- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-11
- Bylos Nr.
- 2A-585-212/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pirm.), Ramūnė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Ieškovas
- T. Š.
- Atsakovas
- A. S., E. S., T. Š., S. T., A. R., V. P., R. M., A. T., V. J.
- Trečiasis asmuo
- L. Š., Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos Panevėžio
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės: Birutės Valiulienės,
Tretiesiems asmenims L. Š., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovui Rolandui Rutei
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal T. Š. ieškinį atsakovei E. S., dėl nuosavybės teisių pažeidimo ir atsakovės E. S. priešieškinį atsakovams T. Š., A. S., S. T., A. R., V. P., R. M., A. T., V. P., V. J. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tretiesiems asmenims L. Š., Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyriui
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę E. S. pašalinti daikto valdymo pažeidimus: nuo jai nuosavybės teise priklausančio 0,06 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir perkelti atsakovei priklausančią tvorą pagal sklypo ribas, nurodytas 2001-07-31 žemės sklypo plane, grąžinant jai 35 kv. m. žemės sklypo; perkelti tujų gyvatvorę nuo jos sklypo pietinės ribos ne mažiau kaip per 1 metrą. Nurodė, kad ji 2002-04-08 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi iš R. M. įsigijo 0,06 ha žemės sklypą, kuris buvo suformuotas 2001-07-31 sudarant sklypo planą, pažymint jo koordinates. Apie 2005 m. atsakovės E. S. tėvas S. T., tverdamas vielinę tvorą, pakeitė sklypo ribas, užtvėrė jos paskaičiavimu 1,25 m. toliau nuo savo sklypo ribos, taip pasisavindamas 35 kv. m. (1,25x 27,63 m.) jos sklypo.
Priešieškiniu atsakovė E. S. prašė nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 2005-06-15 dovanojimo sutarties pagrindu, iš tėvo S. T., pagal faktiškai valdomo sklypo ribas. Teismui patikslinus sklypo ribas, ji sutiko perkelti tujų gyvatvorę per 1 metrą nuo sklypo ribos. Prašo pritiesti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kad atsakovė būtų perkėlus tvorą į ieškovės sklypo pusę ir tuo užvaldžius 35 kv. m. jos žemės sklypo ploto.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino. Nustatė atsakovės E. S. nuosavybės teise priklausančio, žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 2005-06-15 dovanojimo sutarties pagrindu, iš tėvo S. T., faktiškai valdomo sklypo ribas pagal 2010-06-22 UAB „Geodera“ parengtą žemės sklypo faktinio naudojimo planą, kuriame nurodytas 591 kv. m. faktiškai valdomo žemės sklypo plotas. Įpareigojo atsakovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, perkelti koloninių tujų gyvatvorę nuo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinės ribos per 1 metrą. Priteisė iš atsakovės 18,77 Lt išlaidų, o iš ieškovės 36,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei 24 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nustatė, kad pagal 2002-04-08 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė iš R. M. įsigijo 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Šis sklypas buvo suformuotas 2001-07-31 sudarant sklypo planą, pažymint jo koordinates. Iš šiaurinės pusės sklypas ribojasi su žemės sklypu, kurio unikalus Nr. 2701-0006-0259, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu trečiajam asmeniui L. Š.. Ginčo dėl šių sklypų ribos nėra, iš vakarų pusės ribojasi su ieškovei (buvęs V. Š.) nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), iš pietų pusės- atsakovei nuosavybės teise priklausančiu 0,0600 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Kad ši ribinė linija visada buvo ir yra tiesi rodo visi teismui pateikti žemės sklypo planai, pradedant nuo 1992-10-22 (duomenys neskelbtini) namų valdos sklypo žemės sklypo ribų plano. Jei sklypo riba būtų perkelta į ieškovės sklypą 1,25 m., kaip nurodė ieškovė, tai ribinė linija ties susikirtimu su ieškovės rytine linija, kuri visuose pateiktuose planuose yra 22,26 m., neišvengiamai nukryptų nuo tiesios linijos ir taptų laužtine ribine linija. Pagal UAB „Geodera“ 2010-06-22 žemės sklypo faktinio naudojimosi planą, ši ribinė linija yra tokia pat tiesi kaip ir ankstesniuose planuose. Šie faktai rodo, kad jos sklypo ribos nesikeitė nuo 1993-11-15, kai (duomenys neskelbtini) namų valdos sklypo žemės sklypas buvęs 1526 kv.m., buvo padalintas į dvi dalis ir tuo pagrindu atsirado žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sklypų ribos ir pagal minėtą planą ėjo tiesia linija. Ieškovė, gindama savo kaip savininko nuosavybės teisę, ieškinio teisiniu pagrindu nurodo CK 4.95 straipsnį. Tiek iš ieškinio dalyko, tiek iš faktinio ieškinio pagrindo nustatė, kad ieškovė, prašydama pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, reiškia negatorinį ieškinį. Ieškovė, pareiškusi negatorinį ieškinį, turėjo įrodyti du dalykus: kad ji yra turto savininkė ir kad jos teisės yra pažeistos. Ieškovei ir atsakovei priklausantys žemės sklypai buvo formuojami 2001 metai. Tuo metu abu sklypus skyrė tiesi linija. Abiejų sklypų planus sudarė UAB „Panevėžio inžinieriniai tyrinėjimai“. Tiek pagal ieškovės, tiek pagal atsakovės žemės sklypo planą šalių sklypus skiria tiesi linija. Atsakovės statinys, vielos tinklo tvora, užima ieškovės sklypo dalį. Tai matyti iš UAB „Geodera“ 2010-06-22 žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) faktinio naudojimo plano ir UAB „Geodera 2011-03-07 žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esamos situacijos geodezinės-kartografinės nuotraukos. Jei pagal faktinį sklypų išsidėstymą ši tvora būtų pastatyta prie sklypų ribos, šalių sklypus skirtų laužtinė linija. Abiejų šalių žemės pirkimo–pardavimo sutartys registruotos Valstybinio žemės kadastro duomenų bazėje. Teismas darė išvadą, kad VĮ „Registrų centro“ duomenų bazėje įregistruotos ne tik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų ribos neatitinka sklypo ribų esančių natūroje, bet ir neatitinka nei vieno šalia esančio sklypo ribų esančių natūroje. Jei bandyt atstatyti (duomenys neskelbtini) sklypo ribas pagal VĮ „Registrų centras“ įregistruotų sklypų ribas, sumažėtų žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad žemės plotas pagal gretimų sklypų savininkų nuosavybės dokumentus persidengia ir abiejų savininkų nuosavybės teisė į jį yra ginčytina, tačiau ieškovė šioje byloje nepareiškė reikalavimo nustatyti tarpusavio žemės sklypų ribą, todėl šio klausimo nesprendė. Esant tokiai teisinei situacijai, teismas atsisakė ginti ieškovės teises ir tenkinti ieškinį, kiek jis susijęs su nuosavybės teise į žemę, ant kurios stovi atsakovės statinys.
Teismo vertinimu UAB „Geodera“ patikslintas žemės sklypų situacijos planas yra priimtiniausias, atitinkantis protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atsakovė E. S. savo reikalavimus byloje grindė surinktais įrodymais ir aptartais nagrinėjant ieškovės ieškinį bei atsakovo S. T. paaiškinimais, kad jis vielinę tvorą skiriančią sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribas užtvėrė 1998 metai, liudytojų paaiškinimais.
Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, konstatavo, kad priešieškinys yra pilnai įrodytas ir pagrįstas, todėl jį tenkino. Keičiantis ginčo sklypų savininkams, nebuvo padarytą klaidų, kurios įtakojo šio ginčo kylimą. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad patenkinus priešieškinį, bus pažeidžiamos kitų asmenų teisės, nes būtent dėl detalaus planavimo padarytų netikslumų, nustatant sklypų koordinates buvo padaryti pažeidimai, kurie pažeidė atsakovės teisę į nuosavybės neliečiamumą ir jos apribojimą tik įstatymų nustatyta tvarka. Tenkinant priešieškinį, teismas išlaikė pusiausvyrą tarp bendruomenės bendrų interesų ir asmens fundamentalių teisių apsaugos. Atsižvelgdamas į nustatytų ir ištirtų įrodymų visetą darė išvadą, kad ieškovė įrodė savo reikalavimų pagrįstumą dėl koloninių tujų gyvatvorės perkėlimo, nes šalys pripažino, kad koloninių tujų gyvatvorė yra pasodinta šiaurinėje atsakovės E. S. sklypo pusėje, prie pat sklypo ribos, pažeidžiant Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių 4.5 p. reikalavimus, todėl patikslinus atsakovės sklypo ribą su ieškovės ribą, atsakovę įpareigojo perkelti koloninių tujų gyvatvorę į savo pusę, atitolinant nuo savo sklypo ribos su ieškove per 1 metrą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimo dalį dėl atsakovei E. S., nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) faktiškai valdomo sklypo ribų nustatymo pagal UAB „Geodera“ 2010-06-22 parengtą sklypo faktinio naudojimo planą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Teismas šališkai vertino atsakovės E. S. priešieškinį, kuriame ji melagingai nurodė, kad medinę tvorą, skiriančią jos ir ieškovės sklypo ribas apie 1998 metus nuardė ir toje pačioje vietoje užtvėrė vielinę jos tėvas S. T.. Visiškai nevertino ieškovės liudytojos R. R. ir T. Š. parodymų, jog kai ieškovė įsigijo žemės sklypą, jis buvo su pravažiavimu 1,08 m. ir buvo galima laisvai pravažiuoti su karučiu. Teismas nevertino į bylą pateiktų rašytinių įrodymų: Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriaus 2009-07-24 pažymos, kurioje ieškovei patariama kreiptis į asmenis dėl riboženklių atstatymo. Panevėžio žemėtvarkos skyrius 2009-10-08 rašte nurodė, kad E. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pusėje pastatyta tvora neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ribos. Remiantis UAB „Geodera“ žemės sklypo riboženklių bei taškų nužymėjimo akte nurodytais atstumais E. S. turi perkelti tvorą ir gyvatvorę taip, kad nebūtų pažeistos gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, tačiau atsakovė to nepadarė. Teismas šios aplinkybės nesiaiškino, dėl pateiktų rašytinių įrodymų nepasisakė, todėl priėmė dalyje dėl tvoros perkėlimo naikintiną sprendimą. Atsakovė faktiškai yra perkėlusi tvorą 1,29 m. ir 1,32 m. į ieškovės sklypą, todėl ribinė linija ties susikirtimu su jos sklypo rytine linija lėtai deformuota nuo pat atsakovės E. S. sklypo rytinės ribos. Ieškovės sklypo ribą žymintis paskutinis tvoros stulpas yra perkeltas į jos sklypo pusę 1,32 m. UAB „Geodera“ 2010-06-22 žemės sklypo faktinio naudojimo planas tenkina E. S. interesus, nes jame pažymėta ribinė linija yra nubrėžta taip, kad ieškovė lieka be žemės ir be įvažiavimo. Teismas neturėjo vadovautis tokiais matavimais. Nesutinka su teismo nuomone, kad sprendime už pagrindą paimtas UAB „Geodera“ 2010-06-22 žemės sklypo faktinio naudojimo planas. Teismas yra suklaidintas, nes tvoros linija yra beveik tiesi, bet stovi jos sklype. Nesutinka kad jos ir atsakovės sklypai buvo formuojami 2001 metais. Jos sklypas buvo suformuotas 2001 metais, o atsakovės - 1993 metais, kai jis priklausė jos bobutei J. T. ir nebuvo formuojamas 2001 metais. Mano, kad neturėjo pagrindo reikšti reikalavimą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, nes atsakovė savavališkai pakeitė ieškovės sklypo ribas, užtverdama naują tvorą ir pasodindama tujų gyvatvorę. Ginčyti jos žemės sklypo ploto nėra jokio reikalo, nes iš 2001 m. suformuoto žemės sklypo plano, 2002-04-08 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties bei NTR duomenų matyti, jog jos sklypas buvo ir yra 0,06 ha ploto su 1,08 m. įvažiavimu. Nesutinka su teismo argumentu, kad UAB „Geodera“ patikslintas žemės sklypų situacijos planas yra priimtiniausias, atitinkantis protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nes UAB „Geodera“ tris kartus atliko žemės sklypų matavimus ir visi jie buvo skirtingi. Nesutinka, jog jos vyras kartu su S. T. 1998 metais užtvėrė metalinio tinklo tvorą ir pagal esamus planus permatavo žemės sklypus, nes jos vyras pastoviai važinėdavo į komandiruotes ir dažnai nebūdavo namie. Atsakovė pati sau nusistatė žemės sklypo faktinį naudojimąsi ir pagal tą faktą UAB „Geodera“ 2010-06-22 parengė žemės sklypo faktinio naudojimo planą, o pagal tą planą teismas priėmė skundžiamą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad ji, kaip ir ieškovė valdo asmeninės nuosavybės 0,06 ha žemės sklypą, kurį gavo dovanojimo sutartimi su jau esančia tvora. Jos žemės sklypo ribos nustatytos dar iki 1993-11-15, todėl UAB „Geodera“ 2009-09-01 atlikto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riboženklių bei užduotų taškų nužymėjimo aktas negali atsakovės niekuo įpareigoti, nes be teismo sprendimo sklypo ribų negalėjo keisti. Mano, kad ieškovė nori nepagrįstai praturtėti, nes remdamasi klaidingu UAB „Geodera“ 2009-09-01 planu reikalauja iš jos atiduoti 35 m² žemės sklypo ir kartu nemato, jog remiantis tuo pačiu planu nepagrįstai naudojasi A. Š. priklausančiu žemės sklypo dalimi. Tai, kad ieškovės reikalavimas dėl žemės sklypo dalies atidavimo ir UAB „Geodera“ 2009-09-01 planas yra klaidingi rodo pačios ieškovės pateikti planai, nes ribinė linija tarp ieškovės ir atsakovės sklypų visada buvo tiesi ir tik 2009-09-01 plane ji jau padaryta laužtinė, akivaizdžiai neteisinga, nes neatitinka faktinių aplinkybių. Be to, nesuprantamas ieškovės elgesys, kodėl į teismą kreipėsi tik 2010 metais, o ne tada, kai buvo remontuojama tvora. Mano, kad ieškovės įvažiavimas į jos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) yra iš ieškovės vakarinio sklypo (duomenys neskelbtini), nes šio sklypo pietinė riba keitėsi ir galėjo sumažinti bendrą įvažiavimą. Tai, kad UAB „Geodera“ 2009-09-01 planas yra klaidingas, teisme patvirtino Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovas ir Panevėžio žemėtvarkos skyriaus atstovas. UAB „Geodera“ darbuotojas patvirtino, kad viso kvartalo gyventojų žemės sklypų planai yra klaidingi, nes sklypų ribos iš šiaurinės pusės į pietinę pusę planuose perstumtos nepagrįstai. Mano, kad jei ieškovė norėjo ekspertizės, tai ją turėjo daryti savo lėšomis, nes atsakovė pripažino, kad tvora buvo pakeista toje pačioje vietoje. Ieškovė klaidina teismą su savo reikalavimais, nes ieškovės faktinis naudojamas plotas nustatytas 588 m², t. y. iki NTR duomenų banko išraše nurodytų 600 m² trūksta ne 35 m², bet tik 12 m². Nepagrįstos ieškovės pretenzijos S. T., nes ieškovės sklypai neturi bendros ribos su jo sklypu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-13 sprendimo dalį dėl E. S. nuosavybės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) faktiškai valdomo sklypo ribų nustatymo pagal UAB „Geodera“ 2010-06-22 parengtą sklypo faktinio naudojimo planą, panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad teismas neįvertino pateiktų rašytinių įrodymų: Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriaus 2009-07-24 pažymos, Panevėžio žemėtvarkos skyrius 2009-10-08 rašto, liudytojų R. R., T. Š., R. M. parodymų. Neteisingai konstatavo, kad žemės plotas pagal gretimų sklypų nuosavybės dokumentus persidengia ir abiejų savininkų nuosavybė ginčytina. Mano, kad ginčyti žemės sklypo ploto nėra pagrindo, nes pagal 2001 m. suformuoto žemės sklypo planą, pirkimo –pardavomo sutartį bei NTR duomenis, T. Š. sklypas yra 0,06 ha ploto su 1,08 m. įvažiavimu. Sklypų ribos šioje byloje yra aiškios, tik S. T. savavališkai jas pakeitė perkeldamas į ieškovės sklypo pusę tvorą, pasisavino žemę ir užėmė 1,08 m. pravažiavimo. Teismui nebuvo pagrindo vadovautis CK 4.45 str.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo civilinę bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Matavimai buvo atliekami vietinėje koordinačių sistemoje neatitinka atliktų matavimų dabartinėje LKS sistemoje, taip pat atliekant matavimus galimai padaryta matininkų klaida. Esant tokiai situacijai, kada žemės sklypų savininkai seniai naudojasi savo žemės sklypais, yra nusistovėjusios ribos, užtvertos tvoros, padaryti įvažiavimai, mano, kad reikėtų vadovautis faktiniu žemės sklypų naudojimu.
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl E. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) faktiškai valdomo sklypo ribų nustatymo pagal UAB „Geodera“ 2010-06-22 parengtą planą, panaikinamas ir šioje dalyje byla perduodama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neištyrė visų teisingam ginčo išsprendimui svarbių aplinkybių, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dalyje dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo (CPK 330 str., 329 str. 1 d.). Byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 str. 1 d. 2 p.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė T. Š. 2002-04-08 pirkimo-pardavimo sutartimi nupirko 0,06 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 2002-01-22 (t. 1, b. l. 9, 13-14, 72). Atsakovė E. S. 2005-06-15 dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise valdo 0,06 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 1995-04-26 (t. 1, b. l. 30, 33, 34).
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisių pažeidimo. Teigia, kad atsakovė užėmė dalį jos žemės sklypo, užtverdama tvorą ir 1,08 m. buvusį įvažiavimą į sklypą. Reikalavimą grindė CK 4. 34, 4. 39, 4. 45 straipsnių nuostatomis. Atsakovė, nesutikdama su reikalavimu, pateikė priešieškinį ir CK 4. 34, 4. 35, 4. 39, 4. 45 straipsnių pagrindais prašė nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio 600 m² žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas pagal UAB „Geodera“ 2010-06-22 žemės sklypo planą.
Panevėžio miesto apylinkės teismas priešieškinį patenkino ir taip nusprendė, kad T. Š. nuosavybės teise valdo 593 m² žemės sklypą, o E. S. – 591 m² žemės sklypą.
Šalies argumentai
Įstatymas reglamentuoja, kad žemės sklypo ribas nustato teismas tuomet, kai žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų (CK 4. 45 str. 1 d.). Kadangi šalys kreipėsi į teismą daroma išvada, kad jos nesutaria dėl sklypo ribų. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad ir ieškovė, ir atsakovė nuosavybės teise valdo vienodus žemės sklypus, po 0,06 ha, o sklypai suformuoti atlikus kadastrinius matavimus. Šalių žemės sklypų paženklinimą atliko UAB „Geodera“, pagal kurios 2010-06-22 sudarytą žemės sklypo planą, pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovės valdomo žemės sklypo ribas. Pagal UAB „Geodera“ pateiktą paaiškinimą matyti, kad ieškovės T. Š. žemės sklypo šiaurinė riba neatitinka faktinio naudojimo (t. 1, b. l. 126). Matininkai pastebėję žemės sklypų neatitikimus, patikrino gretimų kaimyninių sklypų esamą situaciją ir nustatė, kad VĮ Registrų centras įregistruotų sklypų ribos neatitinka nei vieno šalia esančio sklypo ribų esančių natūroje. Atstatant ieškovei T. Š. sklypo dydį iki 0,06 ha, sumažėja atsakovės E. S. žemės sklypas, nes realiai T. Š. naudojasi 593 m² žemės sklypo plotu, o E. S. – 591 m² plotu.
Šios faktinės aplinkybės reiškia, kad šalių esami dokumentai dėl valdomų žemės sklypų esmingai prieštarauja vieni kitiems, t. y. žemės sklypų faktinės ir teisinės ribos (ribos įregistruoto VĮ Registrų centras) nesutampa. Jei perkelti žemės sklypo ribą, kaip prašo ieškovė, sumažėtų atsakovės žemės sklypas, o tuo pačiu ir jos nuosavybės teisės į žemę apimtis. Ginčo dėl nuosavybės teisių į valdomus (0,06 ha) žemės sklypus nėra.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje. Žemės sklypų ribos išsidėstymas gali būti keičiamas, kaip ir žemės sklypų konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nustatytas nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2005-11-02, Nr. 3K-3-539/2005; 2010-11-15, Nr. 3K-3-453/2010; 2011-02-07, Nr. 3K-3-35/2011; 2011-04-26, Nr. 3K-3-189/2011 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių žemės sklypų ribas pagal UAB „Geodera“ paruoštą planą, be jokio pagrindo sumažino šalių nuosavybės teise valdomus žemės sklypų plotus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybė yra neliečiama ir gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad nekilnojamojo turto registre jai įteisintas 0,06 ha žemės sklypas su 1,08 m. pravažiavimu ir šie duomenys nepakeisti ir nenuginčyti. Tas pats pasakytina ir apie atsakovės E. S. valdomą žemės sklypą, jos turimas 0,06 ha sklypas nebuvo iki šiol sumažintas.
Iš esamų byloje duomenų matyti, kad galimai VĮ Registrų centras įregistruotų sklypų ribos neatitinka natūroje šalia esančių sklypų ribų. Svarstytina, ar sudarant 1995-2001 metų planus nebuvo padaryta klaida susiejant su valstybiniu geodeziniu pagrindu. Šalims turi būti pasiūlyta atlikti geodezinius žemės sklypų matavimus. Geodeziniai matavimai yra tikslus žemės sklypo ribų pririšimas prie koordinačių sistemos, jie daromi centimetro tikslumu ir atliekami vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, kurias patvirtino Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2002-12-30 įsakymu Nr. 522. Atliekant kadastrinius matavimus paženklinamos ir nustatomos žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, matuojami žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai, kiti žemės naudojimo apribojimai ir servitutai, parengiamas žemės sklypo planas, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas, parengiami žemės sklypo kadastro duomenys ir sudaroma nekilnojamojo turto objekto kadastrinio matavimo byla.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, bet ne pakartotinis bylos nagrinėjimas. Be to, apeliacinės instancijos teismui draudžiama teikti naujus įrodymus (CPK 314 str.), todėl apeliacinis teismas negali spręsti ir dėl materialiųjų teisinių reikalavimų, dėl kurių nusprendė pirmosios instancijos teismas ir bylą privalo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimo dalį dėl E. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), faktiškai valdomo sklypo ribų nustatymo pagal UAB „Geodera“ 2010-06-22 planą panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti iš naujo.