- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-16
- Bylos Nr.
- 2A-73-259/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Ramūnas Mitkus, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- UAB „Artalis“
- Atsakovas
- R. Ž.
- Advokatai
- Edgaras Jautakis, Vilma Normantienė
Procesinio dokumento kategorija 16.7, 114.11, 121.15, 121.21
2010 m. kovo 16 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Indrei Stankienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Artalis“ atstovams direktoriui Arūnui Gališauskui ir advokatui Edgarui Jautakiui, atsakovui R. Ž., jo atstovei advokatei Vilmai Normantienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2716-638/2009 pagal ieškovo UAB „Artalis“ ieškinį atsakovui R. Ž. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Artalis“ ieškiniu (b.l.2-3) dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo R. Ž. 12 000 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 180 Lt žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008-11-20 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 12 000 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-11-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 180 Lt žyminio mokesčio; priteisė valstybei iš atsakovo 5 Lt pašto išlaidų (b.l.13-14).
Kauno miesto apylinkės teismas 2009-07-03 galutiniu sprendimu (b.l.74-77) pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2008-11-20 preliminarų sprendimą ir ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 10 000 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (10 000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-11-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 149 Lt žyminio mokesčio, likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė atsakovui iš ieškovo 136 Lt išlaidų advokato pagalbai; priteisė iš atsakovo 16 Lt, o iš ieškovo 4 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, jog 2007-06-07 J. B. perdavė UAB „Artalis“ saugoti bendrovės automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Islandijos pl. 209, Kaune, neregistruotą keturratį motociklą YAMAHA RAPTOR 660R, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 40 Lt mokestį. Ieškovas motociklą priėmė ir įsipareigojo saugoti nuo 2007-06-07 iki 2007-07-07 (civ. b. Nr. 2-214-638/2008, b.l.7). 2007-06-18 motociklas iš saugomos aikštelės buvo pavogtas. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK pagal J. B. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, tačiau nusikaltimą įvykdęs asmuo nėra nustatytas, o pagrobtas motociklas nerastas (baudž. b. Nr. 25-1-760-07, b.l.1, 26). Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-20 sprendimu iš UAB „Artalis“ J. B. priteista 12 000 Lt nuostolių atlyginimo už pavogtą motociklą (prijungta civ. byla Nr. 2-214-774/2008, b.l.79-82). Vagystės metu aikštelę saugojo ieškovo darbuotojas sargas R. Ž. (atsakovas). Teismas nustatė, jog tarp ieškovo UAB „Artalis“ ir atsakovo R. Ž. 2007-05-08 buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti sargu (b.l.9). Tarp tų pačių šalių buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atsakyti už jam perduotų materialinių vertybių saugojimą ir atlyginti visą žalą dėl netinkamo materialinių vertybių saugojimo (b.l.10). Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog materialinės atsakomybės sutartį jis pasirašė tik forminant darbo sutarties nutraukimą. Teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus bei vadovaudamasis liudytojos D. V. parodymais (b.l.70-71), sprendė, jog labiau tikėtina yra išvada, kad atsakovas visiškos materialinės atsakomybės sutartį pasirašė priėmimo į darbą metu, kadangi atsakovo darbas buvo susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, o sudarinėti tokią sutartį atleidimo iš darbo metu būtų neracionalu, nelogiška. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovas nesilaikė ieškovo UAB „Artalis“ vidaus darbo tvarkos taisyklių 5 p., numatančio, jog automobiliui išvažiavus, vartai turi būti iškart uždaromi, paliekant tarpą tik įeiti-išeiti žmogui (b.l.50). Teismas konstatavo, jog jei atsakovas būtų laikęsis šios taisyklės ir, įvažiavus automobiliui, iškart uždaręs vartus, ir tik tada ėmęs kalbėtis su įvažiavusiais klientais, vagystė nebūtų galėjusi būti įvykdyta, nes motociklas nebūtų galėjęs išvažiuoti. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog atsakovas jau buvo pradėjęs uždarinėti vartus, tačiau vartai slinko labai lėtai ir per tą laiką motociklas išvažiavo, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kiek laiko užsidarinėjo ieškovo aikštelės vartai. Teismas atkreipė dėmesį, jog apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje 2007-06-18 atsakovas paaiškino, kad 2007-06-18 apie 20 val. 30 min. jis formino dokumentus pastatyti automobiliui, jis buvo sargų būdelėje, vartai tuo metu buvo atidaryti (prijungta baudž. b. Nr. 25-1-760-07, b.l.22). Apklausos metu atsakovas nesakė, kad jis buvo jau paspaudęs vartų uždarymo mygtuką, kad vartai jau buvo beužsidarą. Versija, kad vartai buvo uždaromi ir ilgai užsidarinėjo, buvo pateikta tik šios bylos nagrinėjimo metu. Teismas sprendė, jog atsakovas savo, kaip sargo, pareigas atliko netinkamai, kadangi turėdamas nešiojamą mygtuką, kuriuo kiekvienu momentu galėjo išsikviesti apsaugos paslaugas teikiančią tarnybą, sargo būdelėje turėdamas galimybę neišeidamas iš patalpos uždaryti aikštelės vartus, atsakovas pavojaus signalą nuspaudė praėjus beveik dviem valandom po vagystės (vagystė įvyko 20 val. 30 min., tačiau ieškovui apsaugos paslaugas teikianti bendrovė „Likurgas“ pavojaus signalą gavo tik 22 val. 22 min. 51 sekundė, b.l.49). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad dėl atsakovo neapdairių ir neatsakingų veiksmų ieškovo įmonei buvo padaryta žala. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad ieškovas po vagystės neatliko savo įmonėje tarnybinio patikrinimo, nenustatinėjo atsakovo kaltės, netaikė jam drausminės atsakomybės, atleido iš darbo pagal atsakovo prašymą, nepaneigia fakto, kad dėl atsakovo kaltės ieškovui buvo padaryta žala. Teismas taip pat sprendė, jog aplinkybė, kad ieškovas dar nėra atlyginęs žalos nukentėjusiajam J. B., nedaro negalimu ieškinio patenkinimo šioje byloje. Tačiau atsižvelgdamas į atsakovo sunkią materialinę padėtį, atsakovui prašant, teismas, vadovaudamasis DK 257 str. 4 d. ir CK 6.282 str. 3 d., ieškovui atlygintinos žalos dydį sumažino iki 10 000 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l.79-82) atsakovas R. Ž. su galutiniu teismo sprendimu nesutiko, prašė galutinį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
1) nuspręsdamas, jog visiškos materialinės atsakomybės sutartis buvo pasirašyta 2007-05-08, t.y. darbo sutarties sudarymo dieną, teismas netinkamai nustatė visiškos materialinės atsakomybės sutarties pasirašymo datą. Byloje nebuvo įrodyta, jog darbo sutarties galiojimo laikotarpiu šalys susitarė dėl visiškos materialinės atsakomybės taikymo. Prie darbo sutarties nėra jokių priedų, kuriais būtų galima įrodinėti buvusį susitarimą dėl visiškos materialinės atsakomybės taikymo darbuotojui, be to, ir pačioje darbo sutartyje nenurodyta, jog atsakovas buvo priimamas į darbą, nustatant visiškos materialinės atsakomybės sąlygą. Atsakovas dirbo pas ieškovą vos už 600 Lt mėnesinį atlyginimą, todėl jokiu būdu nebūtų sutikęs dirbti, žinodamas, jog bus materialiai atsakingas už atsiradusią žalą. Aplinkybę apie materialinės atsakomybės sutarties sudarymo datą ieškovas įrodinėjo vienintelės liudytojos D. V. parodymais, nors ji konkrečiai nematė, kad darbo sutarties sudarymo dieną su atsakovu būtų sudaryta materialinės atsakomybės sutartis, paaiškino tik bendrą įmonėje buvusią tvarką, be to, ji yra ieškovo darbuotoja, todėl jos parodymai nėra objektyvūs. Teismas nevertino atsakovo argumentų, kad darbo sutarties nutraukimo momentu darbdavys nutraukė darbo santykius atsakovo prašymu, ieškovas už pažeidimus netaikė atsakovui jokios drausminės atsakomybės, atleidimo metu nereiškė jam jokių materialinių pretenzijų, nutraukus darbo sutartį, pilnai su atsakovu atsiskaitė. Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl atsakovo motyvo, jog materialinės atsakomybės sutartis jam buvo pateikta pasirašyti atleidimo metu kartu su kitais dokumentais pateikiant sutarties blanką, neaiškinant jokių sąlygų, o siekiant išgauti atsakovo parašą, kad po darbo sutarties nutraukimo ieškovas galėtų pateikti pretenzijas atsakovui dėl atsiradusios žalos. Ieškinys dėl žalos priteisimo pateiktas teismui 2007 m. lapkritį, t.y. praėjus 4 mėnesiams po atsakovo atleidimo, UAB „Artalis" bylinėjantis dėl žalos priteisimo su J. B. civ. byloje Nr.2-214-774/2008, atsakovas net nebuvo neįtrauktas į procesą. Šios aplinkybės paneigia teismo išvadą, kad sudarinėti tokią sutartį atleidimo iš darbo metu būtų neracionalu, nelogiška. Atkreiptinas dėmesys, jog sudarant materialinės atsakomybės sutartį darbo sutarties sudarymo dieną, ji būtų datuojama ta pačia data, kaip ir darbo sutartis. Tačiau sudarant ją vėliau, ieškovas sąmoningai nenurodė sutartyje datos, kad galėtų savo naudai aiškinti šios sutarties sudarymo momentą;
2) nustatydamas teisiškai reikšmingą faktą - visiškos materialinės atsakomybės sutarties pasirašymo datą - teismas netinkamai taikė ir aiškino įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas (CPK 176 str. 1 d.) ir padarė nepagrįstą išvadą dėl materialinės atsakomybės sutarties sudarymo datos bei jos galiojimo laikotarpio. Pagal DK 255 str. 3 p., darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Kadangi materialinės atsakomybės sutartis vagystės metu su atsakovu sudaryta nebuvo, jam jokia materialinė atsakomybė nekyla;
3) teismas netinkamai taikė Darbo kodekso 246 str. nuostatas, t.y. taikė atsakovo atžvilgiu materialinę atsakomybę, nenustatęs visų darbuotojo materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (LAPT 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-591/2008). Ieškovas neįrodė atsakovo materialinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų - neteisėtos veikos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas savo pareigas atliko netinkamai, jog dėl jo neapdairių ir neatsakingų veiksmų ieškovo įmonei padaryta žala. Teismas nenurodė, kokį teisės pažeidimą atsakovas padarė, kokiu pagrindu ieškovui atsirado žala. Teismas nepagrįstai atsakovo teisės pažeidimą siejo su ieškovo vidaus darbo tvarkos taisyklių 5 punkte nurodyta taisykle, pagal kurią automobiliui išvažiavus buvo numatyta iškart uždaryti vartus, paliekant tarpą tik įeiti išeiti žmogui, kadangi su šiomis taisyklėmis atsakovas apskritai nebuvo supažindintas, todėl negalėjo jų pažeisti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas visada teigė, kad kai motociklu išvažinėjo nenustatytas asmuo, atsakovas vartų uždarymo mygtuką buvo paspaudęs, tačiau vartai užsidarinėja pakankamai lėtai ir tuo momentu, kol jie užsidarinėjo, motociklu buvo išvažiuota iš aikštelės. Teismas nepagrįstai nevertino šių atsakovo parodymų, o vadovavosi vien ieškovo paaiškinimais, jog vartai užsidaro per 20 sekundžių. Teismas buvo subjektyvus, laikė įrodymu tik stipresniosios darbo santykių šalies - darbdavio parodymus, visiškai negindamas atsakovo interesų;
4) teismo išvada, kad vagystė įvyko 20.30 val., tačiau UAB „Likurgas" pavojaus signalą gavo tik 22 val. 22 min. 51 sek., t.y. atsakovas netinkamu laiku paspaudė nešiojamo pulto mygtuką, tokiu būdu netinkamai atlikdamas savo pareigas, nepasinaudodamas turėtomis priemonėmis, ko pasėkoje atsirado žala, nepagrįsta. Šie teismo teiginiai neįrodo atsakovo materialinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų. Atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, jokių pareiginių instrukcijų nuostatų nepažeidė, nes jų ieškovo įmonėje nebuvo. Be to, sprendime nurodyti tariami atsakovo pažeidimai, saugos tarnybos neiškvietimas neįtakojo žalos atsiradimo, kadangi pats ieškovas turėjo užtikrinti tinkamą vartų mechanizmo veikimą. Ieškovas užsiima verslo rūšimi - automobilių saugojimu, todėl ne vien tik sargas yra atsakingas už tinkamą apsaugą. Saugojimo paslaugoms tinkamai atlikti turi būti ir atitinkama materialinė bazė, kurios ieškovas neužtikrino - vartai užsidarinėjo labai lėtai, ir tai sudarė sąlygas išvaryti motociklą iš aikštelės. Teismas šios aplinkybės tinkamai neištyrė ir padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad vartai užsidaro per 20 sekundžių;
5) teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.280 str. nuostatas. Ieškovas ieškinį reiškė CK 6.280 str. 1 d. pagrindu, nurodydamas, kad įgijo teisę į padariusį žalą asmenį. Tačiau reikšti atsakovui reikalavimą šiuo pagrindu ieškovas neturėjo teisinio pagrindo, nes jis nėra įvykdęs Kauno m. apylinkės teismo 2008-03-20 sprendimo civ. byloje Nr. 2-214-774/2008, t.y. nėra apmokėjęs J. B. teismo priteistą žalą. CK 6.280 str. 1 d. numato, kad regreso teisę į žalą padariusį asmenį asmuo įgyja tik tada, kai yra atlyginęs kito asmens padarytą žalą. Kadangi ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu pats pripažino, kad jų įmonė nėra sumokėjusi žalos, priteistos J. B. civ. byloje Nr.2-214-774/2008, jokio pagrindo taikyti CK 6.280 str. 1 d. nuostatų nebuvo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.93-94) ieškovas UAB „Artalis“ su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, dėl šių motyvų:
1) atsakovo teiginys, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartį jis pasirašė jo atleidimo dieną, nepagrįstas jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Teismas išsamiai išanalizavo faktines aplinkybes, ir, vadovaudamasis įrodymais, pagrįstai sprendė, jog visiškos materialinės atsakomybės sutartis buvo pasirašyta darbo sutarties sudarymo metu. Atkreiptinas dėmesys, jog visiškos materialinės atsakomybės sutarties blankas yra tipinis, kaip ir bendrovėje naudojamos darbo sutarties. Atsakovo teiginiai, kad sutartyje sąmoningai nenurodyta data, yra nepagrįsti, nes sutarties blanke tokios grafos iš viso nėra;
2) teismas pagrįstai nusprendė, jog sudarinėti visiškos materialinės atsakomybės sutartį atleidimo iš darbo metu butų neracionalu ir nelogiška. Be to, byloje apklausta liudytoja D. V. patvirtino, kad tiek darbo, tiek visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra užpildyta jos ranka, o tai daroma vienu metu, kaip kad ir pasirašoma;
3) atsakovas, nurodydamas faktines aplinkybes apie vagystės laiką, vartų uždarymą ir pan., siekia išvengti materialinės atsakomybės. Tokią išvadą patvirtina jo paaiškinimai teisme, kurie skiriasi nuo jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo byla b.l.22);
4) atsakovo teiginys, kad teismas nenustatė visų materialinės atsakomybės sąlygų, nepagrįstas. Atsakovas į darbą buvo priimtas sargu, prieš jį vagystės metu nebuvo panaudotas joks smurtas, jis tiesiog nepatikrinęs dokumentų leido išvažiuoti su motociklu asmeniui, kuris to daryti neturėjo teisės. Taigi, atsakovas jam patikėto saugoti daikto neišsaugojo, kas reiškia, kad savo pareigas atliko netinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog 2007-06-07 J. B. perdavė UAB „Artalis“ saugoti automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Islandijos pl. 209, Kaune, keturratį motociklą YAMAHA RAPTOR 660R, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 40 Lt mokestį. Ieškovas motociklą priėmė ir įsipareigojo saugoti nuo 2007-06-07 iki 2007-07-07 (civ. b. Nr. 2-214-638/2008, b.l.7). 2007-06-18 motociklas iš saugomos aikštelės buvo pavogtas. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK pagal J. B. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, tačiau nusikaltimą įvykdęs asmuo iki šiol nėra nustatytas, o pagrobtas motociklas nerastas (baudž. b. Nr. 25-1-760-07, b.l.1, 26).
Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-20 sprendimu iš UAB „Artalis“ J. B. priteista 12 000 Lt nuostolių atlyginimo už pavogtą motociklą (prijungta civ. byla Nr. 2-214-774/2008, b.l.79-82). Vagystės metu aikštelę saugojo ieškovo darbuotojas atsakovas R. Ž.. Byloje yra rašytinis įrodymas, jog tarp ieškovo UAB „Artalis“ ir atsakovo R. Ž. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti sargu (b.l.9). Tarp tų pačių šalių buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atsakyti už jam perduotų materialinių vertybių saugojimą ir atlyginti visą žalą dėl netinkamo materialinių vertybių saugojimo (b.l.10).
Ieškovas UAB „Artalis“ kreipėsi su ieškiniu į teismą atsakovui R. Ž. (b.l.2-3), prašė priteisti iš atsakovo R. Ž. 12 000 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 180 Lt žyminį mokestį. Kauno miesto apylinkės teismas 2009-07-03 galutiniu sprendimu (b.l.74-77) priteisė ieškovui iš atsakovo 10 000 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (10 000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-11-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 149 Lt žyminio mokesčio, likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė atsakovui iš ieškovo 136 Lt išlaidų advokato pagalbai; priteisė iš atsakovo 16 Lt, o iš ieškovo 4 Lt pašto išlaidų valstybei.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas savo, kaip sargo, pareigas atliko netinkamai, kadangi turėdamas nešiojamą mygtuką, kuriuo kiekvienu momentu galėjo išsikviesti apsaugos paslaugas teikiančią tarnybą, sargo būdelėje turėdamas galimybę neišeidamas iš patalpos uždaryti aikštelės vartus, atsakovas pavojaus signalą nuspaudė praėjus beveik dviem valandom po vagystės, taip pat konstatavo, kad dėl atsakovo neapdairių ir neatsakingų veiksmų ieškovo įmonei buvo padaryta žala, teismas taip pat nustatė, jog atsakovas nesilaikė ieškovo UAB „Artalis“ vidaus darbo tvarkos taisyklių 5 p., numatančio, jog automobiliui išvažiavus, vartai turi būti iškart uždaromi, paliekant tarpą tik įeiti-išeiti žmogui. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog visiškos materialinės atsakomybės sutartis buvo pasirašyta tarp šalių tik atleidimo iš darbo atsakovą metu, sprendė, jog labiau tikėtina yra išvada, kad atsakovas visiškos materialinės atsakomybės sutartį pasirašė priėmimo į darbą metu, kadangi atsakovo darbas buvo susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, o sudarinėti tokią sutartį atleidimo iš darbo metu būtų neracionalu, nelogiška. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu, atsižvelgdamas į atsakovo sunkią materialinę padėtį, atsakovui prašant, vadovaudamasis DK 257 str. 4 d. ir CK 6.282 str. 3 d., ieškovui atlygintinos žalos dydį sumažino iki 10 000 Lt.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pažymi, kad ieškovą ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, su juo buvo sudaryta individuali rašytinė visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl ginčo šalių santykius reglamentuoja DK normos. Pagal CK 1.1 straipsnio 3 dalį darbo santykius reglamentuoja specialūs (darbo) įstatymai. Šio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Pagal DK 4 straipsnio 1 dalies 11 punktą darbuotojų materialinės atsakomybės sąlygas ir dydį (ribas) reglamentuoja Darbo kodekso normos. Taigi atsakovės materialinės atsakomybės sąlygoms ir dydžiui nustatyti ginčo teisiniam santykiui spręsti taikytina DK 246 straipsnyje nustatytos materialinės atsakomybės sąlygos, 255 straipsnio 3 punktas ir 256 straipsnio 1 dalis, kuriuose nustatyta atsakovo materialinės atsakomybės ribos, ir 257 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias pagrindus žalos atlyginimui mažinti.
Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes, skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime jas tinkamai įvertino, teisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį ir jam spręsti pagrįstai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo subjekto materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, sąlygas, tačiau kolegijos vertinimu neteisingai nustatė atlygintinos žalos dydį. Dėl to apeliacinis skundas tenkintinas dalinai, skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas keistinas, priteistinos žalos dydis ieškovui iš atsakovo mažintinas LR DK 257 str. 5 dalies pagrindais.(LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovas buvo sudaręs visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai atsakovo prievolę atlyginti žalą ieškovui grindė byloje minima visiškos materialinės atsakomybės sutartimi, kadangi ši sutartis nėra įstatymo nustatyta tvarka atsakovo nuginčyta ar sutarties šalių valia, susitarimu pakeista, panaikinta. Nors atsakovas įrodinėjo kitą jos sudarymo datą, nei darbo sutarties su ieškovu sudarymo data, teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo teigti, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra niekinė vien dėl to, kad joje nėra nurodyta sudarymo data. Nei ieškovas nei atsakovas neneigia, kad ji buvo sudaryta atsakovui būnant darbo santykiuose su ieškovu, joje yra atsakovo ir ieškovo atstovo parašai, kiti būtini rekvizitai, todėl ši sutartis sukelia teisines pasekmes atsakovui. Visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymo su darbuotojais prielaida yra ta, kad jų darbas tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių išsaugojimu. Pagal savo teisinį pobūdį visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra tęstinė, dvišalė, t. y. pagal ją abi šalys (darbdavys ir darbuotojas) turi tam tikras teises ir pareigas. Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovo poziciją kaip neįrodytą, kad darbdavys neužtikrino sąlygų, kad saugomas aikštelėje turtas būtų tinkamai išsaugotas, nes netinkamai užsidarinėjo vartai. Byloje nustatyta, kad atsakovas (darbuotojas) nesikreipė į darbdavį dėl netinkamų darbo sąlygų, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas nesudarė tinkamų darbo sąlygų, kurioms esant galima apsaugoti darbuotojui patikėtas vertybes. Dėl to apeliacinio skundo motyvai dėl visiškos materialinės sutarties ydingumo (skundo1 ir 2 p.) ir netinkamų darbo sąlygų atsakovui sudarymo (skundo 4 p.) atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Teisėjų kolegijos vertinimu Kauno miesto apylinkės teismas tinkamai taikė Darbo kodekso 246 str. nuostatas, t.y. taikė atsakovo atžvilgiu materialinę atsakomybę konstatavęs visas darbuotojo materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygas-nustatė žalos dydį, konstatavo, kad darbuotojas netinkamai atliko pareigas-pažeidė pareigines instrukcijas, nelaiku pranešė apie įvykusią vagystę, tarp jo netinkamo pareigų atlikimo ir žalos atsiradimo nustatyta priežastinis ryšys, dėl pažeidimų yra pažeidėjo kaltė, atsakovas buvo darbo santykiuose su ieškovu žalos padarymo metu. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms skundo argumentai dėl atsakovo materialinės atsakomybės nebuvimo (skundo 3 p.) atmestini.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir apeliacinio skundo motyvą, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės atsakovui, nes realiai nėra sumokėjęs nukentėjusiam B. už dėl vagystės netektą turtą. Byloje nustatyta, kad iš ieškovo yra priteista 12 000 litų žalai atlyginti civilinėje byloje Nr.2-214-774/2008. Sistemiškai aiškinant LR CK 6. 280 str. 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad ieškovui padarytos žalos dydis yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu, prievolė ieškovui atlyginti žalą B. yra galiojanti, todėl kito asmens (atsakovo) padaryta žala ieškovui yra reali. Šios prievolės pagrindu ieškovas yra įgijęs reikalavimo teisę atsakovui reikalauti atlyginti jam padarytą žalą (LR CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasinaudojo DK 257 straipsnio 5 dalyje nustatyta teise sumažinti atlygintinos žalos dydį ir, atsižvelgdamas į kaltės laipsnį, atsakovo turtinę padėtį ir jo sveikatos būklę. Tokią praktiką formuoja ir laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pripažįstantis, kad tiek kaltės forma, tiek atsakovo turtinė padėtis yra pagrindas taikyti DK 257 straipsnio 5 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje J. D. IĮ v. D. Z., byla Nr. 3K-3-327/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Osviris“ v. R. M., byla Nr. 3K-7-2/2004)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-215/2005). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, į atsakovo turtinę padėtį bei į tai, kad įmonėje jis dirbo tik kelis mėnesius, gaudavo minimalų darbo užmokestį, įvertinant ir tai, kad ieškovo veikla yra susijusi su apsaugos paslaugų teikimu, tai yra jo verslas ir pajamų šaltinis, ieškovui iš atsakovo atlygintinos žalos dydis turėtų būti mažintinas iki 6000 Lt, kartu sprendžiant, kad priteistinų 5 procentų palūkanų dydis skaičiuojamas nuo priteistos 6000 litų sumos (DK 257 straipsnio 5 dalis).
Teisėjų kolegija, konstatavusi, jog yra tiek ieškovo, tiek atsakovo atsakomybės dėl motociklo dingimo prielaidų, nekeičia pirmosios instancijos nustatytų bylinėjimosi išlaidų šalims nustatymo vadovaudamasi ekonomiškumo principais
Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija pakeičia Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas.
Rezoliucinė dalis
Nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti dalinai.
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 07 03 sprendimą. Priteistą ieškovui UAB „Artalis“ iš atsakovo R. Ž. 10 000 litų žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 6 000 lt (šešių tūkstančių litų). Kitoje dalyje Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.