Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas aiškina, jog buvo laikomas negyvenamos grupės ir specialios paskirties pogrupio pastate negyvenamosiose patalpose, kuriose apskaičiuojamas pagalbinis plotas.

Pareiškėjas pažymi, kad atviras sanitarinis mazgas, kurio užimamas plotas neturi oficialių teisėtų registruotų duomenų, o klozetas ir praustuvė įrengti kameroje atskirai vienas nuo kito skirtingose kameros (patalpos) vietose su skiriančia mūrine pertvara. Sanitarinis mazgas nėra atskira patalpa kameroje, todėl jos plotas atskirai neapskaičiuojamas. Iš to seka, kad faktiškai įrengtas atviras tualetas sudaro prielaidą visą kamerą laikyti sanitarinio mazgo patalpa. Atsakovės atstovas, pasak pareiškėjo, pateikė savarankiškai apskaičiuotus sanitarinių mazgų apytikslius užimamų plotų duomenis. Kokiu būdu ir kaip juos apskaičiavo, kokias priemones naudojo, kas atliko skaičiavimus, nenurodo. Minėti duomenys, pareiškėjo manymu, negali būti priskirti oficialiems duomenims, kurie turėtų pakankamą juridinę galią.

Pareiškėjas pažymi, kad Oficialūs duomenys, atitinkantys vertinamąją juridinę galią, gali būti tokio pobūdžio nustatyti tik pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenis, kuri būtų įregistruota VĮ „Registrų centre“, visi kiti duomenys yra laikomi abejotinos kilmės pateiktų skaičiavimų rezultatai (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str.). Oficialiai nustatyta, jog Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo oficialus paskutinis ir vienintelis kartas, atliekant kadastrinių duomenų matavimus buvo registruotas 1998 m. liepos 23 d. (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021-10-08 išvada Nr. 2D-2789(12.141 E)). Pareiškėjas akcentuoja kad atsakovės atstovas minėta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla nesivadovauja, pateikdamas išgalvotus ir nepagrįstus duomenis, laiko, kad jie nekorektiški, neturintys pirminių ir pagrindinių šaltinių.

Skunde akcentuoja, kad tualetas nebuvo atskirtas nuo likusios kameros patalpos, visais atvejais juo naudojantis buvo matomas kito kameroje esančio asmens, taip pat duris atidarančiam ar stebinčiam kamerą pareigūnui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad sanitarinio mazgo, kanalizacijos dvokas, kurį patyrė gyvendamas, valgydamas, miegodamas, skaitydamas knygas, žiūrėdamas televizorių, buvo nepakeliamas, kadangi klozetas buvo įrengtas nesandariai, neturintis atskiros vėdinimo sistemos, tinkamos izoliacinės medžiagos. Realiai pareiškėjui ne tik pažemino orumą, kėlė grėsmę sveikatai, patyrė daug nemalonių emocinių išgyvenimų, streso, ypatingai didelius orumo pažeminimus, reikšmingų psichologinių išgyvenimų.

Pareiškėjas pažymi, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, tuo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvės apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio nuostatos.

Pareiškėjas pažymi, kad būdamas 204 cm ūgio ir 116 kg svorio patyrė nežmonišką elgesį dėl to, kad nebuvo suteikta lova pagal jo ūgį. Visose kamerose stovėjo trumpos lovas, todėl būdavo išlindusios kojos arba negalėjo jų ištiesti, dėl ko rytais skaudėjo nugarą arba kelius. Pareiškėjas aiškina, jog reguliariai kreipėsi į administraciją, kad jam būtų suteikta prailginta lova, nes kentė kiekvieną kartą nepatogumus, neišsimiegojo, patyrė stresą. Įstaigų administracija nereagavo į prašymus, žodžiu paaiškino, kad neturi galimybės suteikti pagal jo ūgį lovą.

Pareiškėjas aiškina, kad atsakovės atstovas, suteikdamas jam iš esmės skirtingų sąlygų kameras, tokiu būdu pablogino laikymo sąlygas, diskriminuodamas jį tų asmenų, kurie buvo laikomi geresnes sąlygas, turinčiose kamerose, atžvilgiu. Pareiškėjas mano, kad tuo pagrindu pažeidžiama Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostata.

Pareiškėjas skundžiasi, jog jo laisvių apribojimas pasireiškė tuo, kad atsakovės atstovas, laikant jį Lukiškių TI-K ir Vilniaus PN, nesuteikė užimtumo, t. y. nesuteikė galimybės pagerinti padėtį ir nebūti diskriminuojamam kitų suimtųjų ar nuteistųjų asmenų atžvilgiu. Didelį dėmesį pareiškėjas skiria jo užimtumo už kameros ribų pasinaudoti suteikiamomis galimybėmis nebuvimu. Jam nebuvo pateiktas sąrašas, kokia veikla galėtų reguliariai užsiimti, užimtumo grafikas, nepaaiškinta tvarka, kaip jis galėtų pasinaudoti minėtomis užimtumo priemonėmis. Atsakovės atstovas nesuteikė reguliarių sąlygų daugiau laiko praleisti už kamerų ribų: papildomai pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, užsiimti kolektyvine veikla – mokytis, sportuoti, dalyvauti įvairiose programose, žiūrėti video filmus ir pan. Deklaratyvaus pobūdžio atsakovės atstovo pasisakymai, kad buvo vykdomos programos, rengiami užsiėmimai ir/ar turnyrai, suteikta teisė sportuoti, pareiškėjo tvirtinimu, nepaneigia jo pareiškimo, jog nebuvo suteikta galimybė dalyvauti minėtuose renginiuose ir teisė užsiimti kita atsakovės atstovo nurodyta veikla. Pareiškėjui nebuvo siūloma, nesudarytas tvarkaraštis, kuriuo remiantis jis galėjo planuoti savo užimtumą kiekvieną dieną.

Pareiškėjas pažymi, jog skundžiamu laikotarpiu jam buvo suteikta viena valanda per dieną pasivaikščiojimui, jokio poilsio kambario ar papildomos veiklos už kameros ribų nebuvo. Pasivaikščiojimas buvo siūlomas visomis oro sąlygomis. Skunde aiškina, kad patyrė nežmonišką elgesį ir orumo pažeminimą, prilygina fiziniam ir psichologiniam kankinimui, laikant 23 valandas per parą itin mažoje sanitarinio mazgo patalpoje su dar vienu suimtuoju. Pareiškėjas pažeidimą palygina su baudimu du kartus už tą patį (non bis in idem).

Nesuteiktos pakankamos priemonės asmens higienai palaikyti

Pareiškėjas reiškia pretenziją dėl teisės tik vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu su karštu vandeniu. Mano, jog tai prieštarauja gerai moralei ir vidaus tvarkos reikalavimui laikytis švaros, tinkamai laikytis asmens higienos ir rodyti kitiems pavyzdį. Pareiškėjas nurodo, kad patyrė nežmoniškas suėmimo sąlygas, nes neleista tinkamai palaikyti švarą ir ne mažiau du kartus per savaitę pasinaudoti šiltu dušu. Visą skundžiamąjį laikotarpį jautė nehigienišką aplinką, atsakovės atstovas vertė jį patirti antisanitarines sąlygas prieš paties valią, visą suėmimo laikotarpį jautė didelius nepatogumus ir diskomfortą, kamavo nemalonus kvapas, perštėjo kūną, drabužiai lipo prie kūno, dažnai prakaitavo. Dėl nehigieniškos aplinkos atsirado išbėrimai, visada jautėsi pelėsio dvokas.

Pareiškėjas aiškina, kad patyrė nežmonišką elgesį, fizinę ir psichologinę kančią, kiekvieną dieną susidūrė su fiziniais nepatogumais, orumo pažeminimais, turėjo išgyventi nesaugioje aplinkoje. Be to, patyrė psichologinius išgyvenimus, šoką, sveikatos sutrikimus, buvo diskriminuojamas ir baudžiamas dviguba bausme. Patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur.

Neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Pagal bendrąją ieškinio termino eigos pradžios taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, atsakovas prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Atsakovas pateikia gyvenamųjų kamerų numerius bei jų plotus, kuriose teko būti Lukiškių TI-K, o taip pat asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose įskaitant ir jį patį.

Nurodo, jog 2018 m. vasario 2 d. T. P. atvyko iš Vilniaus areštinės į Lukiškių TI-K buvo patalpintas į kamerą Nr. 123, kurios plotas – 7,42 kv. m (2 asmenys kameroje);

2018 m. vasario 3 d. – 2018 m. vasario 4 d. kamera Nr. 123 (2 asmenys);

2018 m. vasario 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 132, plotas – 7,94 kv. m (2 asmenys);

2018 m. vasario 6 d. – 2018 m. vasario 7 d. kamera Nr. 132 (2 asmenys);

2018 m. vasario 8 d. kamera Nr. 132 (1 asmuo);

2018 m. vasario 9 d. – 2018- m. vasario 22 d. kamera Nr. 132 (2 asmenys);

2018 m. vasario 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 341, plotas –7,95 kv. m (2 asmenys);

2018 m. vasario 24 d. – 2018 m. kovo 1 d. kamera Nr. 341 (2 asmenys k);

2018 m. kovo 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 133, plotas – 7,94 kv. m (2 asmenys);

2018 m. kovo 3 – 2018 m. kovo 14 d. kamera Nr. 133 (2 asmenys);

2018 m. kovo 15 d. kamera Nr. 133 (1 asmuo);

2018 m. kovo 16 d. – 2018 m. kovo 21 d. kamera Nr. 133 (2 asmenys);

2018 m. kovo 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 332, plotas - 7,43 kv. m (2 asmenys);

2018 m. kovo 23 d. – 2018 m. kovo 25 d. kamera Nr. 332 (2 asmenys);

2018 m. kovo 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 281, plotas – 7,87 kv. m (1 asmuo);

2018 m. kovo 27 d. kamera Nr. 281 (1 asmuo);

2018 m. kovo 28 d. – 2018 m. balandžio 10 d. kamera Nr. 281 (2 asmenys);

2018 m. balandžio 11 d. – 2018 m. balandžio 12 d. kamera Nr. 281 (1 asmuo);

2018 m. balandžio 13 d. – 2018 m. balandžio 19 d. kamera Nr. 281 (2 asmenys);

2018 m. balandžio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 174, plotas – 7,94 kv. m (2 asmenys);

2018 m. balandžio 21 d. – 2018 m. balandžio 23 d. kamera Nr. 174 (2 asmenys);

2018 m. balandžio 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 168, plotas – 7,94 kv. m (2 asmenys);

2018 m. balandžio 25 d. – 2018 m. liepos 3 d. kamera Nr. 168 (2 asmenys);

2018 m. liepos 07-04 kamera Nr. 168 (1 asmuo);

2018 m. liepos 5 d. – 2018 m. liepos 12 d. kamera Nr. 168 (2 asmenys);

2018 m. liepos 13 d. kamera Nr. 168 (1 asmuo);

2018 m. liepos 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 300, plotas – 7,78 kv. m (2 asmenys);

2018 m. liepos 15 d. – 2018 m. liepos 17 d. kamera Nr. 300 (2 asmenys);

2018 m. liepos 18 d. kamera Nr. 300 (1 asmuo);

2018 m. liepos 19 d. –2018 m. rugsėjo 6 d. kamera Nr. 300 (2 asmenys);

2018 m. rugsėjo 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 332, plotas – 7,43 kv. m (2 asmenys);

2018 m. rugsėjo 8 d. – 2018 m. rugsėjo 10 d. kamera Nr. 332 (2 asmenys);

2018 m. rugsėjo 11 d. kamera Nr. 332 (1 asmuo);

2018 m. rugsėjo 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 152, plotas – 7,94 kv. m (2 asmenys);

2018 m. rugsėjo 13 d. – 2018 m. rugsėjo 14 d. kamera Nr. 152 (2 asmenys);

2018 m. rugsėjo 15 d. kamera Nr. 152 (1 asmuo);

2018 m. rugsėjo 16 d. – 2018 m. spalio 2 d. kamera Nr. 152 (2 asmenys);

2018 m. spalio 3 d. kamera Nr. 152 (1 asmuo);

2018 m. spalio 4 d.– 2018 m. spalio 8 d. kamera Nr. 152 (2 asmenys);

2018 m. spalio 9 d. perkeltas į kamerą Nr. 344, plotas – 7,84 kv. m (2 asmenys);

2018 m. spalio 10 d. – 2018 m. spalio 14 d. kamera Nr. 344 kv. m (2 asmenys);

2018 m. spalio 16 d. – 2018 m. spalio 17 d. kamera Nr. 349 (2 asmenys);

2018 m. spalio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 183, plotas – 7,94 kv. m (2 asmenys);

2018 m. spalio 19 d. – 2018 m. lapkričio 1 d. kamera Nr. 183 (2 asmenys);

2018 m. lapkričio 2 d. kamera Nr. 183 (1 asmuo);

2018 m. lapkričio 3 d. – 2018 m. lapkričio 5 d. kamera Nr. 183 (2 asmenys);

2018 m. lapkričio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 179, plotas – 7,94 kv. m (2 asmenys);

2018 m. lapkričio 7 d. – 2018 m. lapkričio 28 d. kamera Nr. 179 (2 asmenys);

2018 m. lapkričio 29 d. kamera Nr. 179 (1 asmuo);

2018 m. lapkričio 30 d. – 2018 m. gruodžio 2 d. kamera Nr. 179 (2 asmenys);

2018 m. gruodžio 3 d. kamera Nr. 179 (1 asmuo);

2018 m. gruodžio 4 d. – 2018 m. gruodžio 11 d. kamera Nr. 179 (2 asmenys);

2018 m. gruodžio 12 d. kamera Nr. 179 (1 asmuo kameroje);

2018 m. gruodžio 13 d. – 2019 m. sausio 2 d. kamera Nr. 179 (2 asmenys);

2019 m. sausio 3 d. kamera Nr. 179 (1 asmuo);

2019 m. sausio 4 d. – 2019 m. sausio 9 d. kamera Nr. 179 (2 asmenys);

2019 m. sausio 10 d. kamera Nr. 179 (1 asmuo);

2019 m. sausio 11 d. – 2019 m. sausio 16 d. kamera Nr. 179 (2 asmenys);

2019 m. sausio 17 d. – 2019 m. sausio 18 d. kamera Nr. 179 (1 asmuo);

2019 m. sausio 19 d. – 2019 m. sausio 20 d. kamera Nr. 179 (2 asmenys);

2019 m. sausio 21 d. kamera Nr. 179 (1 asmuo);

2019 m. sausio 22 d. kamera Nr. 179 (2 asmenys);

2019-01-23 perkeltas į kamerą Nr. 137, plotas – 7,75 kv. m (1 asmuo);

2019 m. sausio 24 d. kamera Nr. 137 (1 asmuo);

2019 m. sausio 25 d. – 2019 m. sausio 29 d. kamera Nr. 137 (2 asmenys);

2019 m. sausio 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 168, plotas – 7,94 kv. m (2 asmenys);

2019 m. sausio 31 d. – 2019 m. vasario 17 d. kamera Nr. 168 (2 asmenys);

2019 m. vasario 18 d. kamera Nr. 168 (1 asmuo);

2019 m. vasario 19 d. – 2019 m. kovo 7 d. kamera Nr. 168 (2 asmenys);

2019 m. kovo 8 d. kamera Nr. 168 (1 asmuo);

2019 m. kovo 9 d. – 2019 m. kovo 21 d. kamera Nr. 168 (2 asmenys);

2019 m. kovo 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 131, plotas – 7,94 kv. m (2 asmenys);

2019 m. kovo 23 d. – 2019 m. balandžio 10 d. kamera Nr. 131 (2 asmenys);

2019 m. balandžio 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 206, plotas – 6,90 kv. m (1 asmuo);

2019 m. balandžio 12 d. – 2019 m. balandžio 14 d. kamera Nr. 206 (1 asmuo);

2019 m. balandžio 15 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.

Atsakovės atstovas akcentuoja, kad Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, jog vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Atsakovas akcentuoja, jog iš prie atsiliepimo pridedamos T. P. kamerų ir judėjimo išrašų matyti jo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas. Atkreipia dėmesį, kad iš pateiktų duomenų akivaizdu, jog nurodytais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.

Atsiliepime nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo specifinė įstaiga, apjungianti ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą, o taip pat atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lukiškių TI-K administracija negalėjo įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti tiesiog neturėjo teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebūtų vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Atsakovas pažymi, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras laikosi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų ir LR Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, jog įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką gyvenamosiose patalpose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi jie patys. Vilniaus PN neneigia, kad kaip laisvės atėmimo įstaiga, privalo sudaryti nuteistiesiems saugias jų gyvenimo sąlygas, atitinkančias higienos normų reikalavimus, į kurių turinį patenka ir reikalavimas užtikrinti, kad patalpose nebūtų graužikų ir kitų buitinių parazitų. Esant reikalui organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą. Siekiant palaikyti tinkamas gyvenimui sąlygas Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose, sudaryta paslaugų teikimo sutartis su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri teikia kokybiškas kenkėjų kontrolės paslaugas ir atlieka kenkėjų naikinimo ir prevencijos darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patalpų patikrinimus.

Atsakovas paaiškina, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas.

Lukiškių TI-K (nuo 2019-04-01 Vilniaus PN) gyvenamosiose kamerose, kuriose stovėjo 2–4 lovos, buvo įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai buvo tose kamerose, kuriose buvo daugiau negu 4 lovos.

Kiekvienoje kameroje buvo lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nėra nustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m). Stalo matmenys – apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai buvo atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys buvo apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys buvo apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m). Toks gyvenamųjų kamerų įrengimas, pasak atsakovo, atitiko nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus.

Pažymi, kad įstaigos gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti.

Dėl skundo teiginių, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, turi būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą, pasak atsakovo, nepagrįstas, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (LVAT 2016-04-04 nutartis Nr. A-1230-502/2016). Tokio aiškinimo, atsakovo teigimu, laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.

Atsakovas aiškina, kad atliekant gyvenamųjų korpusų kadastrinius matavimus sanitarinio mazgo vieta nebuvo matuojama, kadangi tai nėra atskira patalpa. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis.

Įstaigos tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas, pasak atsakovo, atitiko galiojančių teisės aktų (LR higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus bei patvirtina, kad laikantis galiojančių LR higienos normų reikalavimų HN 76:2010, įstaigos gyvenamosiose kamerose sanitariniai mazgai buvo atitverti sienele, kuri buvo ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio.

Lukiškių TI-K (nuo 2019-04-01 Vilniaus PN) neturėjo akredituotos įmonės atliktų matavimų, kuriose būtų paskaičiuotas sanitarinio mazgo plotas. Atsakovas paaiškina, jog plotą galėjo nurodyti apytiksliai padauginus minėtos sienelės ilgį iš atstumo nuo minėtos pertvaros iki kameros sienos. Gyvenamosiose kamerose buvo sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.).

Atsiliepime atsakovas nurodo, kad priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto šios patalpos buvo atitvertos 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

Atkreipia dėmesį, kad užuolaidos Lukiškių TI-K buvo įrengiamos nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn.

Atsakovas mano, kad svarbu paminėti tai, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC), atlikdamas tiek operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę savo nuožiūra, tiek pagal gaunamus suimtųjų bei nuteistųjų asmenų nusiskundimus, nereiškė pastabų nei dėl sanitarinių mazgų įrengimo gyvenamosiose kamerose, nei dėl privatumo užtikrinimo. NVSC, atlikdamas visuomenės sveikatos saugos kontrolę, ne kartą yra pažymėjęs, kad patikrinimo metu Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose tualetai buvo techniškai tvarkingi, atitiko Higienos normų reikalavimus.

Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebėjo suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, III skyriuje reglamentuotas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas. Šiose taisyklėse nenumatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Atsakovas akcentuoja, jog tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio, saugumo kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Atsakovas pažymi, jog įstaigos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendravo griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengėsi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Atsiliepime akcentuoja, kad Lukiškių TI-K kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitiko tuo metu galiojusių nacionalinių teisės aktų reikalavimus. Dėl gyvenamųjų kamerų konstrukcinių ypatybių bei pareigos užtikrinti nuolatinę nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą jose įrengti sanitarinių mazgų kabinų nebuvo techninių galimybių, o papildomo finansavimo šių problemų išsprendimui rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant gyvenamąsias kameras skiriama nebuvo. Pastebi, kad Lukiškių TI-K, nebūdamas asignavimų valdytoju ir neturėdamas galimybės laisvai disponuoti valstybės biudžeto asignavimais ar juos perskirstyti tarp ekonominės klasifikacijos straipsnių, buvo visiškai priklausomas nuo įstaigos centralizuotai skirstančios valstybės biudžeto asignavimus materialiojo turto paprasto remonto ekonominės klasifikacijos straipsnyje, todėl trūkumai buvo taisomi palaipsniui pagal turimas finansines galimybes. Dėl šių priežasčių problema egzistavo tęstinį laiką, buvo ieškoma visų įmanomų būdų užtikrinti kiek įmanomą didesnį privatumą asmenims laikomiems gyvenamosiose kamerose (visose gyvenamosiose kamerose nuo bendro kameros ploto šios patalpos buvo atitvertos 1,5 m. aukščio pertvaromis, o asmenų didesniam privatumui užtikrinti buvo įrengtos tam tikros užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse).

Atsiliepime nurodyta, kad kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Atsakovas akcentuoja, kad Lietuvos higienos normos (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 44 punkte teigiama, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Vadovaujantis įstaigos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įstaigoje laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitiko higienos normų reikalavimus.

Įstaigoje laikomi asmenys buvo išvedami į dušą kiekvieną dieną pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose laikomi suimtieji (nuteistieji) asmenys.

Atsiliepime pažymėta, kad siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, įstaigos dušo patalpose įrengtos pertvaros, kurių bendras aukštis – 1,6 metro (tame tarpe 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 metro. Į dušines patalpas suimtieji ir nuteistieji vedami tos pačios lyties pareigūnų. Dušuose buvo nuolat teikiamas karštas vanduo, todėl suimtiesiems, nuteistiesiems visada buvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Atsakovas nurodo, jog Įstaigoje esamų dušų įrengimas atitiko Lietuvos higienos normos HN reikalavimus.

Atsakovas paaiškina, kad siekiant užkardyti bet kokius galimus drausmės pažeidimus, Vilniaus PN (iki 2019-04-01 Lukiškių skg. 6) prižiūrėtojai per stebėjimo langelį arba akutę privalėjo periodiškai stebėti suimtųjų ir nuteistųjų elgesį.

Atsiliepime pažymi, jog įstaigos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, bei Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. birželio 10 d. įsakymu „Dėl pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso patvirtinimo“, nuostatomis bei reikalavimais, o taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Dėl pasivaikščiojimo gryname ore, pasivaikščiojimų kiemelių, judėjimo ir kt.

Atsiliepime atsakovas pažymi, kad pasivaikščiojimas gryname ore – suimtųjų bei nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai kiekvieną dieną pasiūlydavo suimtiesiems bei nuteistiesiems pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore.

Atsakovas paaiškina, kad pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai buvo valomi, esant būtinumui barstomi, valymo darbus atlikdavo kiemsargis.

Pareiškėjas pagal prašymus bei vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, išvedimo į mankštos kambarį tvarką, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis, mankštos kambaryje (po mankštos suimtieji ir nuteistieji visada vedami į dušą), žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti vykstančiuose renginiuose. Socialinis darbas ir užimtumas vykdomas atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę.

Atsiliepime atsakovas atkreipia dėmesį, kad gyvenamosiose kamerose buvo iškabinama teisinė informacija apie kalinimo sąlygas, nuteistųjų ir suimtųjų teises bei jų pareigas.

Lukiškių TI-K periodiškai lankėsi įvairių konfesijų dvasininkai, todėl suimtieji (nuteistieji) turėjo galimybę tenkinti dvasinius poreikius. Asmenims, laikomiems įstaigoje, buvo nuolat organizuojami įvairaus pobūdžio užsiėmimai, konkursai, sporto varžybos ir kiti užsiėmimai. Lukiškių TI-K savo veikloje vadovavosi galiojančiais teisės aktais, o ne asmenų norais ar pageidavimais.

Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose nebuvo reglamentuota, kiek laiko per dieną turi būti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Pažymi, jog įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas, dalyvavo atitinkami skyriai, bendravimas su nuteistaisiais buvo vykdomas nuolat tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje.

Atsakovas pabrėžia, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse buvo pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turėjo savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos kiek įmanoma daugiau laiko praleisti už kameros ribų.

Atsiliepime atsakovas pažymi, kad patikrinęs Dokumentų valdymo sistemą (DVS) nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į įstaigos administraciją nesikreipė.

Atsiliepime atsakovas pažymi, kad Vilniaus PN pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Vilniaus PN nuomone, pareiškėjo skundo argumentai bei dėl to kilusios neturtinės žalos grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Vilniaus PN neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, atvirkščiai – laikėsi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Atsakovo manymu, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs.

Atsakovas akcentuoja, kad būtina įrodyti, jog skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo jį ir tokia įtaka sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes. Atsakovas nurodo, jog tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirtus nepatogumus sieja su jo paties elgesiu, lėmusiu patekimą į laisvės atėmimo vietą.

T. P. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Atsižvelgiant į tai, atsakovas daro išvadą, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo atstovas atsiliepime atkreipia dėmesį, jog į teismą pareiškėjas su skundu kreipėsi 2021 m. lapkričio 8 d. (b. l. 1), žalos atlyginimą prašo priteisti nuo 2018 m. vasario 2 d. Prašo taikyti ieškinio senaties terminą, kuris pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 1 dalies reikalavimus pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie jo teisių pažeidimą.

Teisės aktais nereglamentuota, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017).

Atsiliepime nurodyta, jog pareigūnai nuolat stebėjo suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Atsižvelgiant į nurodytas įtikinamas aplinkybes, šiuo aspektu neteisėti kalinimo įstaigos pareigūnų veiksmai nekonstatuotini.

Pareiškėjo netenkino vienos valandos trukmės pasivaikščiojimas, poilsio kambario nebuvimas, papildomos veiklos už kameros ribų nesuteikimas.