- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-23
- Bylos Nr.
- e2YT-6156-937/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01888-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Pareiškėjas
- I. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau - VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą ir, patikslinusi pareiškimą, teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. G. po jos sutuoktinio V. G. mirties jo palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Nurodoma, jog E. G. ir V. G. buvo sutuoktiniai, pareiškėjos tėvai. V. G. mirė (duomenys neskelbtini), o E. G. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po mamos mirties kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, siekdama paveldėti mamos turtą. Notaras išdavė liudijimą, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog po V. G. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nurodoma, jog E. G. po sutuoktinio V. G. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau aiškiai išreiškė valią priimti palikimą, nes siekė priimti ir turėti mirusiojo turtą, todėl palikimą priėmė jį pradėdama faktiškai valdyti. E. G. ir sutuoktinis V. G. santuokoje įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, jog butas išpirktas, registruotas tik E. G. vardu, nors faktiškai butas bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė abiem pareiškėjos tėvams. Po tėvo mirties niekas nesikreipė į notarą, neišreiškė valios priimti palikimą, tačiau E. G. išreiškė valią dėl palikimo priėmimo ir iškart po vyro mirties jį pradėjo faktiškai valdyti, naudotis. Teigiama, jog E. G. paveldėtą butą prižiūrėjo, tvarkė, išlaikė, mokėjo mokesčius, o bute gyveno visą gyvenimą, jame buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą, naudojosi visais sutuoktiniui priklausiusiais daiktais, baldais, indais ir pan., kaip savais, manydama, jog po sutuoktinio mirties visas jo turtas toliau priklauso jai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu teismo prašo pareiškimą nagrinėti savo nuožiūra atstovui, atstovui nedalyvaujant.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo vietos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš byloje esančio santuokos liudijimo nustatyta, jog 1962-12-30 tarp E. G. ir V. G. buvo sudaryta santuoka. Santuokos metu gimė dukra I. G. Iš 2024-02-12 Gyventojų registro pažymos apie V. G. matyti, jog jis mirė būdamas santuokoje, turėjo tik vieną dukrą I. G. Kitų duomenų apie E. G. ir V. G. vaikus nėra. V. G. mirties vieta – (duomenys neskelbtini).
Iš 2024-01-29 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog E. G. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise E. G. priklauso nuo 1992-01-10 pagal 1992-01-10 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikta pirkimo-pardavimo sutarties kopija.
Į bylą pateiktas 2024-01-19 notaro Dainiaus Palaimos liudijimas, kuriame nurodoma, jog E. G. turto paveldėtoja yra įstatyminė įpėdinė – mirusiosios dukra I. G. Liudijime taip pat nurodyta, jog po V. G., mirusio 2002-07-20, nei į Vilniaus miesto 10-ąjį notarų biurą, nei į jokį kitą notarų biurą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Byloje nėra duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į palikėjo turtą.
Nagrinėjamu atveju palikėjo turtą E. G. priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti. Pareiškėja teigia, kad jos mama po palikėjo mirties toliau gyveno bute, buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą, butą tvarkė, rūpinosi, prižiūrėjo, naudojosi bute esančiais daiktais. Į bylą pateiktos atsiskaitymo knygelės kopija, gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija, gyventojų turto draudimo liudijimas. Pateikti įrodymai patvirtina, jog E. G. mokėjo mokesčius.
Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas atsiliepimu teismo prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, taigi, prieštaravimų dėl pareikšto pareiškimo byloje nėra.
Atsižvelgiant į tai, kad E. G. per tris mėnesius nuo V. G. mirties toliau rūpinosi palikėjo turtu kaip savo ir tęsė aktyvius valdymo veiksmus, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkinamas. Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. G. po sutuoktinio V. G. mirties priėmė palikimą, faktiškai jį valdydama (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pateiktam pareiškimui neprieštaravo.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai I. G. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos I. G. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas išduoti pareiškėjai I. G., a. k. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimo kopiją siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.