- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-22
- Bylos Nr.
- 2A-826-425/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- D. Š.
- Ieškovas
- L. M.
- Trečiasis asmuo
- S. S.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-826-425/2013.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 22d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovui D. Š. dėl žemės nuomos mokesčio skolos priteisimo, tretysis asmuo S. S., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas L. M. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. Š. 2 333 Lt nuomos mokesčio skolą už 2011m. ir 2012 m., skaičiuojant po 200 Lt už 1 ha bei 5% procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo pareiškimo teismui padavimo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas, teismo posėdyje nurodė, kad 2008-01-03 sudarė žemės nuomos sutartį su atsakovu D. Š., kuria išnuomojo ieškovui priklausančio žemės sklypo dalį, t.y. 5,84 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Sutartyje numatė nuomos mokestį po 150 Lt už 1 ha, iš viso žemės sklypo nuomos mokestis už išnuomotą žemės plotą buvo numatytas 876 Lt už metus. Nuomos terminas buvo numatytas trims metams su teise nuomos sutartį tęsti kiekvienais metais. Už 2009m., 2010 m. atsakovas sumokėjo žemės nuomos mokestį, šalys sutarties nenutraukė, atsakovas toliau dirbo ieškovui priklausančią žemę iki 2012 m. rugpjūčio mėn. derliaus nuėmimo, todėl turėjo pareigą mokėti ieškovui žemės nuomos mokestį. Teigia, kad už 2009 m. atsakovas sumokėjo 876 Lt nuomos mokesčio, o 2011-04-22 atsakovas sumokėjo žemės nuomos mokestį už 2010 m. po 200 Lt už 1 ha – 1168 Lt, ir pats atsakovas žodžiu nurodė, kad ir sekančiais metais mokės už nuomojamą žemę po 200 Lt už 1 ha, todėl ieškovas mano, kad žemės nuomos sutartis dalyje dėl nuomos mokesčio dydžio buvo pakeista. Pinigus atsakovas mokėdavo ieškovo seseriai Z. S., nes ji tvarkė visus su jų bendro sklypo nuoma susijusius reikalus. Atsakovas D. Š. perduodavo Z. S. nuomos mokestį grynais pinigais. Ieškovo žiniomis, atsakovas niekada nereikalavo pakvitavimo, patvirtinančio mokesčio sumokėjimą. Nuomos sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2012 m. rugpjūčio mėn., 2012-08-28 pasirašius nuomos sutartį su kitu žemės nuomininku. Nuomos sutartį ieškovas nutraukė po to, kai ne kartą žodžiu pranešė atsakovui apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį dėl nuomos mokesčio nemokėjimo ir netinkamai dirbamos žemės. Atsakovas 2012 m. rugpjūčio mėnesį nuėmė derlių ir ieškovui priklausančios žemės daugiau nebedirbo.
Atsiliepimas
Atsakovas D. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį, teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo ir atsakovo sudaryta nuomos sutartis niekada nebuvo pakeista, nuomos mokesčio dydis buvo nustatytas 876 Lt už nuomojamą žemę per metus. Atsakovas pilnai atsiskaitė su ieškovu pagal nuomos sutartį, todėl teigia, kad ieškovui mokėjo nuomos mokestį tris kartus po 2 100 Lt, o paskutinį kartą mokėjo nuomos mokestį 2012-04-22, po gauto ieškovo sesers pranešimo apie nuomos mokesčio skolą. Teigia, kad ieškovas nutraukė žemės nuomos sutartį raštu apie tai nepranešęs žemės nuomininkui atsakovui bei išnuomojo žemę kitam nuomininkui, todėl sutartiniuose santykiuose elgiasi nesąžiningai. Atsakovas nesinaudojo ieškovės žeme nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio, kai nuėmė derlių, nes iš ieškovės negavo pasiūlymo tęsti nuomos santykius, atsakovas iš ieškovo žodinių pasakymų suprato, kad ieškovas žada nutraukti nuomos sutartį, laiko, kad nuomos sutartis nutraukta 2012 m. lapkričio mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-07-29 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė L. M. iš D. Š. 1752 Lt nuomos mokesčio skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2013 m. balandžio 9 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 53 Lt žyminio mokesčio, 150 litų advokato atstovavimo išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo D. Š. į valstybės biudžeto pajamas 34,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteisė iš ieškovo L. M. į valstybės biudžeto pajamas 11,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas padarė išvadą, kad atsakovas D. Š., būdamas ūkininkas, yra sudaręs eilę žemės sklypų nuomos sutarčių su savininkais, todėl, turėdamas patirties nuomos santykių srityje, sukurdamas sutartinius santykius ir juos vykdydamas, privalėjo elgtis rūpestingai ir apdairiai. Pasirinkęs nuomos mokesčio mokėjimo būdą grynais pinigais, turėjo rūpintis ir pakvitavimų gavimu apie tinkamą prievolės įvykdymą, jos dydį, atsiskaitymo laiką ir terminą, o kreditoriui (šiuo atveju – ieškovui) atsisakius išduoti tokį pakvitavimą, turėjo pasinaudoti įstatymo jam suteikiama teise sulaikyti prievolės įvykdymą, o ieškovui vengiant priimti prievolės įvykdymą, įmokėti pinigus į depozitinę sąskaitą, tačiau jokių veiksmų neatliko, tokiu būdu prisiėmė galimybės įrodyti tinkamą prievolės įvykdymą sumažėjimo riziką. Liudytoja R. Š. panaudos pagrindais gyvena atsakovo D. Š. gyvenamojoje vietoje, G. Š. yra artimas atsakovo D. Š. draugas, todėl šiuos liudytojus įvertino nepatikimais ir jų parodymais pirmosios instancijos teismas nesivadovavo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. Š. prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškovo L. M. ieškinį atsakovui D. Š. dėl skolos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas teigė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes:
teismas be pakankamo pagrindo nesivadovavo liudytojų R. Š. ir G. Š. parodymais apie pinigų perdavimus trečiajam asmeniui Z. S., padaręs išvadą, kad liudytojai yra susiję su atsakovu D. Š., todėl suinteresuoti jo naudai. Apeliantas teigia, kad R. Š. negyvena atsakovui priklausančiame name, o G. Š. nėra atsakovo „artimas draugas“, todėl teismas be pagrindo atmetė nuoseklius, aiškius, logiškus ir neprieštaringus šių liudytojų parodymus;teismas turėjo atkreipti dėmesį į nenuoseklius ir prieštaringus trečiojo asmens Z. S. parodymus, kuri yra ieškovo sesuo, už ieškovą tvarkiusi visus su žemės nuoma susijusius reikalus, pati nuomojo atsakovui žemės sklypą, todėl apeliantas daro išvadą, kad Z. S. turi faktinį bei teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi;ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas yra skolingas už žemės nuomą už 2011m. ir 2012m., o ieškovo ir trečiojo asmens neigimas faktų yra paneigtas atsakovo ir liudytojų parodymais, todėl teismui buvo suponuotas pagrindas išvadai, kad atsakovas atsiskaitęs su ieškovu;apeliantas tvirtina, kad sumokėjęs nuomos mokesčius, jis prašydavo ieškovą, tretįjį asmenį išduoti pakvitavimus, tačiau nei ieškovas, nei tretysis asmuo pakvitavimų neišduodavo. Atsakovas, būdamas sąžiningu, tikėjosi, kad ieškovas ir tretysis asmuo jo atžvilgiu elgsis sąžiningai;liudytojai R. Š. ir G. Š. patvirtino, kad atsakovas D. Š. iš tikro sumokėjo 6 300,00 Lt ieškovui ir trečiajam asmeniui. Paties ieškovo parodymai prieštaringi, neatitinkantys susiklosčiusių teisinių nuomos santykių, todėl apeliacinės instancijos teismo turėtų būti vertinami kritiškai;tarp šalių buvo susitarta mokti nuomos mokestį už vienerius metus, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neva naudojo žemės sklypą visą sezoną (iki derliau nuėmimo 2012m. rugpjūčio mėnesio), dėl ko jam kyla pareiga sumokėti už visą 2012 m. žemės sklypo nuomą, nepaisant, kad žemės sklypas dar 2012m. rugpjūčio mėnesį buvo išnuomotas kitam ūkininkui, pažeidžia teisingumo ir protingumo principus.teismas be pagrindo padarė išvadą, kad atsakovas, būdamas ūkininkas, yra sudaręs eilę žemės nuomos sutarčių su žemės savininkais, todėl jis privalėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai. Teismas be pagrindo nevertino, tiksliau atmetė liudytojų G. Š. ir R. Š. parodymus apie žemės nuomos mokesčio sumokėjimą trečiajam asmeniui, tačiau įvertinęs ieškovo ir trečiojo asmens prieštaravimus atsakovo teiginiams apie visišką atsiskaitymą, teismas labiau tikimybiniu principu ieškovo ieškinį pripažino pagrįstu. Teismas neįvertino atsakovo prieštaravimų, kad visą ginčo žemės sklypo nuomos laikotarpį ieškovas, tretysis asmuo neišduodavo ieškovui pakvitavimų apie gautą nuomos mokestį, nors tokia pareiga numatyta CK 6.65str. Atsakovas, būdamas sąžiningas, nesitikėjo nesąžiningų veiksmų iš ieškovo ir trečiojo asmens;Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3487-812/2013 L. M., apklaustas liudytoju nurodė, kad iki 2010 m. atsakovas yra pilnai atsiskaitęs, kad už visos jam priklausančios žemės nuomą iš atsakovo per tretįjį asmenį gaudavo po 1 100 Lt, nors sutartyje buvo numatyta, kad jam bus mokamas 876,00 Lt dydžio mokestis už vienerių metų žemės sklypo nuomą;pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad nebuvo nustatyta tvarka pasiektas susitarimas dėl nuomos kainos padidinimo, ieškovas neturėjo teisės gauti didesnio nei sutartyje numatyta žemės nuomos mokesčio sumos, dėl ko ieškovas nepagrįstai 2009 m. ir 2010m. gavo po 448,00 Lt sumą, kuri turėjo būti atimta iš žemės nuomos mokesčio sumų, sumokėtų už 2011m. ir 2012 m., todėl iš atsakovo galėjo priteisti nebent 1 304,00 Lt dydžio sumą, atėmus nuomos mokesčio dalį už keturis 2012m. mėnesius, kuomet šalys pripažino, kad žemės sklypu naudojosi kitas ūkininkas.;beveik analogiškoje Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3486-589/2013 priimtame sprendime yra tokie patys kaip nagrinėjamoje byloje teismo sprendimo identiška sakinių struktūra, motyvai ir argumentai, nurodyti netgi tie įrodymai ir aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėjamos ir tiriamos, todėl nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu, pagrįstu ir objektyviu.
Atsiliepimas
Ieškovas L. M. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o D. Š. apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad negali pateikti pakvitavimų apie atsiskaitymą su ieškovu todėl, kad ieškovas neišduodavo pakvitavimų apie atsiskaitymą. Ieškovas yra ūkininkas, jam taikomi padidinti atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl jis galėjo pasinaudoti CK 6.65str.1d. numatyta galimybe sustabdyti prievolės vykdymą iki bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad liudytoja R. Š. nėra susijusi su atsakovu D. Š., nes teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr.2-3487-812/2013 atsakovas ir liudytoja R. Š. pripažino, kad R. Š. gyvena panaudos teise atsakovo namuose. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad ieškovas L. M. nebuvo penkis kartus užvažiavęs pas atsakovą D. Š., nes teismo posėdžio protokole fiksuota, kad ieškovas teigęs, „kad 2011m.pas atsakovą vykome 3 kartus, 2012m. 2 kartus“, o tai ir yra 5 kartai. Ieškovas kategoriškai teigia, kad atsakovas nemokėjo ir liko skolingas už 2011m. ir 2012 m. Atsakovas raštu 2012m. pavasarį teigė, kad negalės dėl finansinių sunkumų atsiskaityti iki 2012m. rugpjūčio, todėl atsakovo liudytojų parodymai laikomi neteisingais ir net galimai neteisėtais.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu sprendime nurodytais motyvais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
Nekilnojamojo turto registro 2013-07-29 išrašu nustatyta, kad į 9,79 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), L. M. turi 584/979 dalis (5,84 ha), o Z. S. – 395/979 dalis (3,95 ha) nuosavybės teisių (b.l. 70). L. M. ir ūkininkas D. Š. 2008-01-03 sudarė 5,84 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Pagal sutarties 4.1 p. nuomininkas D. Š. įsipareigojo mokėti nuomotojui L. M. nuomos mokestį grynais pinigais arba pavedimu į nuomotojo raštu nurodytą sąskaitą banke kasmet po 150 Lt už kiekvieną išnuomotą žemės sklypo hektarą, iš viso 876 Lt už visą išnuomotą žemės sklypą per metus. Sutarties 4.32 p. numatė, kad nuomos mokestis už praėjusius metus turi būti sumokėtas iki kitų metų balandžio 1d. Sutarties 6.3 p. numatė, kad sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta bet kurioje jos vykdymo stadijoje sudarant raštu papildomą susitarimą (b.l. 5).
Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje šalių ginčas kilo dėl nesumokėjimo ieškovui žemės nuomos mokesčio už 2011 ir 2012 metus. Pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovas D. Š. nepateikė įrodymų apie žemės nuomos mokesčio sumokėjimą ieškovui L. M. už 2011m. ir 2012 m. Atsakovas D. Š. yra ūkininkas, deklaruojantis apdirbantis 400 ha žemės, pagal LR žemės ūkio ministro 2009-02-26 įsakymu Nr. 3D-131 patvirtintą sąrašą (eilės Nr.3) jam paskirta 690 560 Lt parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį „Žemės produktų gamyba ir (arba) paslaugų žemės ūkio teikimas“, kas buvo pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismas padaryti išvadą, kad atsakovas yra savo srities verslininkas, todėl jam keliami padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai sudarant bei vykdant žemės nuomos sutartis, o turėdamas patirties žemės sklypų nuomos srityje, jis privalėjo taip atsiskaityti su žemės nuomotoju, kad nekiltų jokių problemų ir abejonių dėl atsiskaitymo fakto ir dydžio.
Ūkininko ūkio veiklos buhalterinė apskaita tvarkoma supaprastintąja apskaitos sistema. Pagal ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistemos rekomendacijų 15p., grynųjų pinigų išmokėjimui gali būti naudojamas Kasos išlaidų orderis arba Pinigų išmokėjimo kvitas, kurie surašomi tuomet, kai ūkininkas neturi kitų įmonių ar asmenų išrašytų dokumentų, pateisinančių ūkio išlaidas. Kaip jau buvo pasisakyta, atsakovas ūkininkas D. Š. vien dėl tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo savo ūkyje privalėjo atsiskaitydamas už žemės nuomą su ieškovu, išrašyti ir pateikti pasirašyti Kasos išlaidų orderį arba Pinigų išmokėjimo kvitą apie išmokėtus pinigus už žemės nuomą, tačiau šios tvarkos nesilaikė. Žemės nuomotojui ieškovui atsisakius išduoti rašytinį pakvitavimą, atsakovas apeliantas turėjo galimybę pasinaudoti CK 6.65str. suteikiama teise sulaikyti prievolės įvykdymą, o ieškovui vengiant priimti prievolės įvykdymą, įmokėti pinigus į depozitinę sąskaitą, tačiau nurodytų veiksmų atsakovas neatliko, todėl pripažintini nepagrįstais ir atmestinais apeliacinio skundo motyvai, kad ieškovas ir tretysis asmuo gavę žemės nuomos mokesčius, atsisakė išduoti pakvitavimus, todėl atsakovas neturi galimybės įrodyti atliktus atsiskaitymus su ieškovu už 2011 m. ir 2012 metus.
Pripažintinas nepagrįstu apeliacinio skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo nesivadovavo liudytojų R. Š. ir G. Š. parodymais apie 6 300,00 Lt pinigų perdavimą trečiajam asmeniui Z. S., kadangi pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas konstatuoti šių liudytojų artimus ir draugiškus santykius su atsakovu D. Š. ir šių liudytojų parodymais nesivadovauti dėl jų nepatikimumo.
Pripažintinas nepagrįstu apeliacinio skundo motyvas, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas yra skolingas už žemės nuomą už 2011m. ir 2012m., o ieškovo ir trečiojo asmens neigimas faktų yra paneigtas atsakovo ir liudytojų parodymais, kadangi ieškovui L. M. teigiant, kad atsakovas neatsiskaitė už žemės nuomą, pareiga įrodyti atsiskaitymo su ieškovu nuomotoju faktą tenka būtent nuomininkui atsakovui D. Š..
Pripažintinas nepagrįstu apeliacinio skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovo galėjo priteisti tik 1 304,00 Lt dydžio sumą, atėmus nuomos mokesčio dalį už 2012m. paskutinius keturis mėnesius, kuomet žemę nuomojo kitas asmuo, kadangi atsakovas D. Š. nusiėmė 2012 metų derlių, todėl jam tenka pareiga sumokėti sutartyje numatyto 876,00 Lt dydžio mokestį už vienerių metų žemės sklypo nuomą. Pagal Lietuvos klimato sąlygas įmanomas tik vienas grūdinių kultūrų derlius per metus, todėl nėra jokio pagrindo 4 mėnesių terminu mažinti sutartimi nustatytą žemės nuomos mokestį, nes, kaip jau buvo pasisakyta, derlių už 2012 metus atsakovas D. Š. nusiėmė.
Pripažintinas nepagrįstu apeliacinio skundo motyvas, kad iki 2010 m. atsakovas D. Š. yra pilnai atsiskaitęs, kad už žemės nuomą, sumokėdamas atsakovui per tretįjį asmenį po 1 100 Lt, nors sutartyje buvo numatyta, kad jam bus mokamas 876,00 Lt dydžio mokestis už vienerių metų žemės sklypo nuomą, todėl permokėtomis sumomis turėjo būti mažintinas žemės nuomos mokestis už 2011 ir 2012 metus, kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas atsakovo nesumokėtas ieškovui žemės nuomos mokestis už 2011, 2012 metus. Apelianto motyvas, kad ankstesniais metais atsakovas D. Š. savo valia mokėjo galimai didesnį nei sutartimi sulygtą žemės nuomos mokestį ieškovui, nėra pakankamo pagrindo permokėtomis sumomis mažinti priteistino žemės nuomos mokesčio dydį už 2011 ir 2012 metus. Ieškovas L. M. teigia, kad ankstesniais metais D. Š. savo noru buvo padidinęs žemės nuomos mokestį, tai yra pakeitęs žemės nuomos sutartie sąlygas, tačiau pirmosios instancijos teismas nepripažino pakeistų žemės nuomos sutarties sąlygų 2011 m. ir 2012 m. laikotarpiui dalyje dėl nuomos kainos, tačiau teismas nepadarė išvados, kad atsakovas neturėjo teisės padidinti žemės nuomos kainą ankstesniu laikotarpiu, jeigu dėl to neprieštaravo žemės nuomotojas. Kaip jau buvo pasisakyta, D. Š. yra savo srities verslininkas, todėl jam keliami padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai sudarant bei vykdant žemės nuomos sutartis.
Pripažintinas nepagrįstu apeliacinio skundo motyvas, kad ieškovo parodymai prieštaringi, neatitinkantys susiklosčiusių teisinių nuomos santykių, todėl apeliacinės instancijos teismo turėtų būti vertinami kritiškai, nes ieškovo L. M., trečiojo asmens Z. S. parodymai yra nuoseklūs, konkretūs ir aiškūs. Apelianto motyvas, kad jis būdamas sąžiningas, nesitikėjo nesąžiningų veiksmų iš ieškovo ir trečiojo asmens pripažintini deklaratyviais, kadangi LITEKO duomenų bazėje esančia informacija nustatyta, kad atsakovas D. Š. dėl nesumokėtų žemės nuomos mokesčių yra patrauktas atsakovu keliose civilinėse bylose, kas leidžia daryti išvadą atsakovą turint finansinių problemų. Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-3488-812/2013, ieškovė T. T. pareiškė ieškinį atsakovui D. Š., prašydama priteisti 2 338 Lt žemės nuomos mokesčio skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 9700 Lt žemės nuomos skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo 9700 Lt sumos nuo bylos.
Atsakovas D. Š. 2012-04-02 Prašyme ieškovui L. M., trečiajam asmeniui pripažino savo negalėjimą vykdyti įsipareigojimų pagal Žemės sklypo nuomos sutartį, kadangi 2010 metai patyrė didelių finansinių sunkumų, trunkančių iki šiol, turtui nepagrįstai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl ko priverstas informuoti, kad šiuo metu negali įvykdyti prievolės ir prašo atidėti atsiskaitymo terminą iki 2012-08-31 (b.l. 110).
Kaip jau buvo nurodyta, atsakovas D. Š. neįrodė atsiskaitęs su ieškovu L. M. už žemės sklypo nuomojimą 2011 m. ir 2012 m., todėl pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažintinas nepagrįstu apeliacinio skundo motyvas, kad analogiškoje Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3486-589/2013 priimtame sprendime yra tokie patys kaip nagrinėjamoje byloje teismo sprendimo motyvai, identiška sakinių struktūra ir argumentai, nurodyti netgi tie patys įrodymai ir aplinkybės, kadangi nurodytoje byloje iš esmės yra tos pačios faktinės aplinkybės kaip ir nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje: ginčo dalykas yra Z. S. priklausanti 3,95 ha žemės sklypo dalis unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), o likusi dalis priklauso ieškovui L. M., 2008-01-03 tiek L. M., tiek ir Z. S. sudarė atskiras, tačiau analogiško turinio žemės nuomos sutartis su atsakovu D. Š., todėl sprendimo sakinių struktūros, motyvų, argumentų abiejose bylose sutapimai yra artimi, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad bylos sprendimas priimtas ne teismo vidiniu įsitikinimu, o kitos sudėties teismo priimto sprendimo kitoje civilinėje byloje pagrindu.
Aptartais motyvais apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo motyvus pripažįsta nepagrįstais ir juos atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažįsta teisėtu ir pagrįstu (CPK 263str.1d.), todėl sprendimą palieką nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.