- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-03
- Bylos Nr.
- eA-31-629/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02551-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas, Milda Vainienė (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tete-a-tete“
- Atsakovas
- Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tete-a-tete“ kazino apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tete-a-tete“ kazino atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tete-a-tete“ kazino (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2022 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. IVL-887 „Dėl atlikto UAB „Tete-a-tete“ kazino neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. spalio 14 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-38-(7.3)“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Atsakovas nepagrįstai plečiamai aiškina Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas, ALĮ) 10 straipsnio 19 dalyje nurodytą draudimą skatinti dalyvauti lošimuose. Vien iš lingvistinės šios nuostatos formuluotės matyti, kad Įstatymo 10 straipsnio 19 dalimi uždrausta atlikti tik konkrečius įtikinėjimo veiksmus, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose, t. y. specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, ir skleisti informaciją būtent apie tokio pobūdžio įtikinėjimo veiksmus/priemones, o „panašaus pobūdžio skatinamosios priemonės“ gali būti tik tokios priemonės, kurios pagal savo esmę (turinį ir sukeliamas pasekmes) gali būti tiesiogiai prilygintos nuolaidoms, dovanoms, akcijoms, bandomiesiems lošimams, specialiems renginiams.
2.2. Iš Įstatymo aiškinamojo rašto galima spręsti, kad iniciatoriai ir įstatymų leidėjas neturėjo valios visiškai apriboti azartinių lošimų reklamos/informacijos sklaidos, numatant absoliutų ir neginčijamą šios ūkinės veiklos reklamos/informacijos draudimą, o numatė aiškų apribojimą neleistinomis priemonėmis skatinti vartotoją lošti. Įstatymo leidėjas ketino uždrausti tik rinkodaros įtraukties priemones, stimuliuojančias asmenis dalyvauti azartiniuose lošimuose, tokias kaip konkursai, akcijos ir pan. bei informacijos apie lošimus skleidimą visuomenės informavimo priemonėse (radijas ir televizija, žiniasklaida, socialiniai tinklai ir pan.). Jeigu įstatymų leidėjas būtų ketinęs uždrausti lošimų bendrovėms skelbti informaciją apie savo veiklą ir siūlomas paslaugas apskritai (išskyrus privalomą skelbti informaciją), jis tokį draudimą ir būtų aiškiai suformulavęs, o nebūtų numatęs būtent „skatinimo“ draudimo ir nebūtų pateikęs konkrečių skatinimo priemonių, kurias ketina uždrausti, pavyzdžių.
Atsiliepimas
2.3. Atsakovas iš esmės nurodo, kad draudžia skelbti visą kitą informaciją, kuri nėra lošimų reglamento citata arba Įstatymo 10¹ straipsnyje nurodyti įspėjamieji užrašai. Tačiau tokiu būdu ne tik nepagrįstai susiaurinama pareiškėjo teisė nurodyti savo svetainėje klientams svarbią ir naudingą informaciją, bet ir paneigia savo paties išleistą teisės aktą – 2015 m. lapkričio 16 d. Priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. DI-678 patvirtintus Reikalavimus nuotolinių lošimų įrenginiams. Šie reikalavimai nurodo, kad nuotoliniame lošimų įrenginyje (taip pat ir interneto svetainėje, kurioje organizuojami nuotoliniai lošimai), turi būti nurodoma įvairiausia informacija, tame tarpe ir pagal šių Reikalavimų 26.2 punkto reikalavimą „nurodomas teorinis laimėjimo fondo sudarymo procentas ir išsamiai paaiškinta, kaip jis buvo nustatytas, taip pat paaiškinta, kaip lošėjas jį gali pasiekti (pvz. optimalios strategijos naudojimas)“. Atsakovo pozicija dėl to, kokią informaciją galima ar privaloma skelbti nuotolinių lošimų svetainėse, o kokia priskirtina prie draudžiamo lošimų skatinimo, yra nenuosekli, nelogiška, klaidinanti, neargumentuota ir neatitinka teisinio reglamentavimo.
2.4. Įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsniui, nes jo motyvai nėra nei aiškūs, nei pakankami ir prieštarauja vieni kitiems. Nėra aišku, už kokius konkrečiai pažeidimus pareiškėjui buvo taikytos poveikio priemonės bei kokius pažeidimus pareiškėjas yra įpareigotas pašalinti.
2.5. Seimas, priimdamas 2021 m. gegužės 20 d. Nr. XIV-337 Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo NR. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), nepaisė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabos, kad įstatymo projektas turi būti notifikuojamas Europos Komisijoje, kadangi draudimo skatinti lošti bet kokia forma ir priemonėmis taikymas ir nuotolinio lošimo paslaugoms traktuotinas kaip informacinės visuomenės paslaugos taisyklė 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (toliau – ir Direktyva 2015/1535) prasme, o tokia taisyklė (vadovaujantis šios direktyvos ir ją įgyvendinančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 957 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatomis) turėjo būti notifikuojama. Kadangi tai nebuvo padaryta, Pakeitimo įstatymu nustatyti ribojimai nuotolinius lošimus organizuojantiems subjektams, įskaitant pareiškėją, negali būti taikomi. Tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti Įsakymą.
3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:
3.1. Tarnybos Kontrolės skyriaus specialistai, 2021 m. spalio 13 d. patikrinę UAB „Tete-a-tete“ kazino interneto svetainę www.cbet.lt (toliau – ir interneto svetainė), užfiksavo joje skelbiamą informaciją, kuri galimai skatina dalyvauti lošimuose, tokiu būdu galimai pažeidžia Įstatymo nustatytus reikalavimus.
3.2. Tarnyba laiko nepagrįstais pareiškėjo skundo argumentus, kad ji (Tarnyba) nepagrįstai plečiamai aiškina Įstatymo 10 straipsnio 19 dalyje nurodytą draudimą skatinti dalyvauti lošimuose ir pažymi, kad skundžiamame Įsakyme yra aiškiai išdėstyta, dėl kokių priežasčių pareiškėjo interneto svetainėje skelbta ir patikrinimo metu užfiksuota ir įvertinta informacija laikytina skatinančia dalyvauti azartiniuose lošimuose, taip pažeidžiant Įstatymo 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus. Įsakyme yra argumentuotai atsakyta į pareiškėjo motyvus, kuriais jis nesutiko pažeidęs Įstatymo 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus.
3.3. Įstatymo 10 straipsnio 19 dalyje nustatytas absoliutus draudimas skatinti dalyvauti azartiniuose lošimuose. Įstatyme nenurodytas baigtinis skatinančios dalyvauti lošimuose informacijos ir skatinamųjų lošti priemonių sąrašas, todėl tokiomis priemonėmis (be Įstatyme nurodytų specialių renginių, bandomųjų lošimų, akcijų, nuolaidų, dovanų) gali būti laikoma bet kokio pobūdžio informacija ar veiksmai, kuriais lošimų organizatorius ar kiti asmenys siekia atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti lošimuose. Pagal Įstatymą azartinių lošimų organizavimas priskirtinas prie licencijuojamų veiklų. Šioms veikloms taikytini bendrieji ūkinės veiklos licencijavimo principai, kurių vienas iš pagrindinių yra tai, kad licencijuojamų veiklų teisiniams santykiams galioja principas „leidžiama tik tai, kas aiškiai nustatyta įstatyme“ ir negalioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“. Taigi, šiuo atveju Įstatymo 10 straipsnio 19 dalies dispozicija aiškiai nurodo, kad bet kokiomis priemonėmis ir bet kuriomis formomis skatinimas dalyvauti lošimuose, tame tarpe ir nuotoliniuose, yra draudžiamas.
3.4. Lietuvoje teisiniu reguliavimu formuojama tokia valstybės teisinė politika, kurios esmė – azartinių lošimų neskatinimas. Tokia teisinė politika laikytina viešosios tvarkos dalimi. Toks azartinių lošimų teisinis reguliavimas konstatuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021.
3.5. Pareiškėjas aiškina Įstatymo 10 straipsnio 19 dalies nuostatą nepagrįstai siaurinamai. Negalima teigti, kad draudžiami tik lošimo organizatoriaus organizuojami specialūs renginiai, bandomieji lošimai, akcijos, nuolaidas, dovanos, kadangi, aiškinant lingvistiškai, žodis „įskaitant“ sieja sakinio dalį, esančią po šio žodžio, su pirmąja sakinio dalimi. Įstatyme nenurodytas baigtinis skatinančios dalyvauti lošimuose informacijos ir skatinamųjų lošti priemonių sąrašas, todėl tokiomis priemonėmis (be Įstatymo nurodytų specialių renginių, bandomųjų lošimų, akcijų, nuolaidų, dovanų) gali būti laikoma bet kokio pobūdžio informacija ar veiksmai, kuriais lošimų organizatorius ar kiti asmenys siekia atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti lošimuose. Lietuvių kalbos žodyne (http://lkz.lt/) žodis „skatinti“ apibrėžtas kaip žodis žadinti, palaikyti norą, stimuliuoti, palinkimą ką daryti. Dėl to, kas paminėta, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas Įstatymo 10 straipsnio 19 dalies nuostatos taikymą būtų siejęs tik su konkrečiomis išvardintomis priemonėmis. Atsakovo vertinimu, netoleruotini tokie veiksmai, kuomet lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainėse bando atkreipti esamų klientų ar potencialių klientų dėmesį į savo bendrovės vykdomą veiklą, išskiria lošimus, skleidžia informaciją apie įvairius funkcionalumus ar bendrovės ypatumus, nes visa tokio pobūdžio informacija laikytina priemone, kuri skatina lošti.
3.6. Patikrinimo akte, Įsakyme Nr. DIE-173, Komisijos išvadoje Nr. IVL-877 ir Įsakyme yra aiškiai išdėstyta ir detaliai aprašyta, kokie konkrečiai žodžiai, frazės, sakiniai ar šūkiai laikytini informacija, skatinančia dalyvauti azartiniuose lošimuose, taip pažeidžiant Įstatymo 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus. Pareiškėjo teiginiai, kad jam nėra aiškios kaltinimo ribos, kai visa skatinanti informacija buvo išvardinta ankščiau nurodytuose Tarnybos dokumentuose, laikytini jo siekiu išvengti atsakomybės.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas nustatė, kad Tarnybos Lošimų priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus specialistai 2021 m. spalio 13 d. patikrinę pareiškėjo interneto svetainę www.cbet.lt užfiksavo joje skelbiamą informaciją, kuri galimai skatina dalyvauti lošimuose, tokiu būdu pažeidžiant Įstatyme nustatytus reikalavimus. Atsakovo specialistai pareiškėjo interneto svetainėje užfiksavo tokią skelbiamą informaciją: „Karšti kofai! Gesink“, „Didžiausi koeficientai! 0 % lažybų marža tau“, „Mėgsti sportą? Palauk, kol pradėsi statyti!“, „Faktas! Casino yra čia! Virš 70 žaidimų tik CBET“, „Taip, tai tiesa! CBET TV rodo“, „Taupyk laiką-pirk bonusus!“, „Diriguok Casino klasikai!“, „5 stars Live Casino“, „Tavo dar patogesnės lažybos“, „Lengvo įmokos ir greiti išmokėjimai“, „Svarbiausia, dėmesys tau! Būk ramus, pas mus saugu ir patikima, o klientų aptarnavimo skyrius visada pasiruošęs padėti“, „Jei ieškai plačiausios sporto įvykių pasiūlos ir didelio kazino žaidimų pasirinkimo – pataikei būtent ten, kur reikia. Sveikiname prisijungus prie CBET!“, „Išskirtinė žaidimų pasiūla. Naujienos kiekvieną mėnesį. Tik keletas raidžių „search“ skiltyje ir „Jolly Casino“ tavo ekrane. 800+ žaidimų paketas“, „Top žaidimai“, „Nauji žaidimai“, „Tik CBET“, „Lažybos gyvai ir populiariausi statymai vienoje vietoje, pagrindiniame puslapyje“ ir kita. Atsakovo nuomone, visi ankščiau išvardinti sakiniai laikytini draudimo skatinti dalyvauti lošimuose pažeidimu (Įstatymo 10 straipsnio 19 dalis).
6. Atsakovo direktoriui buvo pasiūlyta pradėti pareiškėjo neplaninį specialųjį patikrinimą dėl UAB „Tete-a-tete“ kazino interneto svetainėje skelbiamos informacijos, kuri galimai pažeidžia Įstatymo 10 straipsnio 19 dalies nuostatas. Pasiūlymui pritarus, buvo pradėtas pareiškėjo neplaninis specialusis patikrinimas pagal Priežiūros tarnybos 2021 m. spalio 14 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-38-(7.3) (pagal Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus 2021 m. spalio 14 d. tarnybinį pranešimą Nr. IVL-1382 „Dėl azartinių lošimų organizatorių interneto svetainėse skelbiamos informacijos, kuri skatina lošti“).
7. Tarnybos direktoriaus 2022 m. kovo 24 d. įsakyme Nr. DIE-173 ,,Dėl atlikto UAB „Tete-a-tete“ kazino neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. spalio 14 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-38-(7.3)“ 2 punkte konstatuota, kad sistemiškai įvertinus UAB „Tete-a-tete“ kazino patikrinimo metu surinktus duomenis, bendrovės pateiktus paaiškinimus, galiojančius teisės aktus, bendrovės pateiktą atsiliepimą, patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „Tete-a-tete“ kazino Marketingo skyriaus vadovo E. M. sprendimu laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 13 d. iki ne vėliau nei kaip 2022 m. vasario 3 d. bendrovės interneto svetainėje skelbta informacija, galimai skatina lankytojus bendrovės interneto svetainėje dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, taip galimai pažeidžiant Įstatymo 10 straipsnio 19 dalies nuostatą (draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose).
Žemesnės instancijos teismas
8. Patikrinimo medžiaga buvo perduota Tarnybos Patariamajai komisijai (toliau – ir Komisija), sudarytai vadovaujantis 2020 m. balandžio 28 d. Priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. DIE-256 „Dėl Patariamosios komisijos sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“, sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojus Įstatymo 10 straipsnio 19 dalies pakeitimams, buvo įtvirtintas bendro pobūdžio draudimas skatinti dalyvauti lošimuose – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties lošimo organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose. Teismas vertino, kad Pakeitimo įstatymo nuostatomis buvo tik sugriežtintas įtraukimo lošti priemonių, kuriomis skatinama lošti ir bandoma įtraukti vis naujų žaidėjų, naudojimas, tačiau vyraujanti bendra valstybės politika, azartinių lošimų atžvilgiu, t. y. draudimas skatinti asmenis dalyvauti azartiniuose lošimuose, įskaitant nuotolinius lošimus, nepasikeitė. Lošimo paslaugų skatinimu laikytini bet kokie veiksmai, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantys apsispręsti dalyvauti lošimuose.
12. Atsižvelgdamas į žodžio „skatinti“ reikšmę, įvertinęs Tarnybos nagrinėtos skelbiamos informacijos turinį teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo pastangos buvo nukreiptos į aiškų palinkimą lošti, siekį sukelti norą dalyvauti žaidimuose, kurie, kaip galima susidaryti viltingą įspūdį, ateityje gali būti dar pelningesni, priziniai fondai greitai išmokami ir pan. Teismo vertinimu, toks informacijos apie azartinius lošimus pateikimas vaizduoja lošimus kaip įprastą dalyką, didina lošimų patrauklumą ir gali turėti įtakos keičiant vartotojo nuomonę, nuostatas ar apsisprendimą pareiškėjo siūlomos paslaugos – azartinių lošimų – atžvilgiu, pritraukti vartotojų dėmesį, sužadinti vartotojo smalsumą, skatinti impulsyvų norą lošti, paraginti dalyvauti lošimuose.
13. Teismo vertinimu, Tarnyba pagrįstai nustatė, kad buvo siekiama tikslų, priešingų Lietuvos valstybėje formuojamai teisinei politikai azartinių lošimų srityje – neskatinti azartinių lošimų, taip saugant visuomenę bei atskirus jos narius nuo itin sunkių aktyvaus lošimo padarinių asmenų finansams, sveikatai ir pan. Pareiškėjo argumentus, kad Įstatymo 10 straipsnio 19 dalimi uždrausta atlikti tik konkrečius įtikinėjimo veiksmus, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose, t. y. specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, ir skleisti informaciją apie tokius įtikinėjimo veiksmus/priemones, teismas laikė nepagrįstais. Teismas pažymėjo, kad Pakeitimo įstatymo nuostatomis buvo išplėstos draudimo skatinti dalyvauti lošimuose ribos iki bet kurios formos ir bet kokių priemonių, atitinkamai jas patikslinant bet jomis neapsiribojant („panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones“), draudimo. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais 2022 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-469/2022 ir 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021.
14. Teismas pažymėjo, jog skelbiamos informacijos turinys, formuluotės ir pan. negali būti skatinamojo pobūdžio, t. y. asmeniui objektyviai kelti norą dalyvauti lošimuose.
15. Teismas nurodė, jog draudimas skatinti lošti nėra naujai įtrauktas į Įstatymą. Iki Įstatymo10 straipsnio 19 dalies pakeitimo (Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-392) toks draudimas jau buvo nustatytas įstatyme ir galiojo, tačiau jo formuluotė buvo susijusi su konkrečių skatinimo būdų ir priemonių, kurie draudžiami, išvardijimu. Po įstatymo pakeitimo draudimas buvo sugriežtintas ir išplėstas, įtraukta nuostata dėl draudimo „bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis“ skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, pateikti galimi skatinimo veiksmų pavyzdžiai, kurie savo esme panašūs į anksčiau galiojusioje 10 straipsnio 19 dalies redakcijoje išvardintas priemones ir būdus, taip pat įtraukiama abstrakti sąvoka „panašaus pobūdžio skatinamosios priemonės“. Iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusioje Įstatymo 10 straipsnio 19 dalies redakcijoje buvo įtvirtintas draudimas skatinti dalyvauti lošimuose konkrečiais įstatyme išvardintais būdais. Apie šį reglamentavimą buvo informuota Europos Komisija.
16. Teismas atkreipė dėmesį, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtina vertinti Seimo, Seimo narių veiklos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis), todėl teismas plačiau dėl priežasčių, lėmusių Seimo sprendimą atsisakyti apie Įstatymo 10 straipsnio 19 dalies pakeitimą pranešti Europos Komisijai nepasisakė. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 10 straipsnio 19 dalies nuostatos, įsigaliojusios nuo 2021 m. liepos 1 d., nėra pripažintos negaliojančiomis, todėl teismas neturi teisinio pagrindo jomis nesivadovauti.
17. Teismas konstatavo, kad skundžiamo Įsakymo 1.1.3; 1.1.6 punkte yra pateikti konkretūs atsakovo užfiksuoti tekstai, kurie laikytini galimu Įstatymo 10 straipsnio 19 punkto pažeidimu ir kurių pagrindu buvo nuspręsta atlikti pareiškėjo neplaninį specialųjį patikrinimą. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pažeidimui konstatuoti užtenka bent vieno informacinio teksto, kurio turinys skatina dalyvauti lošimuose. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl Įsakymo neatitikimo VAĮ 10 straipsnio reikalavimams.
III.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad atsakovas nepagrįstai plečiamai aiškina Įstatymo 10 straipsnio 19 dalyje nurodytą draudimą skatinti dalyvauti lošimuose. Teismas visiškai neatsižvelgė į Įstatymo 10 straipsnio 19 dalies pakeitimo iniciatorių tikslus, atskleistus aiškinamajame rašte, Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio, vykusio 2021 m. gegužės 5 d., medžiagoje, iš kurių akivaizdu, jog įstatymo projekto autoriai, siūlydami nustatyti draudimą „skatinimą dalyvauti lošimuose“ aiškiai suprato apie tikrąsias skatinti dalyvauti lošimuose priemones tokias kaip konkursų organizavimą, bandomųjų lošimų, loterijų ir kitų renginių vykdymą, akcijų vykdymą ir siūlymą atlikti statymus ypatingomis sąlygomis. Siūlomais draudimais siekiama riboti tik akcijas, nuolaidas ir pan. rinkodaros priemones bei informacijos skleidimą apie tokias priemones.
20. Pareiškėjo vertinimu, priimant Įstatymo pataisas, įstatymų leidėjas neturėjo valios visiškai apriboti azartinių lošimų reklamos / informacijos sklaidą, numatant absoliutų ir neginčijamą šios ūkinės veiklos reklamos / informacijos draudimą, o numatė aiškų apribojimą neleistinomis priemonėmis skatinti vartotoją lošti. Šią faktinę aplinkybę patvirtina 2021 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rytinio posėdžio stenograma Nr. 57, skelbiama https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/914cfba0b26311eba6328c92adabc234.
Šalies argumentai
21. Pareiškėjas nurodo, kad jo tikslas nėra įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti lošimuose, o tik savo interneto svetainėje kuo paprasčiau paaiškinti vartotojui informaciją apie teikiamas paslaugas ir vartotojo pasirinkimo galimybes.
22. Pareiškėjas taip pat laikosi skunde išdėstytos pozicijos dėl Europos Komisijos notifikavimo apie Įstatymo 10 straipsnio 19 dalies pakeitimą. Pareiškėjo vertinimu, teismas, spręsdamas dėl šio argumento pagrįstumo privalėjo vadovautis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, kurioje nurodyta, jog pareiga pranešti (notifikuoti) yra esminė priemonė įgyvendinant Europos Sąjungos kontrolę, kuria siekiama apsaugoti laisvą paslaugų judėjimą ir įsisteigimo laisvę (žr., pvz., ESTT 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo byloje Nr. C‑255/16 34 p.). Šios pareigos nevykdymas yra esminis procedūrinis pažeidimas priimant atitinkamus techninius reglamentus, už kurį baudžiama šių reglamentų netaikymu, vadinasi, jais negalima remtis prieš privačius asmenis (žr., pvz., ESTT 2016 m. vasario 4 d. sprendimo byloje Nr. C‑336/14 67 p.; 2017 m. vasario 1 d. sprendimo byloje Nr. C‑144/16 36 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją, 2020 m. spalio 22 d. sprendimo byloje Nr. C-275/19 53 p.).
23. Pareiškėjas palaiko skundo argumentus, kad atsakovas netinkamai suformulavo kaltinimą. Surašydama patikrinimo aktą atsakovas turėjo inter alia nurodyti baigtinį sąrašą konkrečios pareiškėjo interneto svetainėje skelbiamos informacijos, kuri neva neatitinka Įstatymo 10 straipsnio 19 dalies nuostatų. Tačiau patikrinimo akte atsakovas visų konkrečių pažeidimų neišvardino, bet apsiribojo tik pavyzdiniu (nebaigtiniu) tariamų pažeidimų išvardijimu. Vėliau patikrinimo akto pagrindu priimdamas Įsakymą atsakovas baigtinio pažeidimų sąrašo taip pat nepateikė, t. y. neišvardino visos informacijos, kuri skelbiama pareiškėjo interneto svetainėje ir kuri, atsakovo nuomone, neatitinka Įstatymo 10 straipsnio 19 dalies nuostatų.
Atsiliepimas
24. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
25. Atsakovo vertinimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, sprendimas pagrįstas faktiniais bylos duomenimis, motyvai argumentuoti, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Atsiliepimas
26. Atsakovas pažymėjo, kad jo pozicija yra aiškiai ir išsamiai išdėstyta Įsakyme ir atsiliepime į skundą.
27. Atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose prašo išnagrinėti administracinę bylą, atsižvelgiant į ESTT 2025 m. kovo 13 d. sprendime UAB „Unigames“ prieš Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, byloje C-120/24 (toliau – ir ESTT sprendimas), pateiktus išaiškinimus; taip pat prašo, atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių neteisėtų Tarnybos veiksmų, priimant sprendimą dėl UAB „Tete-a-tete“ kazino ir taikant tuo metu galiojusias ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nepriteisti iš Tarnybos pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas, jei toks prašymas bus pateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuo ja:
IV.
28. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2022 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. IVL-887 „Dėl atlikto UAB „Tete-a-tete“ kazino neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. spalio 14 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-38-(7.3)“, kuriuo pareiškėjui paskirta bauda už Įstatymo 10 straipsnio 19 dalyje įtvirtinto draudimo skatinti dalyvauti lošimuose pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
29. Pirmosios instancijos teismas, pritaręs Tarnybos pozicijai, be kita ko, ir aiškinant Įstatymo 10 straipsnio 19 dalies nuostatą, kaip nustatančią absoliutų skatinimo dalyvauti lošimuose draudimą, pripažino Įsakymą teisėtu, motyvuotu ir pagrįstu, o pareiškėjo skundą atmetė.
30. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo teismo sprendimu, apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo argumentus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
32.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. eA-84-415/2024 (šiuo metu Nr. eA-11-415/2025) 2024 m. vasario 14 d. nutartimi kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais: 1) ar tokia nacionalinė nuostata, kokia yra įtvirtinta ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje, kiek ji yra susijusi su lošimų organizatoriaus svetainėje skelbiama informacija apie lošimus, yra „techninis reglamentas“ Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies f punkto prasme; 2) ar Direktyvą 2015/1535 reikia aiškinti taip, kad tokio nacionalinio teisės akto kaip ALĮ, nuostata negalima remtis prieš ūkio subjektus administracinės atsakomybės taikymo byloje, jei apie padarytus techniniu reglamentu laikytinos nuostatos pakeitimus nebuvo pranešta, tačiau buvo notifikuotas anksčiau priimtas įstatymo tekstas.
32.2. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2025 m. kovo 13 d. priėmė sprendimą byloje UAB „Unigames“ prieš Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, C-120/24, EU:C:2025:174, kuriame nusprendė, kad: 1) Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies f punktas turi būti aiškinamas taip: nacionalinės teisės nuostata, draudžianti skatinti dalyvauti nuotoliniuose azartiniuose lošimuose skelbiant informaciją apie šiuos lošimus tokių lošimų organizatoriaus interneto svetainėje, yra „techninis reglamentas“, kaip tai suprantama pagal šį punktą; 2) Direktyvos 2015/1535 5 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: nacionalinės teisės nuostatos, kuri yra „techninis reglamentas“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies f punktą, ir apie kurią pranešta Europos Komisijai pagal šio 5 straipsnio 1 dalį, pakeitimu negalima remtis prieš ekonominės veiklos vykdytojus, jeigu apie tokį pakeitimą nepranešta ir juo išplėsta šių nuostatų taikymo sritis, taigi tai yra „techninis reglamentas“, apie kurį reikia pranešti pagal minėto 5 straipsnio 1 dalį.
32.3. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 30 d. sprendimu minėtoje administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025, atsižvelgusi į ESTT sprendime pateiktus išaiškinimus, tenkino UAB „Unigames“ apeliacinį skundą ir panaikino minėtos bendrovės ginčytą Tarnybos įsakymą, kuriuo jai už ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimą buvo paskirta bauda.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai)). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.
34. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi anksčiau minėtas LVAT 2025 m. balandžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025, kadangi nagrinėjamu atveju taip pat vertinamas Įsakymo, kuriuo pripažinus, kad buvo pažeistos ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatos (Tarnybos Kontrolės skyriaus specialistai 2021 m. spalio 13 d. patikrinę pareiškėjo interneto svetainę www.cbet.lt užfiksavo joje skelbiamą informaciją, kuri galimai skatina dalyvauti lošimuose, tokiu būdu pažeidžiant Įstatyme nustatytus reikalavimus, pareiškėjui buvo paskirta bauda). Šioje byloje, nenustačiusi pagrindo nesivadovauti teisės aiškinimo taisykle, suformuotoje iš esmės analogiškoje byloje, teisėjų kolegija vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025 pateiktais išaiškinimais.
35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025, lygindama aktualią ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įtvirtintos teisės normos redakciją su ankstesne, sprendė, kad pareiškėjo veiksmai, ginčijamame įsakyme pripažįstami pažeidžiančiais ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą – informacija apie azartinius lošimus, paskelbta lošimų organizatoriaus interneto svetainėje, nebūtų patekusi į ankstesniame įstatyme įtvirtinto draudimo taikymo sritį, taigi, galiojančios redakcijos ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi buvo sugriežtintas rinkodaros priemonių naudojimas ir išplėsta draudimo skatinti dalyvauti azartiniuose lošimuose taikymo sritis – įtvirtintas absoliutus draudimas skatinti dalyvauti azartiniuose lošimuose lyginant su ankstesniu draudimu. Teismas sprendė, kad į ALĮ 10 straipsnio 19 dalį buvo įtraukti nauji / papildomi reikalavimai, kaip tai suprantama pagal ESTT sprendime nurodytą jurisprudenciją, palyginti su ankstesnio ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi, todėl apie teisės normos pakeitimą, įtvirtintą šioje byloje taikytinoje ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje, turėjo būti pranešta pagal Direktyvos 2015/1535 5 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą. Vadovaudamasi tuo, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčui aktualia ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi dėl notifikavimo pareigos nevykdymo prieš pareiškėją negalima remtis. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad Tarnyba nepagrįstai pareiškėjo veiksmus kvalifikavo kaip ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimą ir nepagrįstai pareiškėjui taikė ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus. Todėl Tarnybos įsakymas buvo panaikintas kaip neteisėtas iš esmės.
36. Taigi, teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025 buvo pripažinta, jog iš esmės analogišku atveju Tarnyba prieš pareiškėją negalėjo remtis ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi dėl neįvykdytos notifikavimo pareigos. Atitinkamai ir nagrinėjamu atveju, Tarnybos Įsakymas, priimtas remiantis ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi, negali būti pripažintas teisėtu, todėl turi būti panaikintas. Atsižvelgus į tai, priešinga pirmosios instancijos teismo išvada vertinama kritiškai.
37. Pažymėtina, kad tokios pačios pozicijos laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose – 2025 m. gegužės 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-301-463/2025, 2025 m. birželio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-55-492/2025, 2025 m. liepos 2 d. sprendimuose administracinėse bylose Nr. eA-58-602/2025 ir eA-34-552/2025.
38. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisakys.
39. Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino byloje taikytiną teisę, reguliuojančią ginčo teisinius santykius. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas bei priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas ir ginčijamas Tarnybos Įsakymas panaikinamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p., 147 str.).
40. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.
41. Atsakovas pateikė prašymą, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos pareiškėjui, kadangi priimdamas ginčijamą Įsakymą, atsakovas vadovavosi galiojančiu teisiniu reguliavimu (ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi), neatliko neteisėtų veiksmų ir neturėjo pagrindo abejoti šio teisės akto priėmimo procedūros teisėtumu.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo pareiškėjui tenkinimas paneigtų principą „pralaimėjęs moka“ bei nepagrįstai apsunkintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Kreipimosi į teismą tikslas yra ne tiesiog dalyvauti teismo procese, o pasiekti norimą rezultatą; kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises yra beprasmiška, jei galiausiai atsiduriama blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi; ex post facto (po fakto) atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra kliūtis teisei kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-50-1047/2024). Atsižvelgiant į tai minėtas atsakovo prašymas netenkinamas.
43. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas už skundą sumokėjo 22,50 Eur, o už apeliacinį skundą – 15 Eur žyminį mokestį, nors turėjo sumokėti 11,25 Eur. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. Todėl pareiškėjo permokėta žyminio mokesčio už apeliacinį skundą suma (3,75 Eur) grąžinama pareiškėjui. Permokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).
44. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinio skundo ir skundo reikalavimas yra tenkinamas, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Todėl pareiškėjui iš atsakovo priteisiamas žyminis mokestis, sumokėtas už skundą ir apeliacinį skundą. Kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tete-a-tete“ kazino apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tete-a-tete“ kazino skundą patenkinti.
Panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. IVL-887 „Dėl atlikto UAB „Tete-a-tete“ kazino neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. spalio 14 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-38-(7.3)“.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Tete-a-tete“ kazino iš atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 33,75 Eur (trisdešimt tris eurus ir septyniasdešimt penkis centus) žyminio mokesčio.
Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Tete-a-tete“ kazino žyminio mokesčio už apeliacinį skundą permoką – 3,75 Eur (tris eurus ir septyniasdešimt penkis centus).
Sprendimas neskundžiamas.