Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Sigito Osvaldo Grašio atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-4296-420/2023 pagal pareiškėjo antstolio Sigito Osvaldo Grašio pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkei UAB „Torgita“, išieškotojai UAB „Doka Lietuva“ dėl sprendimo neįvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolis, nustatęs, kad skolininkė vykdomajame rašte nurodytų daiktų neperdavė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 1 dalimi, 2023 m. gegužės 10 d. surašė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos „Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą“ Nr. B-23-168-17, kurį pateikė teismui ir prašė teismo spręsti klausimą dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių (baudos skyrimo) taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – nutarties, kuria antstoliui pateikus sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, teismas atsisakė priimti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Atskirajame skunde antstolis teigia, kad teismas taikė netinkamą teisės normą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti antstolio pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo. Pasak antstolio, įsiteisėjusiu sprendimu išieškotojai nėra priteistas atitinkamas turtas, šiuo konkrečiu atveju, skolininkė yra įpareigota atlikti konkrečius veiksmus – perduoti konkretų turtą, todėl yra taikytina ne CPK 765 straipsnio norma, kurią nurodė teismas, o CPK 771 straipsnis.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad teismo sprendimu skolininkas įpareigotas perduoti išieškotojui tam tikrus daiktus, o teismo sprendime nurodytų daiktų perdavimo išieškotojui tvarką reglamentuoja CPK 765 straipsnis, todėl teismo sprendimas turi būti vykdomas natūra. Teismas nustatė, kad nėra duomenų, jog antstolis tikrino, ar teismo priteisti daiktai faktiškai yra, ar jie nesugedę ir ar juos galima perduoti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamoje nutartyje nurodytų argumentų atitikimą CPK numatytam reglamentavimui bei kasacinio teismo praktikai, neturi pagrindo su jais nesutikti.

11. CPK 765 straipsnis numato, kad kai išieškotojui yra priteisti tam tikri teismo sprendime nurodyti daiktai, antstolis paima tuos daiktus iš skolininko ar trečiojo asmens ir perduoda išieškotojui; jeigu sprendime nurodytų daiktų nėra, antstolis surašo tai patvirtinantį aktą ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui; jeigu negalima daiktų perduoti dėl to, kad jie yra sugedę, nekomplektiniai, arba jeigu negalima jų perduoti dėl kitų priežasčių, antstolis surašo aktą, kad negalima sprendimo įvykdyti, o vykdomasis raštas grąžinamas išieškotojui; patvarkyme grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui antstolis turi išaiškinti išieškotojui teisę kreiptis į teismą, kad pakeistų sprendimo vykdymo tvarką.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje buvo aiškinama CPK 765 straipsnyje įtvirtinta priteisimo sąvoka, išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai); dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai); dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).

13. CPK 771 straipsnyje numatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (1 dalis); jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (2 dalis); jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio Kodekso 284 straipsnyje numatytas taisykles (3 dalis); jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą antstolis perduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismui, o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka (4 dalis); jeigu nagrinėjant klausimą dėl sprendimo ar privalomojo nurodymo neįvykdymo paaiškėja, kad išieškotojas neturi lėšų sprendimui ar privalomajam nurodymui įvykdyti, teismas išieškotojo prašymu priima nutartį išieškoti reikiamas lėšas iš skolininko (5 dalis); jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje (6 dalis).

14. CPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.

15. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 771 straipsnio normos taikytinos tik dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, t. y. CPK 771 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei vykdymo procese susiduriama su CPK 273 straipsnyje nurodyto teismo sprendimo neįvykdymu ar netinkamu vykdymu. CPK 771 straipsnis pagal savo esmę ir turinį yra specialioji teisės norma, taikytina tik pirmiau nurodytų sprendimų neįvykdymo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

16. Šiuo konkrečiu atveju, iš teismui pateikto vykdomojo rašto matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimas už akių yra susijęs būtent su kilnojamojo turto perdavimu, kas, atsižvelgus į 12 punkte nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, laikytina sprendimu dėl priteisimo, priešingai nei teigia antstolis. Tai reiškia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimas už akių, kuriuo skolininkė įpareigota perduoti konkretų turtą, nėra priimtas CPK 273 straipsnio pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad šioje byloje negali būti nagrinėjamas antstolio pareiškimas pagal CPK 771 straipsnio nuostatas, kadangi sprendimas vykdytinas pagal CPK 765 straipsnį.

17. Byloje nėra duomenų, kad antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdymui, būtų atlikęs kokius nors papildomus išieškojimo veiksmus vykdymo procese. Byloje nėra duomenų, ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu perduotinas turtas yra skolininkės žinioje, kur jis yra ir pan., o skolininkės atžvilgiu byloje nėra jokių antstolio įpareigojimų (pvz. nurodyti turto buvimo vietą), nors už antstolio reikalavimų nevykdymą įstatymas taip pat numato baudos skyrimo galimybę (CPK 585 straipsnio 2 dalis).

18. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti antstolio pareiškimą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl šios priežasties, atskirasis skundas atmetamas, o Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. gegužės 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.