Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Vida Žostautienė rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis Ričardas Kudrauskas, E. J., R. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 str., kuriame numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0098/15/0215 duomenų nustatyta, kad antstolis Ričardas Kudrauskas vykdo išieškojimą pagal Šiaulių apygardos vykdomąjį raštą Nr. 2-1155-357/2014 dėl 73001,22 Eur skolos išieškojimo iš skolininko E. J. išieškotojo R. K. naudai.

Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).

Šioje byloje dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitu asmeniu nuosavybe, kreipėsi išieškotojas R. K.. Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį – nekilnojamasis turtas, kilnojamas turtas, ir sutuoktinės gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių E. J. ir R. J. nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 5 p.), nes įgytas po santuokos sudarymo. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju siekiama individualizuoti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Byloje nėra duomenų, kad skolininkas E. J. turi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas. Sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taip pat nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai).

E. J. ir jo sutuoktinei R. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso po ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr.; ½ dalis sandėlio, unikalus Nr., ½ dalis kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr., adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalis automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir R. J. darbo užmokestis, kuriems antstolis taiko turto areštą. Antstolis 2017-01-16 priėmė pasiūlymą kreiptis į teismą per 30 dienų nuo pasiūlymo gavimo, dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.

Pareiškėjas, pateikęs pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, prašo nustatyti, kad skolininkui E. J. priklauso ¼ dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. J. valdomo nekilnojamojo turto, ½ dalis automobilio , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis R. J. darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas nustatyti skolininkui priklausančią turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalį, priskiriant skolininkui ½ dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto, yra teisėtas ir atitinka CPK 667 str. numatytus reikalavimus.

Įvertinęs tai, jog skolininkas neturi asmenine nuosavybės teise registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ar pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, byloje nėra duomenų apie tai, kad santuoka nutraukta ar kad yra kiti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, o skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas ir darbo užmokestis, teismas sprendžia, kad pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus. Ši nutartis neužkerta kelio bendraturčiams ar būsimiems bendraturčiams nustatyti naudojimosi turtu tvarką, atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, ar teismo prašyti atidalinti realiąją turto dalį iš bendrosios nuosavybės.

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Todėl, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatomis, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamoje byloje nėra galimybės konstatuoti, kad šalių suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas, nes suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į prašymą, neišreiškė prieštaravimų prašymui. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo prašymas priteisti iš skolininko bylinėjimosi išlaidas – atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo prašymą tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad skolininko E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra:

¼ (viena/ketvirtoji) dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr.; ¼ (viena/ketvirtoji) dalis sandėlio, unikalus Nr., ¼ (viena ketvirtoji) dalis kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr., adresu (duomenys neskelbtini); ½ (viena antroji) dalis automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendroje jungtinėje su sutuoktine R. J. nuosavybėje. Taip pat nustatyti, kad skolininkui E. J. priklauso ½ (viena antroji) dalis jo sutuoktinės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo, iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų pensijų pašalpų bei kitų išmokų.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.