- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-973-123/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12932-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- K. N.
- Atsakovas
- UAB „Herera“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 18.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-973-123/2013
2013 m. birželio 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Alvydo Žerlausko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. N. ieškinį atsakovei UAB „Herera“ dėl darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo, kompensacijos, delspinigių, palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu) neteisėtu, pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo pagal DK 125 straipsnį (darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovo ieškovui vieno mėnesio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-09-12 pagal darbo sutartį buvo priimtas į UAB „Herera“ direktoriaus pavaduotojo pareigoms. Po dviejų mėnesių ieškovas sužinojo, kad atsakovas 2011-11-09 savavališkai su ieškovu nutraukė darbo teisinius santykius pagal DK 127 straipsnį. Ieškovas 2011-11-15 buvo pateikęs atsakovui pareiškimą, jog sutinka su darbo teisinių santykių nutraukimu, tačiau šį pareiškimą parašė dėl atsakovo daromo psichologinio spaudimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-01-31 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo K. N. 2 540,25 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Herera“. Ieškovas, teigdamas, kad jo pasirašytas pareiškimas nutraukti darbo sutartį darbuotojo prašymu pagal DK 127 straipsnio 1 dalį neatitinka jo tikrosios valios, kad tokį prašymą pasirašė atsakovo spaudžiamas, turėjo šias aplinkybes įrodyti. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas, nenurodant konkrečių aplinkybių ir nesant atsakovės neleistinus veiksmus patvirtinančių įrodymų, neįrodo atsakovės spaudimo ieškovui. Ieškovas gindamas savo tariamai pažeistas teises, ieškinį teisme pateikė tik 2012-11-06, t. y. praėjus vieneriems metams nuo darbo santykių pasibaigimo dienos, o tai neatitinka sąžiningo, protingo ir rūpestingo asmens elgesio standartų. Atmetus ieškovo reikalavimą pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, taip pat atmetė ieškovo reikalavimus dėl išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio, palūkanų priteisimo, nes šie reikalavimai yra išvestinio pobūdžio.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas K. N. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-31 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Mano, kad nagrinėdamas bylą teismas nebuvo aktyvus (CPK 414 str.), neištyrė šalių ginčo aplinkybių. Nurodo, kad dėl ieškovui nežinomų aplinkybių atsakovė pradėjo ieškoti galimybių kaip nutraukti su ieškovu darbo teisinius santykius, ieškovui nebuvo pagrindo pateikti prašymą dėl atleidimo iš pareigų savo noru. Paaiškino, kad iš pradžių nesutiko pateikti pareiškimo dėl atleidimo, todėl atsakovė darė psichologinį spaudimą, kad jis tokį pareiškimą pateiktų. Ieškovas buvo atleistas 2011-11-09, o su juo atsiskaityta tik kitą dieną, todėl atsakovė pažeidė DK 127 straipsnį, t. y. tinkamai neatsiskaitė su darbuotoju. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovas taip pat prašo įpareigoti atsakovę pateikti duomenis apie ieškovo vienos dienos ir mėnesio vidutinį darbo užmokestį, taip pat duomenis apie ieškovui išmokėtą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2011-09-12 iki 2011-11-09.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo K. N. apeliacinį skundą atsakovė UAB „Herera“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-31 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto atsakovei 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad matydama, jog apeliantui nesiseka tinkamai atlikti jam pavestų užduočių ir žinodama apie jo svarstymus nutraukti darbo sutartį, atsakovė gavusi prašymą atleisti iš užimamų pareigų, tam neprieštaravo. Nurodo, kad apeliantas ieškinyje ir apeliaciniame skunde nenuosekliai nurodo pareiškimo dėl atleidimo iš darbo pateikimo laiką, atitinkamai 2011-11-15 ir 2011-11-09. Paaiškino, kad prašymą atleisti iš darbo ieškovas pateikė 2011-11-09 vakare, todėl pinigai į ieškovo sąskaitą fiksavosi kitos dienos data. Be to, apeliantas pareiškime nurodė, kad su juo atsiskaityta ir jis neturi pretenzijų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo iš DK 127 straipsnio 1 dalies (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu) į DK 125 straipsnį (darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu), kompensacijos, delspinigių, palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas K. N. pagal 2011-09-12 darbo sutartį buvo priimtas į UAB „Herera“ direktoriaus pavaduotojo pareigoms, nustatant 3 mėnesių išbandymo laikotarpį įmonės vadovo iniciatyva (b. l. 6). 2011-11-09 ieškovas K. N. pateikė prašymą atleisti iš užimamų pareigų savo noru. Prašyme ieškovas pažymėjo, jog pinigai sumokėti, dėl atsikaitymo pretenzijų neturi (b. l. 22). Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2011-11-09 pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (b. l. 20).
DK 127 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. Galiojantys įstatymai nedraudžia darbdaviui visai ar iš dalies atsisakyti nuo jo naudai DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino bei sutikti su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį ir nepraėjus įstatyme numatytam 14 dienų įspėjimo terminui, nuo darbuotojo nurodytos datos, šiuo atveju tai ir buvo padaryta.
Apeliantas nurodo, kad dėl ieškovui nežinomų aplinkybių atsakovė pradėjo ieškoti galimybių kaip nutraukti su ieškovu darbo teisinius santykius, ieškovui nebuvo pagrindo pateikti prašymą dėl atleidimo iš pareigų savo noru. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad atleidimo dieną ar anksčiau atsakovė vertė ieškovą atlikti prieš jo valią atitinkamus veiksmus. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas, nenurodant konkrečių aplinkybių ir nesant atsakovės neleistinų veiksmų patvirtinančių įrodymų, neįrodo atsakovės spaudimo ieškovui. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino aplinkybę, kad ieškovas gindamas savo tariamai pažeistas teises, ieškinį teisme pateikė tik 2012-11-06, t. y. praėjus vieneriems metams nuo darbo santykių pasibaigimo dienos, o tai neatitinka sąžiningo, protingo ir rūpestingo asmens elgesio standartų. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad ginčo atveju, nutraukiant darbo sutartį darbuotojo pareiškimu, buvo išreikšta tikroji darbuotojo valia.
CPK 414 straipsnis nustato aktyvų teismo vaidmenį nagrinėjant darbo bylas. Apeliantas mano, kad teismas nesiėmė jokių priemonių tam, kad būtų visapusiškai ištirtos šalių ginčo aplinkybės ir priimtas teisėtas sprendimas. Teismo pareiga būti aktyviam nagrinėjant darbo ginčus negali būti suprantama kaip ieškovo (darbuotojo) atleidimas nuo įrodinėjimo pareigos. Apelianto apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti CPK 414 straipsnio nuostatų pažeidimo.
Apeliantas nurodo, kad buvo atleistas iš darbo 2011-11-09, o su juo atsiskaityta tik kitą dieną, todėl, apelianto manymu, atsakovė pažeidė DK 127 straipsnį, t. y. tinkamai neatsiskaitė su darbuotoju. DK 127 straipsnio 1 dalis numato, kad įspėjimo terminui pasibaigus ir nutraukus darbo sutartį darbuotojo pareiškimu darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. Iš ieškovo 2011-11-09 prašymo atleisti jam prašant iš užimamų pareigų matyti, kad K. N. pretenzijų UAB „Herera“ dėl atsiskaitymo su juo neturėjo. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), atsakovės veiklos specifiką ir sritį (kavinės, klubai, barai, restoranai), atsakovės nurodytą aplinkybę, jog tartis dėl atleidimo ieškovas atvyko 2011-11-09 vakare, nėra pagrindo laikyti, jog atsiskaitymas su darbuotoju kitą po jo atleidimo dieną gali būti laikomas kaip iš esmės pažeidžiantis atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką ir būti pagrindu pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę.
Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovas taip pat prašo įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie ieškovo vienos dienos ir mėnesio vidutinį darbo užmokestį, taip pat duomenis apie ieškovui išmokėtą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2011-09-12 iki 2011-11-09. Nustatyta, kad šie duomenys atsakovės yra pateikti teismui vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-07 nutartį, todėl tenkinti šio tokio prašymo pakartotinai nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad visi prašymai dėl įrodymų išreikalavimo turėjo būti reiškiami pirmosios instancijos teismui, nes naujų įrodymų išreikalavimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos, kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, esmės.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą, įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Palikus teismo sprendimą nepakeistą, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovas (darbuotojas) yra silpnesnioji ginčo pusė, taip pat į aplinkybę, kad civilinė byla teisiniu požiūriu nėra sudėtinga, yra pagrindas sumažinti iš ieškovo atsakovei priteistas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme iki 1 300 Lt (CPK 98 str., 93 str. 1 d., 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8.2, 8.18 p.).
Atmetus apeliacinį skundą ir dėl prieš tai nurodytų aplinkybių iš ieškovo atsakovei priteistina dalis – 600 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (b. l. 93, CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Sumažinti iš ieškovo K. N. atsakovei UAB „Herera“ priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą pirmosios instancijos teisme iki 1 300 Lt.
Priteisti iš ieškovo K. N. atsakovei UAB „Herera“ 600 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.