Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei L. B., ieškovui J. B., jų atstovui advokatui Dimitrijui Fomkinui (Dimitrijus Fomkin),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. B. ir L. B. ieškinį atsakovei D. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Trakų rajono 2-jo biuro notarė Daina Aliukonienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovai J. B. ir L. B. pateikė ieškinį, kuriuo prašo R. B. (duomenys neskelbtini) testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovai J. B. ir L. B. (toliau – ieškovai) yra R. B., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai. Mirus tėvui, ieškovai kreipėsi į Trakų rajono 2-jį notaro biurą dėl palikimo priėmimo ir ten sužinojo, kad jų tėvas R. B. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. K. (toliau – atsakovė) surašė sąlyginį testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį jam (R.B.) priklausantį ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su visais ūkio pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), skyrė atsakovei, su sąlyga, kad ji iki pilnametystės prižiūrės, globos ieškovus, bet šios sąlygos atsakovė niekada nevykdė.

3. Ieškovai nuo gimimo iki 2017 m. lapkričio 11 dienos gyveno su tėvu R. B. ir mama R. P.: mama R. P. su jų tėvu R. B. pradėjo gyventi nuo 2000 metų, gyveno nesudarę santuokos iki 2017 metų lapkričio 11 d. adresu (duomenys neskelbtini), vėliau teisme buvo patvirtinta taikos sutartis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo – Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-2995-804/2018, ieškovų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu R. B.. Kai tėvai pradėjo gyventi atskirai, ieškovui J. B. buvo beveik 18 metų, o ieškovei L.B. – 16 metų. Bet ir po teismo sprendimo ieškovų mama nuolat prižiūrėjo ieškovus, jais rūpindavosi. Po teismo sprendimo situacija pasikeitė tik tuo aspektu, kad ieškovų mama išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), ieškovai liko gyventi pas tėvą šalia Aukštadvario, bet kiekvieną dieną ateidavo pas mamą, mama rūpindavosi jais.

4. Pažymėjo, kad nei ieškovai, nei ieškovų mama, apie testamentą nieko nežinojo, atsakovė, kaip nurodyta testamente, nei nuo 2009 m., nei vėliau, neprižiūrėjo ieškovų, nebuvo paskirta jų globėja (neglobojo). Priešingai, reikėjo prižiūrėti ieškovų tėvą, nes jis 2003 m. avarijoje buvo stipriai sužalotas, neteko 75 procentus darbingumo. Nuo 2003 metų, vėliau ir nuo 2013 m. liepos 17 d. iki 2031 m. rugsėjo 9 d. ieškovų tėvui buvo nustatytas specialiosios nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

5. Tai, kad atsakovė neprižiūrėjo ieškovų, rodo aplinkybė, jog ieškovų tėvas R. B. įgaliojo ieškovų močiutę D. P. (ieškovų mamos mamą) atstovauti jam nuvežant ieškovę L. B. pas gydytojus, už jį (R. B.) pasirašyti ir atlikti visus kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus. Taigi atsakovė nevykdė testamento sąlygos, ieškovų iki pilnametystės neprižiūrėjo, neglobojo, todėl testamentas pripažintinas negaliojančiu.

6. Atsakovė D. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad R. B. mirties momentu (t. y. palikimo atsiradimo momentu) jo vaikai (ieškovai) buvo pilnamečiai, o (duomenys neskelbtini) testamente nurodyta iki pilnametystės prižiūrėti ir globoti jo nepilnamečiui vaikus. Nors R. B. turėjo sveikatos problemų, tačiau jos nebuvo susijusios su jo psichine sveikata. Pažymėjo, kad atsakovei nuo 2007 m. balandžio 17 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso ¾ dalys gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), t. y. būtent šiame gyvenamajame name gyvena ieškovai ir naudojasi atsakovei priklausančiu turtu visiškai neatlygintinai. Nurodo, kad prievolė įpėdiniui neatsiranda nuo testamento sudarymo momento, pareiga įvykdyti palikėjo testamente nurodytą prievolę atsiranda tik įpėdiniui priėmus palikimą, prievolė įpėdiniui neatsiranda nuo testamento sudarymo momento. Kadangi (duomenys neskelbtini) testamente nurodyta prižiūrėti ir globoti palikėjo nepilnamečius vaikus iki pilnametystės, o vaikai jau yra pilnamečiai, testamentinė išskirtinė nesukuria jokių teisinių pasekmių nei ieškovams, nei atsakovei. Testamentinės išskirtinės vykdymas nėra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu.

7. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad apie tėvo sudarytą testamentą nieko nežinojo. Ieškovas rūpinosi tėvu, nes pastarasis buvo neįgalus. Atsakovė pas juos atvykdavo trumpiems vizitams, ji ieškovų neprižiūrėjo.

8. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji prižiūrėjo tėvą, pasamdė jam slaugę. Atsakovė tėvo prižiūrėti nepadėjo, atveždavo jam maisto, lankydavo jį retai. Atsakovė ieškovės iki pilnametystės neprižiūrėjo.

9. Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad testamentas yra sąlyginis, todėl atsakovė gali palikimą įgyti tik prižiūrėjusi testatoriaus vaikus iki jų pilnametystės. Atsakovė velionio vaikais nesirūpino. Vaikais rūpinosi močiutė ir ieškovų motina. Testamentas yra sąlyginis, o ne su testamentine išskirtine. Parduoti ¼ ginčo namo testatorius negalėjo, nes jame gyveno nepilnamečiai vaikai. Testamento sąlyga neišpildyta.

10. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovų tėvą ir savo brolį lankė dažnai, parėmė jį pinigais, pirko rūbų vaikams (ieškovams). Nurodė, kad ieškovų tėvas galėjo bet kada pakeisti testamentą, 2022 m. ieškovų tėvui ji buvo atvedusi notarę, tačiau jis to nepadarė.

11. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad testamente nurodyta sąlyga pradeda galioti tik testatoriui mirus. Į praeitį testamento sąlyga negalioja. Net jei atsakovė ir žinojo apie sąlygą, tačiau ji nežinojo, ar testamentas nebus pakeistas. Byloje nėra svarbu, ar atsakovė išlaikė ir prižiūrėjo ieškovus, nes testatoriaus mirties momentu nebuvo, ką išlaikyti, nes ieškovai buvo pilnamečiai. Turtas pagal testamentą priklauso atsakovei.

12. Trečiasis asmuo Trakų rajono 2-jo biuro notarė Daina Aliukonienė teismo posėdžio metu nurodė, kad R. B. testamente įtvirtino savo valią jo mirties atveju turtą palikti D. K. su sąlyga, kad K. prižiūrėtų jo vaikus iki pilnametystės. R. B. mirė kai jo vaikai jau buvo pilnamečiai, todėl testamentinė išskirtinė tampa niekinė, o atsakovė neturi prievolės prižiūrėti ieškovų. Pagal testamentą tokiu atveju testatoriaus valia, kad turtas atsakovei paliekamas be išlygų. Testamentas įsigalioja tik po testatoriaus mirties, iki tol, jis jokios reikšmės neturi. Testamento sąlygos pradedamos vykdyti tik testatoriui mirus.

Dėl ginčo esmės ir ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

13. Bylos duomenimis, ieškovai J. B. ir L. B. yra R. B., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai. Ieškovai kreipėsi į Trakų rajono 2-jį notaro biurą dėl palikimo priėmimo ir ten sužinojo, kad jų tėvas R. B. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. K. surašė testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį jam (R. B.) priklausančius ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su visais ūkio pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), skyrė atsakovei, su sąlyga, kad ji iki pilnametystės prižiūrės, globos ieškovus. Testatoriui mirus ieškovai buvo pilnamečiai. Ieškovų teigimu, atsakovė jais nesirūpino ir testamente numatytos sąlygos nesilaikė, todėl testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu.

14. Tiek ieškovė, tiek ieškovas teismo posėdžio metu (2023 m. birželio 29 d.) paaiškino, kad rūpinosi tėvu, prižiūrėjo jį, atsakovė atvažiuodavo tik trumpam. Taip pat nurodė, kad atsakovė jais iki pilnametystės nesirūpino. Atsakovė to paties teismo posėdžio metu paaiškino, kad paremdavo ieškovų tėvą ir savo brolį pinigais, pirko jam maistą, rūbų vaikams. Atsakovė galvojo, kad ji vaikais turės pasirūpinti po brolio mirties. Trečiasis asmuo Trakų rajono 2-jo biuro notarė Daina Aliukonienė teismo posėdžio metu nurodė, kad R. B. testamente įtvirtino savo valią jo mirties atveju turtą palikti D. K. su sąlyga, kad D. K. prižiūrėtų jo vaikus iki pilnametystės. Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo velionio slaugė, atvykdavo pas ieškovų tėvą beveik kiekvieną dieną, atsakovės nematė. Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad pati rūpinosi savo vaikais, atsakovė atvažiuodavo aplankyti mamos.

15. Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t. y. įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Šiuo atveju ieškovai neįrodinėjo, kad ginčijamo testamento sudarymo metu R. B. negalėjo suprasti ir suvokti savo veiksmų reikšmės.

16. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Iki šio momento paveldėjimo teisiniai santykiai negali prasidėti. Darytina išvada, kad prievolė įpėdiniui neatsiranda nuo testamento sudarymo momento, pareiga įvykdyti palikėjo testamente nurodytą prievolę atsiranda tik įpėdiniui priėmus palikimą. Taigi nagrinėjamu atveju tiek ieškovų, tiek atsakovės, tiek liudytojų išsakyti argumentai dėl nesirūpinimu ar rūpinimusi ieškovais iki testatoriaus mirties reikšmės neturi. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą net ir tuo atveju, jei atsakovė galimai žinojo apie jos naudai sudarytą testamentą su jame įtvirtinta sąlyga prižiūrėti ieškovus iki jų pilnametystės, ji tokios pareigos prižiūrėti testatoriaus vaikų iki jo mirties momento neturėjo. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ieškovų argumentai, kad atsakovė nevykdė testamento sąlygos, ieškovų iki pilnametystės neprižiūrėjo, neglobojo atmetamas kaip nepagrįstas, nes, kaip minėta, ji tokios pareigos ir neturėjo.

17. CK 5.36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta testatoriaus teisė testamente nustatyti sąlygą ar sąlygas, kurias turi įvykdyti įpėdinis, kad galėtų paveldėti, ar testamentinės išskirtinės gavėjas, kad galėtų gauti testamentinę išskirtinę. Taigi testamento sąlygos gali būti nustatytos tik apibrėžtam subjektų ratui – įpėdiniui ir testamentinės išskirtinės gavėjui, kurias šie turi įvykdyti po testatoriaus mirties.

18. Šiuo atveju testatoriaus vaikai jo mirties momentu buvo pilnamečiai, todėl atsakovė neturėjo jokios objektyvios galimybės įvykdyti testamente nurodytą sąlygą. CK 5.18-5.37 straipsnių nuostatos reglamentuojančios testamentų sudarymo, paskelbimo, jo vykdymo tvarką numato, kad testamentas sudaromas asmeniškai, laisva valia, būsimiems įpėdiniams nedalyvaujant ir nežinant apie šį veiksmą, testamentas paskelbiamas notaro jam sužinojus apie testatoriaus mirtį. Taigi jau vien ta aplinkybė, kad testatoriui mirus jo vaikai buvo pilnamečiai, pašalina atsakovės kaltę dėl testamentinės sąlygos neįvykdymo. Teismas daro išvadą, kad testamente nurodyta sąlyga nėra įgyvendinama dėl objektyvių priežasčių, tačiau vien ši aplinkybė nedaro paties testamento negaliojančiu. Ginčijamame testamente įtvirtinta testatoriaus valia po jo mirties turtą palikti D. K.. Kasacinio teismo praktikoje paveldėjimo pagal testamentą bylose itin akcentuojamas testatoriaus valios gerbimas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Tuo tarpu testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nurodė, kad patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (susipažinimas su byla, teisinės konsultacijos, atsiliepimo parengimas: 400 Eur; pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teisme: 300 Eur).

20. Atsakovės turėtų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nustatytų maksimalių dydžių, todėl šios išlaidos priteisiamos atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

21. Šioje byloje taip pat buvo patirtos 13,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), kurios išieškotinos lygiomis dalimis (po 6,64 Eur) iš ieškovų į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovų J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų (iš kiekvieno ieškovo).

Priteisti iš ieškovų J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 6,64 Eur (šešis eurus šešiasdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas: Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, gavėjo bankas – AB Swedbank, a. s. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Silvija Bunkuvienė