- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- I-4698-331/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03233-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- T. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Alytaus pataisos namams
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Alytaus pataisos namams dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas T. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas teigia, kad Departamento direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. NN-328 (toliau – ir Nutarimas) jis iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) buvo perkeltas atlikti bausmę į Alytaus pataisos namus (toliau – Alytaus PN). Pareiškėjo vertinimu, Nutarime nėra nurodyta jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo perkėlimą į kitą pataisos įstaigą, nėra išvardintos aplinkybės, kurių pagrindu padaryta išvada, kad egzistuoja išimtinės aplinkybės, dėl kurių jis negali būti toliau laikomas toje pačioje pataisos įstaigoje, taigi, Nutarimas yra nemotyvuotas, o pareiškėjas perkeltas neteisėtai. Dėl nepagrįsto perkėlimo į kitą pataisos įstaigą pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, jam atsirado nemiga, sumažėjo bendravimo galimybės.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, atsiliepime į skundą (b. l. 15–18) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovas teigia, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. gavo Pravieniškių PN-AK tarnybinio tyrimo išvadą dėl nuteistųjų perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus PN, kurioje nurodyta, kad Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos pareigūnai surinko duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ir keli kiti nuteistieji daro neigiamą įtaką kitų nuteistųjų resocializacijos procesui, propaguoja nuteistųjų kriminalinę subkultūrą, o tai daro neigiamą poveikį įstaigos kriminogeninei būklei ir skatina kitus nuteistuosius pažeisti nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, buvo priimtas Nutarimas, kuriuo pareiškėjas perkeltas atlikti bausmę į kitą įstaigą. Šis Nutarimas yra motyvuotas – jis yra grindžiamas pirmiau minėta tarnybinio patikrinimo išvada, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad tuo atveju, kai individualus administracinis aktas priimamas atsižvelgiant į iki jo priėmimo surinktą pirminę informaciją, pateikiamą bet kokios formos dokumente, pirminėje informacijoje atspindėti faktai neprivalo būti perkeliami į administracinį aktą. Kartu atsakovės atstovas pažymi, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė patyręs neigiamų išgyvenimų, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus PN atsiliepime į skundą (b. l. 28–30) nesutinka su pareiškėjo reikalavimais ir prašo skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 28 d. iš Pravieniškių PN-AK pervežtas į Alytaus PN toliau atlikti bausmę. Nuteistųjų skirstymo komisijos 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu pareiškėjas paskirtas į 12 nuteistųjų būrį. Pareiškėjas minėtame būryje atlieka bausmę ir nesikreipė į įstaigos administraciją dėl nesutarimų su kitais nuteistaisiais ar perkėlimo į kitus būrius. Alytaus PN pareiškėjui buvo suteiktos medicininės ir psichologinės paslaugos.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus PN-AK atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, atsiradusios Departamentui Nutarimu perkėlus pareiškėją atlikti bausmę iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus PN.
6. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo bylose yra ne kartą konstatavęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir neturtinę žalą – tai konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta imperatyvi pareiga įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šią nuostatą atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 1 dalimi, nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais BVK nustatytais atvejais. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Departamento direktorius (BVK 69 straipsnio 4 dalis).
8.1. Laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarka detalizuojama Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos apraše, patvirtintame Departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (toliau – Aprašas). Aprašo 3 punkte reglamentuota, kad nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti: 1) dėl ligos pagal gydytojo (gydytojų) išvadą; 2) dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje; 3) tęsti bausmės atlikimo į kalėjimą perkeliamo nuteistojo sutikimu; 4) iš pataisos įstaigos į kitos pataisos įstaigos Pusiaukelės namus, esant Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos nutarimui ir laisvai vietai Pusiaukelės namuose; 5) iš pataisos įstaigos Pusiaukelės namų į kitą pataisos įstaigą, nuteistajam negalint tęsti bausmės atlikimo Pusiaukelės namuose; 6) nepilnamečių pataisos namų nuteistuosius nuo aštuoniolikos iki dvidešimt ketverių metų pakartotinai pažeidusius bausmės atlikimo režimą arba jų prašymu; 7) nuteistuosius, atlikusius ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės laiko kalėjime ir kurių elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams; 8) nuteistuosius, pataisos namuose perkeltus į kamerų tipo patalpas BVK 142 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju, atlikti nuobaudą kalėjime; 9) nuteistuosius, nuteistus laisvės atėmimu iki gyvos galvos, kalėjime atlikusius pirmuosius dešimt metų; 10) pataisos namuose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančius nuteistuosius, kurie kelia pavojų pataisos namų personalui ar kitiems asmenims arba dėl kitų išimtinių aplinkybių.
8.2. Nagrinėjamu atveju aktualus Aprašo 3.2 punktas, kuriame reglamentuota, kad nuteistuosius leidžiama perkelti į kitą įstaigą dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistojo perkėlimo šiuo pagrindu tvarka detaliai reglamentuota Aprašo 3.2.1–3.2.5 punktuose. Vadovaujantis Aprašo 3.2.1 punktu, kai yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, perkeliančioji įstaiga pateikia Departamentui motyvuotą išvadą, kuri turi būti suderinta su priimančiąja įstaiga. Išvadą tvirtina Departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas (Aprašo 3.2.2 punktas). Patvirtintos išvados dėl nuteistojo perkėlimo pagrindu priimamas Departamento direktoriaus nutarimas perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą (Aprašo 3.2.3 punktas). Nutarimo kopijos išsiunčiamos perkeliančiajai ir priimančiajai įstaigai (Aprašo 3.2.4 punktas). Aprašo 3.2.5 punkte nustatyta, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas ir Departamento iniciatyva, kai yra Departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno patvirtinta išvada.
8.3. Vadinasi, pagal bendrą BVK įtvirtintą principą, nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Šiuo teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti nepertraukiamą nuteistojo pataisos procesą, kuriame dalyvaujantis nuteistasis turėtų galimybę adaptuotis paskirtoje atlikti bausmę pataisos įstaigoje, o jo atžvilgiu galėtų būti nuosekliai įgyvendinamos nuteistojo pataisos priemonės, kurių dėka būtų siekiama bausmės vykdymo tikslų. Be to, įstatymų leidėjas nustatė išimtį iš šios bendros taisyklės, numatydamas galimybę tam tikrais atvejais, pvz., dėl ligos ar kitų reikšmingų aplinkybių) perkelti nuteistąjį toliau atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę kitoje pataisos įstaigoje. Įstatymo nuostata „arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje“ suteikia diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju vertinti, ar nustatytos aplinkybės gali būti traktuojamos kaip išimtinės ir suteikiančios pakankamą pagrindą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą. Pažymėtina, kad šiose normose įtvirtinta administravimo subjekto teisė (diskrecija), o ne pareiga (teisės normose vartojama formuluotė „leidžiama“) perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą iš vienos pataisos įstaigos į kitą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1094-858/2015).
9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pravieniškių PN-AK, kurioje pareiškėjas atliko jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, 2018 m. rugpjūčio 27 d. surašė tarnybinio tyrimo išvadą dėl nuteistųjų perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus PN (b. l. 20–22). Išvadoje nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyrius surinko duomenų apie tai, kad išvardinti nuteistieji, be kita ko, pareiškėjas, daro neigiamą įtaką kitų nuteistųjų resocializacijos procesui, propaguoja nuteistųjų kriminalinę subkultūrą, o tai daro neigiamą poveikį įstaigos kriminogeninei būklei, skatina kitus nuteistuosius pažeisti įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, vykdyti kitas nusikalstamas veikas. Be to, išvadoje taip pat pažymėta, kad tuo atveju, jeigu nurodyti nuteistieji ir toliau atliks jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes Pravieniškių PN-AK, tarp nurodytų asmenų ir kitų nuteistųjų gali kilti konfliktinių situacijų, kurių metu galimai bus panaudotas smurtas, todėl, siekiant užtikrinti stabilią kriminogeninę būklę ir naujų nusikalstamų veikų prevenciją įstaigoje, kitų nuteistųjų tinkamą resocializacijos procesą, pareigūnų ir kitų darbuotojų saugumą, tikslinga perkelti išvardinus nuteistuosius į Alytaus PN. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, išvadoje išdėstytas siūlymas išvardintus nuteistuosius perkelti į Alytaus PN. Pažymėtina, kad parengta išvada buvo suderinta su priimančia įstaiga, t. y. su Alytaus PN direktoriaus pavaduotoju, vykdančiu direktoriaus funkcijas, ir patvirtinta Departamento direktoriaus. Departamento Direktorius, vadovaudamasis išvada, 2018 m. rugpjūčio 29 d. priėmė Nutarimą (b. l. 8), kuriuo pareiškėjas perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus PN toliau atlikti jam paskirtą bausmę.
10. Taigi, Departamentas priėmė Nutarimą perkelti pareiškėją į kitą pataisos įstaigą, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neigiamai veikia kitų Pravieniškių PN-AK esančių nuteistųjų resocializaciją, propaguoja kriminalinę subkultūrą, skatina nuteistuosius nesilaikyti režimo reikalavimų, ir siekdamas išvengti galimų konfliktų atsiradimo bei užtikrinti saugumą įstaigoje. Teismo vertinimu, šios aplinkybės pagrįstai pripažintos išimtinėmis aplinkybėmis, kliudžiusiomis toliau laikyti pareiškėją Pravieniškių PN-AK ir sudariusiomis pagrindą perkelti jį į kitą pataisos įstaigą (šiuo atveju – į Alytaus PN), o pareiškėjas šių aplinkybių nepaneigė. Nors pareiškėjas pateikė teismui Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus 2015 m. gegužės 11 d. surašytą pareiškėjo charakteristiką (b. l. 7), kurioje, inter alia (be kita ko) pažymėta, kad pareiškėjas netoleruoja kriminalinės subkultūros apraiškų, taip pat Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ pažymėjimą (b. l. 46), kad jis, siekdamas sėkmingos integracijos laisvėje, 2018 m. spalio 25 d. dalyvavo socialinio darbuotojo konsultacijose, bei Alytaus PN 2018 m. spalio 16 d. raštą (b. l. 70), iš kurio matyti, kad pareiškėjas pateikė siūlymą dėl nuteistųjų užimtumo didinimo, tačiau, kaip pagrįstai pastebėjo atsakovės atstovas, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo surašyta pareiškėjo charakteristika yra parengta žymiai anksčiau negu buvo priimtas Nutarimas, savo ruožtu kiti išvardinti įrodymai (Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ ir Alytaus PN raštai) yra pateikti jau perkėlus pareiškėją į Alytaus PN. Įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjo elgesys, jam būnant Pravieniškių PN-AK, buvo vertintas teigiamai, byloje nėra, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė Pravieniškių PN-AK išvadoje nustatytų aplinkybių.
11. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Departamento Nutarimas, kuriuo pareiškėjas perkeltas į kitą pataisos įstaigą, priimtas laikantis Apraše išdėstytų procedūrų, t. y. jis priimtas Departamento direktoriaus patvirtintos išvados, kuri yra suderinta su priimančia įstaiga (Alytaus PN) pagrindu, o pareiškėjas, sužinojęs apie Nutarimą, jo neskundė, nors tiek Nutarime yra išdėstyta jo apskundimo tvarka, tiek ir teismas, nagrinėjamoje byloje priimdamas pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo, išaiškino jam teisę apskųsti Nutarimą.
12. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Departamentas, priimdamas Nutarimą perkelti pareiškėją į kitą pataisos įstaigą, veikė vadovaudamasis teisės aktų (BVK, Aprašo) nuostatomis ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai, laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų, buvo perkeltas atlikti bausmę iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus PN. Šios teismo išvados nepaneigia ir pareiškėjo išdėstyti argumentai, kad iš Nutarimo turinio nėra įmanoma nustatyti jo perkėlimo priežasčių, jis nebuvo tinkamai supažindintas su Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinio tyrimo išvada, kurios pagrindu priimtas Nutarimas, ir nežinojo Nutarimo priėmimo, o kartu ir jo perkėlimo motyvų. Pažymėtina, kad Nutarimo (išvados) motyvacijos trūkumai nėra laikomi neteisėtais veiksmais civilinės atsakomybės taikymo kontekste (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018), todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju išsamios informacijos apie pareiškėjo perkėlimo priežastis neatskleidimas pareiškėjui, nustačius pagrįstas ir teisiškai reikšmingas aplinkybes, sudarančios pagrindą jį perkelti į kitą pataisos įstaigą, pats savaime (per se) neturėtų būti traktuojamas kaip institucijos neteisėti veiksmai civilinės atsakomybės taikymo prasme.
13. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai dėl jo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą buvo tiek intensyvūs, kad sudarė pagrindą atlyginti jam neturtinę žalą. Teismas sutinka su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad perkėlus asmenį į kitą pataisos įstaigą, jam gali prireikti laiko adaptuotis, priprasti prie naujos aplinkos, o iš byloje esančių medicinos dokumentų išrašų (b. l. 34–35) matyti, kad pareiškėjui buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir buvo paskirti vaistai. Kitaip tariant, pareiškėjas galėjo pajusti tam tikrų neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, susijusių su jo perkėlimu į kitą pataisos įstaigą. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip jau buvo nustatyta pirmiau, pareiškėjas perkeltas į Alytaus PN teisėtai dėl jo netinkamo elgesio Pravieniškių PN-AK, todėl jis pats savo veiksmais (netinkamu elgesiu) prisidėjo prie galimų neigiamų padarinių atsiradimo. Be to, kaip matyti iš Alytaus PN Psichologinės tarnybos 2018 m. spalio 11 d. pažymos (b. l. 32), Alytaus PN Psichologinė tarnyba aktyviais veiksmais padėjo pareiškėjui integruotis įstaigoje ir nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. spalio 1 d. jam net 6 kartus buvo suteiktos įvairios psichologinės paslaugos, o Alytaus PN atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė į įstaigos administraciją dėl nesutarimų su kitais nuteistaisiais, su kuriais jis šiuo metu atlieka bausmę, taip pat neteikė prašymų perkelti jį į kitus būrius, taigi, pareiškėjas nesijaučia nesaugus naujoje įkalinimo įstaigoje. Galiausiai pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, kaip minėta, neskundė Nutarimo, kuriuo jis perkeltas į kitą pataisos įstaigą, ir tai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas nesiekia būti perkeltas atgal į Pravieniškių PN-AK.
14. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo bei atsakovės atstovo atsiliepimo į skundą argumentus, daro išvadą, kad byloje nėra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilimo sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. S. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.