Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Skersienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (duomenys neskelbtini 1) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini 1) ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“ ir (duomenys neskelbtini 2) dėl teisės į atvaizdą pažeidimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė (duomenys neskelbtini 1) ieškiniu, jį patikslinusi, prašė: 1) uždrausti atsakovei UAB „Lrytas“ bet kokiu būdu naudoti ir tiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai, internete ar kitoje viešoje erdvėje demonstruoti, spausdinti, platinti ieškovės atvaizdus, skelbtus www.lrytas.lt straipsnyje, kuris pasiekiamas interneto nuoroda (duomenys neskelbtini), ir bet kokius kitus ieškovės atvaizdus, kurie yra susiję su minėtu straipsniu; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Lrytas“ nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo pašalinti bet kokias ieškovės fotografijas, kitus ieškovės atvaizdus ir jų dalis iš interneto svetainės www.lrytas.lt, UAB „Lrytas“ valdomų socialinių tinklų, žiniasklaidos priemonių, spaudos, interneto erdvės ir kitų įmanomų visuomenei prieinamų erdvių ir įpareigoti sunaikinti bet kokias ieškovės fotografijas, kitus atvaizdus, jų skaitmenines kopijas ir bet kokias kitas turimas jų kopijas, susijusias su patikslinto ieškinio reikalavimo 1 punkte minėtu straipsniu; 3) jei atsakovė UAB „Lrytas“ neįvykdytų teismo sprendime įtvirtintų įpareigojimų per nustatytą terminą, atsakovei UAB „Lrytas“ skirti 20 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendime nurodyto įpareigojimo neįvykdymo dieną; 4) uždrausti atsakovui (duomenys neskelbtini 2) bet kokiu būdu naudoti ir tiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai, internete ar kitoje viešoje erdvėje demonstruoti, spausdinti, platinti ieškovės atvaizdus, skelbtus www.lrytas.lt straipsnyje, kuris pasiekiamas interneto nuoroda (duomenys neskelbtini), ir bet kokius kitus ieškovės atvaizdus, kurie susiję su minėtu straipsniu ir jame paminėta fotosesija, įskaitant (bet neapsiribojant) nuotraukas, kurios pateiktos byloje; 5) įpareigoti atsakovą (duomenys neskelbtini 2) nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo savo jėgomis ir lėšomis pašalinti bet kokias ieškovės fotografijas, kitus ieškovės atvaizdus ir jų dalis iš socialinių tinklų, žiniasklaidos priemonių, spaudos, interneto erdvės, įskaitant (bet neapsiribojant) pareikalauti pašalinti iš www.lrytas.lt, ir kitų įmanomų visuomenei prieinamų erdvių, ir įpareigoti sunaikinti bet kokias ieškovės fotografijas, kitus atvaizdus, jų skaitmenines kopijas ir bet kokias kitas turimas jų kopijas, susijusias su ieškinio reikalavimo 4 punkte minėtu straipsniu ir fotosesija, įskaitant (bet neapsiribojant) nuotraukas, kurios pateiktos byloje; 6) jeigu atsakovas (duomenys neskelbtini 2) neįvykdytų teismo sprendime įtvirtintų įpareigojimų per nustatytą terminą, skirti jam 20 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendime nurodyto įpareigojimo neįvykdymo dieną; 7) priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimus grindė šias argumentais:

2.1. Ieškovė interneto svetainėje rado nuotraukas, jos buvo padarytos fotosesijos su (duomenys neskelbtini 2) metu: (duomenys neskelbtini). Ieškovė pripažino, jog dalyvavo su atsakovu (duomenys neskelbtini 2) fotosesijoje, bet nedavė jam sutikimo ir leidimo nuotraukas, kuriose yra matomas jos atvaizdas, atgaminti, demonstruoti, spausdinti. Tokio sutikimo neturi ir atsakovė lrytas.lt portalo valdytoja. Pažymėjo, kad 2023 m. birželio 8 d. ieškovė kreipėsi su reikalavimu į lrytas.lt portalo administraciją, kad nuotraukos būtų pašalintos, bet portalas nesutiko. Nuotraukos, kurioje yra ieškovės atvaizdas, buvo paskelbtos ir kituose didžiuosiuose portaluose (pvz., DELFI, 15min, TV3), jie geranoriškai sutiko nuotraukas pašalinti, o portalo alfa.lt valdytojas sudarė taikos sutartį.

2.2. Ieškovės įsitikinimu, atsakovai pažeidžia jos teisę į atvaizdą, taip pat jos teisę į privatų gyvenimą, kuri įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje ne kartą nurodyta, kad valstybė turi pozityviąją pareigą saugoti asmenis nuo nepagrįsto kišimosi į jų privatų gyvenimą (žr. EŽTT 2003 m. sausio 28 d. sprendimą byloje Peck prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 44647/98). Ieškovė rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.22 straipsnio ir 2.23 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais, kad asmens sutikimas CK 2.22 straipsnio prasme gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau sutikimas fotografuotis savaime nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti, nes tai, kad asmuo galėjo sutikti būti fotografuojamas, dar nereiškia, jog jis davė ir sutikimą rodyti nuotrauką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3-278-403/2020). Ieškovė taip pat rėmėsi Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 40 dalies, 13 ir 14 straipsnio nuostatomis.

2.3. Ieškovė nurodė, kad publikuoti nuotraukas turi būti gautas sutikimas, atsakovai turi įrodyti, jog yra jį gavę. Vis dėlto ieškovė tokio sutikimo nėra davusi. CK 2.22 straipsnio 3 dalis numato, kad fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus ir atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Dėl to ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti atsakovus pašalinti paskelbtas nuotraukas iš naujienų portalo lrytas.lt, uždrausti jas naudoti, sunaikinti visas turimas ieškovės nuotraukas. Pažymėjo, kad portalui lrytas.lt ginčo nuotraukas pateikė atsakovas (duomenys neskelbtini 2), tai patvirtino atsakovo atstovas 2024 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu, be to, nurodė, jog jei (duomenys neskelbtini 2) paprašytų atsakovo, šis išimtų straipsnį ir nuotraukas; atsižvelgiant į tai, reikalavimai yra reiškiami ir atsakovui (duomenys neskelbtini 2). Jis, neturėdamas tinkamo ieškovės sutikimo, perdavė nuotraukas lrytas.lt paskelbti viešai. Dėl to jis taip pat įpareigotinas nutraukti ieškovės teises pažeidžiančius veiksmus (CK 2.22 straipsnio 3 dalis).

3. Atsakovė UAB „Lrytas“ atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė tokius argumentus:

3.1. Ieškovės nurodytą publikaciją parengė ne portalo lrytas.lt redakcijos žurnalistai. Analogišką turinį su tomis pačiomis savo ir ieškovės nuotraukomis kaip reklamą Pranešimo spaudai forma pagrindinėms interneto svetainėms (DELFI, „15min“, „Alfa“) atsiuntė dainų atlikėjas (duomenys neskelbtini 2) ((duomenys neskelbtini)). Šiame pranešime jis pristatė bendrą su ieškove projektą – naują kūrinį (duomenys neskelbtini), jame jis dėkoja ieškovei už įkvėpimą, už dainos ir fotosesijos idėjas, už jos darbą ir visą dainos įvaizdį. Pranešimą spaudai (duomenys neskelbtini 2) iliustravo bendromis su ieškove nuotraukomis. Faktą, kad ieškovės nuotraukos buvo paskelbtos kaip Pranešimo spaudai priedas (jo sudėtinė dalis), ieškovė nutylėjo.

3.2. Asmenys, teikdami žiniasklaidos priemonėms pranešimus spaudai, kaip ir bet kokio kito reklaminio pobūdžio pranešimus / skelbimus, prisiima visišką atsakomybę už jų turinį. Tokiu atveju yra preziumuojama, kad juose nurodyti duomenys atitinka tikrovę, yra gauti visi būtini leidimai / sutikimai juos skelbti. Jeigu pranešimai yra iliustruojami kitų asmenų nuotraukomis ir pan., tai irgi yra preziumuojama, kad yra gautas tų asmenų sutikimas. CK 2.22 straipsnio nuostatos taikomos ne tik visuomenės informavimo priemonėms. Visuomenės informavimo priemonė privalėtų atsisakyti skelbti tokius pranešimus tik tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnyje išvardytos neskelbtinos informacijos faktas. Pranešimų spaudai (tiek tekstui, tiek jį iliustruojančioms nuotraukoms) autorystės teisės priklauso juos pateikusiems asmenims, o ne žiniasklaidos priemonei, todėl ir atsakovo portalo redakcija neturi teisės juos koreguoti, šalinti atskirus jų komponentus (aptariamu atveju – nuotraukas) be autoriaus sutikimo. Būtent dėl šios priežasties, atsakant į ieškovės pirminį prašymą pašalinti nuotraukas, ir buvo jai rekomenduota kreiptis į pranešimo autorių (duomenys neskelbtini 2). Jeigu šis kreiptųsi su atitinkamu prašymu į atsakovės portalo redakciją, atmesti jo prašymo nebūtų pagrindo.

3.3. Pranešime spaudai paskelbta informacija atitiko tuo metu įvykusius įvykius ir buvusias faktines aplinkybes, ji buvo teisinga, skelbta visuomenės informavimo tikslais. Ieškovė pati pripažįsta, kad pranešime aprašyta jos fotosesija su (duomenys neskelbtini 2) tikrai vyko. Pranešime spaudai nurodyta, kad tiek pristatomos naujos dainos, tiek fotosesijos idėjos priklauso ieškovei, o kūrinys pristatomas kartu su kalėdine fotosesija. Taigi kūrinys buvo pristatytas ieškovei žinant ir su tuo sutinkant, nes ji yra viso to pristatymo idėjos autorė. Šių aplinkybių ieškovė neginčijo. Atsakovė pažymėjo tai, kad ieškovė reikalavimus pašalinti jos atvaizdą iš skelbto Pranešimo spaudai reiškia praėjus gana nemažam laiko tarpui (maždaug penkeriems metams), o tai tik pagrindžia aplinkybę, jog paskelbta informacija apie nuotraukų padarymo aplinkybes ir tikslus buvo teisinga ir tiksli.

3.4. Visuomenės informavimo priemonėms konkretūs įpareigojimai, susiję su anksčiau paskelbta informacija, yra nustatyti tik tokios informacijos pirminio neteisėto paskelbimo atvejais. Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad paskelbtų privataus gyvenimo duomenų pašalinimas siejamas su neteisėtu jų paskelbimu (CK 2.22 straipsnis). Ginčijamu atveju ieškovės atvaizdą atsakovės portalas paskelbė teisėtai. Pašalinus dalį Pranešimo spaudai turinio (jį iliustruojančias nuotraukas), būtų modifikuota paskelbta teisinga ir tiksli informacija, tačiau tokios pareigos visuomenės informavimo priemonėms teisės aktai nenumato. Visuomenei turėtų būti prieinami paskelbti teisingi duomenys kaip archyvinė informacija apie anksčiau buvusius įvykius. Būtent tokia linkme (dėl archyvų apsaugos) pradėta formuoti ir teismų praktika sprendžiant panašaus pobūdžio ginčus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-296-1075/2023). Su tokia teismų praktika tiesiogiai koreliuoja ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 4 straipsnis, jis nustato, kad kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais, netaikomi Reglamento (ES) 2016/679 8, 12–23, 25, 30, 33–39, 41–50, 88–91 straipsniai. Aptariamu atveju Pranešime spaudai esantys duomenys apie naujo kūrinio sukūrimą ir jo atsiradimo aplinkybes yra tvarkomi žurnalistikos ir meninės saviraiškos tikslais.

4. Atsakovas (duomenys neskelbtini 2) atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė tokius argumentus:

4.1. Atsakovas nurodė, kad atsakovės UAB „Lrytas“ atsiliepime į pradinį ieškinį teisingai nurodoma, jog, reklamuodamas bendrą su ieškove projektą – kūrinį (duomenys neskelbtini), jis per įvairias žiniasklaidos priemones išplatino Pranešimą spaudai, kartu jam iliustruoti pateikė ir bendras su ieškove nuotraukas, jos buvo padarytos specialiai šios dainos proga ir tuometinės jų poros įprasminimo per fotosesiją proga. Kadangi ieškovė buvo šio projekto bendraautorė, visus veiksmus atsakovas atliko ne tik su ieškovės sutikimu, bet ir jos iniciatyva, ji rinko rūbus, aksesuarus, vėliau – tinkamas nuotraukas pagal savo skonį. Draugystės laikotarpiu ieškovė, kaip atsakovo širdies draugė, vyko drauge į įvairius atsakovo koncertus, į televizijos transliaciją, filmo pristatymą žiniasklaidai. Atsakovas patvirtino, kad šiuo metu su ieškove santykiai yra nutrukę.

4.2. Atsakovas nesutinka, kad būtų pašalintos Pranešimą spaudai iliustruojančios nuotraukos ar kitaip modifikuotas jo turinys dėl pasikeitusios ieškovės nuomonės ar pradėtų asmeninių santykių su kitu asmeniu. Nurodytas projektas yra svarbi jo kūrybinės biografijos dalis ir jį reklamuodamas jis nepažeidė ieškovės teisių į atvaizdą ar privatų gyvenimą.

4.3. Atsakovui nesuprantamas ir nepagrįstas reikalavimas uždrausti atsakovui bet kokiu būdu naudoti ir tiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai, internete ar kitoje viešoje erdvėje demonstruoti, spausdinti, platinti ieškovės atvaizdus, skelbtus kartu su Pranešimu spaudai interneto portale www.lrytas.lt ar susijusius su pranešime nurodyta fotosesija. Toks prevencinis draudimas gal ir būtų galimas, jeigu ieškovė pateiktų įrodymus, jog atsakovas rengiasi (ketina) tai daryti, bet atsakovas neturi tokių minčių.

4.4. Atsakovui nesuprantamas ir realiai neįgyvendinamas ieškovės reikalavimas, kad jis per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo jėgomis ir lėšomis pašalintų bet kokias ieškovės fotografijas iš žiniasklaidos priemonių, spaudos, interneto erdvės, taip pat iš www.lrytas.lt. Atsakovui neaišku, kaip jis turėtų įrodyti tai, kad įvykdė ieškovės reikalavimą sunaikinti bet kokias ieškovės fotografijas, kitus atvaizdus, jų skaitmenines kopijas, susijusias su Pranešimu spaudai ir minėta fotosesija. Be to, aptariamose fotografijose yra atvaizduotas ir jis, jos atspindi ir atsakovo asmeninio gyvenimo ir kūrybinio etapo fragmentus, dėl to nesutinka, kad jis privalėtų pašalinti (sunaikinti) ir savo asmeninio gyvenimo faktus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškovės (duomenys neskelbtini 1) ieškinį atsakovams UAB „Lrytas“ ir (duomenys neskelbtini 2) dėl teisės į atvaizdą pažeidimo atmetė; priteisė iš ieškovės (duomenys neskelbtini 1) atsakovei UAB „Lrytas“ 500 Eur atstovavimo išlaidų; priteisė iš ieškovės (duomenys neskelbtini 1) į valstybės biudžetą 16,43 Eur pašto išlaidų.

6.1. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) paskelbta publikacija Pranešimo spaudai pagrindu interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) kartu su Pranešimą iliustruojančiomis nuotraukomis, jose yra ieškovės ir atsakovo atvaizdai. Iš pranešimo spaudai turinio nustatyta, kad atsakovas pristatė bendrą su ieškove projektą – naują kūrinį (duomenys neskelbtini), dainos autorius yra atlikėjas (duomenys neskelbtini 2) ((duomenys neskelbtini)). Pranešime nurodyta, kad atsakovas dainą skyrė ieškovei, jis dėkojo jai už įkvėpimą, už dainos ir fotosesijos idėjas, už jos darbą ir visą dainos įvaizdį. Pranešime taip pat nurodyta, kad kūrinys pristatomas kartu su kalėdine fotosesija ir interneto platformos „YouTube“ kanalo klipu iš šventinių nuotraukų. Iš Pranešimo spaudai matyti, kad ieškovės ir atsakovo fotosesijos nuotraukos buvo paskelbtos kaip neatskiriama šio Pranešimo dalis. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio aplinkybės, kad ieškovė teismo posėdyje patvirtino, jog Pranešimo spaudai turinio ji neginčija, o ginčija tik nuotraukas, sudaro pagrindą išvadai, kad Pranešime spaudai yra pateikta teisinga informacija.

6.2. Spręsdamas dėl ginčo nuotraukų paskelbimo ar išplatinimo teisėtumo, teismas teisiškai reikšmingomis pripažino byloje nustatytas aplinkybes, kad projekto bendraautorė buvo ieškovė, o tai patvirtina faktą, kad ieškovės atvaizdas viešoje erdvėje buvo išplatintas, paskelbtas su jos žinia ir pritarimu. Tesimas įvertino ir aplinkybę, kad Pranešime spaudai aiškiai nurodyta, jog pristatomos naujos dainos ir fotosesijos idėjos priklauso ieškovei, o kūrinys pristatomas kartu su kalėdine fotosesija. Teismo vertinimu, ieškovė suvokė, kad kūrinys kartu su fotosesijoje atliktomis nuotraukomis pateks į viešąją erdvę ir kad nuotraukos buvo dainos įvaizdžio dalis, ir ieškovė žinojo bei sutiko, jog ginčo nuotraukos būtų neatskiriama pranešimo spaudai dalis. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė ginčija jos atvaizdo patekimo į viešąją erdvę aplinkybes ir reikalauja pašalinti nuotraukas praėjus 5 metams nuo Pranešimo spaudai kartu su nuotraukomis išviešinimo atsakovės portale, taip pat suponuoja išvadą, jog ieškovė žinojo, suvokė ir neprieštaravo ginčo nuotraukų išplatinimui. Reikšminga pripažinta ir atsakovės nurodyta aplinkybė, kad tuo metu, kai nuotraukos buvo paskelbtos, jie buvo pora, vyko kartu į koncertus, televizijos transliaciją ir pan., tačiau nutrūkus santykiams ieškovė pradėjo reikalauti pašalinti nuotraukas. Teismo vertinimu, Pranešime spaudai, kartu su jį iliustruojančiomis nuotraukomis, paskelbta informacija atitiko tuo metu įvykusius įvykius ir buvusias faktines aplinkybes, ji buvo teisinga, skelbta visuomenės informavimo tikslais.

6.3. Teismas svarbia pripažino aplinkybę, kad Pranešimą spaudai su jį iliustruojančiomis nuotraukomis, pateikė atsakovas (duomenys neskelbtini 2), jam priklauso autorystės teisės, todėl ieškovės reikalavimas atsakovei UAB „Lrytas“ yra nepagrįstas. Pažymėta, kad atsakovės portalo redakcija neturi teisės koreguoti, šalinti informacijos atskirus komponentus, šiuo atveju – nuotraukas be autoriaus sutikimo, o atsakovas, Pranešimo spaudai autorius, nesutiko, kad būtų pašalintos Pranešimą iliustruojančios nuotraukos ar kitaip modifikuotas jo turinys.

6.4. Teismas nusprendė, kad ieškovės atvaizdas atsakovės portale buvo paskelbtas teisėtai, ieškovei žinant ir sutinkant. Teismas, atsižvelgęs į Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reglamentavimą, byloje nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas uždrausti demonstruoti ginčo nuotraukas su ieškovės atvaizdu interneto svetainėje.

6.5. Teismas, atsižvelgdamas į naujausią EŽTT praktiką, o būtent į 2023 m. liepos 4 d. EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Hurbain prieš Belgiją, peticijos Nr. 57292/16 (toliau – ir Hurbain byla) 205 paragrafe suformuotus kriterijus, sprendė klausimą, ar yra pagrindas pašalinti ginčo nuotraukas iš portalo. Teismas taip pat vadovavosi EŽTT sprendimu byloje Dupate prieš Latviją Nr. 18068/11, 2022 m. lapkričio 19 d., suformuota praktika apie tai, kokio pobūdžio paskleista informacija laikytina jautria.

6.6. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės atvejis nėra susijęs su jautriomis temomis, o liečia pramogų pasaulį: dainų, muzikos ir vaizdo klipų kūrimą, dainų atlikimą ir pan. Pažymėta, kad nuotraukos, kurias ieškovė prašo pašalinti iš viešosios erdvės, nebuvo darytos slaptai, kaip Dupate byloje, priešingai – jos publikuotos viešojoje erdvėje esant ieškovės sutikimui ir neliečiant kažkokių jautrų temų. Be to, iš nuotraukų matyti, kad ieškovė jose noriai pozuoja, nuotraukos yra estetiškos, meniškos ir pateiktos šventiškame kontekste. Teismas nenustatė, kad interneto portale lrytas.lt ieškovė buvo pavaizduota neigiamame kontekste; nors ieškovė teigė, kad nuotraukos yra vulgarios, teismo vertinimu, jos nesukūrė neigiamo atspalvio apie ieškovę, priešingai – nuotraukos yra pakankamai meniškos.

6.7. Spręsdamas dėl antrojo ir trečiojo kriterijų, suformuotų Hurbain byloje, o būtent dėl laiko, praėjusio nuo įvykių ir nuo pirminio paskelbimo bei paskelbimo internete, ir dėl dabartinio informacijos aktualumo visuomenei, teismas nustatė, kad nuo ginčo nuotraukų kartu su Pranešimu spaudai paskelbimo atsakovės portale praėjo daugiau kaip 5 metai. Nustatyta, kad Pranešimo spaudai turinys buvo minimalus ir teigiamo pobūdžio, atskleista informacija apie kūrinio atsiradimo, jo sukūrimo aplinkybes, jo sudėtinė dalis – nuotraukos, jos atspindi dainos turinį, šiltus ieškovės ir atsakovo santykius, kalėdinį laikotarpį. Teismas nenustatė, kad nuotraukos būtų žeminamo pobūdžio, ir tai pripažino svarbiu aspektu, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas jas pašalinti iš portalo. Spręsdamas klausimą dėl dabartinio informacijos aktualumo, teismas vadovavosi Konvencijos 10 straipsniu, kad visuomenė turi teisę gauti informaciją; todėl pripažino, kad nagrinėjamu atveju visuomenė turi teisę gauti informaciją apie lietuvišką muziką, dainų autorius, kūrinių sukūrimo aplinkybes; todėl tokia informacija yra susijusi su visuomenės interesu.

6.8. Spręsdamas dėl ketvirto kriterijaus – dėl asmens, reikalaujančio teisės būti pamirštam, žinomumo ir jo elgesio po įvykių, teismas nustatė, kad ginčo nuotraukų paskelbimo portale metu ieškovė palaikė artimus ryšius su žinomu asmeniu pramogų pasaulyje – (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovė puikiai suvokė ir žinojo, kad bendrauja su viešu asmeniu, ir, būdama tokio asmens partnerė, ji turėjo suvokti, kad gali pritraukti žiniasklaidos dėmesį, ji neturėjo pagrindo tikėtis, kad bendros fotosesijos su atsakovu nuotraukos nebus išplatintos. Ieškovė, sutikdama dalyvauti fotosesijoje su atsakovu ir paskelbti nuotraukas kartu su Pranešimu spaudai, taip pat dainos klipu, buvo kompetentinga nuspręsti, ar nuotraukos su jos atvaizdu paskelbimas interneto portaluose nepadarys jai žalos. Teismo vertinimu, ieškovė savo noru įėjo į viešą domeną, o tai reiškia, jog jai kilo pareiga gerbti kitų asmenų, tarp jų ir atsakovo, kuris yra viešas asmuo, teises, taip pat ir žiniasklaidos – atsakovės, kuri paskelbė Pranešimą spaudai su nuotraukomis.

6.9. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad nuotraukos bus paviešintos, nes tai yra ne tik Pranešimo spaudai dalis, bet ir muzikinio klipo iliustracija. Taip pat teismas byloje nustatė, kad ieškovė dalyvavo televizijos transliacijose, todėl pagrįstai galėjo tikėtis viešumo.

6.10. Spręsdamas dėl neigiamo tolesnio informacijos prieinamumo internete pasekmių kriterijaus, teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė tik deklaratyvius teiginius, tačiau nepateikė objektyvių įrodymų, jog prie Pranešimo spaudai paskelbtos nuotraukos varžo jos privatų gyvenimą. Teismas nenustatė, kad nuotraukos būtų žeminamo, niekinamo ar įžeidžiamo pobūdžio, priešingai – nuotraukos yra meniškos, estetiškos, nesukariančios jokių neigiamų asociacijų. Padaryta išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų ir argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog paskelbta informacija kaip nors kenktų jos asmeniniam ar šeiminiam gyvenimui, nepateikė jokių sąsajų su savo asmeninio, šeiminio gyvenimo ar profesinės veiklos aplinkybėmis. Ieškovė nesiskundė konkrečiais patiriamais ar galimais sunkumais įsidarbinimo (priešingai – ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog (duomenys neskelbtini)), verslo ar asmeninio gyvenimo srityje, o tik akcentavo, jog nedavė sutikimo atsakovams platinti jos nuotraukas ir nuotraukos buvo publikuotos jai nežinant.

6.11. Nenuosekli ieškovės pozicija sustiprino teismo įsitikinimą, kad ieškovė ne tik sutiko ir leido paskelbti nuotraukas viešojoje erdvėje, bet ir 5 metus neginčijo savo teisės į privatumą pažeidimo. Konstatuota, kad ginčo nuotraukos nebuvo išspausdintos žeminančiame kontekste, taip pat nenustatyta, kad jos pakenkė ieškovės reputacijai, sukėlė panieką jos atžvilgiu. Pažymėta, kad informacija apie ieškovę yra prieinama jos nurodytoje interneto svetainėje, taip pat kitame portale ((duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad ginčo nuotraukos išplatintos plačiu mastu – interneto erdvėje, kurioje informacija plinta itin sparčiai, taigi informacijos prieinamumo lygis yra aukštas. Įvertinęs reikšmingas aplinkybes pagal Hurbain byloje nustatytus kriterijus, teismas nusprendė, kad svarbu yra išsaugoti skaitmeninės spaudos archyvų vientisumą.

6.12. Teismas konstatavo, kad ieškovės teisė būti pamirštai nepažeista, nes aplinkybės patvirtina teisines sąlygas, kai teisę būti pamirštam, šios teisės gynimą nusveria visuomenės interesas žinoti informaciją ir žiniasklaidos teisė bei pareiga skleisti informaciją (Konvencijos 10 straipsnis). Žiniasklaidos pareiga teikti informaciją visuomenei, visuomenės teisė būti informuotai kaip vertybės nusveria ieškovės teisę į privatų gyvenimą, nulemia ieškovės teisės į privatų gyvenimą ribojimą. Pranešimo spaudai, iliustruojamo nuotraukomis, tolesnis skelbimas atitinka teisės į privatų gyvenimą suvaržymo proporcingumo kriterijų. Teismas nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo pašalinti Pranešimą spaudai iliustruojančias nuotraukas; priešingu atveju būtų modifikuota paskelbta teisinga ir tiksli informacija. Teismo vertinimu, visuomenei turi būti prieinami paskelbti teisingi duomenys kaip archyvinė informacija apie anksčiau buvusius įvykius.

6.13. Teismas konstatavo, kad nuotraukos padarytos teisėtai ir nėra kompromituojančios, ir nors ieškovė nėra viešasis asmuo, tačiau publikacijos (pranešimo spaudai) tema vis dar gali būti laikoma aktualia, ieškovės nuotraukos tiesiogiai susijusios su muzikinio kūrinio atsiradimu, todėl jos atvaizdo publikavimas prie pranešimo spaudai nėra perteklinis. Teismas nenustatė pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl jos atvaizdo pašalinimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ilgą laiką nesikreipė dėl straipsnio pašalinimo iš interneto portalo, ir tai patvirtina, jog ieškovė savo konkliudentiniais veiksmais (tylėjimu, nesikreipimu) sutiko, kad nuotraukos būtų platinamos viešojoje erdvėje. Teismas nenustatė, kad tolesnis nuotraukų skleidimas apie ieškovę kartu su dainos vaizdo klipu atsakovės portale „Lrytas“ pažeidžia jos teisę į privatų gyvenimą. Įvertinęs Pranešimo spaudai su nuotraukomis turinį ir pobūdį, teismas nusprendė, kad tokia informacija apie naujo muzikinio kūrinio sukūrimą ir jo atsiradimo aplinkybes yra susijusi su žurnalistikos ir meninės saviraiškos tikslais, todėl vertintina kaip turinti meninę reikšmę, todėl nėra pagrindo ieškovei garantuoti teisę būti pamirštai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė (duomenys neskelbtini 1) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai; priteisti ieškovei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

7.1. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog tai, kad apeliantė buvo projekto bendraautorė, reiškia jos sutikimą išplatinti jos atvaizdą. Apeliantės teigimu, toks teismo vertinimas yra pagrįstas prielaidomis, ydingas ir pažeidžia apeliantės teises ir teisėtus interesus. Apeliantė pažymi pirmosios instancijos teisme savo duotus paaiškinimus ir nurodo, kad byloje atskleistų aplinkybių visuma patvirtina, jog ji sutikimo viešinti jos atvaizdą niekada nesuteikė, o atsakovas, išplatindamas ginčo nuotraukas, veikė pats ir savavališkai. Tai, kad apeliantė dalyvavo bendrame projekte, kuriame buvo atliekama fotosesija, nesudaro pagrindo pripažinti apeliantės pritarimą ar konstatuoti faktą, kad tokios vaizdo nuotraukos buvo paviešintos su jos sutikimu.

7.2. Nurodo, kad atsakovo kartu su pranešimu spaudai pateiktus priedus – fotografijas atsakovė paskelbė neįsitikinusi, ar apeliantė yra davusi tokį sutikimą, ar atsakovas, perduodamas informaciją, veikė suderinta nuotraukose atvaizduojamų asmenų valia (t. y. neįsitikino, ar apeliantė yra davusi pritarimą atsakovui skelbti tokią informaciją). Pažymi, kad pareiga įrodyti, jog turėjo asmens sutikimą, kurio atvaizdas paskelbtas (o ne kito asmens), kildinama atvaizdą paskelbusiam asmeniui. Šiuo atveju atsakovė nepateikė įrodymų, o iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos matyti, kad (duomenys neskelbtini 2) veikė savavališkai, o atsakovė išplatino fotografijas turėdama tik atsakovo sutikimą, nepaisant to, kad nuotraukose atvaizduojama ir apeliantė.

7.3. Teismas sprendime nepagrįstai preziumuoja, kad tai, jog apeliantė penkerius metus nepareiškė jokių prieštaravimų dėl publikuojamų nuotraukų, reiškia jos sutikimą platinti fotografijas. Apeliantė nėra viešasis asmuo, o visuomenės intereso žinoti apie jos praeitį praktiškai nėra.

7.4. Apeliantė nesutinka su teismo motyvais, kad dėl to, jog Pranešimą spaudai su jį iliustruojančiomis nuotraukomis pateikė atsakovas, kuriam priklauso autorystės teisės, ieškovės reikalavimas atsakovei „Lrytas“ yra nepagrįstas. Apeliantės vertinimu, teismo išvada yra ydinga, prieštarauja logikai ir proporcingumo standartams. Taikant tokį teisės aiškinimą (kai tik informaciją perdavęs asmuo gali prašyti pašalinti tą informaciją) būtų visiškai nepaisoma ne tik apeliantės teisės į atvaizdo panaudojimą, tačiau taip pat nepaisoma ir apeliantės interesų, kadangi atvaizduojamas asmuo priklausytų nuo tokią informaciją perdavusio asmens. Susiklostė tokia situacija, kad tik (duomenys neskelbtini 2) pareikalavus atsakovė turėtų teisę pašalinti publikuojamas fotografijas, kuriose matoma ir apeliantė. Iš teismo sprendimo neaišku, kodėl atsakovo interesai yra iškeliami aukščiau už apeliantės.

7.5. Apeliantės vertinimu, kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-1075/2023) atskleisti kriterijai pirmosios instancijos teismo nebuvo tinkamai ištirti ir įvertinti, ypač laikas, praėjęs nuo nuotraukų paskelbimo (daugiau kaip 5 metai), dabartinis jų aktualumas (visuomenės interesas matyti tokias nuotraukas, nes jos nėra viešojo asmens, nėra nusikalstamą veiką padariusio asmens, informacija šiuo metu neturi objektyvaus aktualumo), apeliantės žinomumas (ji yra privatus asmuo, niekada nebuvo ir nėra žinomas asmuo), neigiamas poveikis, kaip tai paveiktų žiniasklaidos laisvę (poveikis minimalus, nes straipsnis archyvavimo tikslu išlieka, tik nuotraukos būtų neberodomos), faktas, kad apeliantė prašo tik ginčo nuotraukų pašalinimo, o paties straipsnio šalinti neprašė. Tai rodo, kad tenkinus ieškinį ginčo šalių interesų pusiausvyra būtų išsaugota.

7.6. Teismas nevertino visuomenės intereso ir poreikio matyti vaizdo nuotraukas, kuriose atvaizduojama apeliantė. Pažymi tai, kad apeliantė nepadarė jokios nusikalstamos veikos, nėra valstybės tarnautoja ar viešasis asmuo. Teismas nepagrindė, kad visuomenės poreikis žinoti ir matyti apeliantės nuotraukas yra toks didelis, kad būtų būtina jas praėjus ilgam laikotarpiui vis dar publikuoti viešojoje erdvėje. Apeliantės vertinimu, tokio poreikio nėra. Apeliantė gyvena privataus asmens gyvenimą, o praeityje paviešintos ginčo nuotraukos jai sukelia papildomų rūpesčių kuriant asmeninį gyvenimą, dėl to ji jaučiasi nepatogiai, išgyvena dėl praeities klaidų.

7.7. Teismas nevertino apeliantės vidinių (emocinių, dvasinių) išgyvenimų ir pasekmių tolesniam asmeniniam gyvenimui. Teismas nurodė, jog šios nuotraukos yra meniškos, nevulgarios, tačiau apeliantei šios nuotraukos kelia neigiamas emocijas, nepatogumų, išgyvenimų, tai iš esmės yra subjektyvus dalykas, bet į tai turėtų būti atsižvelgiama. Apeliantė teismo posėdžio metu patvirtino, jog jai nemalonu matyti nuotraukas, kadangi paviešintos vaizdo nuotraukos yra vulgarios, kenkia jos asmeniniam gyvenimui, jos darbui, kadangi darbe užima (duomenys neskelbtini). Paviešinti apeliantės atvaizdai sukelia jai neigiamas pasekmes, kadangi dėl to patiriami neigiama reputacinė žala, o publikuotos ginčo nuotraukos nėra tiek svarbios, kad visuomenei būtų būtina po tokio ilgo laikotarpio jas matyti. Apeliantė nurodo, kad tai, jog paviešintos vaizdo nuotraukos yra vulgarios, patvirtina ir byloje pateikti įrodymai (t. 1, b. l. 37–38), matomas apnuogintas apeliantės kūnas.

7.8. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai ir neproporcingai įvertino visuomenės poreikį žinoti apie apeliantės gyvenimą ir apeliantės teisę būti pamirštai. Nepaisant to, kad nuotraukos nebuvo darytos slaptai, tai nereiškia, kad nėra pažeidžiama apeliantės teisė į atvaizdą. Vien dalyvavimas fotosesijoje negali suteikti pagrindo konstatuoti apeliantės sutikimą viešinti nuotraukas. Nurodo, kad atsakovas ne tik neatsiklausė apeliantės, kurias tiksliai nuotraukas galėtų viešinti, tačiau ir negavo jos aiškaus sutikimo dėl fotosesijoje darytų nuotraukų platinimo.

7.9. Byloje nėra ginčo dėl to, jog nuotraukos darytos praeityje su tuometiniu pažįstamu atsakovu, tačiau dabar atsakovo ir apeliantės jokie santykiai nebesieja, todėl nėra tikslinga visuomenei matyti tokias publikacijas viešojoje erdvėje. Be to, atsakovas šiuo metu nėra toks žinomas, populiarus, nebėra visuomenei aktualus kaip seniau. Praėjus tokiam ilgam laiko tarpui viešinti ginčo nuotraukas nebeliko jokio tikslo, kuris būtų svaresnis nei apeliantės teisė į privatumą ir atvaizdą, todėl apeliantė turi teisę būti pamiršta.

7.10. Apeliantė nesutinka su teismo motyvais, kad nėra pagrindo spręsti, jog paskelbta informacija kaip nors kenktų jos asmeniniam ar šeiminiam gyvenimui. Apeliantė nepateikė įrodymų, jog paviešintos ginčo nuotraukos kenkia ir varžo jos asmeninį gyvenimą, kadangi kenkimas pasireiškia tuo, jog dėl paviešintų ginčo nuotraukų apeliantė labai išgyvena emociškai, nes tai liečia jos asmeninį gyvenimą. Teismo posėdžio metu apeliantė išsamiai paaiškino, kad publikuotos ginčo nuotraukos kenkia tiek jos asmeniniam gyvenimui, tiek jos darbui (duomenys neskelbtini). Sprendžiant tokio pobūdžio ginčą įrodyti realiai patiriamą tam tikro pobūdžio žalą – kenkimą, pateikiant atitinkamus įrodymus, yra gana sunku ir praktiškai neįmanoma. Vertinant tai, ar publikuojamos ginčo nuotraukos varžo apeliantės privatų gyvenimą, labiausiai reikėtų vertinti vidinius (emocinius ir dvasinius) apeliantės išgyvenimus. Paliekant ginčo nuotraukas prieinamas viešojoje erdvėje dalis visuomenės galėtų susidaryti įspūdį apie apeliantę, kaip apie atsakovo gyvenimo partnerę.

7.11. Paviešintos nuotraukos spaudoje buvo ilgą laiko tarpą, todėl jas publikuoti dar ilgiau nei proporcinga, nei tikslinga. Atsakovės paskelbtos nuotraukos neturi jokios reikšmės archyvavimui, kadangi apeliantė gyvena ne viešo asmens gyvenimą, neketina ateityje būti viešu asmeniu, todėl nėra pagrindo publikuoti praeityje padarytų ginčo nuotraukų. Teismas nepateikė aiškių motyvų, kaip pasireiškia visuomenės interesas ir kodėl vis dar svarbu matyti ginčo nuotraukas viešojoje erdvėje. Pažymi tai, kad kiti naujienų portalai pašalino publikacijas (ne tik nuotraukas, bet visą publikaciją), kadangi jos aiškiai nebeaktualios praėjus tokiam ilgam laiko tarpui.

7.12. Nors apeliantė ilgą laiką nesikreipė dėl pažeistų teisių gynimo, tai nėra pagrindas konstatuoti, kad apeliantė negali kreiptis dėl teisių pažeidimo gynybos. Reikalavimui dėl neturtinių asmens teisių (atvaizdo ar kt.) nėra senaties, todėl nėra teisiškai reikšminga tai, kiek metų praėjo nuo ginčo nuotraukų publikavimo ir apeliantės kreipimosi dėl pažeistų teisių gynybos (CK 1.134 straipsnis).

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Lrytas“ prašo 2024 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

8.1. Nors apeliantė nesutinka su teismo padaryta išvada, kad tas faktas, jog ji buvo projekto bendraautorė, nereiškia, kad ji kartu davė sutikimą platinti jos atvaizdą žiniasklaidos priemonėse, tačiau atsakovė pažymi, kad teismas sprendime šį niuansą vertino plačiau – buvo atsižvelgta į Pranešimo spaudai turinį ir jame nurodytus faktus, kad pristatomos naujos dainos ir fotosesijos idėjos priklausė būtent apeliantei. Šių faktų apeliantė nepaneigė ir teismo posėdžio metu, neprašė pripažinti jų neatitinkančiais tikrovės. Atsakovė nurodo, kad apeliantės dalyvavimas fotosesijoje, kuri buvo skirta būtent dainai pristatyti, yra akivaizdus sutikimas (konkliudentiniai veiksmai) platinti jos metu padarytas nuotraukas.

8.2. Atsakovės vertinimu, visi kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat nesuteikia pagrindo juos pripažinti pagrįstais, kadangi skundžiamame teismo sprendime dėl visų jų yra pasisakyta aiškiai ir teisiškai argumentuotai, remiantis tiek nacionalinių teismų praktika, tiek aktualiais EŽTT sprendimais. Nurodo, kad nei žiniasklaidos priemonės, nei teismai neprivalo būtinai kažkaip reaguoti, jeigu dėl asmeninių priežasčių, praėjus ilgam laiko tarpui, paskelbtoje informacijoje paminėti asmenys pakeičia savo poziciją ir ima reikšti nepagrįstas pretenzijas.

8.3. Pranešime spaudai apeliantės vardas ir pavardė nėra paskelbti, todėl per paieškos sistemas pagal apeliantės vardą ir pavardę jokios informacijos, susijusios su šiuo Pranešimu spaudai, surasti neįmanoma. Taip pat pažymi, kad ir portale www.lrytas.lt suvedus apeliantės vardą ir pavardę jokia informacija apie apeliantę nėra pateikiama.

9. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai atsakovams UAB „Lrytas“ ir (duomenys neskelbtini 2), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

13. Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovės teisės į atvaizdą ir teisės į privatų gyvenimą pažeidimo. Ieškinį ieškovė grindė argumentais, kad atsakovai pažeidžia jos teises į atvaizdą ir į privatų gyvenimą pagal Konvencijos 8 straipsnio 1 dalį, Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalį, CK 2.22 ir 2.23 straipsnius, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 40 dalį ir 14 straipsnį.

14. Byloje nustatyta, kad atsakovo (duomenys neskelbtini 2) pateikto Pranešimo spaudai pagrindu (duomenys neskelbtini) buvo paskelbta publikacija atsakovės UAB „Lrytas“ interneto svetainėje: (duomenys neskelbtini). Publikacija paskelbta kartu su Pranešimą iliustruojančiomis nuotraukomis, jose yra ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini 2) atvaizdai (t. 1, b. l. 30–38).

15. Iš atsakovės portale paskelbto Pranešimo spaudai turinio nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini 2) ((duomenys neskelbtini)), kaip dainų autorius ir atlikėjas, (duomenys neskelbtini) pristatė naujausią savo kūrinį (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodyta, kad atsakovas dainą skyrė ieškovei, jai jis dėkojo už įkvėpimą, už dainos ir fotosesijos idėjas, už jos darbą ir visą dainos įvaizdį. Pranešime nurodyta, kad dainos muzikos ir teksto autorius yra pats atlikėjas; kūrinys pristatomas kartu su kalėdine fotosesija ir interneto platformos „YouTube“ kanalo klipu iš šventinių nuotraukų. Pranešime nurodyta, kad fotosesiją atlikėjas surengė kartu su širdies drauge. Iš Pranešimo spaudai turinio matyti, kad ieškovės ir atsakovo fotosesijos nuotraukos buvo paskelbtos kaip šio pranešimo dalis.

16. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė kreipėsi į lrytas.lt portalo administraciją su 2023 m. birželio 8 d. reikalavimu dėl teisės į atvaizdą pažeidimo pašalinimo ir prašymu dėl duomenų subjekto teisės būti pamirštam įgyvendinimo, prašydama pašalinti (ištrinti) visas turimas ir skelbiamas ieškovės nuotraukas. Atsakovė UAB „Lrytas“ 2023 m. liepos 4 d. raštu nesutiko tenkinti ieškovės reikalavimų. Atsakovė UAB „Lrytas“ 2023 m. liepos 4 d. rašte, be kita ko, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) paskelbtą publikaciją parengė ne portalo www.lrytas.lt redakcijos žurnalistai, tai yra dainininko (duomenys neskelbtini 2) redakcijai oficialiai atsiųstas Pranešimas spaudai; pranešimą spaudai (duomenys neskelbtini 2) iliustravo bendromis su ieškove nuotraukomis, tokiu atveju joks papildomas leidimas ar sutikimas skelbti nuotraukas nėra reikalingas; jeigu ieškovė, praėjus penkeriems metams, dėl kažkokių priežasčių staiga persigalvojo ir dėl pranešimo spaudai turi pretenzijų, tai ji turėtų kreiptis į (duomenys neskelbtini 2) su prašymu atšaukti Pranešimą spaudai, tuomet jis turėtų su atitinkamu prašymu kreiptis į atsakovę ir tik tada būtų pagrindas svarstyti Pranešimo spaudai su jį iliustruojančiomis nuotraukomis pašalinimo klausimą; Pranešime spaudai esantys duomenys apie naujo kūrinio sukūrimą ir jo atsiradimo aplinkybes yra tvarkomi žurnalistikos ir meninės saviraiškos tikslais, todėl nėra pagrindo taikyti teisės būti pamirštam principus.

17. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė patvirtino tai, kad ji neginčija Pranešimo spaudai turinio, o ginčija tik nuotraukas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Pranešime spaudai yra pateikta teisinga informacija. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat neginčija Pranešimo spaudai teksto turinio. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog Pranešime spaudai (jo tekstinėje dalyje) yra pateikta teisinga informacija.

Dėl teisų į atvaizdą ir privatų gyvenimą pažeidimo

18. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl ieškovės sutikimo išplatinti jos atvaizdą ir nurodo, kad ji niekada nesuteikė sutikimo viešinti jos atvaizdą, o atsakovas, išplatindamas ginčo nuotraukas, veikė pats ir savavališkai. Apeliantė nurodo, kad ginčo fotografijas atsakovė paskelbė neįsitikinusi, ar apeliantė yra davusi tokį sutikimą, atsakovė išplatino fotografijas turėdama tik (duomenys neskelbtini 2) sutikimą, nepaisant to, kad nuotraukose atvaizduojama ir apeliantė.

19. Vadovaujantis CK 2.22 straipsnio 1 dalimi, fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. CK 2.22 straipsnio 2 dalis numato, kad asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje; tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Vadovaujantis CK 2.22 straipsnio 3 dalimi, fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus ir atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

20. CK 2.22 straipsnio nuostatose nereglamentuojama, kaip turi būti išreikštas asmens sutikimas būti fotografuojamam ar demonstruoti jo atvaizdą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens sutikimas CK 2.22 straipsnio prasme gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau sutikimas fotografuotis savaime nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti, nes tai, kad asmuo galėjo sutikti būti fotografuojamas, dar nereiškia, jog jis davė ir sutikimą rodyti nuotrauką ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑394/2008 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21. Nustatyta, kad ieškovė, duodama paaiškinimus teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, patvirtino tai, jog ji dalyvavo fotosesijoje su atsakovu (duomenys neskelbtini 2). Ieškovė dėl fotosesijos atlikimo tikslo nurodė, kad fotosesija buvo atliekama dėl to, jog atsakovas išleido naują dainą ir nuotraukos turėjo būti naudojamos tai dainai „Youtube“ kanale. Pranešime spaudai, kurio tekstinės dalies apeliantė neginčija, nurodoma, kad fotosesiją atsakovas (duomenys neskelbtini 2) surengė kartu su ieškove, atsakovas dėkoja ieškovei, be kita ko, už fotosesijos idėjas, už jos darbą ir visą dainos įvaizdį. Darytina išvada, kad nurodytų duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, jog atliekant fotosesiją ieškovė dalyvavo bendrame su atsakovu projekte. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovė buvo projekto bendraautorė.

22. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ta aplinkybė, kad apeliantė buvo projekto bendraautorė, reiškia jos sutikimą išplatinti jos atvaizdą. Apeliantė, remdamasi savo pirmosios instancijos teisme duotais paaiškinimais, teigia, kad tai, jog ji dalyvavo bendrame projekte, kuriame buvo atliekama fotosesija, nesudaro pagrindo pripažinti apeliantės pritarimo ar konstatuoti fakto, kad tokios vaizdo nuotraukos buvo paviešintos su jos sutikimu.

23. Vertinant nurodytus apeliacinio skundo argumentus nustatyta, kad ieškovė teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu neigė davusi sutikimą atsakovui (duomenys neskelbtini 2) perduoti nuotraukas žiniasklaidai; ieškovė taip pat nurodė, kad pranešimo tekstą atsakovas rengė pats ir pats atsirinko nuotraukas, o ieškovei nežinoma tai, kaip nuotraukos atsidūrė žiniasklaidoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog fotosesija vyko 2018 m., o ieškovės ir atsakovo santykiai nutrūko tik 2019 m. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir įvertino tai, kad ieškovė neginčijo atsakovo (duomenys neskelbtini 2) nurodytų aplinkybių, jog tuo metu, kai nuotraukos buvo paskelbtos, jie buvo pora, vyko kartu į koncertus, televizijos transliaciją ir pan., tačiau nutrūkus santykiams ieškovė pradėjo reikalauti pašalinti nuotraukas. Ieškovė teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patvirtino tai, kad panašiu laiku buvo viena televizijos laida, laidoje buvo kalbėta apie fotosesiją, apie tai, kad bus išleidžiama nauja daina ir bus naudojamos nuotraukos „Youtube“ kanalui, nurodė, kad televizijos laida įvyko prieš išleidžiant dainą „Youtube“ kanale.

24. Nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nurodė, kad nuotraukos parinktos be jos pritarimo ir pirmus metus apie nuotraukų publikavimą ji nežinojo, nes dirbo užsienyje, tačiau pastebėtina tai, kad Pranešimas spaudai kartu su nuotraukomis publikuotas (duomenys neskelbtini) interneto portale www.lrytas.lt, t. y. tuo metu, kai ieškovė su atsakovu dar buvo pora, o šie duomenys galėjo būti pasiekiami ir internetu. Ieškovė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jai grįžus į Lietuvą žmonės pradėjo kalbėti ir siųsti informaciją ir ji apie nuotraukų publikavimą sužinojo 2019 m., nutrūkus santykiams su atsakovu. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius, jog tuo metu ginčijo atvaizdo patekimo į viešąją erdvę aplinkybes. Šiuo aspektu svarbu pažymėti tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės sutikimo buvimo, rėmėsi ir išvadas padarė ne pasiremdamas vienu faktu, kad ieškovė savo atvaizdo patekimo į viešąją erdvę aplinkybes ginčija ir reikalauja pašalinti nuotraukas praėjus 5 metams nuo Pranešimo spaudai kartu su nuotraukomis išviešinimo atsakovės portale, tačiau šią faktinę aplinkybę įvertino kartu su visuma kitų byloje esančių įrodymų ir galutines išvadas padarė remdamasis bylos įrodymų visuma.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma bylos duomenų apie fotosesijos, kaip bendro tikslinio projekto (dainos viešinimo tikslu), atlikimo aplinkybes, taip pat tai, kad apeliantė buvo projekto bendraautorė (prisidėjo prie fotosesijos idėjų ir dainos įvaizdžio), nagrinėjamoje byloje sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė suvokė, kad fotosesijos nuotraukos buvo dainos įvaizdžio dalis ir kūrinys kartu su fotosesijos metu padarytomis nuotraukomis pateks į viešąją erdvę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar nuotraukos buvo paskelbtos, išplatintos su ieškovės žinia ir sutikimu, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė žinojo, suvokė ir neprieštaravo ginčo nuotraukų išplatinimui, o ieškovės atvaizdas atsakovės portale buvo paskelbtas teisėtai, ieškovei žinant ir sutinkant. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo aspektu išdėstytais pirmosios instancijos teismo motyvais ir padaryta išvada.

26. Ieškovė apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nesilaikydamas proporcingumo principo įvertino visuomenės poreikį žinoti apie apeliantės gyvenimą ir apeliantės teisę būti pamirštai. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino dabartinio visuomenės intereso ir poreikio viešojoje erdvėje matyti ginčo vaizdo nuotraukas, kuriose atvaizduojama apeliantė, neįvertino apeliantės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų turinio, jog publikuojamos nuotraukos kenkia jos asmeniniam gyvenimui, taip pat teismas nepagrįstai nusprendė, jog nuotraukos nėra žeminamo pobūdžio.

27. Apeliantė akcentuoja tai, kad ji nėra viešasis asmuo ir nėra visuomenės intereso žinoti apie jos praeitį. Atsakovė UAB „Lrytas“ byloje laikėsi pozicijos, kad Pranešime spaudai esantys duomenys apie naujo kūrinio sukūrimą ir jo atsiradimo aplinkybes yra tvarkomi žurnalistikos ir meninės saviraiškos tikslais ir visuomenei turėtų būti prieinami paskelbti teisingi duomenys, kaip archyvinė informacija, apie anksčiau buvusius įvykius. Atsakovas (duomenys neskelbtini 2) nurodė, kad nesutinka, jog būtų pašalintos Pranešimą spaudai iliustruojančios nuotraukos ar kitaip modifikuotas jo turinys dėl pasikeitusios ieškovės nuomonės, taip pat nurodo, kad aptariamose fotografijose yra atvaizduotas ir jis, jos atspindi jo asmeninio gyvenimo ir kūrybinio etapo fragmentus, nesutinka su tuo, kad turėtų pašalinti (sunaikinti) ir savo asmeninio gyvenimo faktus.

28. Viena iš pagrindinių žmogaus teisių – tai teisė į privatų gyvenimą. Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą įtvirtinta Konstitucijos 22 straipsnyje ir Konvencijos 8 straipsnyje, kituose teisės aktuose.

29. Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalyje suformuluotas bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas, pagal kurį įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.

30. Konvencijos 8 straipsnio 1 dalimi pripažįstama, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas. Nors Konvencijos 8 straipsniu iš esmės siekiama apsaugoti individą nuo savavališko valdžios institucijų kišimosi į privatų gyvenimą, be šio negatyviojo įsipareigojimo, gali egzistuoti valstybės pozityviosios pareigos, neatskiriamos nuo veiksmingos privataus gyvenimo apsaugos. Šios pareigos gali apimti priemonių, skirtų užtikrinti pagarbą privačiam gyvenimui netgi individų tarpusavio santykių srityje, priėmimą (žr., pvz., 2010 m. spalio 5 d. EŽTT sprendimą dėl peticijos priimtinumo byloje Köpke prieš Vokietiją, peticijos Nr. 420/07; 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą dėl peticijos priimtinumo byloje Dahlberg prieš Švediją, peticijos Nr. 75201/11).

31. Teisė į privatų gyvenimą yra fundamentali asmens teisė, kuri gali būti ribojama tik išimtiniais atvejais. CK nuostatose detalizuojami civiliniai teisiniai aptariamos konstitucinės ir Konvencijos saugomos vertybės gynimo būdai, taip pat šios teisės ribojimo pagrindai. CK 2.23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. CK 2.23 straipsnio 3 dalyje numatytas draudimas skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, nebent, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti.

32. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 40 dalį, privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro žmogaus gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias žmogus naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, laisvalaikiui, poilsiui, taip pat kitos žmogaus privataus gyvenimo sritys, kuriose jis pagrįstai gali tikėtis privatumo, žmogaus psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, žmogaus fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie žmogaus sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, žmogaus pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. Taigi privataus gyvenimo sąvoka apima žmogaus fotonuotraukas ar kitus atvaizdus.

33. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, kad, rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalis numato, kad informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

34. Konstitucija taip pat garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai, žiniasklaidos laisvę skleisti informaciją visuomenės diskusiją skatinančiais klausimais. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, tai įtvirtina asmens saviraiškos laisvė (Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju, kai duomenys apie tam tikro asmens privatų gyvenimą paviešinami per žiniasklaidos priemones, kyla dviejų konstitucinių, taip pat Konvencijos saugomų vertybių – teisės į privatų gyvenimą (Konstitucijos 22 straipsnis, Konvencijos 8 straipsnis) ir teisės į saviraiškos laisvę, apimančios tiek teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti (Konstitucijos 25 straipsnis, Konvencijos 10 straipsnis), konfliktas.

35. Nagrinėjamoje byloje kilęs teisės į privataus gyvenimo gerbimą (su ja siejamos teisės būti pamirštam internete) ir visuomenės teisės žinoti vertybių santykio klausimas.

36. Naujausioje EŽTT praktikoje dėl teisės būti pamirštam internete pasisakyta, kad Konvencijos požiūriu teisė būti pamirštam internete siejama su 8 straipsniu, konkrečiau – su teise į reputacijos gerbimą, nepriklausomai nuo to, kokiomis priemonėmis to siekiama (prašoma laikraščio straipsnio pašalinimo ar pakeitimo interneto archyvuose, ar prieigos prie straipsnio apribojimo ir pan.), tačiau reikalavimas dėl teisės būti pamirštam nėra savarankiška Konvencijos saugoma teisė ir tiek, kiek jam taikomas 8 straipsnis, gali būti susijęs tik su tam tikromis situacijomis ir informacijos elementais (2023 m. liepos 4 d. EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Hurbain prieš Belgiją, peticijos Nr. 57292/16, 199 paragrafas).

37. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, jog tik atsakovui (duomenys neskelbtini 2) pareikalavus atsakovė turėtų teisę pašalinti publikuojamas fotografijas, kuriose matoma ir apeliantė. Šiuo aspektu pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nors ir pažymėjo tai, kad atsakovas (duomenys neskelbtini 2), Pranešimo spaudai autorius, nesutiko, jog būtų pašalintos Pranešimą iliustruojančios nuotraukos ar kitaip modifikuotas jo turinys, tačiau priimdamas skundžiamą sprendimą įvertino visas ieškovės reikalavimų pagrindu nurodomas aplinkybes. Ieškovei byloje remiantis argumentais dėl savo teisės į atvaizdą, kaip platesnės teisės į žmogaus privatų gyvenimą sudėtinės dalies, pažeidimo ir teisės būti pamirštai įgyvendinimo, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šiuos ieškovės argumentus analizavo ir įvertino.

38. Pažymėtina tai, kad tam, jog Konvencijos 8 straipsnio nuostatos būtų taikomos, kėsinimasis į asmens reputaciją turi pasiekti tam tikrą rimtumo lygį ir būti įvykdytas taip, kad būtų pakenkta asmens naudojimuisi teise į privataus gyvenimo gerbimą. Šis reikalavimas taikomas tiek socialinei, tiek profesinei reputacijai. Pagal Konvencijos 8 straipsnį būtina, jog asmuo, teikiantis atitinkamą ieškinį, tinkamai pagrįstų su tolesniu archyvuoto straipsnio prieinamumu internete susijusio kėsinimosi į privataus gyvenimo gerbimą rimtumą (žr. 2023 m. liepos 4 d. EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Hurbain prieš Belgiją, peticijos Nr. 57292/16, 189 ir 210 paragrafai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑296‑1075/2023, 30 ir 31 punktai).

39. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad derinant Konvencijos 8 ir 10 straipsniais garantuojamas teises ir sprendžiant susikertančių interesų pusiausvyros nustatymo klausimą tuo atveju, kai susiduriama su veikla, susijusia su spaudos archyvų vientisumo išsaugojimu, aktualūs EŽTT praktikoje naujausiu sprendimu (žr. sprendimo Hurbain byloje 205 paragrafe) įtvirtinti kriterijai: (i) archyvuotos informacijos pobūdis; (ii) laikas, praėjęs nuo įvykių ir nuo pirminio paskelbimo bei paskelbimo internete; (iii) dabartinis informacijos aktualumas; (iv) asmens, reikalaujančio teisės būti pamirštam, žinomumas ir jo elgesys po įvykių; (v) neigiamos tolesnio informacijos prieinamumo internete pasekmės; (vi) informacijos prieinamumo skaitmeniniuose archyvuose lygis ir (vii) priemonės poveikis saviraiškos laisvei ir, konkrečiau, spaudos laisvei. Be kita ko, Hurbain byloje EŽTT itin akcentavo tai, kad šioje byloje padaryta išvada nesusijusi su žiniasklaidos priemonių prievole sistemingai ir nuolat tikrinti savo archyvus. Interesų pusiausvyros nustatymo klausimą reikia spręsti tik tuo atveju, jei gaunamas atitinkamas tinkamai pagrįstas prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑296‑1075/2023, 34 punktas; 2023 m. liepos 4 d. EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Hurbain prieš Belgiją, peticijos Nr. 57292/16, 205 paragrafas).

40. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas aplinkybes pagal Hurbain byloje nustatytus kriterijus, konstatavo, kad šiuo atveju yra svarbu išsaugoti skaitmeninės spaudos archyvų vientisumą, o ieškovės teisė būti pamirštai nepažeista, nes aplinkybės patvirtina teisines sąlygas, kai teisę būti pamirštam ir šios teisės gynimą nusveria visuomenės interesas žinoti informaciją ir žiniasklaidos teisė bei pareiga skleisti informaciją (Konvencijos 10 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad žiniasklaidos pareiga teikti informaciją visuomenei, visuomenės teisė būti informuotai, kaip vertybės, nusveria ieškovės teisę į privatų gyvenimą, nulemia ieškovės teisės į privatų gyvenimą ribojimą ir Pranešimo spaudai, iliustruojamo nuotraukomis, tolesnis skelbimas atitinka teisės į privatų gyvenimą suvaržymo proporcingumo kriterijų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės atvaizdo publikavimas prie Pranešimo spaudai nėra perteklinis, tokią informaciją teismas įvertino kaip turinčią meninę reikšmę, dėl to nenustatė pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl jos atvaizdo pašalinimo, nenustatė, kad tolesnis nuotraukų skleidimas apie ieškovę atsakovės portale „Lrytas“ pažeidžia jos teisę į privatų gyvenimą, ir nenustatė pagrindo ieškovei garantuoti teisę būti pamirštai.

41. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje ir EŽTT praktikoje sprendimu Hurbain byloje nurodyti kriterijai pirmosios instancijos teisme šioje byloje nebuvo tinkamai ištirti ir įvertinti. Apeliantė nurodo, kad netinkamai įvertintas laikas, praėjęs nuo nuotraukų paskelbimo (praėjau jau daugiau kaip 5 metai), dabartinis jų aktualumas (visuomenės interesas matyti tokias nuotraukas, nes jos nėra viešojo asmens, nėra nusikalstamą veiką padariusio asmens, informacija šiuo metu neturi objektyvaus aktualumo), apeliantės žinomumas (ji privatus asmuo, niekada nebuvo ir nėra žinomas asmuo), neigiamas poveikis, kaip tai paveiktų žiniasklaidos laisvę (poveikis minimalus, nes straipsnis archyvavimo tikslu išlieka, tik nuotraukos būtų neberodomos). Apeliantė nurodo, kad faktas, jog ji prašo tik ginčo nuotraukų pašalinimo, o paties straipsnio pašalinti neprašė, iš esmės rodo, kad tenkinus ieškinį ginčo šalių interesų pusiausvyra būtų išsaugota.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde ieškovės išdėstytus argumentus ir bylos duomenų visumą, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl susikertančių interesų, t. y. ieškovės teisės į privataus gyvenimo gerbimą (teisės į reputacijos gerbimą) ir visuomenės intereso žinoti informaciją, žiniasklaidos teisės ir pareigos skleisti informaciją bei skaitmeninės spaudos archyvų vientisumo apsaugos, pusiausvyros, pagal byloje esančius duomenis nepagrįstai konstatavo, jog konkrečiu nagrinėjamu atveju nuotraukų tolesnis skelbimas atitinka ieškovės teisės į privatų gyvenimą suvaržymo proporcingumo kriterijų.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant archyvuotos informacijos pobūdį, nagrinėjamu atveju reikšminga įvertinti tai, jog nuotraukos atsakovės interneto portalui buvo pateiktos Pranešimo spaudai forma kaip Pranešimo spaudai priedas. Iš atsakovės UAB „Lrytas“ 2023 m. liepos 4 d. rašto duomenų ir atsakovės atsiliepimo į ieškovės ieškinį matyti, kad publikaciją parengė ne atsakovės portalo redakcijos žurnalistai, o kaip reklamą Pranešimo spaudai forma atsiuntė dainų atlikėjas atsakovas (duomenys neskelbtini 2) ((duomenys neskelbtini)). Iš (duomenys neskelbtini) paskelbto Pranešimo spaudai turinio matyti, kad juo atsakovas (duomenys neskelbtini) pristatė naujausią savo kūrinį (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovo, kaip atlikėjo, Pranešimas spaudai buvo skirtas tuo metu šventiniu laikotarpiu pristatyti naują savo kūrinį (kalėdinę dainą).

44. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad analizuojant pirmąjį Hurbain byloje suformuotą kriterijų, t. y. dėl archyvuotos informacijos pobūdžio, reikia nustatyti, ar konkreti informacija susijusi su atitinkamo asmens privačiu, profesiniu ar viešuoju gyvenimu ir ar ji turi socialinį poveikį arba patenka į intymią privataus gyvenimo sritį ir todėl yra ypač jautri (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑296‑1075/2023, 36 punktas).

45. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ginčo nuotraukos yra pakankamai meniškos, estetiškos ir paskelbtos kaip teigiamo pobūdžio Pranešimo spaudai sudėtinė dalis. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad nuotraukos būtų žeminamo pobūdžio, tai pripažino svarbiu aspektu, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas jas pašalinti iš portalo. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo nuotraukų pobūdį, pripažįsta, kad ginčo nuotraukos ne tik atspindi ieškovės ir atsakovo šiltus santykius, tačiau jos yra ir pakankamai atviros ir asmeniškos (intymios), jose matomas ir apnuogintas apeliantės kūnas. Todėl tokia informacija laikytina pakankamai jautria, o šie duomenys pripažintini reikšmingais nagrinėjamoje byloje.

46. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šiuo atveju informacijos prieinamumo lygis yra aukštas, kadangi ginčo nuotraukos išplatintos plačiu mastu – internete, t. y. erdvėje, kurioje informacija plinta itin sparčiai (šeštasis kriterijus, suformuotas Hurbain byloje).

47. Apeliantė akcentuoja tai, kad ji nėra viešas asmuo ir nėra visuomenės intereso žinoti apie apeliantės praeitį. Sprendžiant dėl ieškovės, kaip asmens, reikalaujančio teisės būti pamirštam, žinomumo ir jo elgesio po įvykių (ketvirtasis kriterijus, suformuotas Hurbain byloje), nustatyta, kad ginčo nuotraukų paskelbimo atsakovės interneto portale metu ieškovė palaikė artimus ryšius su atsakovu – atlikėju ir pramogų pasaulyje žinomu asmeniu. Taigi šiuo atveju ieškovės žinomumo laipsnis kildintinas išimtinai iš tuo metu buvusių jos artimų santykių su atsakovu, t. y. iš atsakovo žinomumo. Tačiau, remiantis bylos duomenimis, ieškovės ir atsakovo santykiai nutrūko dar 2019 m. Byloje nėra pateikta tokių duomenų, kad po to, kai 2019 m. nutrūko ieškovės ir atsakovo santykiai, ieškovė siekė viešumo ir žinomumo visuomenėje. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad iš esmės ji gyvena privataus asmens gyvenimą. Taigi nors ieškovė, bendraudama su viešu asmeniu, tuo metu turėjo suvokti, kad gali pritraukti žiniasklaidos dėmesį, tačiau, remiantis bylos duomenimis, šiuo metu ieškovė nėra viešasis asmuo ir per visą laiką nuo ginčo publikacijos nesiekė tokia tapti, nesiekė žiniasklaidos dėmesio. Tokie duomenys pripažintini didinančiais ieškovės lūkestį dėl privatumo apsaugos ir turinčiais įtakos apsaugai, kuri gali būti suteikta ieškovės privačiam gyvenimui.

48. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas neigiamas tolesnio informacijos prieinamumo internete pasekmes (penktasis kriterijus, suformuotas Hurbain byloje), įvertino, jog ieškovė nurodė tik deklaratyvius teiginius, jog nuotraukos yra vulgarios ir tai kenkia jos asmeniniam gyvenimui ir darbui, ir konstatavo, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, jog prie Pranešimo spaudai paskelbtos nuotraukos varžo jos privatų gyvenimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, ginčo nuotraukų pobūdį ir visumą kitų byloje esančių duomenų, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir vertina, kad tokia išvada padaryta visapusiškai neįvertinus byloje esančių duomenų ir nustatytų aplinkybių, kad ieškovė nėra viešasis asmuo, ir ieškovės reiškiamo reikalavimo pobūdžio.

49. Nustatyta, kad ieškovė teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, jog jai yra nemalonu matyti nurodytas nuotraukas, ieškovei asmeniškai jos yra per vulgarios, tai kenkia jos asmeniniam gyvenimui ir darbui. Ieškovė nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini), t. y. eina (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė nenorinti, kad visą likusį gyvenimą nuotraukos būtų viešinamos interneto portaluose, nes žmonės ir šiuo metu vis dar kreipiasi, klausia ir vis dar siunčia jai nurodytas nuotraukas, kiekvieną kartą išėjus naujam straipsniui apie atsakovą, ginčo nuotraukos ir vėl yra minimos ir yra siunčiamos.

50. Ieškovė teigdama, kad tolesnis informacijos prieinamumas internete sukelia neigiamas pasekmes jos privačiam gyvenimui, iš esmės rėmėsi savo paaiškinimais (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje nekėlė reikalavimų dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo ir neprašė jos teisių ginti tokiu būdu ir tokių aplinkybių neįrodinėjo. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių matyti, kad dėl tolesnio informacijos prieinamumo ieškovė patiria neigiamų emocinių ir dvasinių išgyvenimų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė aiškiai nurodė sritis, kuriose ji susiduria su nepatogumais dėl paviešintų ginčo nuotraukų, nurodė kylančių nepatogumų pobūdį. Ieškovei, kuri užima (duomenys neskelbtini) pareigas ir nėra viešasis asmuo, asmeniniame ir profesiniame gyvenime nepatogumų sukelia esama galimybė bet kada netikėtai vėl susidurti su savo praeitimi. Šiuo aspektu teisėjų kolegija reikšminga pripažįsta byloje nustatytą aplinkybę, kad ginčo nuotraukose yra matomas apnuogintas apeliantės kūnas, nuotraukos yra pakankamai atviros ir asmeniškos (intymios). Teisėjų kolegija, įvertinusi šių duomenų visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė pakankamai motyvuotai pagrindė, jog tolesnis ginčo nuotraukų su ieškovės atvaizdu prieinamumas internete ir viešinimas sukelia didelių nepatogumų ieškovės reputacijai ir kasdieniam privačiam gyvenimui ir iš esmės kenkia jos naudojimuisi teise į privataus gyvenimo apsaugą.

51. Kasacinio teismo praktikoje dėl laiko, praėjusio nuo įvykių ir nuo pirminio paskelbimo bei paskelbimo internete, ir dėl dabartinio informacijos aktualumo visuomenei kriterijų pažymima, kad straipsnio indėlis į visuomenei svarbią diskusiją gali išlikti laikui bėgant dėl pačios informacijos arba dėl naujų veiksnių, atsiradusių po jo paskelbimo. Nei Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnis, nei CK 2.23 straipsnis, nei joks kitas teisės aktas nenustato konkretaus laiko termino, per kurį turi būti taikomas teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ribojimas. Todėl kiekvienoje byloje atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes turi būti sprendžiama dėl informacijos aktualumo visuomenei laikotarpio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-1075/2023, 37 punktas).

52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. nuotraukos buvo pateiktos kaip priedas prie Pranešimo spaudai, skirto informuoti apie tuo metu pristatytą atsakovo naują dainą. Nuo ginčo nuotraukų kartu su Pranešimu spaudai paskelbimo atsakovės portale praėjo daugiau kaip 5 metai. Ieškovės ir atsakovo santykiai yra nutrūkę nuo 2019 m.

53. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas dabartinio informacijos aktualumo kriterijų, rėmėsi Europos Konvencijos 10 straipsnio nuostata, numatančia, kad visuomenė turi teisę gauti informaciją, ir padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju visuomenė turi teisę gauti informaciją apie lietuvišką muziką, dainų autorius, kūrinių sukūrimo aplinkybes; todėl tokia informacija yra susijusi su visuomenės interesu.

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės argumentus ir spręsdama klausimą dėl laiko, praėjusio nuo Pranešimo spaudai pirminio paskelbimo internete, ir dabartinio informacijos aktualumo kriterijų (antrasis ir trečiasis kriterijai, suformuoti Hurbain byloje), reikšminga aplinkybe pripažįsta tai, kad šioje byloje ieškovė neginčija Pranešimo spaudai turinio ir nereiškia reikalavimo pašalinti visą Pranešimą spaudai, o tik kartu su juo kaip priedą pateiktas fotonuotraukas. Teisėjų kolegija, įvertinusi Pranešimo spaudai tekstinį turinį ir Pranešimo spaudai visumą su kartu pateiktomis nuotraukomis, daro išvadą, kad fotosesijos nuotraukų pašalinimu iš esmės nebus pažeista visuomenės teisė gauti informaciją apie lietuvišką muziką, dainos autorių ir kūrinio sukūrimo aplinkybes, kadangi detali tokio pobūdžio informacija yra pateikiama būtent Pranešimo spaudai tekstiniame turinyje ir prieiga prie tokios praeities informacijos išliks. Taigi visuomenės interesas gauti nurodyto pobūdžio informaciją nebus pažeistas. Papildomai pastebėtina ir tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Lrytas“ taip pat nurodo, jog per paieškos sistemas ir atsakovės portale pagal apeliantės vardą ir pavardę jokia informacija, susijusi su šiuo Pranešimu spaudai, apie apeliantę nėra pateikiama. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent Pranešimo spaudai tekste esant konkrečiai pateiktoms aplinkybėms, susijusioms su muzikinio kūrinio atsiradimu, tik iliustraciniais tikslais kartu su Pranešimui spaudai pateiktų nuotraukų su ieškovės atvaizdu publikavimas prie Pranešimo spaudai šiuo atveju yra perteklinis, t. y. dėl praėjusio laiko po pirminio paskelbimo internete nebeatitinka dabartinio informacijos aktualumo kriterijų.

55. Kasacinio teismo praktikoje dėl priemonės poveikio saviraiškos laisvei ir, konkrečiau, spaudos laisvei, kaip Hurbain byloje suformuoto septintojo kriterijaus, pažymima, kad – atsižvelgiant į skaitmeninės spaudos archyvų vientisumo svarbą, nacionaliniai teismai, spręsdami tokio pobūdžio ginčus ir spręsdami, kurią iš skirtingų priemonių, kurias prašo taikyti prašymą pateikęs asmuo, taikyti, turėtų teikti pirmenybę priemonei, kuri geriausiai atitiktų to asmens siekiamą tikslą, darydami prielaidą, kad jis pagrįstas, ir mažiausiai ribotų spaudos laisvę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑296‑1075/2023, 46 punktas).

56. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilęs ne dėl viso Pranešimo spaudai, o tik dėl kartu su juo kaip priedo pateiktų nuotraukų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tik iliustraciniais tikslais kartu su Pranešimui spaudai pateiktų nuotraukų (kuriose yra atvaizduota ir ieškovė) pašalinimas neturės esminio poveikio atsakovės interneto portale paskelbtame atsakovo (duomenys neskelbtini 2) Pranešime spaudai visuomenei perduodamos informacijos turiniui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje visuomenės interesas žinoti informaciją ir žiniasklaidos teisė ir pareiga skleisti informaciją žurnalistikos ir meninės saviraiškos tikslais yra patenkinami Pranešime spaudai perduodama informacija, o ne kartu su juo pateiktomis nuotraukomis; atsižvelgiant į nuotraukų pobūdį, jos šiuo atveju pripažintinos perteklinėmis (t. y. dėl praėjusio laiko po pirminio paskelbimo internete nebeatitinkančiomis dabartinio informacijos aktualumo kriterijų).

57. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo tai, kad nuotraukos, kurias ieškovė ginčija šioje byloje, yra pasiekiamos ir kitame portale ((duomenys neskelbtini)), tačiau tai nėra atsakovės portalas „Lrytas“, byloje taip pat nėra duomenų, kad vaizdo įrašas įkeltas atsakovo (duomenys neskelbtini 2). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šioje byloje ieškovės atsakovams pareikštų reikalavimų pobūdį, pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė nelaikytina turinčia esminę reikšmę ieškovės šioje byloje atsakovams UAB „Lrytas“ ir (duomenys neskelbtini 2) pareikštų reikalavimų vertinimui.

58. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė pakankamais duomenimis pagrindė neproporcingą savo teisės į privatų gyvenimą suvaržymą ir teisės būti pamirštai pažeidimą (CK 2.23 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina esant teisinių sąlygų visumą, kai teisę į privatų gyvenimą (teisę būti pamirštam) ir šios teisės gynimą pakankamai nusveria visuomenės interesas žinoti informaciją ir žiniasklaidos teisė bei pareiga skleisti informaciją.

59. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl jos atvaizdo pašalinimo iš atsakovės portalo ir iš esmės tenkinami ieškovės patikslinto ieškinio 1–3 reikalavimai: uždraustina atsakovei UAB „Lrytas“ bet kokiu būdu naudoti ir tiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai, internete ar kitoje viešojoje erdvėje demonstruoti, spausdinti, platinti ieškovės atvaizdus, skelbtus www.lrytas.lt straipsnyje, kuris pasiekiamas interneto nuoroda (duomenys neskelbtini), ir bet kokius kitus ieškovės atvaizdus, kurie yra susiję su minėtu straipsniu; atsakovė UAB „Lrytas“ įpareigotina nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo pašalinti bet kokias ieškovės fotografijas, kitus ieškovės atvaizdus ir jų dalis iš interneto svetainės www.lrytas.lt, UAB „Lrytas“ valdomų socialinių tinklų, žiniasklaidos priemonių, spaudos, interneto erdvės ir kitų įmanomų visuomenei prieinamų erdvių ir įpareigotina sunaikinti bet kokias ieškovės fotografijas, kitus atvaizdus, jų skaitmenines kopijas ir bet kokias kitas turimas jų kopijas, susijusias su patikslinto ieškinio reikalavimo 1 punkte minėtu straipsniu; nustatytina, kad jei atsakovė UAB „Lrytas“ neįvykdytų teismo sprendime nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą, atsakovei UAB „Lrytas“ skirtina 20 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendime nurodyto įpareigojimo neįvykdymo dieną.

60. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad, nagrinėjamoje byloje ieškovei įrodžius neproporcingą savo teisės į privatų gyvenimą suvaržymą atsakovės interneto portale kartu su atsakovo (duomenys neskelbtini 2) Pranešimu spaudai, kaip priedu, pateiktomis nuotraukomis, yra teisinis pagrindas iš dalies patenkinti ieškovės patikslinto ieškinio 4-ąjį reikalavimą uždrausti atsakovui (duomenys neskelbtini 2) bet kokiu būdu naudoti ir tiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai, internete ar kitoje viešojoje erdvėje demonstruoti, spausdinti, platinti ieškovės atvaizdus, skelbtus ginčo www.lrytas.lt straipsnyje, kuris pasiekiamas interneto nuoroda (duomenys neskelbtini).

61. Ieškovės ieškinio 4-ame reikalavime taip pat yra nurodytas prašymas teismui uždrausti atsakovui (duomenys neskelbtini 2) bet kokiu būdu naudoti ir tiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai, internete ar kitoje viešojoje erdvėje demonstruoti, spausdinti, platinti ir bet kokius kitus ieškovės atvaizdus, kurie susiję su minėtu straipsniu ir jame paminėta fotosesija, įskaitant (bet neapsiribojant) nuotraukas, kurios pateiktos byloje. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinio reikalavimus iš esmės siejo su nuotraukomis, atsakovo (duomenys neskelbtini 2) pateiktomis atsakovei UAB „Lrytas“ kaip priedu prie Pranešimo spaudai, paskelbto www.lrytas.lt straipsnyje, kuriose yra atvaizduota ieškovė, ir šių nuotraukų pobūdžiu. Pažymėtina, kad nurodyta ieškovės ieškinio reikalavimo dalis dėl apribojimo atsakovui taikymo dėl bet kokių kitų ieškovės atvaizdų, kurie susiję su minėtu straipsniu ir jame paminėta fotosesija, yra abstrakti ir nekonkreti. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad fotosesija vyko bendru ieškovės ir atsakovo sutarimu, kaip jų bendras projektas, ieškovė suvokė, kad fotosesijos nuotraukos buvo dainos įvaizdžio dalis ir kūrinys kartu su fotosesijoje atliktomis nuotraukomis pateks į viešąją erdvę, ir buvo ieškovės sutikimas fotosesijos nuotraukas viešinti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė teisinio pagrindo 4-ąjį ieškinio reikalavimą patenkinti jame nurodytu nekonkrečiu mastu, dėl to nurodyta paminėto ieškinio reikalavimo dalis atmetama kaip nepagrįsta ir neįrodyta (CPK 178 straipsnis).

62. Ieškovės ieškinio 5-ame reikalavime teismo prašoma įpareigoti atsakovą (duomenys neskelbtini 2) nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo savo jėgomis ir lėšomis pašalinti bet kokias ieškovės fotografijas, kitus ieškovės atvaizdus ir jų dalis iš socialinių tinklų, žiniasklaidos priemonių, spaudos, interneto erdvės, įskaitant (bet neapsiribojant) pareikalauti pašalinti iš www.lrytas.lt ir kitų įmanomų visuomenei prieinamų erdvių, įpareigoti sunaikinti bet kokias ieškovės fotografijas, kitus atvaizdus, jų skaitmenines kopijas ir bet kokias kitas turimas jų kopijas, susijusias su ieškinio reikalavimo 4 punkte minėtu straipsniu ir fotosesija, įskaitant (bet neapsiribojant) nuotraukas, kurios pateiktos byloje. Teisėjų kolegija šį ieškinio reikalavimą atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

63. Pirma, 2024 m. kovo 18 d. pareiškime dėl papildomo atsakovo įtraukimo ir ieškinio dalyko pakeitimo ieškovė nurodė, kad jai nėra svarbu, kuris subjektas pašalins nuotraukas, t. y. ar atsakovė įpareigota būtent teismo, ar (duomenys neskelbtini 2) kreipsis į atsakovę, jei jį įpareigotų teismas, nes ieškovei rūpi, kad ginčo nuotraukos būtų pašalintos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus atsakovei UAB „Lrytas“ ir nustačius šiai atsakovei konkrečius paminėtus įpareigojimus, alternatyvus ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą (duomenys neskelbtini 2) per nustatytą terminą pareikalauti pašalinti iš www.lrytas.lt ieškovės fotografijas, susijusias su ieškinio reikalavimo 4 punkte paminėtu straipsniu, yra nebeaktualus ir perteklinis.

64. Antra, pažymėtina, kad nurodyta ieškovės ieškinio reikalavimo dalis dėl įpareigojimų atsakovui taikymo dėl bet kokių kitų ieškovės fotografijų, susijusių su ieškinio reikalavimo 4 punkte minėtu straipsniu ir fotosesija, įskaitant (bet neapsiribojant) nuotraukas, kurios pateiktos byloje, yra abstrakti, nekonkreti ir neįvykdoma. Ieškovė byloje nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokias konkrečiai kitas nuotraukas atsakovas yra paviešinęs. Byloje nustačius, kad buvo ieškovės sutikimas fotosesijos nuotraukas viešinti, pati ieškovė, nustačiusi, kad jos atvaizdai yra publikuojami, ir vertindama, kad jos teisės yra pažiedžiamos, turi teisę reikšti atitinkamus reikalavimus dėl uždraudimo juos publikuoti.

65. Trečia, teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, kad fotosesija vyko, kai ieškovė ir atsakovas buvo pora, su abiejų sutikimu kaip jų bendras projektas, taip pat atsižvelgia atsakovo (duomenys neskelbtini 2) argumentus, kad aptariamose fotografijose yra atvaizduotas ir jis, o nuotraukos atspindi ir jo asmeninio gyvenimo ir kūrybinio etapo fragmentus. Įvertinus šias bylos aplinkybes, kaip nepagrįsta atmetama ieškovės ieškinio 5-o reikalavimo dalis dėl atsakovo įpareigojimo sunaikinti bet kokias ieškovės fotografijas, kitus atvaizdus, jų skaitmenines kopijas ir bet kokias kitas turimas jų kopijas, susijusias su ieškinio reikalavimo 4 punkte minėtu straipsniu ir fotosesija, įskaitant (bet neapsiribojant) nuotraukas, kurios pateiktos byloje.

66. Atmetus 5-ą ieškovės ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovui, ir nenustačius nurodytame reikalavime numatytų įpareigojimų, atitinkamai kaip išvestinis reikalavimas atmetamas ieškinio 6-as reikalavimas dėl baudos už teismo sprendimo įpareigojimų neįvykdymą nustatymo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

67. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Anksčiau išdėstytų motyvų pagrindu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, kaip priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikius įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir ginčo santykiui aktualias materialinės teisės normas, ir priimamas naujas sprendimas – patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

68. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

69. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies ir, apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą, ieškovės patikslintas ieškinys atsakovams patenkintas iš dalies. Ieškovė ieškiniu pareiškė 4 neturtinius reikalavimus (kartu su išvestiniais reikalavimais dėl baudų skyrimo už teismo sprendime nurodytų įpareigojimų neįvykdymą), t. y. po 2 materialinius reikalavimus kiekvienam atsakovui. Ieškinį patenkinus iš dalies buvo visiškai (100 proc.) patenkinti atsakovei UAB „Lrytas“ pareikšti reikalavimai (50 proc. visų ieškovės reikalavimų) ir iš esmės patenkintas vienas iš dviejų (50 proc.) atsakovui (duomenys neskelbtini 2) pareikštų materialinių reikalavimų (25 proc. visų reikalavimų). Atsižvelgiant į patenkintų ieškovės reikalavimų dalį, pripažintina, kad patenkinta 75 proc. ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų.

70. Remiantis ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė už pradinio ieškinio, pareikšto atsakovei UAB „Lrytas“ ir UAB Naujienų centrui, parengimą sumokėjo 218 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 605 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi šioje byloje buvo patvirtinta ieškovės (duomenys neskelbtini 1) ir atsakovės UAB Naujienų centro 2023 m. gruodžio 1 d. sudaryta taikos sutartis, bylos dalis pagal ieškovės ieškinį atsakovei UAB Naujienų centrui dėl teisės į atvaizdą pažeidimo nutraukta, o teismo patvirtintos taikos sutarties 4 punkte šalys numatė, kad jos nereikalauja viena iš kitos kitų bylinėjimosi išlaidų (išlaidos atstovų pagalbai apmokėti, žyminis mokestis ir kitos su byla susijusios išlaidos). Atsižvelgiant į tai, tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovei UAB „Lrytas“, 109 Eur žyminio mokesčio suma ir 302,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai suma pripažintinos susijusiomis su šiai atsakovei pareikštais ieškinio reikalavimais.

71. Įvertinus ieškovės 2024 m. vasario 15 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir 2023 m. vasario 1 d. išankstinėje sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 20231201/001 nurodytus duomenis, kad 121 Eur (su PVM) išlaidos advokato teisinei pagalbai yra susijusios su derybomis ir taikos sutarties projekto peržiūra, koregavimu, atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punktą, nurodytos išlaidos pripažintinos nesusijusiomis su atsakovei UAB „Lrytas“ pareikštais ieškinio reikalavimais ir ieškovei neatlygintinos. Ieškovės 484 Eur patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai (už atstovavimą 2024 m. vasario 20 d. parengiamajame teismo posėdyje, pasiruošimą posėdžiui, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą ir pateikimą) pripažintinos susijusiomis su atsakovei UAB „Lrytas“ pareikštais ieškinio reikalavimais.

72. Ieškovė 2024 m. kovo 18 d. patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus atsakovui (duomenys neskelbtini 2), už šiam atsakovui pareikštus ieškinio reikalavimus sumokėtas 109 Eur žyminis mokestis, taip pat 54 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (iš viso 163 Eur žyminio mokesčio). Nors ieškovės prašymas, pareikštas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo abiem atsakovams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nutartimi buvo atmestas, tačiau dėl už šį prašymą sumokėto žyminio mokesčio, kaip šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų, atlyginimo spręstina pagal galutinį bylos procesinį rezultatą dėl ieškinio materialinių reikalavimų abiem atsakovams (54 Eur / 2 = 27 Eur).

73. Ieškovė taip pat pateikė rašytinius įrodymus, kad turėjo 484 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, susijusią su patikslinto ieškinio parengimu, įtraukiant naują atsakovą. Šios išlaidos pripažintinos susijusiomis su atsakovui (duomenys neskelbtini 2) pareikštais ieškinio reikalavimais. Įvertinus 2024 m. balandžio 25 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovės atstovo duotus paaiškinimus, nustatyta, kad 2024 m. kovo 28 d. mokėjimo nurodymu sumokėtos 363 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (už atstovavimą 2024 m. kovo 28 d. parengiamajame teismo posėdyje, pasiruošimą bylos nagrinėjimui, patikslinto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą ir pateikimą), nors 2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis neįvyko, įskaitytos kaip patirtos už 2024 m. balandžio 25 d. teismo posėdį. Šios išlaidos pripažintinos susijusiomis su abiem atsakovams byloje pareikštais ieškinio reikalavimais (363 Eur / 2 = 181,50 Eur).

74. Byloje patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovei, darytina išvada, kad ieškovei iš atsakovės UAB „Lrytas“ priteistina 1 104 Eur (109 Eur + 302,50 Eur + 484 Eur + 27 Eur + 181,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Atsakovės pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

75. Proporcingai patenkintai ieškovės ieškinio reikalavimų atsakovui (duomenys neskelbtini 2) daliai, ieškovei iš atsakovo priteistinas pusės su atsakovui pareikštais ieškinio reikalavimais susijusių bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas – 400,75 Eur ((109 Eur + 27 Eur + 484 Eur + 181,50 Eur) / 2) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Atsakovas nepateikė duomenų, kad pirmosios instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų, dėl to jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

76. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš ieškovės į valstybės biudžetą buvo priteistos 16,43 Eur dydžio pašto išlaidos. Atsižvelgiant į bylos procesinį rezultatą ir į patenkintų ieškovės ieškinio reikalavimų proporcijas iš atsakovės UAB „Lrytas“ į valstybės biudžetą priteistinos 8,22 Eur (16,43 Eur / 2) dydžio byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų ieškovės ieškinio reikalavimų atsakovui (duomenys neskelbtini 2) proporcijas, ieškovei ir atsakovui tenkanti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis sudaro po 4,11 Eur ((16,43 Eur – 8,22 Eur) / 2), t. y. sumos yra mažesnės nei minimali 5 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, dėl to šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K‑2, CPK 96 straipsnio 6 dalis).

77. Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Paskirstant apeliacinės instancijos teisme ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas vadovaujamasi anksčiau aptartomis patenkintų reikalavimų dalių proporcijomis. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 220 Eur žyminio mokesčio, taip pat ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 089 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo parengimą. Įvertinus patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų atsakovams proporcijas, nutariama, kad ieškovei iš atsakovės UAB „Lrytas“ prisiteistina 654,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (110 Eur + 544,50 Eur), o iš atsakovo (duomenys neskelbtini 2) priteistina 327,25 Eur ((110 Eur + 544,50 Eur) / 2) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalys, 98 straipsnis).

78. Taigi, išnagrinėjus civilinę bylą, iš viso ieškovei iš atsakovės UAB „Lrytas“ prisiteistina 1 758,50 Eur (1 104 Eur + 654,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo (duomenys neskelbtini 2) priteistina 728 Eur (400,75 Eur + 327,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“, juridinio asmens kodas 300781534, bet kokiu būdu naudoti ir tiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai, internete ar kitoje viešojoje erdvėje demonstruoti, spausdinti, platinti ieškovės atvaizdus, skelbtus www.lrytas.lt straipsnyje, kuris pasiekiamas interneto nuoroda (duomenys neskelbtini), ir bet kokius kitus ieškovės atvaizdus, kurie yra susiję su minėtu straipsniu.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Lrytas“ nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo pašalinti bet kokias ieškovės fotografijas, kitus ieškovės atvaizdus ir jų dalis iš interneto svetainės www.lrytas.lt, uždarosios akcinės „Lrytas“ valdomų socialinių tinklų, žiniasklaidos priemonių, spaudos, interneto erdvės ir kitų įmanomų visuomenei prieinamų erdvių ir įpareigoti sunaikinti bet kokias ieškovės fotografijas, kitus atvaizdus, jų skaitmenines kopijas ir bet kokias kitas turimas jų kopijas, susijusias su patikslinto ieškinio reikalavimo 1 punkte paminėtu straipsniu.

Nustatyti, kad jei atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Lrytas“ neįvykdytų teismo sprendime nurodytų įpareigojimų per nustatytą terminą, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“ skiriama 20 Eur (dvidešimt eurų) bauda už kiekvieną teismo sprendime nurodyto įpareigojimo neįvykdymo dieną.

Uždrausti atsakovui (duomenys neskelbtini 2), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bet kokiu būdu naudoti ir tiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai, internete ar kitoje viešojoje erdvėje demonstruoti, spausdinti, platinti ieškovės atvaizdus, skelbtus www.lrytas.lt straipsnyje, kuris pasiekiamas interneto nuoroda (duomenys neskelbtini).

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini 1), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lrytas“, juridinio asmens kodas 300781534, 1 758,50 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini 1), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo (duomenys neskelbtini 2), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 728 Eur (septynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lrytas“, juridinio asmens kodas 300781534, į valstybės biudžetą 8,22 Eur (aštuonis eurus 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.