- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-10
- Bylos Nr.
- 2S-1151-1092/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00175-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Pareiškėjas
- Č. D., J. N.
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Č. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Č. D. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų Č. D. ir J. N. (J. N.) prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. vasario 4 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų Č. D. ir J. N. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino pareiškėjų pateiktą 2025 m. sausio 17 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis).
Šalies argumentai
2. Pareiškėja Č. D. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo 2025 m. kovo 7 d. J. N. nepaėmė vaiko nė vienam savaitgaliui pagal nustatytą tvarką bei neinformavo apie vaiko paėmimą ar nepaėmimą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo J. N. atsiliepimu prašė pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodė, kad 2025 m. kovo 15?16 dienomis jis dėl svarbių priežasčių negalėjo susitikti su sūnumi, kadangi tą savaitgalį praleido būdamas komandiruotėje, todėl bendravo 2025 m. kovo 25 d. Pasikeitus darbinės veiklos pobūdžiui ir gyvenamajai vietai 2025 m. kovo 29–30 d. bendravimas nevyko, tačiau vyko netrukus po to – 2025 m. balandžio 3, 5 d. Suinteresuotas asmuo šių metų kovo pabaigoje išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), dėl to į (duomenys neskelbtini) turi galimybę sugrįžti epizodiškai, todėl su sūnumi ir pareiškėja jis derino, kad vietoje 2025 m. balandžio 12?13 d. ir balandžio 26?27 d. savaitgalių sūnus kelioms dienoms atvyks pas jį į (duomenys neskelbtini). Pagrindo teismo priimto sprendimo dalies priverstiniam vykdymui nėra, J. N. sprendimo 7.1 punkto nuostatas vykdė sisteminiu būdu jas derindamas su 7.5 ir 7.6 punktų nuostatomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi prašymą atmetė, priteisė J. N. naudai iš Č. D. 484 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
4.1. J. N. dėl darbo komandiruotės (duomenys neskelbtini) ir gyvenamosios vietos pasikeitimo, t. y. svarbių priežasčių, galėjo tinkamai neįvykdyti Sutartyje nurodytų įsipareigojimų dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi. Suinteresuotas asmuo bendravo su sūnumi kitu metu, nei nustatyta sprendimu metu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja Č. D. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
Atsiliepimas
5.1. Suinteresuoto asmens nurodomi susitikimai su vaiku neatstoja šalių suderintos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos, numatytos Sutarties 7.1 punkte.
5.2. Suinteresuotas asmuo piktnaudžiauja pareiga pranešti apie vaiko (ne)pasiėmimą bei bendravimo laiko perkėlimą į artimiausią priimtiną datą.
5.3. Bendravimo tvarkos neapibrėžtumas pažeidžia ne tik Sutarties sąlygas, bet ir neigiamai veikia vaiko emocinę gerovę, kelia stresą neužtikrintumo jausmą bei daro įtaką motinos psichologinei būklei.
6. Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo J. N. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Sutartis buvo sudaryta vertinant, kad tėvas ir sūnus tuo metu gyveno ne tik toje pačioje šalyje, bet ir tame pačiame mieste, t. y. kad tėvo bendravimas su vaiku pagal minėtas 7.1 punkte aptartas sąlygas iki tėvo persikėlimo gyventi į kitą valstybę bus lengvai realizuojamas.
6.2. Dėl persikėlimo gyventi į kitą valstybę nėra paprasta realizuoti teismo sprendimu patvirtintą tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.
6.3. Pasikeitus vykdomos veiklos pobūdžiui, gyvenamajai vietai, nėra pagrindo išvadai, kad tėvas nepilnamečio sūnaus atžvilgiu nevykdo prisiimtų pareigų ir (ar) dėl to nukentėjo A. W. N. (A. W. N.) interesai.
6.4. Iki teismo sprendimo priėmimo bei jo įsiteisėjimo J. N. nuolatos ir nepertraukiamai bendravo su nepilnamečiu sūnumi, dalyvavo jo auklėjime.
6.5. Atsižvelgiant į pasikeitusias tėvo gyvenamosios vietos sąlygas, vykdomą veiklą, vaiko poreikius būtų protinga tėvo ir sūnaus bendravimo grafiką derinti lanksčiai ir esant reikalui jį koreguoti, kaip tai numatyta Sutarties 7.5, 7.6 punktuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
10. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – susirašinėjimą su suinteresuotu asmeniu ir prašo juos prijungti prie bylos. Suinteresuotas asmuo su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė papildomus įrodymus – susirašinėjimus su sūnumi ir pareiškėja lenkų kalba bei šių duomenų vertimą į lietuvių kalbą, taip pat traukinio bilietą.
11. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Atsižvelgiant į aplinkybes, jog tiek pareiškėjos, tiek suinteresuoto asmens pateikti įrodymai yra glaudžiai susiję su klausimo nagrinėjimu, taip pat įvertinus, jog naujų įrodymų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, siekdamas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti ginčą, apeliacinės instancijos teismas nutaria pareiškėjos ir suinteresuoto asmens naujai pateiktus įrodymus pridėti prie bylos.
Dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentų
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino. Pareiškėja, nesutikdama su teismo nutartimi, nurodo, jog suinteresuoto asmens nurodomi susitikimai su nepilnamečiu vaiku neatstoja šalių suderintos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos. Neapibrėžtas suinteresuoto asmens bendravimas pažeidžia vaiko ir pareiškėjos teises, kelia neužtikrintumo jausmą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais.
14. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.
15. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vykdomojo rašto išdavimas pagal teismo patvirtintą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) turi būti sprendžiamas pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2251-864/2023). Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, 14 punktas). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).
17. Nagrinėjamu atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1922-892/2025 patvirtinta šalių 2025 m. sausio 17 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 7 punktu šalys susitarė dėl tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos. Minėtos sutarties 7.1. papunktyje šalys susitarė, jog: „J. N. įsipareigoja kas antrą savaitgalį (neporinėmis metų savaitėmis), atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo dienotvarkę paimti nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 16 val., jam liekant nakvoti dvi naktis iš eilės su tėvu jo gyvenamojoje vietoje. Grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą J. N. privalo sekmadienį iki 20 val. Vieną dieną prieš nustatytą paėmimo dieną J. N. elektroninių ryšių priemonėmis privalo informuoti Č. D. apie vaiko paėmimą ar nepaėmimą“.
18. Pareiškėja atskiruoju skundu teigia, kad suinteresuotas asmuo nesilaiko sutarties 7.1. punkte įtvirtintos pareigos bendrauti su nepilnamečiu vaiku, o susitikdamas nenustatytu laiku pažeidžia tiek pareiškėjos, tiek nepilnamečio vaiko interesus. Suinteresuotas asmuo iš esmės neginčija, jog nevykdo Sutarties 7.1 punkte įtvirtintos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, tačiau nurodo, jog minėto punkto sąlygas, be kita ko, derina su Sutarties 7.5 ir 7.6 punktuose aptartomis Sutarties 7.1 punkto išlygomis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš esmės nesutinka su suinteresuoto asmens vertinimu.
19. Pirma, Sutarties 7.1 punktu suinteresuotas asmuo konkrečiai ir aiškiai įsipareigojo kas antrą savaitgalį (neporinėmis metų savaitėmis) paimti nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir su juo praleisti dvi dienas iš eilės. Antra, šalys 7.5. punkte įtvirtino sąlygą, jog: „nepilnamečiam vaikui ar J. N. sergant, ar dėl kitų priežasčių neįvykus vaiko ir J. N. susitikimui, bendravimo laikas perkeliamas į artimiausią visiems priimtiną datą išnykus priežastims, dėl kurių ankstesnis susitikimas (-ai) neįvyko“. Tačiau šiuo punktu buvo susitarta ne dėl J. N. teisės nebendrauti su vaiku pagal Sutarties 7.1 punktą, o dėl galimų teisinių padarinių, jei neįvyksta numatytas bendravimas. Savo ruožtu Sutarties 7.6. punkte įtvirtinta ne bendravimo tvarkos išlyga, o galimybė bendrauti daugiau nei konkrečiai nustatyta Sutartyje. Trečia, jeigu Sutarties 7.5. ar 7.6. punktas būtų vertinami, kaip leidžiantys nevykdyti Sutarties 7.1. punkto, susidarytų situacija, kad suinteresuotas asmuo galėtų visiškai nesilaikyti sutartos reguliarios bendravimo tvarkos ir savo nuožiūra perkelti bendravimo laiką į jam priimtiną datą. Tačiau toks šalių sudarytos Sutarties traktavimas neatitiktų nei pakankamai aiškaus Sutarties teksto, nei pareiškėjos teisėtų lūkesčių, nei geriausių vaiko interesų, kadangi vaiko bendravimas su tėvu priklausytų tik nuo tėvo noro ir (ar) jo galimybių, be to, toks bendravimas iš esmės neatitiktų ir paties suinteresuoto asmens pradinės pozicijos. Iš suinteresuoto asmens atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, jog jis ketino laikytis Sutarties 7.1 punkte esančios reguliarios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, nes nežinojo, kada jam teks išvykti gyventi į kitą miestą. Taigi, esant nustatytai šalių nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarkai, tačiau vienam iš tėvų šios tvarkos nesilaikant ir bendraujant su vaiku kaip tik jam vienam patogu, neabejotinai pažeidžiamos ne tik prioritetinėmis laikomos nepilnamečio vaiko teisės, tačiau ir kito tėvo (šiuo atveju pareiškėjos) teisės, kadangi tokiu atveju tiek šalių nepilnamečio vaiko, tiek ir pareiškėjos gyvenime nelieka apibrėžtumo. Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Sutarties 7 punkte esanti bendravimo tvarka pakankamai aiškiai ir konkrečiai nustatė tėvo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, kuri, be kita ko, apima tėvo pareigą bendrauti su vaiku kalendorinių metų neporinių savaičių savaitgaliais dvi dienas iš eilės.
20. Byloje iš esmės nėra ginčo, jog suinteresuotas asmuo nesilaiko 7.1 punkte nustatytos bendravimo tvarkos. Be kita ko, tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog J. N. dėl darbo komandiruotės ir gyvenamosios vietos pasikeitimo galėjo tinkamai neįvykdyti Sutartyje nurodytų įsipareigojimų dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi. Matyti, kad aplinkybės (priežastys), dėl kurių suinteresuotas asmuo nesilaiko Sutarties 7.1 punkte nustatytos bendravimo tvarkos, yra susijusios būtent su suinteresuotu asmeniu (gyvenamosios vietos pasikeitimas, darbo reikalai). Byloje nėra duomenų, kad situacija artimiausiu metu galėtų iš esmės pasikeisti, nes dėl pasikeitusios gyvenamosios vietos suinteresuotam asmeniui tapo labai sudėtinga vykdyti Sutarties 7.1 punktu prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau pažymėtina, kad esminis aplinkybių pasikeitimas nėra pagrindas vienašališkai atsisakyti vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, bet gali būti pagrindu keisti joje nustatytą bendravimo tvarką. Be to, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, nesprendžiami ginčai tarp šalių ir nekvestionuojamos taikos sutarties vykdytinos sąlygos. Teismas tik patikrina, ar tinkamai vykdomos tos sutarties sąlygos, kurios yra pakankamai aiškios ir vykdytinos. Vykdomojo rašto išdavimas nėra teisinės sankcijos taikymas, nes dėl sankcijų dėl teismo sprendimo nevykdymo taikymo gali būti sprendžiama jau vykdymo procese, todėl suinteresuoto asmens nurodomų priežasčių, dėl kurių jis nebendrauja su sūnumi Sutartyje nustatyta tvarka, svarba, taip pat aplinkybės, kad jis palaiko ryšį ir bendrauja su sūnumi kitu metu, šiuo atveju neturi esminės reikšmės.
21. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustačius, kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nėra tinkamai vykdoma dėl nuo suinteresuoto asmens priklausančių aplinkybių, nėra pagrindo neišduoti vykdomojo rašto dėl Sutarties 7 punkte nustatytos suinteresuoto asmens ir vaiko bendravimo tvarkos. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju vykdomasis raštas išduotinas dėl viso Sutarties 7 punkto, nes nustatyta bendravimo tvarka sudaro sistemą bei atskirą teismo sprendimo rezoliucinės dalies dalį, kuri yra vykdoma kompleksiškai ir kurios punktai yra vienas su kitu susiję. Be to, teismui išdavus vykdomąjį raštą tik dėl vieno Sutarties (7.1) punkto tarp šalių galėtų kilti nauji ginčai dėl kitų punktų laikymosi, todėl vykdomojo rašto išdavimas tik dėl vieno ar kelių punktų neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Pareiškėjai išduotinas vykdomasis raštas pagal visą Sutarties 7 punktą (7.1 – 7.10 papunkčius).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu akcentuoti ir tai, kad vykdomojo dokumento vykdymo priežiūra yra ne teismo, o antstolio prerogatyva (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Būtent išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui, privalo pateikti duomenis, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka bei atsako už šių duomenų teisingumą (CPK 650 straipsnio 2 dalis). Vykdomojo rašto išdavimas savaime nereiškia, jog bus pradėtas priverstinis sprendimo vykdymas. Vykdomojo rašto išdavimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui gera valia vykdyti sutarties nuostatas, dėl ko pareiškėjai neliktų pagrindo kreiptis į antstolį. Tik suinteresuotam asmeniui ir toliau tinkamai nevykdant įsipareigojimų, o pareiškėjai dėl to pateikus vykdomąjį raštą antstoliui, bus pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Todėl apeliacinės instancijos teismas, net ir nusprendęs, jog teisiniu ir faktiniu požiūriu yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, ragina šalis ieškoti bendro sutarimo sprendžiant susiklosčiusią situaciją, kuri, akivaizdu, nuo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo yra pasikeitusi dėl suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos esminio pasikeitimo. Bandymas išspręsti šią situaciją per antstolį siekiant priverstinio vykdymo ar sankcijų suinteresuotam asmeniui taikymo gali tik pagilinti šalių nesutarimus, sukelti rimtus tėvų konfliktus, kurie paprastai neišvengiamai padaro žalą ir nepilnamečio vaiko interesams, jo gerovei. Taigi, apeliacinės instancijos teismo manymu, šalys, atsižvelgdamos į pasikeitusią situaciją, turi ieškoti bendro sutarimo, atitinkančio geriausius vaiko interesus ir iš esmės tenkinančio visus suinteresuotus asmenis. Šiuo aspektu, be kita ko, pastebėtina, kad Sutarties 7.10 punkte yra numatyta, jog esant poreikiui tėvo ir vaiko bendravimo tvarka gali būti keičiama, ją suderinus rašytiniais pranešimais. Vis dėlto, kol tokio susitarimo nėra pasiekta, teismas negali neišduoti vykdomojo rašto, nes tai suponuotų, kad suinteresuotam asmeniui būtų nepagrįstai ir teisiniu požiūriu nepateisinamai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019 41 punktas) leista tiesiog vienašališkai atsisakyti vykdyti Sutartimi prisiimtas ir teismo patvirtintas pareigas vaikui.
23. Papildomai paaiškintina, kad, iš esmės pasikeitus faktinei situacijai bei suinteresuotam asmeniui nebeturint galimybės bendrauti su nepilnamečiu vaiku pagal nustatytą tvarką, suinteresuotas asmuo, nepavykus pasiekti taikaus susitarimo su pareiškėja, turi teisę kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir prašyti pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – išduodamas vykdomasis raštas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1922-892/2025 patvirtintos šalių 2025 m. sausio 17 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punktą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos vykdymo. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad konkretų vykdomąjį raštą pagal šią apeliacinės instancijos teismo nutartį turi išduoti pirmosios instancijos teismas (CPK 646 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
25. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
26. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo patenkintas, suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme yra neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Duomenų apie pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
29. Pareiškėja pateikė įrodymus, jog patyrė 660 Eur advokato pagalbos išlaidų (2025 m. gegužės 28 d. sąskaita – faktūra, 2025 m. gegužės 28 d. mokėjimo nurodymas) už atskirojo skundo parengimą. Atskirasis skundas buvo patenkintas, todėl iš suinteresuoto asmens pareiškėjai turi būti priteista 660 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, jog pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti išlaidų dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos Č. D. prašymą tenkinti.
Išduoti vykdomąjį raštą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1922-892/2025 patvirtintos pareiškėjų Č. D. ir J. N. (J. N.) 2025 m. sausio 17 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punktą, kuria nustatyta J. N. ir nepilnamečio sūnaus A. W. N. (A. W. N.) bendravimo tvarka.
Priteisti iš suinteresuoto asmens J. N. pareiškėjai Č. D. 660 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.