti laikinai apribotos juridinio asmens nuosavybės teisės. BPK 151 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad juridinio asmens nuosavybės teisės gali būti laikinai apribotos prokuroro nutarimu, kai siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą BK 72 straipsnyje nustatytais atvejais ir galimą išplėstinį turto konfiskavimą BK 72³ straipsnyje įtvirtintais atvejais, taip pat kai siekiama užtikrinti civilinį ieškinį, jei yra pakankamas pagrindas juridinį asmenį įtraukti civiliniu atsakovu.
Taigi iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal įstatymo leidėjo valią laikinas nuosavybės teisių apribojimas juridinio asmens nuosavybės teise valdomam turtui gali būti taikomas siekiant tiek užtikrinti turto konfiskavimą, tiek civilinį ieškinį, tačiau turi būti nustatytos įstatyme įtvirtintos tam tikros sąlygos.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptariamoje baudžiamojoje byloje yra ne visos iš paminėtų sąlygų.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Šias teisės normas sistemiškai vertinant su pirmiau aptartomis, akivaizdu, kad siekiant taikyti procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisių apribojimą juridinio asmens turtui ir tokiu būdu užtikrinti galimą turto konfiskavimą, turi būti pagrindas manyti, jog toks turtas susijęs su BK uždrausta veika ir buvo / yra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Panašios pozicijos yra laikomasi ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2010, 2K-138/2014). Baudžiamojoje byloje UAB „Garantas“ kaltinimai pareikšti dėl to, kad jis galbūt per tam tikrus atstovaujamus asmenis, veikiančius įmonės naudai ir interesams bei jos vardu, tyčia suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule, panaudojus suklastotą tikrą dokumentą, įgijo Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patikėtas lėšas bei šiai valstybės institucijai padarė didelę žalą, kurios bendra vertė sudaro 110 906,92 Eur. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju juridiniam asmeniui UAB „Garantas“ nėra pareikšti kaltinimai, jog už galbūt nurodytas neteisėtai įgytas lėšas bendrovė įsigijo turtą: pastatą–gyvenamąjį namą ((duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), byloje nėra objektyvių duomenų, kad šis turtas buvo uždraustos UAB „Garantas“ inkriminuojamos veikos įrankis ar priemonė (29 t., b. l. 84-177). Aukštesnės instancijos teismo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje nėra teisinių prielaidų susiformuoti vidiniam teismo įsitikinimui, kad paminėtas UAB „Garantas“ nuosavybės teise valdomas turtas įstatymo nustatytais aspektais galbūt buvo panaudotas darant nusikaltimus, dėl kurių jam suformuluoti kaltinimai, arba jis buvo gautas iš jam inkriminuotos veikos. Todėl spręstina, kad apygardos teismas padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, jog aptariamu atveju yra pagrindas UAB „Garantas“ turtui: pastatui–gyvenamajam namui ((duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), taikyti (pratęsti terminą) procesinės prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą, galimam turto konfiskavimui.
Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino ne visas reikšmingas aplinkybes ir darydamas išvadą, kad visam UAB „Garantas“ turtui: pastatui–gyvenamajam namui ((duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytinas (terminas pratęstinas) siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį. Kaip minėta, šiuo konkrečiu atveju baudžiamojoje byloje iš tiesų yra pareikšti tam tikri kaltinimai UAB „Garantas“, kaip juridiniam asmeniui, o civilinis ieškovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra pareiškęs UAB „Garantas“ 110 906,922 Eur dydžio ieškinį dėl kaltinamojo galbūt nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (BPK 151 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Šios aplinkybės patvirtina, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas bendrovės nuosavybės teise valdomam turtui taikomas siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį. Tokia priemonė ikiteisminio tyrimo metu buvo pagrįstai paskirta civiliniam ieškiniui užtikrinti ir vėliau tęsiama. Tačiau, kaip anksčiau nurodyta, laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kaip procesinė prievartos priemonė, galima tik siekiant proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga (BPK 11 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pažeidimams, jos turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau nei reikia šiems tikslams pasiekti (2009 m. balandžio 9 d. nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe suvaržymas visada turi nustatyti „teisingą pusiausvyrą“ tarp bendrojo intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų asmens pagrindinių teisių apsaugai; turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Immobiliare Saffi v. Italy (GC), no. 22774/93); griežta ir varžanti priemonė neturi paveikti savininko teisių taip, kad kiltų pavojus jo pagrindinei veiklai ar net gyvavimo sąlygoms (2013 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje JGK Statyba ir G. v. Lietuva).
Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Garantas“ turtas: pastatas–gyvenamasis namas ((duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuriam ikiteisminio tyrimo metu taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas, o vėliau teismo nutartimis šios procesinės prievartos priemonės terminas tęsiamas, įskaitant ir apskųsta nutartimi, buvo padalintas ir suformuoti atskiri nekilnojami daiktai (14 butų su priklausiniais), kurie įregistruoti nekilnojamojo turto registre ir kuriems kiekvienam iš jų suteiktas atskiras unikalus numeris (33 t., b. l. 30-35; Nekilnojamojo turto registro duomenys). Akivaizdu, kad tokiu atveju kiekvienas iš atidalytų daiktų tapo savarankišku turtiniu (kadastriniu) vienetu. Todėl esant paminėtoms aplinkybėms, sutiktina su gynėjo argumentais, kad nagrinėjamu atveju BPK 151 straipsnyje nustatyti tikslai gali būti pasiekti taikant laikiną nuosavybės teisių apribojimą ne visam UAB „Garantas“ turtui, o konkrečiam įmonei nuosavybės teise priklausančiam turtui.
Draudimas UAB „Garantas“ disponuoti visu turtu: pastatu–gyvenamuoju namu ((duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), nustatant dalies nuosavybės teisių apribojimą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra tikslingas ir reikalingas, nes tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimo taikymas (termino pratęsimas) visam turtui iš tiesų varžo UAB „Garantas“ akivaizdžiai labiau nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti, neišlaiko teisingos pusiausvyros tarp tokios rūšies procesine priemone siekiamo tikslo ir UAB „Garantas“ konstitucinės teisės, tokia priemonė gali sukelti pavojų bendrovės pagrindinei veiklai ar net gyvavimo sąlygoms. Šią aukštesnės instancijos teismo išvadą sustiprina ir tai, kad gynėjo skunde nurodyto turto, kuriam prašoma taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, t. y. butų su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sudaro 144 780 Eur (33 t., b. l. 95, 130; Nekilnojamojo turto registro duomenimis šio turto vertė, vertinant masinio vertinimo būdu, 83 865 Eur). Be to, remiantis Nekilnojamo turto registro duomenimis, nustatyta ir tai, kad pastato–gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), prieš atidalijimą vertė, vertinant masinio vertinimo būdu, buvo 343 489 Eur. Tuo tarpu, kaip nustatyta pirmiau, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nagrinėjamoje baudžiamoje byloje kaltinamajam yra pareiškęs 110 906,92 Eur dydžio civilinį ieškinį. Kita vertus, aptariamu atveju svarbi ir ta aplinkybė, kad kaltinamasis UAB „Garantas“ 2015 m. rugpjūčio 21 d. į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT587044060000276862 įmokėjo 110 906,92 Eur, t. y. tokią sumą, kuri atitinka baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio dydį.
BPK 151 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas prieina prie išvados, kad šioje baudžiamojoje byloje BPK 151 straipsnyje nustatyti tikslai, t. y. UAB „Garantas“ pareikštam 110 906,92 Eur dydžio civiliniam ieškiniui užtikrinti, gali būti pasiekti 6 mėnesiams taikant (pratęsiant terminą) laikiną nuosavybės teisių apribojimą daliai UAB „Garantas“ nuosavybės teise priklausančiam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatant dalies nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, įkeisti, laiduoti, kitaip suvaržyti ir bet kokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims, turto saugotoju paliekant 2012 m. rugpjūčio 3 d. prokuroro nutarimu paskirtą turto saugotoją – kaltinamąjį UAB „Garantas“.
Gynėjo skunde pareikštas alternatyvus prašymas areštuoti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą sumokėtas 110 906,92 Eur lėšas nenagrinėtinas.
UAB „Garantas“ šioje baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-166/2015 (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00052-2009-2) pervedus 110 906,92 Eur, kaip garantą civiliniam ieškiniui užtikrinti, šias lėšas patikėjimo teise pradėjo valdyti Vilniaus apygardos teismas, kuris byloje priimdamas galutinį baigiamąjį aktą, išspręs ir klausimą dėl šių lėšų panaudojimo.
Todėl kaltinamojo UAB „Garantas“ gynėjo skundas tenkintinas iš dalies, o apskųsta nutartis naikintina bei priimtinas naujas sprendimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 8 dalimi ir 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą.
Taikyti (pratęsti terminą) 6 mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d., laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamajam UAB „Garantas“ (j. a. k. 120017944) nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y.: butą, esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); butą, esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); butą, esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nustatant dalies nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, įkeisti, laiduoti, kitaip suvaržyti ir bet kokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims, turto saugotoju paliekant 2012 m. rugpjūčio 3 d. prokuroro nutarimu paskirtą turto saugotoją – kaltinamąjį UAB „Garantas“.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.