Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Julius Lankelis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), vairuotoju-ekspeditoriumi, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylos palaikantis subjektas – prokurorė – reiškia kaltinimą S. T. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl to, kad kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kaltinamajam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent (konkrečiau) – S. T. 2022-05-25, apie 00.30 val., Elektrėnuose, Elektrinės g., ties pastatu Nr. 6, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – Latvijos Respublikos įmonei (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį vilkiką „MAN TGA18.440“, kurio Latvijos Respublikos suteiktas valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „SCHMITZ SCS24“, kurios Latvijos Respublikos suteiktas valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 3,06 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2. S. T. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi. Jam (S. T.) priskirtas įmonės vilkikas „MAN“ su puspriekabe „SCHMITZ“. Į Lietuvos Respubliką jis (S. T.) atvežė krovinį, kurį 2022-05-25 po pietų turėjo iškrauti Elektrėnų mieste esančioje įmonėje. Įvažiavęs į Lietuvos Respubliką ir sustojęs tam leistose vietose, priparkavęs vilkiką vis vartojo alkoholinius gėrimus (degtinę). Vairuodamas vilkiką jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nakvynei tam leistinoje vietoje nesustojo ir kelionę tęsė toliau. Atvažiavęs į Elektrėnų miestą, važiuojant link įmonės, kurioje turėjo išsikrauti medieną, jį (S. T.) sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė 3,06 promilių neblaivumą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Latvijos Respublikoje neteistas, teisės vairuoti nepraradęs.

3. Be kaltinamojo S. T. prisipažinimo, kaltinamojo kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodinėta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

3.1. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Žydrūnas Šulskis parodė, kad patruliuojant Elektrėnų mieste su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato vyriausiuoju patruliu Raimondu Kalaušiu 2022-05-25, apie 00.30 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad kelyje A1 po kelią vingiuoja vilkikas, kurio registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (puspriekabės). Reaguojant į pranešimą ties žiedine sankryža Elektrinės g., Sodų g., Rungos g., pastebėjo minėtą vilkiką, kurį Elektrinės g., ties namu pažymėtu Nr. 6, sustabdė. Bendraujant su vairuotoju (S. T.) nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, elgsena neadekvati, kilo įtarimas, kad asmuo gali būti neblaivus, todėl buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu. Pirmo patikrinimo metu S. T. nustatytas 3,45 prom. neblaivumas, o antro patikrinimo metu – 3,06 prom. neblaivumas;

3.2. iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2022-05-25 00.34 val. buvo gautas pranešimas, kad kelyje A1 po kelią vingiuoja vilkikas, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini);

3.3. iš 2022-05-25 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad S. T. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Buvo įvertinta bendra S. T. asmens būklė: negali eiti tiesia linija (pėda po pėdos); negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, pirmuoju tikrinimu 00.44 val. nustatytas 3,45 promilės neblaivumas, o antruoju tikrinimu 01.15 val. nustatytas 3,06 promilės neblaivumas.

4. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir S. T. už veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirti 51 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) (2 550 Eur) dydžio baudą bei, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą; į sumažintą galutinę bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022-05-25 00.44 val. iki 2022-05-25 14.26 val. (1 para); taip pat prokurorė siūlo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 metus uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones); siūloma skirti ir transporto priemonės – vilkiko „MAN TGA18.440“ turto konfiskavimą (išieškoti valstybės naudai konfiskuotino vilkiko „MAN TGA18.440“ piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 9 780 Eur).

5. Kaltinamasis S. T. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės užbaigti S. T. baudžiamąjį persekiojimą supaprastinta baudžiamąja procesine forma (įstatyme numatyti procesiniai ypatumai (išimtys), kurie leidžia paspartinti / optimizuoti klasikinę (įprastą) baudžiamojo proceso eigą), t. y. prokurorui siūlant, o įtariamajam (kaltinamajam) neprieštaraujant, be kaltinimo nagrinėjimo teismo posėdyje, priimti nuosprendį – baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltinamajam pagal BK nustatytą sankciją gali būti paskiriama Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) leistina bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis (BK 42 straipsnio 6 dalis, BPK 29 straipsnis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 2 dalis).

Dėl prielaidų priimti baudžiamąjį įsakymą

7. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokuroras – inkriminuoja kaltinimą S. T. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. BPK 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

9. Teismas pažymi, jog aptariamu atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 418 straipsnio 1 dalyje, kurios neleistų teismui priimti baudžiamojo įsakymo: už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas S. T., padarymą nebaudžiama tik terminuota laisvės atėmimo ar laisvės atėmimu iki gyvos galvos bausme ir byloje nėra duomenų apie tai, jog kaltinamasis būtų padaręs žalą.

10. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis), nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiųjų, kurie galėtų apskųsti (ar būtų apskundę) prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra. Kaltinamasis S. T. neprieštarauja supaprastintam baudžiamajam procesui, kurio metu, be kaltinimo nagrinėjimo viešame teismo posėdyje, baudžiamoji byla būtų užbaigiama priimant baudžiamąjį įsakymą.

11. Teismas konstatuoja, jog yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl S. T. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

12. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

13. Sprendžia, kad kaltinamojo S. T. 2022-05-25 padaryta neteisėta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 3,06 promilės etilo alkoholio koncentracija. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, duotas 2022-05-25, tiek liudytojų parodymai duoti 2022-05-25, tiek apžiūros protokolas, fotolentelė, tiek alkoholio kiekio matuoklio rodmenys. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

14. Teismas konstatuoja, kad S. T. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokurorės nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

15. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis pareiškė, jog sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio

16. Pripažinus kaltinamąjį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, toliau turi būti sprendžiama dėl skirtinos valstybės prievartos priemonės – bausmės – ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam S. T. skirti 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą, taikyti BK 64¹ straipsnį ir skirti sumažintą bausmę - 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

17. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką), sprendžia, jog aptariamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti skiriant su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Apsisprendus skirti kaltinamajam konkrečią bausmės rūšį (baudą), būtina individualizuoti skiriamos baudos dydį.

18. BK 47 straipsnio 1 dalis numato, jog bauda yra piniginė bausmė. Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas laikytinas nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis), todėl baudžiamasis įstatymas numato, kad baudos ribos yra nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). BK 47 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad baudos dydį nustato teismas, skirdamas bausmę. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 1–2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams teisės pažeidimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti, kurį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Kaltinamojo S. T. nusikalstamos veikos padarymo momentu galiojo 50 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“).

19. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam S. T. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis); S. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai); nenustatyta kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis); kaltinamasis neteistas; apie administracinius nusižengimus duomenų nėra; kaltinamasis dirbantis, duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas nėra. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą. Pastebima, jog skiriama bauda iš esmės artima sankcijos minimumui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Tai reiškia, kad skirtina galutinė bausmė – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda.

20. Nustatyta, kad kaltinamasis S. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022-05-25 00.44 val. iki 2022-05-25 14.26 val. Laikytina, jog kaltinamasis laikiname sulaikyme išbuvo 1 (vieną) parą. Prokurorė siūlo į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką.

21. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (analogiška nuostata pakartota ir BPK 140 straipsnio 9 dalyje). BK 66 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 2 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Vadovaujantis aptartomis įstatymo nuostatomis į bausmės laiką įskaičius 1 (vieną) kaltinamojo išbūtą laikino sulaikymo parą į paskirtos bausmės dydį S. T. skirtina galutinė – 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda.

22. Kaltinamasis S. T. prokuratūros 2022-05-25 pranešime apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė pagal galimybę sumažinti baudos dydį. Visgi, teismas sprendžia, kad nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kaltinamajam (pa)skyrus praktiškai minimalų galimą baudos dydį, dar labiau sumažinti skirtą piniginę bausmę nėra.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne)taikymo

23. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 2–3 dalimis, aptarta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

24. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos S. T. pripažino, gailisi ir nors dėl neteisėtų S. T. veiksmų žala padaryta nebuvo, tačiau nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam (kaltinamajam) nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad S. T. buvo nustatytas 3,06 promilės neblaivumas. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius S. T. padarytų KET pažeidimų pavojingumą bei jo (kaltinamojo) asmenybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga jam (kaltinamajam) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.

25. Prokurorė kaltinamajam siūlo uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui. Aptartam uždraudimo naudotis specialiąją teise (teise vairuoti transporto priemones) valstybinį kaltinimą palaikančio subjekto (prokurorės) siūlomam terminui kaltinamasis prieštaravimų nereiškė. Teismas pastebi, jog prokurorė siūlo skirti tokį specialiąją teise uždraudimo terminą, kuris lygus sankcijos vidurkiui (vidurkis – 3 (trys) metai) (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, jog prokurorės siūlomas uždraudimo naudotis specialia teise terminas adekvatus surinktų faktinių aplinkybių kontekste, todėl, individualizavus baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kaltinamajam S. T. nustatytinas 3 metų draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Nustatyta, kad kaltinamajam kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymas) skirtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022-05-25 nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2022-05-25 (BK 68 straipsnio 3 dalis).

26. Prokurorė taip pat kaltinamajam S. T. prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotinos transporto priemonės – vilkiko „MAN TGA18.440“ vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso (BK – teismo pastaba) uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis (transporto priemonė) yra tyčinės automobilio (transporto priemonės) vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, nutarties 12 punktas). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrą taisyklę, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė (vilkikas) privalo būti konfiskuojama ex lege (lot. pagal įstatymą). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į civilinių teisinių santykių ypatumus, baudžiamajame įstatyme sureguliavo situaciją, kuomet konfiskuotina transporto priemonė nepriklauso kaltinamajam nuosavybės teise, t. y. tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog nesant galimybės įgyvendinti įstatymo leidėjo valią (poziciją) konfiskuoti transporto priemonę natūra pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, privaloma išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatą. Nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – Latvijos Respublikos įmonei (duomenys neskelbtini). VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė krovininio automobilio „MAN TGA 18.440“ kaina Lietuvos Respublikoje – 9 780 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Tai pat nustatyta, kad krovininio automobilio puspriekabė „SCHMITZ SCS 24“, kurios Latvijos Respublikos valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvokos, todėl nekonfiskuotina. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog transporto priemonė „MAN TGA 18.440“ kaltinamajam nuosavybės teise nepriklauso, sprendžia, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš kaltinamojo S. T. turėtų būti išieškotina konfiskuotino turto – krovininio automobilio „MAN TGA 18.440“, kurio Latvijos Respublikos valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 9 780 Eur su PVM (teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog konfiskuotino turto vertė nustatoma įskaičius (skaičiuojama su) PVM (Kauno apygardos teismo 2021-04-21 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-168-593/2021, nuosprendžio 13 punktas)).

27. Teismas pastebi, jog kaltinamasis S. T. prokuratūros 2022-05-25 pranešime apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė pagal galimybę sumažinti konfiskuojamos sumos dydį. Apylinkės teismo vertinimu, 9 780 Eur sumos išieškojimas iš tiesų nebūtų pakankamai individualizuotas baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos prisipažino, taip pat vadovaujantis teisingumo bei proporcingumo principais, sprendžia, jog protinga konfiskuotina (išieškotina) suma, kuri atitiks baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį bei tikslus, yra 6 000 Eur.

Dėl procesinės prievartos priemonių likimo (galiojimo)

28. Teismas, priėmęs baudžiamąjį įsakymą, turi išspręsti ir paskirtos kaltinamajam kardomosios priemonės galiojimo klausimą (BPK 421 straipsnio 4 punktas). Teismo vertinimu, BPK 421 straipsnio 4 dalis teismą, priimantį baudžiamąjį įsakymą, įpareigoja išspręsti ne tik kardomųjų priemonių, bet ir kitų kaltinamajam taikytų procesinių prievartos priemonių likimą.

29. Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai). Nustatyta, jog kaltinamajam S. T. taikytos šios kardomosios priemonės: i) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022-05-25 nutarimu skirtas dokumentų (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas; ii) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022-05-25 nutarimu skirtas specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas. Prokurorė kardomąsias priemones, skirtas kaltinamajam prašo įsiteisėjus procesiniam sprendimui (baudžiamajam įsakymui) panaikinti.

30. Pagal bendrą taisyklę, nurodytą BPK 139 straipsnio 1 dalyje, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga; kitų procesinių prievartos priemonių galiojimo (panaikinimo) klausimai numatyti konkrečiuose kitas procesines priemones reguliuojančiuose BPK straipsniuose. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį S. T. kaltu bei paskyrus bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti dokumentų paėmimą bei laikiną specialiosios teisės sustabdymą. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (teisė vairuoti kelių transporto priemones) turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Pažymėtina, jog baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas perduotinas Lietuvos kelių policijos tarnybai perdavimui į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Daugiau procesinio pobūdžio klausimų (prašymų ir pan.), kuriuos reikėtų spręsti, neliko, todėl baudžiamoji byla, išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, užbaigiama teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį – teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 29 straipsnio 1–2 dalys, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsniu,

nusprendžia:

S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti 51 (penkiasdešimt vieno) minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (2 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. T. galutinę 34 (trisdešimt keturių) MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Baudžiamojo kodekso 65–66 straipsniais, į paskirtą sumažintą bausmę įskaityti S. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. gegužės 25 d. 00.44 val. iki 2022 m. gegužės 25 d. 14.26 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad likusi nesumokėta baudos dalis sudaro 32 (trisdešimt du) MGL (1 600 Eur) dydį.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti S. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2022 m. gegužės 25 d.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimi, S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. išieškoti transporto priemonės – krovininio automobilio „MAN TGA 18.440“, kurio Latvijos Respublikos valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią 6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų) sumą Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu S. T. skirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu S. T. skirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – S. T. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti Lietuvos kelių policijos tarnybai perdavimui į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis (S. T.) turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios;

2. išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nesaistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3. nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo (baudžiamojo įsakymo) įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

4. tuo atveju jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją (baudą) išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Taip pat S. T. išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos banke esančių sąskaitų (arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100; arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300), nurodant įmokos kodą 6801 (baudžiamajame procese teisėsaugos institucijų skirtos baudos), mokėjimo paskirtyje nurodant „baudos, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-843-1151/2022 pagal 2022-06-02 baudžiamąjį įsakymą, sumokėjimas“ (jei bauda bus mokama dalimis, tai mokėjimo paskirtyje papildomai nurodyti tokią mokėjimo paskirtį – „baudos dalies, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-843-1151/2022 pagal 2022-06-02 baudžiamąjį įsakymą, mokėjimas“, o atliekant paskutinį (galutinį) paskirtos baudos mokėjimą – „galutinis baudos sumos, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-843-1151/2022 pagal 2022-06-02 baudžiamąjį įsakymą, mokėjimas“).

Išaiškinti nuteistajam S. T., kad sumokėjus baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą privaloma teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

Įspėti nuteistąjį S. T., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.